Tradicinė lietuvių šventė Druskininkuose išsiskiria neįprastais sprendimais, naujomis, šiuolaikiniam žmogui patrauklesnėmis ir spalvingesnėmis formomis. Šįmet į kovą su žiemos demonais kviečiame gana anksti – vasario 10 dieną, šeštadienį.

Renginio Druskininkuose „vinis“, atkeliavusi dar iš tarpukario ir pokario Lietuvos miestų karnavalų, – pašiepti, parodijuoti, kritikuoti ir patraukti per dantį praėjusių metų ekonomines, socialines, politines ar moralines problemas. Kas susikaus šįmet, kokios skaudžios problemos ir aktualijos bus vertos karikatūristo žvilgsnio, kokie personažai atskleis savo esybę scenoje? Tai būtina pamatyti ir išgirsti!

Druskininkuose rengiamos unikalios ir vienintelės Lietuvoje moremonų, arba žiemos demoniūkščių, gaudynės: komandos, apsiginklavusios šiuolaikine IT technika ir pasipuošę kaukėmis, gauna užduotį surasti ir sunaikinti žiemos pranašus moremonus.

Beje, vienas iš senųjų Užgavėnių papročių buvo pasivažinėjimas rogėmis. Tad net jei visoje Lietuvoje sniegas ištirps, jo visada galima rasti Druskininkų Snow Arenoje!

Judėjimo aktyvistus kviečiame į persirengėlių žygį: laukia įvairios smagios kliūtys ir iššūkiai!

Dar vienas populiarus paprotys kviečiant atšilimą – gausus laistymasis vandeniu. Bet pabandyk gi dabar mieste ką nors aplaistyti vandeniu – dar ir skundo sulauksi. O reikia ne šiaip pašlakstyti, bet kaip reikiant išmaudyti. Na, bet Druskininkai visuomet išradingi ir pasiruošę laikytis tradicijų savaip. Taigi, laukia SUPER MEGA NAUJIENA, išversianti iš kotų net didžiausią šventės skeptiką – Pramogų aikštėje įsikurs PIRTIES KIEMAS! Visi norintys galės pasimėgauti geru pirties garu su profesionaliais pirtininkais, uosti atplaiduojančius aromatus, patirti skirtingų medžio vantų prisilietimus, dvasingus ritualus, druskos pilingus ir kitas sveikatinimo procedūras. Lauks masažo malonumai ir arbatos laužas.

RENGINIO PROGRAMA

14.00 val. Užgavėnių  Pre‘partis:

• Dūzgių valanda su DJ Lailailai
• Pirčių kiemo „Vantos lapas: pasi’parinam” atidarymas
• Persirengėlių žygis su kliūtimis. Registracija bit.ly/persirengeliuzygis
• „Moremonų gaudynės 2024“. Registracija www.moremonai.lt
• Aikštės restoranas „Pasaulio skarvada“

15.00 val. Užgavėnių pasidūzginimas:

• Šventinio makiažo „Pa‘virsk kuo nori“ salonas
• Užgavėnių kaukės „Tik‘rasis mano veidas“ dirbtuvės
• Atrakcijų „Duokit duonos ir žaidimų“ arena
• Žaliojo kilimo blic‘fotosesija su Ponia Giegel

16.00 val. Užgavėnių after‘partis:

• Apps‘ kalbų šou. Veda KandriusKanatapkinas ir Lašinas Lašinkevičius
• Dūzgių dūzgės su Radži
• Karštoji valanda „Anoniminės apkalbėtojos Morės pabaiga“

Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas

________________________________________________________

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneriai: Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras | Galva ant pečių | Vantos lapas
Rėmėjai : P. Liaudansko įmonė | Blyninė „Karvės blynas“

„Esu įpratus būti ne viešumoje, bet už kadro“, – sakė naujoji Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė, neskubėjusi duoti interviu „Mano Druskininkams“. Prieš keturis mėnesius, laimėjusi Kultūros centro direktoriaus konkursą, jauna moteris paliko Kauną ir persikėlė gyventi į Druskininkus. Kadangi, anot Raimondos, ji savo gyvenime jau yra padariusi ne vieną staigų posūkį, toks jos sprendimas nebuvo staigmena ją pažįstantiems žmonėms.

Apgynusi socialinės krypties magistro darbą, Raimonda, kaip ir daugelis savęs ieškančių jaunų žmonių, pasuko į kitą sritį – kultūrinį darbą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. O paskui ėmėsi sunkios, bet įdomios veiklos – dešimtmetį dirbo televizijos laidos „Bėdų turgus“ redaktore.

Tie druskininkiečiai, kurie per keturis mėnesius jau spėjo su ja susipažinti, pastebėjo, jog naujoji Kultūros centro vadovė mėgsta užduoti konkrečius klausimus ir sulaukti konkrečių atsakymų. Kaip tikra suvalkietė, ji visus procesus vertina racionaliai ir logiškai. Tiesa, kai kuriose srityse yra tikra ekstremalė – net ir esant plonam ledui, nesugeba atsisakyti savo hobio – poledinės žūklės. Raimonda turi puikų humoro jausmą ir rafinuotą ironijos bei autoironijos dozę.

Taigi šįkart Jūsų laukia pažintis su R. Varaškaite ir pokalbis apie staigius gyvenimo posūkius, meilę kultūrai bei jos misiją mūsų mieste

– Praėjusių metų rudenį laimėjote Druskininkų kultūros centro direktorės konkursą. Kas paskatino Jus dalyvauti šiame konkurse?

– Druskininkai – gražiausias miestas Lietuvoje. Aišku, dar nesu aplankiusi visų šio miesto kampelių, tačiau per 10 metų, kai dirbdama televizijoje, važinėjau po Lietuvą ir spėjau nemažai pamatyti, šis kurortas mane itin sužavėjo. Todėl, nors esu suvalkietė ir labiausiai myliu savo kraštą, man Druskininkai yra miestas – muziejus. O kultūra – mano kraujo grupė, jei taip galima išsireikšti. Kažkam patinka kalti metalą, kažkam – taisyti televizorius ar gydyti, o man patinka kuriantys žmonės. Norėjosi Druskininkuose jų surasti.

– Daug metų gyvenote Kaune, Vilniuje, kodėl nusprendėte dirbti Druskininkuose? Ką žinojote apie šį miestą, prieš atvykdama dirbti? Ar tai Jums buvo iššūkis?

– Ilgiausiai gyvenau Vilniuje ir, žinoma, gimtuosiuose Kybartuose. Kaune prabėgo 6-eri mano gyvenimo metai.

Apie Druskininkus žinojau tiek, kiek žino žmogus, kuris čia apsilanko keletą kartų per metus. Daugiau žinojau apie Kultūros centrą – kultūrai ir miestui atsidavusių kūrėjų kolektyvą. Jie mane ir paviliojo. Kadangi esu gyvenime padariusi ne vieną kardinalų posūkį, tai ir atvykimas į Druskininkus buvo mano natūrai būdingas iššūkis.

– Kokius mokslus esate baigusi? Kur teko dirbti? Kokios Jūsų sąsajos su kultūra, kultūros procesų vadyba? Ar teko anksčiau dirbti kultūros srityje?

– Esu baigusi viešojo administravimo studijas. Pirmoji mano darbovietė – Lietuvos nacionalinė filharmonija. Ši įstaiga, kolegos profesionalai tapo mano tikruoju pirmuoju universitetu. Septyneri metai aukščiausio lygio nacionalinėje kultūros institucijoje paklojo ne tik nepajudinamus pamatus, bet ir pakėlė sienas. O stogą uždengė (gal tiksliau – nurovė ) televizija, profesionalė Edita Mildažytė. 10 metų dirbau jos laidoje „Bėdų turgus“, Editos organizuojamuose renginiuose bei akcijose. Patirtis šalia tokio kalibro intelektualės, prodiuserės man buvo ir yra neįkainojama. Ir šiaip, Edita yra žmogus, kuris „sudėjo“ mano stuburą į vietą.

– Kultūros centrui vadovaujate jau penktas mėnuo. Kas Jus maloniai nuteikė ir kas nustebino, pradėjus dirbti ir dirbant Druskininkuose? Kaip vertinate renginių spektrą? Kokius tradicinius renginius derėtų toliau plėtoti, o kokių galbūt galima būtų ir atsisakyti?

– Labiausiai mūsų kolektyve vertinu norus – norą dirbti, norą viską padaryti geriausiai, norą visą širdį ir idėjas atiduoti Druskininkams. Tai labai stipri jėga, net stipresnė už profesines žinias. Druskininkai – unikalus miestas savo kultūriniais reiškiniais. Nežinau Lietuvoje nei vieno miesto, kuriame būtų sukurta ir tradiciniais tapę tiek daug šalies masto renginių. Kalbu apie Narcizų žydėjimo, Kurorto šventes, Turizmo dienas, etnokultūrinius renginius.

Kol kas nežadame nieko atsisakyti. Atvirkščiai – kiekviena šventė, kiekvienas renginys auginamas, jis vis papildomas inovatyviausiomis formomis.

– Kokia, Jūsų nuomone, svarbiausia kultūros funkcija (misija) Druskininkų kurorte, kuo ji skiriasi nuo kitų šalies savivaldybių?

– Svarbiausia misija – atliepti bendruomenės ir kurorto svečių kultūrinius lūkesčius. Kultūrinis turizmas – ambicingas kelias, kuriuo Druskininkai žengia ne vienerius metus. Nuo kitų savivaldybių Druskininkai skiriasi tuo, kad Druskininkų kultūros centras vienintelis Lietuvoje neturi uždaros renginių erdvės – salės. Galbūt dėl to centro generuojamos idėjos neretai būna vienos iš pirmųjų Lietuvoje. Druskininkiečiai daug kur būna priekyje – pirmieji įkūrė Kalėdinių eglučių parką, pakvietė į Kurorto šventės teatralizuotą eiseną, vienintelius Lietuvoje žydinčius narcizų laukus, Turizmo gurmanų dienas.

Tos išskirtinės šventės sukviečia į Druskininkus ne tik kitų Lietuvos miestų, bet ir užsienio svečius. Ir tai dar tikrai toli gražu ne pabaiga. O ir mūsų Kultūros centro komanda vėl raitojasi rankoves – bus dar visko!

– 2025 metais Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostinė. Kokia yra šio svarbaus reiškinio vizija ir kertiniai akmenys, ant kurių būtų statomi šie Druskininkų kultūrai išskirtiniai metai?

– Tais metais visa Lietuva minės ir M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Druskininkai kurs ypatingą – Svajonių simfoniją. Laukia sunkus, bet įdomus ir prasmingas kultūrinio gyvenimo etapas – nuo pasirengimo tiems metams iki išskirtinio gyvenimo Kultūros sostinės intensyviu ritmu. Tai bus rimtas ir ypatingos svarbos laikotarpis, kurio lūkesčiai – Čiurlionio miestui suskambėti aukščiausiomis natomis. Yra ir užsibrėžti uždaviniai – ilgalaikio kokybiško kultūros lauko plėtra regione, kūrybinis ir produktyvus bendradarbiavimas tarp savivaldybės įstaigų bei verslo, vietinės bendruomenės įtraukimas į kūrybos procesus, miesto atvėrimas menininkų ir kūrybos žmonių iš visos Lietuvos, Europos, gal net pasaulio įsiliejimui į kurorto kūrybinį gyvenimą, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimas – įpareigoja suvokti atsakomybės svorį bei laukiančių darbų iššūkius.

– Nors Druskininkuose kultūrai skiriama daug lėšų, tačiau jų neužtenka. Kaip dėliotumėte Druskininkų kultūrinį gyvenimą, jei koks nors mecenatas skirtų Kultūros centrui keletą milijonų eurų?

– Turint milijonus, nereikia būti ypatingu vadybininku, kad pakviestum atvykti pasaulinio lygio muzikos ar kitų menų žvaigždes. Aš šiandien investuočiau į Kultūros ir kongresų centro statybų užbaigimą. Manau, tai būtų pati rimčiausia ir atsakingiausia investiciją į ateitį.

– Papasakokite šiek tiek apie save, savo šeimą. Ar visi šeimos nariai pritarė Jūsų pasirinkimui dirbti Druskininkuose?

– Esu padariusi ne vieną ryžtingą posūkį savo gyvenime. Aišku, žingsnis į Druskininkus sudrebino visus. Bet mano artimieji prie tokių mano „drebinimų“ jau šiek tiek įpratę, todėl po poros mėnesių, pamatę, kad aš jaučiuosi gerai, man regis, nurimo.

– Kokie yra Jūsų pomėgiai? Akivaizdu, kad dabar, dirbant Kultūros centro direktore, jiems nelieka laiko. Ką veikiate laisvalaikiu?

– Didžiausia mano aistra – poledinė žūklė. Jau išbandžiau ir Druskininkų vandens telkinius. O savo laisvalaikio neįsivaizduoju be Vištyčio. Kaip Pilsudskio širdis Vilniuje, taip mano – amžiams Vištytyje.

Laimutis Genys
„Mano Druskininkai“

Beliko kelios dienos iki sakraliųjų metų švenčių – Kūčių ir Kalėdų. Kūčios ─ Kalėdų išvakarių apeiginė vakarienė. Tai uždaro rato žmonių, labai artimų tarpusavyje, šeimos ir namų šventė. Kūčių vakaras suteikia ypatingą galimybę ilgiems jaukiems šeimos pokalbiams ir tai puiki proga priminti vaikams ir anūkams jų kilmės šaknis – iš kur kilę jų seneliai, kokie jų vardai, kokiame kaime gyveno, kokiame krašte, kokie jų papročiai ar gyvenimo nutikimai. Tai dalykai, kurie turi išlikti atminty ir turi būti perduodami iš kartos į kartą.

Na, o jei dzūkai nepamena ar tik kažkur kažką girdėjo, dalinamės neįkainojamais prisiminimais, kaip dzūkai šiam ritualui ruošdavosi anuomet, kai buvo privalu besąlygiškai laikytis ypatingo metų tarpsnio papročių? Jei nesilaikysi ─ sunerims mirusieji, įsisiautės piktosios dvasios, neužderės javai, neatvažiuos jaunikis, nebus sočios vakarienės.

Bendri rūpesčiai, skolų grąžinimas ir atlaidumas

Anuomet dzūkės, gyvenančios kaimuose, prieš Kūčias eidavo pas kitas pasitarti apie valgių ruošimą. Moterys dalindavosi Kūčių vakarienei suruošti reikalingais produktais. „Iki Kūčių kaimo moterys pasidalindavo, kas ko turėjo. Jei geriau užderėjo pupelės ar kopūstai, ar kitkas, o pas kaimynes ne, tai duodavo,  kad turėtų Kūčiom,“ ─ prisimena Angelė Krištopaitienė, Viečiūnų laivalaikio salės folkloro ansamblio „Žemynėłė“ narė. Šis paprotys  vis dar buvo gyvas 20 a. antroje pusėje (apie 1960 m.).

O šiaip, be svarbaus reikalo, Kūčių dieną pas kaimynus eiti vengdavo. Prireikus kokio nors daikto, dažniausiai siųsdavo vaiką. Kadangi buvo tikima, jog pasiskolinus per Kūčias teks visus metus skolintis, stengėsi iki  Kūčių skolas grąžinti. Apeinant gimines, artimesnius ar tolimesnius kaimynus dėl skolų, paprastai būdavo jų ir atsiprašoma: „Atleidžiu, ir tu man atleisk, kad ramiai galėtume švęsti Kalėdas.“

Kūčių dieną nebuvo galima dirbti nieko, kas susiję su sukimo judesiu. Tikėta, kad jei verpsi, tai avys kvaituliu suksis ar viesulas stogą nuneš, jei siūsi, tai gyvuliai sunkiai ves. Tai patvirtina ir tautosakos pateikėja, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadałėłė“ narė Stasė Kvaraciejienė: „Nuo Kūcių iki Naujų metų tai nesaka verpc, megzt, siūlo sukc. Ba sako, apsigemsta. Ar vaikai, ar gyvulys kokis“. Ir malkų negalima kapoti, mat, perkūną vasarą prisišauksi.

Kūčių dienos ritualai

Atsikėlus ankstyvą rytą, prasidėdavo pasiruošimas Kūčių vakarienei. Sakydavo, kad kas tą rytmetį pramigs, bus slunkius visus kitus metus. Sunkių darbų nedirbdavo, tik smulkius. Moterys tvarkydavosi pirkioje, ruošdavo valgius, vyrai priruošdavo malkų, paruošdavo pašarų gyvuliams, aptvarkydavo kiemą ir visus pašalius, apraišiodavo obelis, kūrendavo pirtį ─ juk prieš sėdant Kūčių vakarienės, būtina nusimaudyti.

„Svarbiausia tai išsimazgot, išsišvaryt visas brudas, išsiskalpc, Kūcių vakarų išsipraust pirtyje, kad visas ligas, blogumus nuvyc nuog savį,“ ─ porina Stasė. Vakarop pirtyje pirma prausdavosi vyrai, po jų moterys, persirengdavo švariais marškiniais, šventiniais viršutiniais drabužiais.

Vaikai padėdavo tėvams ruošoje, bet svarbiausias jų darbas būdavo papuošt parneštą iš miško eglutę. Puošdavo obuoliukais, į popierėlius susuktais kūčiukais, baronkytėmis. „Tai kap iškepdavo slizikų, tai ir vaikam duodavo. Per vasarų atlaiduose prisrenkam popieriukų nuo saldainių, tai paskui tuos kūciukus suvyniojam ir karam an eglutės. Bobulė kap kepdavo, tai specialiai biskį juos pasaldzydavo mumiem vaikam, kad būt saldesni,“ ─ mena Stasė.

Kūčių dieną buvo laikomasi pasninko. Sauso, kai nevalgoma nieko mėsiško ir pieniško, ar juodo – kai nevalgoma visai nieko. Pastarojo laikydavosi tikėdamiesi skalsesnių ateinančių metų, merginos – greitai ištekėti, gerą jaunikį gauti. Pusryčiams dažniausiai virdavo bulves su lupyna, jas valgydavo su grybų ar burokų rasalu. Pietums ─ tai, kas liko nuo pusryčių arba sausų šutintų žirnių.

„Nuog pietų jau nieko nekaštavojom iki večeros,“ ─ pamena S. Kvaraciejienė. – Mano pacios mamos sesuoj Kūčių dieną nevalgydavo. Nigdi nevalgydavo. Dar kaimynų mergos. Tai sako, kad labai laimingos bus. Greit apsižanys ir laimingas, geras gyvenimas bus. Kad godnų bernų gaus, ar an šokių bernai labai šokti ves.“

Kūčių vakarienės valgiai – iš gamtos dovanų

Vienas svarbiausių Kūčių vakarienės patiekalų – kūčiukai. Dzūkijoje juos vadino įvairiai: slizikais, prėskučiais, o Viečiūnų kaime – bubukais. Kūčiukai – apeiginė duonelė vėlėms pamaitinti. Juos kepė ne tik iš kvietinių, bet ir iš ruginių ar grikinių miltų, tik su vandeniu, jokių kiaušinių ar mielių. Jei turėdavo, į tešlą įberdavo aguonų. Iš sutrintų aguonų darydavo aguonpienį: aguonas užpildavo medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu ir užmerkdavo kūčiukus. Trinti aguonas buvo grynai vyrų darbas.

Ne visi anuomet turėdavo cukraus, tad patiekalus saldindavo skystimu, padarytu iš cukrinių runkelių: juos nulupdavo, stambiai sutarkuodavo, užpildavo vandeniu ir ilgai šutindavo pečiuje. Iššutintus nusunkdavo ir laikydavo šaltai. Iš tirščių kepdavo blynus ar atiduodavo gyvuliams. Sutarkuotus dar džiovindavo pečiuje, tokių pasiruošdavo visai žiemai, dėl saldumo dėdavo į kisielių, arbatą ar pyragą.

Dar vienas būtinas apeiginis valgis – kisielius. Virdavo avižinį arba spanguolių. Vieni skystesnį, kiti – labai tirštą. „Spanguolių kisielius buvo neskystas – prosta raikyk peiliu, – prisimena S. Kvaraciejienė. – Tokis kietas, kad šaukštų paskabini, tai kap drabułė (šaltiena).“ Panašiai ruošdavo ir avižų kisielių: sumaltas avižas užpildavo vandeniu, ilgai šutindavo, tada įpildavo iš nusunktų bulvių tarkių padaryto krakmolo  ir dar truputį pašutindavo.

Gamindavo medaunyką: nuluptus cukrinius runkelius sutarkuodavo stambiai, sudėdavo į puodą lygiomis dalimis su džiovintais obuoliais, užpildavo vandeniu, kad apsemtų, ir šutindavo pečiuje. Suminkštėjusią masę sugrūsdavo mediniu kočėlu, dar dėl tirštumo įpildavo krakmolo ir šiek tiek pašutindavo. Medaunykas būdavo kietas, nes daug krakmolo, o valgydavo su pyragu ar duona.

Būtinai ant Kūčių stalo būdavo grybų ar burokų rasalo. Grybų rasalą gamindavo iš smulkintų džiovintų grybų, kuriuos merkdavo į vandenį, pasūdydavo, kad būtų skaniau pridėdavo stambiai sutarkuotų burokų. Išvirusį rasalą pagardindavo pakepintais svogūnais. Valgydavo kaip sriubą su pečiuje keptomis bulvėmis su lupyna.

Gamindavo ir saldę – ruginius miltus apšutindavo karštu vandeniu ir palikdavo rūgti. Išrūgusius valgydavo su bulvėmis.

Druska anuomet buvo labai brangi, todėl žmonės ją tausojo. Gyvenantys arčiau, parsiveždavo sūraus iš Druskininkų. Gyvenantys tolėliau vandens parsiveždavo iš anksto, lankydami gimines. S. Kvaraciejienė pamena, kaip močiutė, lankydama gimines Grūto kaime, iš Druskininkų „dainyčiose“ (mediniai kibirai su dangčiu, su pasaitu) parsiveždavo sūraus vandenio, kuriuo sūdydavo grybus, upėje pagautas žuvis. Žuvis sudėdavo į bačką, užpildavo sūriu vandeniu, įdėdavo babkavų (lauro) lapelių, džiovintų krapų, jei turėdavo – pipirų. Išsisūdžiusias mažas žuvis džiovindavo, valgydavo per visą adventą, dėdavo ir ant Kūčių stalo. Tokias žuveles vadino kamsukėmis. Išsūdytą didesnę žuvį kepdavo ant sėmenų aliejaus, nes kitokio nebuvo.

Iki 20 a. vid. retas kaimo žmogus galėjo nusipirkti silkės, kuriomis prekiaudavo miesteliuose gyvenentys žydai. Tai išgalėdavo tik turtingesni kaimiečiai. Patiekdavo paprastai, kartais užpildavo semenų aliejuje pakepintais svogūnais.  Tokiais gardindavo ir virtas pupeles, žirnius, raugintus kopūstus. Ant stalo dėdavo ir pjaustytą bačkoje raugintą kopūsto galvą. Iš virtų burokų, morkų, bulvių, pupelių ir raugintų kopūstų gamindavo raudoną mišrainę. Visumet ant vakarienės stalo būdavo džiovintų obuoliukų, spanguolių, riešutų.

Visa Kūčių vakarienė būdavo ruošiama iš savo užaugintų gėrybių ir gamtos dovanų, t. y. to, ką galima laikyti be šaldytuvo.

Ritualinės vakarienės apeigos

Prie stalo visa šeima susėsdavo sužibus Vakarinei žveigždei. „Kap paraina iš pirties, kokių 19─20 val., tai jau visi turi būt susėdį. Ba sako, kad tysies kap kokis nelemza,“ ─ pasakoja Stasė.

Stalą dengdavo balta linine staltiese, po ja dėdavo šieno, ant stalo kryželį, žvakę ir lėkštę tais metais mirusiems artimiesiems. „Anksčiau tai pas mumi stalų dengdavo bobułė. Seniausias žmogus, ─ mena S. Kvaraciejienė.  ─ An stalo viską gražiai sudzedi ir viskas. O dabar irgi taip pat. Senoviškai. Šieno tai saujełį indzedi. Ba vaikai nori labai traukyc. Ir an jo jau dzedi plotkelas.“

Uždegę žvakę, pasimelsdavo, sulaužydavo  Kalėdaitį. Kalėdaitis ─ tai bažnyčioje pašventinta plotkelė, simbolinis šeimos santarvės duonos pakaitalas. Dzūkijoje dar 20 a. pr. būdavo atliekamos senovinės duonos atnešimo šeimai ir duonos kepalėlio laužymo apeigos. Liškiavos apylinkėse šeimos tėvas paimdavo kūčios duoną į rankas, tris kartus apeidavo pirkią, vis pasibelsdamas į duris. Į klausimą „Kas ca aina?“ atsakydavo: „Dzievulis su kūcela in jūs grytely.“ Šeimininkė atdarydavo duris ir sakydavo: „Prašom prašom, Dzievuli, su savo kūcali in mūs grytely.“ Šitaip buvo vaizduojamas giminės protėvis, nešantis savo vaikaičiams palaimą ir santarvę. Dzievulis sėsdavo į krikštasuolę ir prasidėdavo apieginė vakarienė, prieš kurią tas pats šeimininkas ar vyriausias šeimos narys, išėjęs į lauką, pakviesdavo giminės mirusiųjų vėles, vėją, šaltį ir bites: „Ataikit Kūčių!”. Tai buvo lyg tradicinė susitaikymo su visais formulė.

„Valgyti pradėdavo nuo skysto maisto aguonpienio, rasalo. O paskui jau ─ kas ką nori,“ ─ mena Stasė.

Po Kūčių išaušusios Kalėdos ─ virsmo metas, kai atsiveria dangus ir jo skliaute sužimba žvaigždės. Tamsos laikas baigėsi, kibirkštis įžiebė ugnį ir mūsų pasaulis vėl prasideda, metai atsikuria iš naujo: „Kalėdų rytų rožė inžydo, lylio kalėda, kalėda,/ Sekminių rytų dyvai pasdarė, lylio kalėda, kalėda.

Angelės Krištopaitienės prisiminimai

Kūčių vakarienės metu visi šeimos nariai dalinasi obuoliu ─ tai bendrystės, šeimos simbolis.
Stalo viduryje deda plotkeles ─ tiek, kiek yra šeimos narių. Savo plotkele dalinasi su visais šeimos nariais, o dalį palieka išėjusiems.
Kūčių vakarą valgytą maistą nakčiai palieka „dūšioms“, tikėdami, kad mirę artimieji ateis valgyti.
Kūčioms pasikviesdavo biednesnį žmogų: kaimas tiesiog pasidalindavo, kada kuris kvies, kuriai didesnei šventei.
Burdavo: kūčiukus imdavo į ranką ir žiūrėdavo, pora ar ne. Tvorą apkabindavo – pora ar ne. Žingsniuodavo iki durų ir klausydavo, iš kur šunys loja  – iš ten bus svečių.

Kiekvienai savivaldybei svarbu, kaip jos veiklos rezultatai atrodo kitų savivaldybių kontekste. Kasmet atliekama gausybė įvairių savivaldybių rodiklių tyrimų, nustatant įvarius indeksus. O Savivaldybių kultūros indekso tyrimas atliekamas vos antri metai, jo rezultatai sukelia daug diskusijų. Kodėl Lietuvos kultūros sostine pernai buvęs Alytus indekso tyrime atsidūrė priešpaskutinėje vietoje? Kodėl Kaunas, pernai buvęs Europos kultūros sostine, nėra tarp indekso lyderių? Panašu, jog niekam nekyla klausimų, kodėl Druskininkai tarp šešių dešimčių savivaldybių yra itin aukštoje – ketvirtoje vietoje, nes visi žino, jog mūsų mieste kultūrai skiriamas ypatingas dėmesys.

Tyrimas vyksta antrus metus Savivaldybių kultūros indekso tyrimą atlikusi mokslininkė Kristina Mažeikaitė teigė, kad pirmasis savivaldybių kultūros indeksas reprezentavo kultūros situaciją 2021 metais. Jis sulaukė didelio kultūros bendruomenės susidomėjimo, tapo skaitomiausiu Lietuvos kultūros tarybos inicijuotu tyrimu, buvo pristatomas politikams, žiniasklaidai bei tikslinėms auditorijoms atskirose konferencijose ar susitikimuose. Galiausiai pačių savivaldybių kultūros bendruomenės inicijavo susitikimus ir diskusijas, paremtas pristatyto indekso duomenimis.

Anot tyrimą atlikusios mokslininkės, Savivaldybių kultūros indekso nauda visuomenei yra daugiareikšmė. Viena vertus, tai įrankis kultūros bendruomenei ir politikams, leidžiantis identifikuoti iššūkius, su kuriais susiduria savivaldybė, ar lyginti savo pasiekimus su aplinkinėmis savivaldybėmis. Kartu tai įrankis, padedantis nustatyti tikslingus kultūros politikos prioritetus bei juos pamatuoti objektyviais rodikliais, aprašomais savivaldybių kultūros indekse. Kita vertus, tai instrumentas, kuris gali paskatinti kultūros statistikos plėtrą bei diskusijas apie kultūrą remiantis skaičiais.

Druskininkai – tarp lyderių

Šiemet pristatytas 2022 metų savivaldybių kultūros indeksas, kuriame Druskininkų rezultatai yra puikūs: tarp 60-ies savivaldybių Druskininkai užėmė ketvirtą vietą, nusileidę tik Neringai, Vilniui ir Zarasams.

Informacija tyrimui buvo imama iš 12 duomenų šaltinių, vertinimas vyko pagal 40 rodiklių, nustatyti 7 subindeksai: Kultūros organizacijos, kūrėjai, kultūros makroekonomika, finansavimas kultūrai, dalyvavimas kultūroje ir socialinis kapitalas, kultūros paveldas, pokyčių grupė.

Atspirties tašku, vertinant savivaldybių kultūros rodiklius, buvo gyventojų skaičius konkrečioje savivaldybėje ir kiekybinių rodiklių santykis, tenkantis vienam gyventojui.

Suskaičiavus visus rodiklius, paaiškėjo, kad daugiausia balų surinko Neringos savivaldybė (49,39), antrojoje vietoje – Vilniaus miestas (39,13), trečiojoje – Zarasų savivaldybė (33,56). Druskininkai, surinkę 29,01 balą (iš 100 galimų), užėmė ketvirtą vietą.

Paanalizuokime, kaip sekėsi Druskininkams įvairiuose subindeksuose.

Kultūros organizacijų subindekse Druskininkai surinko 25,24 balo ir užėmė 23-čią vietą, Kūrėjų kategorijoje mūsų kurortui su 16,45 balais teko 46-ta vieta. Kultūros makroekonomikos subindekse Druskininkai buvo 2-oje vietoje, nusileidę tik Vilniui. Kultūros makroekonomikos suindeksas vertina kultūrą, kaip kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių ir jo pasiektus ekonominius rezultatus.

Finansavimo kultūrai srityje Druskininkams teko 4-oji vieta, o Dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo srityje mūsų kurortas irgi buvo aukštai – ketvirtoje vietoje. Kultūros paveldo subindekse Druskininkai – 38-oje vietoje, o Pokyčių grupėje, atspindinčių teigiamus kultūros pokyčius, mums atiteko 43-čia vieta.

Pasak Druskininkų savivaldybės vicemero Simono Kazakevičiaus, kultūros sritis Druskininkams yra viena iš prioritetinių, todėl jai skiriamas didelis dėmesys ir investicijos: „Druskininkų kultūrinių renginių spektras yra labai platus –ir klasikos gerbėjai, ir šeimos su vaikais, ir sportu, gamta besidomintys ar itin populiarių atlikėjų koncertų pasiklausyti norintys turistai ir mūsų bendruomenės nariai randa kur apsilankyti. Mums svarbus kultūrinis turizmas, todėl kasmet ieškome, kuo Druskininkai galėtų būti patrauklūs, nustebinti, pritraukti. Šiuo metu intensyviai ruošiamės 2025-iesiems, kai švęsime M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir būsime Lietuvos kultūros sostine. Kartelę kultūros srityje keliame aukštai, nuolat stengiamės tobulėti, stiprinti kultūros sritį, kuri Druskininkams, kaip kurortui, yra ypač svarbi.“

Kaimynai pasirodė kukliau

Pagal savivaldybių klasterius, tarp didžiųjų savivaldybių Alytus – paskutinėje vietoje, tarp kurortų Druskininkai – antroje vietoje. Tarp Alytaus apskrities savivaldybių kultūros indekso viršuje – Druskininkai, antroje vietoje – Varėna, trečioje – Lazdijai, ketvirtas – Alytaus rajonas, o paskutinėje vietoje – Alytaus miestas.

Tyrimo autorė dažnai minėjo Alytaus miesto fenomeną, kai buvusi Lietuvos kultūros sostinė Savivaldybių kultūros indekse nukrito į priešpaskutinę vietą.

„Alytus turi nemažai gyventojų, o subindeksų rodikliai miestui nėra palankūs. Kai Alytus buvo Lietuvos kultūros sostinė, jis gavo tam tikrą finansavimą iš Kultūros ministerijos ir kitų institucijų. Tačiau šis finansavimas nebuvo toks didelis, kad pakeistų rodiklius, viskas priklauso nuo savivaldybės skiriamų lėšų“, – sakė tyrimo autorė.

Parengė Laimutis Genys
Savaitraštis „Mano Druskininkai“

Sinoptikai praneša: ateina gruodis su žiema už parankės. Saulė vis anksčiau skubinasi į patalus, gamta vis labiau apmiršta tamsoje ir šaltyje, o mes lėtiname darbų tempą ir imamės ruoštis Kalėdoms. Druskininkai iškilmingai skelbia, kad šįmet kurorte bus ne paprastos, o TAI BENT Kalėdos, ir kviečia  leistis į svaiginantį, neišdildomų įspūdžių kupiną kalėdinį nuotykį kurorte, kartu laukti artėjančių švenčių, o tamsius vakarus nušviesti jaukiomis pasakiškomis spalvomis.

Kalėdos kurorte žada būti pasakiškos

„Druskininkai vieninteliai Lietuvoje gali garantuoti, kad gražiausios metų šventės bus ne tik nuotaikingos, bet ir snieguotos, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.  – Šiais metais nusprendėme  aktyviai išnaudoti Snow Arenos erdves – čia duris atvers ir iki pat Trijų karalių veiks ypatinga Kalėdų rezidencija, kurioje lauks Kalėdų Senelis, elfai, vyks koncertai  ir, žinoma, visi norintys galės išmėginti žiemiškas pramogas, kurių daugelis esame pasiilgę. Kaip ir kasmet, paruošėme intensyvią šventinę programą, žėrinčiomis instaliacijomis papuošėme miesto erdves – Kalėdos Druskininkuose bus tikrai pasakiškos, laukiame visų atvykstant.“

Kada tik beatvyktumėte – prieš ar po Kalėdų, Druskininkuose Jus pasitiks spindinčios, šventiškai nuteikiančios ir melodingai skambančios miesto erdvės. Į medžius jau nusileido žvaigždės, parke nutūpė grojančios fėjos, paslaptingos burtininkės ir šokėjai – jauties lyg pasakoje! Šaltyje sustingęs Muzikinis fontanas ir eglėje pasislėpusi balta Sniego fėja seka Ledo pasaką, o aplink kuriasi pasakiškas eglučių parkas.

„Druskininkai jau gyvena švenčių laukimu, o kad šis laukimas neprailgtų, visą gruodį bendruomenę ir kurorto svečius kviesime į edukacijas, koncertus, linksmas fotosesijas, keliones traukinuku, Kalėdų rezidenciją Snow Arenoje, jaukius pasivaikščiojimus šviečiančiuose Druskininkuose ir siūlysime daugybę kitų veiklų. Mūsų programą papildo ir verslo iniciatyvos, tad gruodį pasitinkame su stipria šventine programa – gerai praleistas laikas ir turiningas laisvalaikis Druskininkuose garantuotas“, – sako Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius ir pažymi, kad laisvų vietų kurorto viešbučiai ir SPA centrai gruodžio mėnesį dar turi, bet jos sparčiai mažėja, todėl norintys aplankyti gražiausią Lietuvos kurortą jau turėtų suskubti su rezervacijomis.“

Nuo linksmų fotosesijų iki prabangių klasikinės muzikos koncertų

Į pasakiškų stabuklų kupiną kalėdinį nuotykį Druskininkai kviečia leistis jau pirmąjį gruodžio šeštadienį. Pramogų aikštėje laukia vakaras, pilnas gerumo, muzikos, spindesio, linksmų pramogų, kvapų, skonių ir, žinoma, šviesos. Čia bus įžiebta ir švytinčiu spalvotu rūbu apgaubta didžioji miesto eglė, aplink Muzikinį fontaną nušvis verslo ir bendruomenės sukurtų originalių kalėdinių eglučių parkas – bus gražu kaip pasakoj! Ant savivaldybės pastato fasado spalvinga 3D projekcija pasakos nuotaikingą Kalėdų istoriją – vyks net 5 įspūdingi vaizdo ir garso spektakliai. Maltiečiai vaišins karšta sriuba ir kvies paaukoti – nuoširdžios paramos bei Kalėdų stebuklo laukia vieniši seneliai. Kaip visada, vyks karšta, ugninga, originali Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija.

Kalėdiniu laikotarpiu savaitgaliais didžiojoje aikštės scenoje po atviru dangumi vyks muzikiniai vaizdo koncertai, kalėdiniai įvairių atlikėjų pasirodymai, BE HAPPY fotosesijos su linksmais pasakų herojais, aukštaūgiais elfais, žais ir šėls mimai, važiuos šventinis traukinukas, vyks kalėdinės orientacinės vaikučiams ir visai šeimai, ledo šou ir kitos pramogos. Kalėdų dieną kviesime į šventinį kalėdinių giesmių koncertą Druskininkų bažnyčioje, o palydėti senuosius metus – į tradicinį Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertą su pianiste iš Ukrainos  K. Diadiura ir kontraboso virtuazu D. Bagursku.

Netoliese esančiame Leipalingio dvare įsikurs kalėdinės kūrybinės dirbtuvės, kurios kvies susikurti namus puošiančias detales ar nuoširdžias dovanas artimiesiems.

Viečiūnų laisvalaikio salėje kiekvieną sekmadieniais vyks kvapnios kakavos popietės, o amatų centre „Menų kalvė” – kalėdinių puokščių konkurso „Kalėdiniai akcentai“ ekspozicija.

Ir tikrai miesto gatvėse sutiksite šviesomis žaižaruojančiu kalėdomobiliu tyliai pralekiantį Kalėdų Senelį ar jo pagalbininkus – stebuklingojo Kalėdų miško gyventojus. Galėsite jiems perduoti dailiai ir nuoširdžiai parašytą laišką su pačiais gražiausiais linkėjimais, o jei neapvyks – įmeskite jį  į kalėdinio pašto dėžutę prie didžiosios miesto eglės ir jis bus pristatytas tiesiai į Tai Bent rezidenciją Snow Arenoje.

Stebuklai ten, kur niekada neištirpsta sniegas

Tad leiskite pagaliau atskleisti ypatingą Druskininkų kalėdinę naujieną – dėl spartaus oro atšilimo Kalėdų Senelis priėmė sprendimą savo namelį laikinai perkelti į Druskininkų Snow Areną – ten, kur žiemą vasarą neištirpsta šaltutėlis sniegas! Persikraustyti jam padėjo šventinio TV Kalėdų serialo kūrėjų komanda kartu su elfais ir visais stebuklingo Kalėdų miško gyventojais. Joje bus laukiami visi – ir maži, ir dideli, ir čia atvykę tikrai pamatys daugiau nei TV ekrane.

Kasdien (iki pat Trijų Karalių!) bus galima pasisvečiuoti stebuklingame Senelio namelyje, gyvai susitikti su elfais, pamatyti, kaip tvarkingai Rudolfas įsirengė savo gardelį, sukrimsti sausainį su žolelių arbata prie židinio, pasigaminti aplinką tausojantį Kalėdų eglutės žaisliuką, spalvinti ir kurti stebuklingojo Kalėdų miško veikėjus. Senelio namelyje bus  sekamos gražiausios pasakos, vyks elfų, Kalėdų Senelio ir jo grupės muzikiniai pasirodymai, miesto bendruomenės ir Lietuvos atlikėjų koncertai bei dar neregėtos pramogos! Čia pat įsikurs jauki Kalėdų mugė, o išsiilgusiems sniego pramogų tai bus puiki proga prisiminti, kad čiuožti nuo kalno yra ne tik smagu, bet ir privaloma bent  kartą metuose!

„Išties labai smagu, kad serialas, užgimęs pandemijos metu, išaugo ir savo ketvirtąjį sezoną pradeda su ypatingomis naujienomis, – džiaugiasi serialo „Tai bent Kalėdos” ir viso projekto „Tai bent” prodiuseris ir režisierius Mykolas Vildžiūnas. – O tai ir pirmoji „Tai bent knyga“, ir naujas muzikinis albumas „Tai bent didžiausia dovana”, ir jo pagrindu sukurtas „Tai bent koncertas”, kurį bus galima išvysti Druskininkų Snow Arenoje įsikūrusioje „Tai bent rezidencijoje”. Esame dėkingi už kvietimą ir pasitikėjimą Kalėdų dvasią ir projekto misiją įkurdinti ten, kur visada yra sniego ir kur atvyksta žiemos ir švenčių išsiilgusi publika.“

„Tai Bent rezidencija” duris atvers pirmą žiemos dieną (gruodžio 1 d.) ir tęsis iki pat atsisveikinimo su Kalėdų eglute šventės per Tris Karalius (sausio 6 d.).

Taigi, sekite programą kaledoskurorte.lt , planuokite žiemiškai pasakišką kelionę į kurortą ir kurkite savo kalėdinę pasaką, nes šįmet Snow Arenoje ir visuose Druskininkuose bus TAI BENT Kalėdos!

Visos kalėdinių renginių naujienos: https://kaledoskurorte.lt/

Mūsų krašto meno saviveiklos kolektyvai ir atlikėjai džiugina ne tik Druskininkų, bet ir visos Lietuvos meno mylėtojus. Viena iš populiariausių Lietuvos televizijos laidų „Duokim garo!“ praėjusį sekmadienį savo studiją buvo paskyrusi Druskininkams. Visą pusdienį ten vyko šios populiarios televizijos laidos filmavimas, kurio pagrindiniai dalyviai – atlikėjai iš Druskininkų. Planuojama, kad Druskininkams skirta laida bus rodoma lapkričio mėnesį.

Koncertą įrašė per pusdienį

Kaip pasakojo Druskininkų kultūros centro (DKC) etnografė Lina Balčiūnienė, į Vilnių sekmadienį važiavo didelė druskininkiečių grupė. „Mes, skirtingai nuo kitų rajonų, dalyvaujančių šioje laidoje, sugebėjome visus dalyvius surinkti į vieną krūvą ir nufilmuoti laidą per vieną dieną. Kiek žinau, daugeliui kitų rajonų to nepavykdavo pasiekti, jiems prireikdavo dviejų dienų“, – sakė L. Balčiūnienė.

Jos teigimu, kiekvienam kolektyvui surepetuoti ir nufilmuoti pasirodymą buvo skirta po penkiolika minučių. Druskininkiečiai puikiai „sutilpo“ į televizijos nustatytą reglamentą.

„Jie net aštuoniomis vaizdo kameromis nufilmavo visus mūsų kolektyvų ir atlikėjų pasirodymus, paskui viską sumontuos pagal savo sudarytą eiliškumą, su vedėjų intarpais“, – pasakojo DKC etnografė.

Pasidomėjus, kaip buvo atrinkti kolektyvai, turėję reprezentuoti Druskininkus laidoje „Duokim garo!“, L. Balčiūnienė sakė, kad dėl kolektyvų ir atlikėjų laidos redaktorė dar vasaros pabaigoje konsultavosi su Druskininkų kultūros centro specialistais, buvo norima pateikti kuo platesnę ir įvairesnę atlikėjų iš Druskininkų paletę.

„Siuntėme televizijai mūsų atlikėjų garso įrašus, taip pat šokių kolektyvo „Opus“ pasirodymų vaizdo įrašus, pasiūliau laidos redaktorei į programą įtraukti ir kamerinio choro „Druskininkai“ pasirodymą. Manau, kad pasirodėme gana solidžiai, žinoma, daug kas priklausys nuo to, kaip laida bus sumontuota“, – kalbėjo DKC etnografė.

Nusifilmavo daug druskininkiečių

Praėjusį sekmadienį laidai „Duokim garo!“ buvo nufilmuota penkiolika druskininkiečių muzikinių numerių. Simboliška, jog vienu iš svarbiausių druskininkiečių pasirodymu laidoje turėtų tapti „Daina Druskininkams“, kurią įrašė dainininkas Justinas Lapatinskas ir Druskininkų kvintetas, vadovaujamas Ronatos Balkaitienės.

„Duokim garo!“ laidoje du kūrinius atliko Druskininkų muzikos studijos „Mikutis“ saksofonų orkestras, kuriame groja ir Druskininkų MKČ Meno mokyklos moksleiviai (vadovas Juozas Mikolainis), du Ingos Vagnoriūtės vadovaujami kolektyvai – Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choras bei kamerinis choras „Druskininkai“. Išskirtinį pasirodymą surengė Druskininkų Garbės pilietis Mikas Suraučius su etnografiniu ansambliu „Stadalėlė“ bei M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choru, pasirodė šiuolaikinio šokio studijos „Opus“ šokėjos (vadovė Jolita Kielienė).

Nemažai vietos koncerto programoje buvo skirta liaudies muzikos atlikėjams. Laidos žiūrovai išgirs L. Balčiūnienės ir Mortos Elžbietos Bieliukaitės atliekamą dainą „Vai linksta linksta žalia rūtelė“, „Stadalėlės“ ir saksofonininko Tomo Čiukausko kartu atliekamą kūrinį, taip pat Leipalingio muzikantų Romo Dudzinsko, Kazimiero Žilionio, Juozo Šarkausko virkdomų armonikų kompozicijas.

Liaudiškų šokių mylėtojus nudžiugins Indrės Čaplikienės vadovaujamos Viečiūnų liaudiškų šokių grupės „Avilys“ atliekami šokiai.

Pasakojo apie Druskininkus

Pasirengimas „Duokim garo!“ laidai prasidėjo daug anksčiau. Paskutinę rugpjūčio dieną Druskininkuose lankėsi laidos prodiuseris Saulius Basijokas. Redakcijos duomenimis, laidoje „Duokim garo!“, skirtoje Druskininkams, bus ne tik mūsų meno kolektyvų koncertas, bet ir pasakojimas apie Druskininkų istoriją, pokalbiai su žinomais druskininkiečiais. Prodiuserio dėmesio sulaukė ir žinoma mūsų krašto pasakotoja Stasė Kvaraciejienė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, gidė ir istorikė Ramunė Sadauskienė.

S. Basijokas norėjo nufilmuoti keletą fragmentų laidos koncertinei programai papildyti. Prodiuseris, kuri yra kilęs iš Druskininkų, susitiko su istorike, gide R. Sadauskiene, kurios buvo paprašyta parodyti svarbiausias Druskininkų vietas ir papasakoti įdomesnius mūsų kurorto istorijos fragmentus.

„Su Sauliumi ėjome Vilniaus alėja, Laisvės aikšte, parku prie Nemuno, prie „Ambertono“ viešbučio, iki M. K. Čiurlionio muziejaus, kur jį pasitiko menotyrininkė A. Česnulevičienė. Pasakojau Druskininkų istorijos fragmentus, nežinau, kiek tos medžiagos bus parodyta per laidą. Kartu su mumis keliavo ir televizijos operatorius, kuris filmavo vaizdus ir pasakojimą. Pristačiau Druskininkų medinę architektūrą, bet jį labiau domino ne Druskininkų istorija, o šiandiena. Žinau, kad jie viską sukarpys ir sumontuos pagal savo norus. Bus įdomu pažiūrėti“, – sakė R. Sadauskienė.

Inga Vagnoriūtė, chorvedė: „Laidos „Duokim garo!“ filmavime dalyvavo kamerinis choras ,,Druskininkai“ ir Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunių choras. Buvo nauja ir labai smagi patirtis. Kūrinius rinkau, atsižvelgdama į laidos prodiuserių ir pačių choristų pageidavimus. Norėjosi, kad būtų nuoširdu, paprasta, kad dainos paliestų žmonių širdis. Taip pat turėjome užduotį pritarti M. Suraučiaus dainai ,,Druskų miestas“. Buvo garbė atstovauti mūsų miestui“.

Justinas Lapatinskas, muzikos atlikėjas: „Gyvenimas taip susiklostė, kad jau aštuoniolika metų esu Vilniuje, bet mano visa vaikystė yra įkvėpta Čiurlionio takų. Labai smagu, kad mane kviečia atstovauti Druskininkams. Kai manęs druskininkiečiai paprašo: „Justai, ar galėtum?“, man tai šventas reikalas. Sakau, kad būsiu, nes tai mano miestas, man gera būti su jo žmonėmis. Į laidos „Duokim garo!“ filmavimą suvažiavo daug druskininkiečių, buvo gera dalintis prisiminimais. Mėgstu sugrįžti į Druskininkus, pasivaikščioti po vaikystės vietas. Kad ir kur būčiau, Druskininkai visada mano širdyje“.

Parengė Laimutis Genys
„Mano Druskininkai“

2025-aisias Druskininkai švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir neš Lietuvos kultūros sostinės vėliavą.

Laiko dar turime, tačiau kartelę renginių kokybei keliame labai aukštai, todėl subūrėme darbo grupę, kurioje – mūsų specialistai ir patirtį tokių renginių organizavime turintys ekspertai iš kitų miestų.

Šią savaitę turėjome pirmąjį posėdį tam, kad detaliai sudėliotume programą ir išskirtines jos išpildymo idėjas, rastume netradicinius sprendimus ir dar niekur nematytas išraiškos formas, kad ir druskininkiečiai, ir kurorto svečiai Druskininkus ir M. K. Čiurlionį atrastų iš naujo.

„Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė mūsų tema, tačiau renginių spektras ir tematika bus kur kas platesnė. Norime perkelti kultūrinį gyvenimą į netikėčiausias erdves.

Teikdami paraišką tapti Lietuvos kultūros sostine, jau numatėme, kad tais metais turėsime beveik 50 renginių, pagal savo apimančias pačias įvairiausias meno rūšis.

Tačiau programą pildysime ir labai laukiame bendruomenės, užsienio lietuvių ir visų aktyvių žmonių įsitraukimo, iniciatyvų bei pasiūlymų dėl renginių, jų vietų, pobūdžio. O galbūt norite organizuoti koncertą, parodą, edukacijas? Tai puiki galimybė prisidėti. Savo idėjas ir pasiūlymus siųskite el. paštu info@druskininkukulturoscentras.lt, nes Kultūros sostinė ir M. K. Čiurlionis yra mūsų visų.

Taip pat skelbsime logotipo ir vizualinio identiteto sukūrimo konkursą, tad sekite naujienas.

Viečiūnų kultūros centre vykęs teorinis ir praktinis seminaras „Dzūkijos regiono tautiniai kostiumai“ pelnytai sulaukė didelio susidomėjimo.

Į seminarą susirinkę Dzūkijos kultūros centrų, muziejų specialistai, mokytojai ir tautiniu kostiumu besidomintys asmenys kas naujai, kas dar kartą pasitvirtino, kad dzūkių šventadieniniai drabužiai išskirtinai gražūs – puošnūs, pasižymintys didžiule spalvų, jų derinių, raštų, audimo technikų, dekoratyvinių elementų įvairove, liudijantys XIX–XX a. pr. moterų sumanumą, darbštumą, puikų skonį.

Apie tai, demonstruodamos gausią ikonografinę medžiagą, muziejinių pavyzdžių nuotraukas, pasakojo lektorės Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė, Diana Tomkuvienė ir Asta Vandytė antrajame Lietuvos regionų tautinių kostiumų seminarų ciklo seminare, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras bendradarbiaudamas su Druskininkų kultūros centru.

Druskininkų vietos veiklos grupė organizavo valdybos ir narių susitikimą su naująja Druskininkų kultūros centro direktore Raimonda Varaškaite.

Susitikime dalyvavo visų 11-os kaimiškųjų bendruomenių atstovai, buvo aptarti kaimo bendruomenių poreikiai ir bendradarbiavimo galimybės su Druskininkų kultūros centru siekiant kokybiškų renginių kaimiškojoje teritorijoje.

„Kiekviena bendruomenė turi savo veidą, – sako R. Varaškaitė. – Mes, tai yra Druskininkų kultūros centras, stengsimės padėti pastiprinti tų bendruomenių savitumą, kuris bendrame kultūriniame kontekste sužibėtų savo išskirtinumu.“

Šiemet, kaip ir kasmet, festivalis dvidešimt pirmąjį kartą nušvito naujomis spalvomis, visą vasarą kvietė druskininkiečius ir kurorto svečius į nepamirštamus susitikimus su garsiausiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais. Trečius metus festivalio organizavimą iš Lietuvos muzikų rėmimo fondo yra perėmusi Druskininkų savivaldybė.

Jau tapo tradicija, jog festivalio uždarymas vyksta rugsėjo 22–ąją, per M. K. Čiurlionio gimtadienį. Šiemet tą dieną minėjome 148–ąsias mūsų krašto genijaus gimimo metines.

Praėjusį penktadienį į Druskininkų bažnyčioje vykusį festivalio uždarymą susirinko gausus būrys klasikinės muzikos mylėtojų, o jiems festivalio organizatoriai parengė puikią dovaną – Valstybinio choro „Vilnius“ koncertą.

Prieš koncertą žodį tarusi Druskininkų kultūros centro Kultūrinės veiklos administratorė Danguolė Žėkienė pasidžiaugė festivalio populiarumu tarp jo lankytojų ir padėkojo jį surengti padėjusiai Druskininkų savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Druskininkų bažnyčios klebonui Vaidui Vaišvilui, priėmusiam atlikėjus ir klausytojus į šventovę. 

Įspūdinga ir festivalio statistika – jo metų vyko 17 renginių, juose pasirodė apie 100 atlikėjų ir dalyvių,koncertuose ir kituose festivalio renginiuose apsilankė per 4 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. 

Festivalio metu buvo surengtas asociatyvios nuotraukos konkursas, kuriame dalyvių buvo prašoma pateikti su M. K. Čiurlionio paveikslais asocijuojančių nuotraukų.

Konkurso organizatoriai sulaukė didelio susidomėjimo, buvo gauta per tris dešimtis originalių nuotraukų. Komisija atrinko konkurso nugalėtojus, jiems buvo įteikti piniginiai prizai. Prieš festivalio uždarymo koncertą buvo apdovanota druskininkietė Sandra Naujalė, kartu su sūnumi atsiuntusi nuotrauką, kuri jiems asocijavosi su M. K. Čiurlionio paveikslu „Bičiulystė“. Jiems apdovanojimus įteikė Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė.

Festivalio uždarymo iškilmes vainikavo išskirtinis Valstybinio choro „Vilnius“, vadovaujamo maestro Artūro Dambrausko, koncertas.

Festivalio akimirkos:

__________________________________________________________________

Festivalio sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Organizatorius Druskininkų savivaldybė
Partneris Lietuvos nacionalinė filharmonija
Globėjas klebonas Vaidas Vaišvilas
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba