Ar žinote, kuo ypatinga ši diena? Kovo 20-oji – ne tik pavasario lygiadienis, kai diena susilygina su naktimi, bet ir visame pasaulyje minima istorijų pasakojimo meno šventė (angl. World Storytelling Day). Tiesa, Lietuvoje šios dienos minėjimas dar neturi senos tradicijos, bet įvairios inciatyvos jau vyksta, nes tai puikus būdas dalintis patirtimi, supažindinti ir išsaugoti savo istoriją ir etninę savastį. Įgyvendinti tokią naują iniciatyvą Druskininkų krašte šiandien ėmėsi Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė.

„Įvairių istorijų pasakojimas yra būdas išsaugoti pasakojamąją tautosaką, jos žanrų įvairovę, tarmes, krašto istoriją, – sako L. Balčiūnienė. – Mintis atkreipti jaunimo dėmesį į šią dieną kilo iš noro įtraukti moksleivius į žodinės kūrybos procesą, todėl sėdome į juos po pamokų namo vežantį mokyklinį autobusiuką ir ne tik jiems dzūkiškai pasakojome šmaikščias istorijas , bet ir kvietėme papasakoti savo, mokėme, kaip paprastą pasakojimą galima padaryti įdomesniu, patrauklesniu.“

Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ narė Marija Liaukevičienė, pasakojimo tradiciją perėmusi iš savo šeimos, natūralia ir gražia dzūkiškai tarme vaikams papasakojo asmeniniais išgyvenimais praturtintą istoriją „Kap tėvai suciko pirmagimę“, sudainuodama netgi pirmąją mamos jai dainuotą lopšinę. Vaikus prajuokino turtinga dzūkiškais tarminiais žodžiais papasakota linksma istorija „Kaip biednas žmogus apgavo šlėktą“, o padavimas „Iš kur atsirado Švendubrės akmuo“ turėjo ir pažintinę prasmę, nes ne visi jį žinojo.

Pasak etnografės, pasakojimas žodžiu lavina kalbinius įgūdžius, žadina vaizduotę ir stiprina pasitikėjimą savimi. „Juk pasakojimo esmė nėra tiesiog perduoti siužetą ar faktus:, pasakotojas tiesiogiai kalbina klausytoją, įtraukia jį, skatina aktyviai dalyvauti ir kurti savo istoriją, – šypsosi iniciatorė, pateikusi moksleiviams ne vieną vertingą patarimą, kaip iš paprastų faktų sukurti nebūtinai atitinkantį tikrovę, bet įtraukų ir įdomų pasakojimą.

Už iniciatyvos palaikymą dėkojame Druskininkų švietimo centrui.

Druskininkai – neatskiriama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo  istorijos dalis. Švęsdami susigrąžintą laisvę, norime pakviesti praeiti tais Druskininkų takais, kuriais atėjome iki mūsų laisvės dienos. Prisiminti, kur buvo pradžių pradžia.

Kur ir kodėl auga poeto Justino Marcinkevičiaus ąžuolas?  Kieno nuotrauka perrišta tautine trispalve juostele ant atminimo ženklo su Vyčio kryžiaus siluetu Nemuno pakrantėje? Kokią žinutę skleidžia šarvuoto karvedžio skulptūra pačioje kurorto širdyje?

Netikėti siužetai, stebinantys istorijos vingiai, sukrečiantys faktai, naujos, archyvuose slypėjusios ir dar negirdėtos detalės. Taip Druskininkuose žingsnis po žingsnio buvo tiesiamas kelias į Nepriklausomybę.

Kelionės atmintukas:

• Atsisiųskite: SOLO ekskursija_žemėlapis.
• Kelionės maršrutą ir laiką pasirinkite tokį, koks Jums patogus (žemėlapyje sunumeruota tik dėl patogesnio informacijos pateikimo).
• Ekskursijos informacija bus suaktyvinta kovo 10-ąją nuo 10 val. ir bus aktyvi dvi dienas.
• Turėkite pakrautą išmanųjį telefoną su mobiliaisiais duomenimis.
• Jei neturite, atsisiųskite QR kodo nuskaitymo programėlę.
• Atvykę į stotelę, raskite vėliavėlę ir nuskaitykite ant jos esantį QR kodą.
• Išklausykite istoriją: galite skaityti arba klausytis įgarsintą, peržiūrėkite unikalius vaizdo įrašus.
• Tęskite kelionę iki kitos stotelės.
• Užfiksuokite savo kelionės akimirką ir pasidalinkite nuotrauka. Paskelbkite ją savo Facebook paskyroje, užtagindami Druskininkų kultūros centrą, arba pasidalink Druskininkų kultūros centro Facebook puslapyje, ekskursijos komentaruose.

Linkime puikaus oro, gerų ir šventiškų emocijų bei prasmingų įspūdžių!

Nuotaikingos ekskursantų akimirkos:

Druskininkų krašte įvairus ir dinamiškas kultūrinis gyvenimas vyksta ištisus metus: čia surengiama per 250 įvairaus pobūdžio nemokamų renginių – tiek profesionaliojo meno, tiek populiariosios kultūros, skirtų tiek vietinei bendruomenei, tiek kurorto svečiams. Vien pernai juose apsilankė beveik 44 tūkst. žiūrovų.

Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas kultūros ir meno projektams – reikšminga finansinė paspirtis regionų kultūros įstaigoms organizuoti kokybiškesnius renginius. Šįmet Alytaus apskrityje finansuoti 57 projektai, paskirstyta daugiau kaip 305 tūkst. eurų. Didžiausia dalinio finansavimo dalis atiteko projektams, skirtiems prioritetui “Profesionaliojo meno plėtra”. Druskininkų kultūros centro konkursui pateikti projektai sėkmingai įveikė pirmojo etapo konkursą – aštuoniems programos „Tolygi kultūrinė raida” projektams skirta 53 300 Eur. 

Pasak Alytaus apskrities regioninės kultūros tarybos atstovų, dominuoja tęstinės veiklos, tačiau išaugo muzikos, tarpdisciplininio meno, dailės, muziejų ir kultūros paveldo iniciatyvų skaičius. Tikimasi, kad finansuojami projektai spręs socialinės atskirties problemas ir telks skirtingus visuomenės narius. 

Profesionalios kūrybos sklaida kelia kultūrinį žiūrovo išprusimą

Tris mėnesius trunkantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambės jau 22-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, jau seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Gerokai išsiplėtė ir festivalio veiklos, kurios apima net penkias kryptis: muziką, dailę, literatūrą, kiną ir fotografiją bei švietėjiškąją. 

Festivalyje netrūks aukštos prabos klasikinio muzikavimo ir vokalinių šedevrų. Švendubrės miške vyks išskirtinis renginys – vakaro impresija su profesionaliais atlikėjais ir specialia programa. Šviesa, muzika, šokis, muzikos garsų ir miško ošimo kakofonija sukurs užburiantį vaizdą ir neišdildomus potyrius klausytojams. 

Festivalio metu pirmą kartą bus pristatyta unikali edukacinė-degustacinė programa „Ką gi valgė Čiurlioniai? Kasdieninė ir šventinė šeimos užstalė“.

Leipalingio dvaro festivalis 2024 metais bus organizuojamas penktą kartą. Šis festivalis yra unikalus, vienintelis Druskininkų savivaldybėje puoselėjantis ir aktualizuojantis kultūros paveldo objektą – vienintelį savivaldybėje esantį dvarą ir dvaro kultūrą.

Festivalio programa išsiplės laike: prasidės balandį, džiugins iki lapkričio mėnesio ir žiūrovams pasiūlys ne tik klasikinės muzikos koncertus, bet ir spektaklius. Šiemet festivalis atkreips dėmesį į vaikus ir jaunimą, kviesdamas juos į įvairiam amžiui skirtus spektaklius.

Finansavimą taip pat gavo ir šilko tapybos pleneras „Šilko fiesta”, kviečiantis kūrybingus menininkus dalyvauti bendroje tapybos ant šilko paveikslų parodoje.

Druskininkai švenčia savo 230-ąjį gimtadienį, o koks gimtadienis be geros muzikos? Tad paskutinį rugpjūčio savaitgalį poezijos ir muzikos mėgėjus kviesime į Dainuojamosios poezijos šventę „Spinduliuojantys poeziją“.

Šventė su gera poezija, autorine muzika, lyrine nuotaika, mylimais aktoriais ir bardais – vienintelis regione šio žanro tęstinis tradicinis renginys, į savo veiklas įtraukiantis didelį būrį bardų muzikos gerbėjų iš Druskininkų ir visos Lietuvos. Šventės dalyviai – profesionalūs dainuojamosios poezijos atlikėjai (aktoriai, poetai, kompozitoriai, muzikantai) bei jaunieji bardai, kurie kuria aukšto meninio lygio koncertines programas.

Šventės metu bus pristatoma naujausia, specialiai šiam festivaliui sukurta atlikėjų programa, dainuojama tik lietuviškai, dalyvaus tik populiariausi, žiūrovų mėgstami Lietuvos atlikėjai, kurie užtikrins kokybišką ir aukštą meninį koncerto lygį ir padovanos daugybę gerų emocijų žiūrovams.

Vakaro metu bus eksponuojama Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografo menininko, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario, fotografo Algimanto Aleksandravičius fotografijų paroda.

Stiprioji krašto pusė – etnokultūros puoselėjimas

Druskininkai garsėja stipriu etnokultūros puoselėjimu ir siekiu išsaugoti etninį paveldą bei gerąsias tradicijas. Pagal prioritetą „Etnokultūros tradicijų tąsa ir kultūros kelių kūrimas“ skirtas finansavimas trims projektams.

Tradicinis Verpstės festivalis Viečiūnuose, rengiamas nuo 2014 metų, jau tapo didžiausiu ir pačiu laukiamiausiu renginiu visame regione.

2024 m. festivalio šūkis „Tradicinė kultūra – žvilgsnis naujas“. Festivaliui prie sukurtų tvarių meno produktų,  kurie eksponuojami bendruomenės centre (karpinių juostų, verpstės iš stabilizuotų samanų ir žolynų, medžio drožinių ir darbų iš žolynų, freskos ant išorinės bendruomenės pastato sienos) planuojama sukurti dar vieną šventės prasmę įkūnijantį simbolį – dar vieną freską arba mini skulptūrų parką.

Festivalis vyksta ne vieną dieną, jis tęsiasi visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio šventės rugsėjį.

Finalinis Verpstės festivalio renginys – Rudens lygiadienio šventė. Viečiūnų miestelyje veikiančios įmonės, organizacijos, įstaigos, bendrijos kurs ir eksponuos šventės akcentus – šiaudinius baltų ugnies ženklus. Tradiciškai bus surengta šiaudinių ugnies ženklų atidavimo ugniai apeiga.

Vyks kūrėjų darbų mugė-pristatymas, veiklos vaikams, bendruomeninės edukacijos. Bus organizuojamas Smėlio piešinių šou pagal gyvai atliekamus muziko, pučiamųjų instrumentų virtuozo, multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio grupės kūrinius.

31-oji Dainavos krašto folkloro šventė vyks tris dienas. Visas miestas alsuos ypatinga atmosfera, akys raibs nuo spalvingų, rankomis siuvinėtų autentiškų dainininkų bei šokėjų rūbų ir prijuosčių, spindinčių karūnų, liesis dainos, muzikos garsai, armonika privers kilotis kojas. Šventėje dalyvaus vieni geriausių Lietuvoje folkloro ansambliai, amatininkai, tautodailininkai, edukatoriai, paskaitininkai.

Medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka” – tradicinis renginys, organizuojamas nuo 2002 m. Pleneras vyks istorinėse jotvingių žemėse įsikūrusiame Leipalingio miestelyje, kuris apipintas įvairiomis legendomis ir padavimais. Čia yra ir vienas iš svarbiausių istorinių Dzūkijos architektūros paveldo klasicizmo kūrinių – Leipalingio dvaras, kuris pilnai renovuotas ir atiduotas kultūros reikmėms.

Kūrybinių iniciatyvų skatinimas

Pagal prioritetą „Kūrybinių iniciatyvų skatinimas“ skirtas finansavimas Jotvingių šventei Leipalingyje.

Šeštosios „Jotvingių šventės Leipalingyje“ tema – atvirumas, kai asmenybė yra pasirengusi atvira širdimi ir protu, suprasti ir priimti tai, kas skirtinga ar nauja.

Šiemet  šventė dalyvius kvies į įvairias veiklas, skirtas visoms amžių grupėms. Poezijos popietė, skirta pristatyti Jotvingių premijos laureatų kūrybą, kvies pasiklausyti poezijos visus poezijos mylėtojus.

„Džiaugsmo pievoje“, skirtoje vaikams ir šeimoms  bus galima žaisti etno žaidimus, lakstyti tarp muilo burbulų, šokinėti batutuose, išsikepti karštoje krosnyje duonelės ir ją valgant sužinoti senoviškų duonos receptų.

Leipalingio dvaras keletui valandų atvers savo papuoštas erdves ir pakvies į parodas.

Jotvingių šventę kaip visada užbaigs Jotvingių vakaras – muzikos, šviesos ir 3D projekcijų vakaro impresija.

2025-aisiais Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine, o Lietuva minės miestui svarbaus dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Čiurlionis – neatsiejama Druskininkų miesto kultūros ir istorijos dalis. Čia kūrėjas praleido didelę vaikystės dalį, augo, ieškojo įkvėpimo ir kūrė.

Visus, neabejingus miesto istorijai ir M.K Čiurlionio gyvenimui bei kūrybai, kviečiame dalyvauti logotipo sukūrimo konkurse projektui „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025”.

Palikite savo pėdsaką istorijoje

Dalyvavimas logotipo kūrimo konkurse – tai išskirtinė galimybė kūrybiškai prisidėti prie kultūros ir paveldo puoselėjimo. Konkurso dalyviai gali ne tik atskleisti savo meistriškumą, tačiau kartu pagerbti Druskininkų miesto kultūrinį ir istorinį paveldą bei Čiurlionio atminimą.

Konkursą laimėjusio logotipo autorius paliks ilgalaikį pėdsaką Druskininkų miesto identitete. Logotipas bus naudojamas informacinėje ir reklaminėje medžiagoje, renginių, įvykių, suvenyrų žymėjimui ir kitose, su „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” susijusiose aktyvacijose.

Dalyvavimas logotipo dizaino konkurse ne tik palaiko Druskininkų kultūrinį gyvybingumą, bet ir skatina bendruomenės įsitraukimą bei pasididžiavimą.

Konkurso laimėtojas bus paskelbtas 2024 m. kovo 29 d.

Numatyta konkurso premija – 500 Eur.

Konkurso nuostatas rasite čia: Projekto „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” logotipo sukūrimo konkurso nuostatai

Konkursas pratęstas iki balandžio 9 d. (imtinai).

Konkurso medžiagą iki 2024 03 24 (imtinai) prašome siųsti el. paštu: info@druskininkukulturoscentras.lt

Vasario 17 d. Viečiūnų laisvalaikio salėje vyko folkloro kolektyvų apžiūra, kurioje sėkmingai pasirodė Druskininkų kultūros centro folkloro ansambliai „Stadałėłė“, „Žemynėlė“ (vadovė Lina Balčiūnienė), Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Serbenta“ (vadovė Aleksandra Petrevičienė) ir armonininkų trio „Vingrė“.

Svarbiausia mūsų paveldėtosios kultūros žinia – pasaulis yra šventas

Dainų šventės folkloro diena pavadinta „Rasi rasoj rasi“ norint pabrėžti ryškiausią šventumo simbolį – rasą. Todėl ir ansamblių programos buvo ruošiamos pagal pateiktas temas ir paskirtas užduotis: reikėjo perteikti svarbiausią mūsų paveldėtosios, gimtosios (tradicinės) kultūros žinią – pasaulis yra šventas. Šventumas apima viską kas matoma, jaučiama, auga, nyksta ar tai, kas dar tik bus.

Liepos šventumo ir gyvenimiškos išminties atspindžiai

Folkloro ansamblis „Stadałėłė“ parengė programą „Krasnoji liepsnelė“. Pasak ansamblių „Stadałėłė“ ir „Žemynėlė“ vadovės L. Balčiūnienės, pasirodymas atskleidžia švento medžio – liepos šventumą, sakralumą, reikšmę žmogaus gyvenime. „Žemynėlės“ programa, pavadinta „Papotrinimai mergelėm“, vaizduoja senųjų žmonių išmintį, gyvenimiškus patarimus, kaip elgtis žmogui, kad gyvenimas būtų laimingas ir sotus, ką turi žinoti jauna mergina, tekėdama už vyro.

„Ruošiantis pasirodymui didžiausias iššūkis buvo per ribotą, gana trumpą programos laiką aiškiai atskleisti norimą temą, – apie pasiruošimą apžiūrai kalbėjo vadovė. – Tačiau abiems kolektyvams, mano manymu, pavyko pasirodyti puikiai.“

Senoviniai dzūkų krikštynų papročiai ir tradicijos

Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Serbenta“ vadovė A. Petravičienė labai džiaugėsi kolektyvo dideliu noru dalyvauti Lietuvos dainų šventėje: „Kolektyvas noriai ruošiasi, patys pareiškė norą dalyvauti šventėje ir tai mane labai džiugina.“

Programa „Senovinės dzūkų krikštynos“, atskleidžianti senovinius papročius ir tradicijas, parengta remiantis tautosakos pateikėjos Olgos Žėkienės autentiška medžiaga.

„Sunkiausia kolektyvui buvo kalbėti tarmiškai, – sunkumus įvardijo vadovė. – Ne visi dzūkai jau gerai dzūkuoja, o kai kurie kolektyvo nariai ir kilę iš kitų regionų, todėl reikėjo šiek tiek padirbėti tobulinant tarmės subtilybes. Nepaisant to, kolektyvas pasirodė puikiai, tikimės, kad Dainų šventėje pasirodyti pavyks!“

Apžiūroje pasirodė ir aktyviai įvairiose šventėse bei konkursuose dalyvaujanti liaudies muzikantų grupė – armonininkų trio „Vingrė“. Muzikantai pristatė programą „Grokim, dumplės negailėkim“.

Džiaugiamės kolyktyvų sėkmingais pasirodymais ir tikimės geriausių rezultatų, kurie bus paskelbti kovo mėnesį.

Daugiau apie Dainų šventę skaitykite ČIA.

Druskininkų amatų centrui „Menų kalvė“ šiemet – PENKERI!

Vasario 20–24 dienomis 

• Šventinė foto blykstė | Šypsokitės ir dalinkitės įspūdžiais! Tapkite „Menų kalvės“ istorijos dalimi – fotografuokitės įrengtoje gimtadienio foto erdvėje ir dalinkitės įamžintomis nuotaikomis socialiniuose tinkluose.
• Retro ekranas | Puikių patirčių atmintinė! 5-eri „Menų kalvės“ metai trumpam sugrįš sustabdytuose kadruose – nostalgiškas žvilgsnis į nubėgantį laiką. Kviečiame pamatyti, kiek daug jis atnešė nuostabių pažinčių, kūrybos bei emocijų. Tai įkvepia naujoms kūrybinių atradimų kelionėms!

Vasario 24 dieną

• 11 val. Ekskursija po parodą | Menininkų asmenybės bei kūrybos užkulisiai! Kiekviena paroda turi „paslaptį“, kuri maloniai nustebina. „Menų kalvė“ kviečia kartu patyrinėti šiuo metu veikiančias parodas, pamatyti, išgirsti daugiau negu atrodo.
• 14 val. Orientacinės „Meno lenktynės“ | Registruokite komandas ir laimėkite prizus! „Meno lenktynės“ atidarys „Menų kalvės“ dirbtuvių duris bei atvers akis – užduotys smalsiems, akyliems meno ekspertams bei kūrybingiems naujokams. Nugalėtojai bus apdovanoti „Menų kalvė“ ir Druskininkų TVIC įsteigtais prizais.
  Komandų nuo 2 iki 5 asm. registracija
  mob. +37067176108 arba el. p.: amatai@druskininkukulturoscentras.lt
  Registracija baigiasi: vasario 23 d. 18 val.
• 15 val. Gimtadienio desertas  | Solo skonis!
  Kviečiame pabūti kartu, pasidalinti gimtadienio linkėjimais, pasidžiaugti vieni kitų sėkme ragaujant tradicinį gimtadienio skanėstą! Visi ar po vieną, kūrybinėje bendrystėje mes – kartu!

Daugiau informacijos apie renginius „Menų kalvėje“: www.acmenukalve.lt

Druskininkų savivaldybės administracija skelbia kvietimą teikti paraiškas 2024 metų Kultūros srities projektų finansavimui gauti. Galimi pareiškėjai: nevyriausybinės organizacijos ( NVO), fiziniai (menininkų, kūrėjų, kultūros puoselėtojų) bei juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines ir viešąsias įstaigas, kurių savininko teises įgyvendina valstybės arba Savivaldybės institucija), veikiantys kultūros srityje ir teikiantys kultūros srities paslaugas.

Projektų finansavimo tikslas – skatinti profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidą Druskininkų savivaldybėje, sudarant sąlygas menininkams, kūrėjams, meno ir kultūros organizacijoms, draugijoms, klubams bei NVO realizuoti kūrybines idėjas ir sumanymus.

Druskininkų savivaldybės kultūros srities projektų finansavimo nuostatus, paraiškos formą bei vertinimo kriterijus, sutarties projektą galima rasti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje www.druskininkusavivaldybe.lt skiltyje kultūra.

Prašome pateikti elektroninę paraiškos formą, pasirašytą elektroniniu parašu arba pasirašytą skenuotą paraišką pdf. formatu iki 2024 m. spalio 31 d. 17 val. el. paštu info@druskininkai.lt, laiško eilutėje „Tema“ įrašius „Kultūros srities projektų finansavimui“.

Iki paskutinės paraiškų pateikimo darbo dienos pabaigos su paraiškos teikimu susijusiais klausimais konsultacijas teikia Druskininkų savivaldybės administracijos Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Judita Bendaravičienė, tel. 8 61708840, el. p. judita.bendaraviciene@druskininkai.lt

Druskininkų savivaldybės informacija

Užbaigę neįtikėtinai žaismingą kalėdinių švenčių maratoną, Druskininkai nenurimsta ir toliau kurpia stulbinančius kurortinio relakso scenarijus – laikas kviesti pavasarį ir budinti narcizų laukus! Belikus 7 savaitėms iki Velykų, vasario 10 d. raginame atvykti smagiai pašėlioti į žiemos švenčių periodo užbaigtuvių tūsą – Užgavėnių dūzges. Jei jau buvote, tai žinote – dūgsim dūgsim dūzginėsim, net iš kojų virst pradėsim, bet žiemai sprukt namo tikrai padėsim!

Tradicijų virsmas į modernias valiūkiškas šėliones

Šventės konceptas įprastai netradicinis, pritaikytas labiau miestiečiams, bet tinkamas ir kaimiečiams. Anot Druskininkų kultūros centro etnografės Linos Balčiūnienės, kurorto žmonėms niekada nebuvo svarbūs papročiai ir ritualai, turėję užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių: čia nieks nesėjo linų, tad nebuvo reikalo rogėmis apvažiuoti laukus, kad jie geriau augtų, ką jau kalbėti apie laistymąsi vandeniu, kad sniegas kuo greičiau pavirstų lietumi. Todėl nieko nuostabaus, kad šventė, tradiciškai turinti kaimiškąjį arba agrarinį prieskonį, Druskininkuose jau kokį gerą dešimtmetį rengiama kitokia ir išsiskiria tiek savo forma, tiek turiniu.

Druskininkų kultūros centro etnografė šypsosi, kad šiandien į miestą ekologišku traukinuku išvykstantys žiemos išvarymo šaukliai yra simbolinė aliuzija į senąsias tradicijas, kurią galime traktuoti šiuolaikiškai – jei linų neauginam, tai tegul į kurortą plūsta turistai iš visos Lietuvos, svečių šalių, nes kuo jų daugiau, tuo gausesnis pinigų „derlius“, sotesnė ir turtingesnė miesto būtis.

„Renginių žiūrovams norisi pramogauti, linksmintis, patirti kuo daugiau pozityvių emocijų, o ne garbinti archaiškus kalendorinių švenčių ritualus, – sako renginio režisierė Asta Žiurinskienė. – Būtent tai paskatino orientuotis į miestietiškąją Užgavėnių šventės tradiciją, ieškoti įdomesnių formų, kurios pasirodė gerokai patrauklesnės publikai ir išpildė mūsų lūkesčius – įtraukti žiūrovą į veiksmą, kad jis taptų aktyviu šventės dalyviu. Todėl šiandien Užgavėnės Druskininkuose – ne tradicijų, o labiau žaismės, smagaus siautulio ir relakso šventė. Tai užkoduota jau pačiame šventės pavadinime.“

Komiškos personažų refleksijos, juoko terapija ir neemocinis valgymas

Bet kokiu atveju renginio pagrindas – daug linksmybių, išdaigų, žaidimų. Kadaise protėviai, tikėję ypatinga juoko galia numarinti žiemą ir pažadinti pavasarį, buvo teisūs – juoko terapija ligi šiol gyva! Teatralizuotoje šventės dalyje dominuoja dar pokario metais miestuose per Užgavėnių karnavalus paplitęs parodijų žanras su farso elementais: pašiepiamos, per juoką kritikuojamos ekonominės, socialinės, moralinės problemos.
Druskininkų duzgėse pakito ir pagrindinių personažų išorinė išraiška – čia nebėra žydų, daktarų, gandro ilgakojo, velnių, raganų, arklių su rogėmis ar meškos maurojimo. Veikėjai – šių dienų vyraujančių aktualijų refleksijos, pajuokiant įvykių tendencijas, žmonių įpročius. Šventės pradžią – pre‘partį šįmet skelbs DJ Lailailai, laiminguosius blic‘fotosesijai ant žaliojo kilimo kvies ponia Giegel, Apss‘kalbų šou ves Kandrius Kanatapkinas ir Lašinas Lašinkevičius. Akylesni žiūrovai netruks suprasti aliuzijas į gerai pažįstamus portalų ar televizijų šoumenų portretus.

Druskininkų dūzgėse užgavėnės yra ta šventė, kai kiekvienas gali atsipalaiduoti ir truputį būti ne toks kaip visada. O norint atsipalaiduoti, tereikia pasislėpti, t.y. užsidėti kaukę – ir gali garsiai dainuot, judėti kaip nori, išdykauti ir dūzginti. Susikurti naują įvaizdį padės šventinio makiažo salono „Pa‘virsk kuo nori“ paišytojos, o etnografines kaukes pakeisti į stilingai ir spalvingai dekoruotas, sukursiančias ekstravagantišką dūzgių dalyvių įvaizdį, bus galima Užgavėnių kaukių dirbtuvėse.

Sako, gerai užsigavėsi – bėdų neregėsi!

Visi žino, kad per Užgavėnes būtina devyniskart per dieną prisikimšti pilvą artėjančiam gavėnios laikotarpiui bei geresnio gyvenimo garantui. Sočiai užsigavėti kvies prabangus aikštės restoranas „Pasaulio skarvada“: garsūs virtuvės šefai, vis dar negavę „Michelin“ žvaigždutės, tieks gardžius Užgavėnių valgius – blynus, šiupinį ir kitus riebius patiekalus. Ragaukite, skanaukite ir kirskite iki soties, kad net pilvas iki nosies užsiraitytų!

Demonų gaudynės, Morės monai ir kitos linksmybės

Veiklų netrūks ir po žiemos sąstingio išsiilgusiems aktyvaus judėjimo. Šventės dalyviai, pasipuošę kaukėmis ir kitais Užgavėnių atributais, galės dalyvauti užgavėniškose kovos su žiemos demonais rungtyse – „Persirengėlių žygyje su kliūtimis“, kuriame laukia daugybė iššūkių, bet tinka ir vaikams, bei vienintelėse Lietuvoje ir visame pasaulyje „Moremonų gaudynėse“.

Turima duomenų, kad žiema rengia pasalą ir kaupia jėgas šturmui, o moremonai – žiemos demoniūkščai – kurorte suka lizdus. Tad skelbiama skubi Moremonų gaudytojų mobilizacija-registracija. Savanorių užduotis nelengva ─ iš naujo praminti pasivaikščiojimo takus, išgaudyti demoniūkščius, išvaryti žiemą ir nuvalyti kelią pavasariui. Pasismaginkite, laukia gardūs prizai!
Vienintelės Lietuvoje moremonų gaudynės, persirengėlių žygis su kliūtimis, šventinio makiažo salonas, kaukių dirbtuvės, žiemos atrakcijų arena, žaliojo kilimo fotosesija, įtraukus apps‘kalbų šou, blynai bei karštoji valanda – apkalbėtojos Morės krachas – tai dar ne viskas, kuo ruošiasi pralinksminti šventės organizatoriai.

Pasi‘parinkim – lai sniegas pavirsta į pavasario lietų!

Didžiausia šventės naujiena – Pramogų aikštėje įkurtas pirčių kiemas ir maudynės kubiluose. Tai ne šiaip atrakcija – tai dar viena senos, gerokai primirštos tradicijos – laistymosi vandeniu – modifikacija. Kadaise buvo tikima, kad apliejus vandeniu bičių avilį, jos bus sveikos ir gausios, o avilys pilnas medaus. Pats, paragavęs šlapio sniego ar šventinto vandens, pasijausi lyg pakrikštytas ir būsi laimingas.

Taigi, garsieji „Vantos lapo“ pirtininkai Druskininkų pramogų aikštėje ruošiasi užkurti tikrą pirtį! Visų norinčiųjų laukia karštas pirties garas, svaiginantys žolelių aromatai, audringi vantų šokiai, dvasingi ritualai, druskos pilingai, atpalaiduojantys masažai, maudynės kubiluose po žiemos dangum, ir, žinoma, arbatos laužas! Nepamirškite pasirūpinti šlepetėmis, kepurėmis, chalatais, rankšluosčiais, maudymosi reikmenimis, o visu kitu pasirūpins profesionalai! To nebuvo niekur, tad turite ne tik pamatyti, bet ir patirti!

Na, o pabaigoje laukia after’partis ir dūzgių dūzgės – pilvams iškratyti, kojoms pramankštinti. Radži nereikia Užgavėnių kaukės, jis ryškus, pašėlęs, linksmas ir nutrūktgalvis, žodžiu – visom prasmėm auksinė muzikos pažiba! Atlikėjas užkurs tokią pirtį, kad visi nersim stačia galva į kubilus!

Karštoji valanda ir geroji Pelenų dienos paskata

Jeigu aktyviai pajudėjot, sočiai užsigavėjot, kaip reikiant patriukšmavot, sudrebinot žemę, išgaudėt žiemos demonus, gausiai apsilaistėte vandeniu ir atlikote vienintelį privalomą darbą – išvežėte bent vieną vežimą mėšlo, – oi, nebe tie laikai! – t. y. atsikratėte ko nors ilgai kaupto ir nereikalingo, pasiruoškite atgimimui – karštose liepsnose sudeginkite visas gyvenimo negeroves kartu su anonimine apkalbėtoja More.

Ir nors po Užgavėnių išauš pati nuobodžiausia metų diena – Pelenų diena, neskubėkite keltis, palaukite, kol patekės saulė ir traktuokite Gavėnią kaip gerą progą pradėti laikytis pavasario dietos ar tiesiog sveikos mitybos principų. Juk kartu pasirūpinome, kad atvertume duris šviesai ir žydinčiam pavasariui!

„Druskininkai – kurortas, kviečiantis čia pailsėti ir atgauti jėgas ištisus metus. Žiema, vasara ar niūrus ruduo – kurorto svečiams ir gyventojams siūlome daugybę pramogų tiek kūnui, tiek sielai, – sako Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė. – Atsipūtę po sveikatinimo procedūrų, mūsų svečiai turi galimybę apsilankyti aukštos kokybės kultūriniuose renginiuose, beje, nemokamai. Tad kviečiame pasinaudoti proga iki soties prisivalgyti ir pasilinksminti prieš prasidedant ramiajam Gavėnios laikotarpiui. Na, o jei norite pasirodyti žurnalų viršeliuose – žaliasis kilimas kaip tik jums!“

Druskininkų kultūros centro informacija

Startuoja antrasis Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų – objekto, kuris reikalingas kurortui kaip kultūrinio gyvenimo ašis – statybų etapas.

Praėjusią savaitę su tarptautinį konkursą laimėjusiu rangovu pasirašyta sutartis dėl objekto užbaigimo 2025-ųjų pavasarį. Projektui užbaigti su mokesčiais yra reikalinga 16,2 mln. eurų suma.

„Šiuo metu biudžete Druskininkų kultūros ir kongresų rūmams esame sukaupę 4 mln. eurų. Valstybei neprisidedant prie šio kultūriniam turizmui reikšmingo objekto užbaigimo, savivaldybė yra priversta projektą užbaigti biudžeto ir skolintomis lėšomis. 2025-aisiais Druskininkai neš Lietuvos kultūros sostinės vėliavą ir švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, todėl Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų užbaigimas mums ypatingai svarbus šioms progoms. Kultūros ir kongresų rūmai bus graži dovana ne tik Druskininkams, bet ir visai Lietuvai“,  – sakė meras Ričardas Malinauskas.

Praėjusią savaitę Alytaus regiono plėtros taryba objektui suteikė regioninės reikšmės statusą, o tai reiškia, kad bus galima parinkti operatorių ilgesniam, nei dešimties metų laikotarpiui. Tai ypač svarbu, nes kiekvienas potencialus operatorius, turintis patirtį dirbant su užsienio atlikėjais bei tarptautinių, aukšto lygio renginių organizavime, pirmiausia įvertina atsiperkamumo faktorių.

„Parinkti operatorių yra įsipareigojusi savivaldybė. Konkursą skelbsime 15-20 metų laikotarpiui. Mūsų tikslas – kad Druskininkų kultūros ir kongresų rūmai veiktų pilnu pajėgumu ir kurtų pridėtinę vertę Lietuvos kultūriniam gyvenimui“, – sakė meras R. Malinauskas.

Savaitgalį vykusioje 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ apžiūroje dalyvavo net 7 Druskininkų kultūros centro meno kolektyvai. Galime pasidžiaugti, kad Druskininkų kultūros centro meno kolektyvai noriai ruošėsi ir dalyvavo apžiūroje, tikėdamiesi gauti galimybę pasirodyti Lietuvos dainų šventėje.

Šokių dienos „Amžių tiltais“ programoje dalyvavo Viečiūnų laisvalaikio salės moterų šokių grupė „Bitės“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Avilys“, Leipalingio laisvalaikio salės moterų šokių grupė „Liepos“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Leipūnas“, Druskininkų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Kadagys“.

Dainų dienos „Kad giria žaliuotų“ atrankoje dalyvavo „Druskininkų tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras“ ir Druskininkų kamerinis choras „Druskininkai“.

Sušokti šokiai šokių dienai „Amžių tiltais“: „Į kermošių“, „Stinta pūkis“, „Kalviai“, „Priegalvėlis“, „Kepėjos“, „Šiaučiukas-kriaučiukas“.

Sėkmingą pasirodymą lėmė nuoširdus ir nuoseklus darbas

Viečiūnų laisvalaikio salės moterų šokių grupės „Bitės“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Avilys“ vadovė Indrė Čaplikienė dalijasi pastebėjimais apie efektyvų pasiruošimą, įvardija ir sunkumus: „Pasiruošimo procese kilo sunkumų. Kolektyvui ruoštis trukdė ligos, daug laiko atėmė šventinis laikotarpis“.

Pasak vadovės, nemažai pastangų atėmė šokis, kurį pasiruošimo eigoje teko pakeisti. Tačiau, nepaisant iškilusių sunkumų, kolektyvai neprarado entuziazmo ir noro dalyvauti Dainų šventėje, todėl aktyviai dalyvavo ruošimosi procese. Repeticijos prasidėjo nuo praėjusių metų, o tai buvo nuoširdus ir nuoseklus darbas.

Kai nori – įmanoma viskas

Leipalingio laisvalaikio salės vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Leipūnas“ ir moterų šokių grupės „Liepos“ vadovė Asta Čmukienė džiaugiasi abiejų kolektyvų sėkmingais pasirodymais.

„Komisija pagyrė kolektyvus už puikius pasirodymus, kad galima per trumpą laiką taip gerai pasiruošti, – sako vadovė. – Atskiras vyrų šokis sulaukė pagyrimų net iš paties vyrų šokio autoriaus. Aš taip pat noriu pagirti vyrus, kadangi leidau jiems patiems spręsti dėl repeticijų kiekio ir jie į tai pažiūrėjo labai atsakingai“.

Moterų šokių grupės „Liepos“ pasirodymas irgi gavo daug pagyrų, galbūt moterims šiek tiek pritrūko drąsos, tačiau tai natūralu, nes čia buvo jų pirmasis kartas scenoje.

Pasak A. Čmukienės, moterų grupę sudaro moterys nuo 40 m. iki pensinio amžiaus, kolektyvas susikūręs tik nuo rugsėjo pabaigos. Moterys nėra profesionalės, tačiau visos dega noru išmokti šokti.

Kalbant apie pasiruošimą, dzūkų kraštas turėjo mažiausiai laiko pasiruošti, kadangi apžiūra vyko pirmiesiems.

„Repetavome netgi savaitgaliais, šventinis laikotarpis nebuvo pats darbingiausias. Sausis buvo ypatingai intensyvus ir sunkus darbas pasiteisino. Kai nori – įmanoma viskas, – sako A. Čmukienė. –Šią savaitę turime trumpą atokvėpį, tačiau kolektyvas nenustygsta vietoje, jau pasiilgo vieni kitų. Labai gražių komentarų sulaukė jaunai pasiūti drabužiai, todėl labai norime padėkoti Druskininkų kultūros centrui už rūbelius, geranoriškumą, pagalbą ir supratimą.“

Sveikiname kolektyvus su sėkmingais pasirodymais! Nekantriai laukiame rezultatų!

Daugiau apie Dainų šventę skaitykite ČIA.