Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Sofija Kymantaitė – viena gražiausių ir jaudinančių meilės istorijų Lietuvos kultūros istorijoje. Jų santykiai buvo ne tik romantiniai, bet ir intelektualūs, grindžiami bendromis meninėmis ir tautinėmis vertybėmis.
Čiurlionis, žymus lietuvių dailininkas ir kompozitorius, Sofiją sutiko 1907 m., kai jis jau buvo įsitvirtinęs kaip kūrėjas, o ji – talentinga rašytoja ir publicistė. Juos suvedė bendri idealai – meilė menui, kultūrai ir Lietuvos tautiniam atgimimui. Sofija tapo ne tik Čiurlionio mylimąja, bet ir dvasine bendražyge, įkvėpėja, netgi jo kūrybos vertintoja.
Jų meilė, prasidėjusi intensyviu susirašinėjimu, greitai virto artima draugyste ir sužadėtuvėmis. Sofija žavėjosi Čiurlionio talentu, jo vidiniu pasauliu, jautria siela. Tačiau jų santykius lydėjo ir iššūkiai – finansiniai sunkumai, Čiurlionio kūrybinės kančios, jo sveikatos problemos. 1909 m. jiedu susituokė, tačiau laimė buvo trumpa – jau 1911 m. Čiurlionis mirė nuo ligos.
Sofija liko ištikima Čiurlionio atminimui – ji saugojo ir skleidė jo palikimą, rūpinosi jo dailės ir muzikos paveldėjimu bei pripažinimu. Jos meilė Čiurlioniui išliko visą gyvenimą, o jų istorija tapo nesenstančiu įkvėpimo šaltiniu menui ir kultūrai.
Parodoje eksponuojami leidiniai išleisti 1969 – 2016 metais. Tai Vytauto Landsbergio sudaryta ir parengta knyga „M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai“, V. Daujotytės „Sofija“, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės raštų tritomis, kiti jos darbai, Danutės Čiurlionytės-Zubovienės „Patekėjo saulė“ 1 ir 2 knygos, Jadvygos Čiurlionytės „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ ir kt.
Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ iš dalies finansuoja Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: „Akvilė“, „Malonė“, „Simpatija“, „Sūrutis“, „Stikloporas“, „Dzūkas“, „Sicilia“, „Drusta“, „Transeta“, „Goda“
