„Žemynėłė“ – konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ laureatė
Gegužės 4 d. Visagino kultūros centre vyko XIII respublikinis liaudies kūrybos atlikėjų konkursas „Tradicijų paveldėtojai“. Šis konkursas, puoselėjantis įvairių mūsų šalies tautinių bendruomenių tradicijas, turi savo išskirtinę misiją – perteikti etninės kultūros paveldą vaikams, sudominti juos ir įtraukti į nepakartojamą liaudies dainų, šokių, instrumentinės muzikos sūkurį.
Konkurso dalyviai varžėsi folkloro ir stilizuotos liaudies kūrybos atlikimo kategorijose. Šiame konkurse pirmą kartą dalyvavo Druskininkų kultūros centro folkloro ansambliai „Stadałėłė“ ir „Žemynėłė“ (vadovė Lina Balčiūnienė).
Džiaugiamės, kad Druskininkų kultūros centro Viečiūnų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Žemynėłė“ tapo konkurso laureatu.
Tradiciškai folkloro kategorijos laureatams suteikiama teisė dalyvauti Tarptautiniame folkloro festivalyje „Pokrovo varpai“.
Druskininkų kultūros centro informacija
Stalo žaidimų festivalis „PineCon 2024“
Stalo žaidimų festivalis „PineCon 2024“ išsiridena Druskininkuose: geriausiųjų lietuviškų stalo žaidimų apdovanojimai, stalo žaidimų prototipų konkursas ir Lietuvos čempionatai.
Gegužės 11-12 d. savaitgalį Druskininkai taps Lietuvos stalo žaidimų sostine – čia jau aštuntus metus iš eilės vyks didžiausias Baltijos šalyse stalo žaidimų kultūrai dedikuotas renginys „PineCon 2024“.
„PineCon“ ypatingą dėmesį skiria lietuviškiems stalo žaidimams ir jų kūrėjų skatinimui. „PineCon“ apdovanojimuose stalo žaidimų ekspertų komisija išrinks geriausią 2023 m. lietuvišką stalo žaidimą, o siekiant įvertinti leidėjų darbą verčiant ir pritaikant stalo žaidimus lietuvių kalbai bei tokiu būdu dar labiau skatinti šio proceso kokybę, pristatoma nauja nominacija – „Geriausiai 2023 m. lokalizuotas stalo žaidimas“.
Geriausiuoju lietuvišku metų žaidimu tapti pretenduoja šeši stalo žaidimai. Vienas jų – Lietuvos banko Finansinio raštingumo iniciatyva sukurtas strateginis-edukacinis žaidimas „Sukčių voratinklis“ (leidėjas Všį „Terra Publica“). Žaidime pateikiamos skirtingos sukčiavimo istorijos, kuriose yra užkoduotas atsparumo sukčiavimui įgūdžių lavinimas, o patį žaidimą galima surasti įvairiose Lietuvos bibliotekose, universitetuose ir kolegijose.
Stalo žaidimas „Laumių stalelis“ (Gerda Narusevičienė ir Miglė Valaitienė) yra skirtas šeimai ir supažindina su baltų simboliais. Žaidimo tikslas – senovinį pasaulėvaizdį atspindinčioje žaidimo lentoje atrasti, atpažinti ir teisingai apibūdinti kuo daugiau ženklų ir vaizdinių.
Tarp pretendentų net keturi produktyvaus stalo ir kompiuterinių žaidimų kūrėjo Dmitrijaus Babičiaus sukurti ir 2023 m. išleisti stalo žaidimai: „Time Machine“, „Extreme Much?“ „Dilemma“ (kartu su Tadu Vidmantu) ir „Bad Opinions“ (kartu su Ignu Veršinsku). Tai sėkmingi vakarėlių tipo žaidimai, o „Bad Opinions“ išleido žinomas visame pasaulyje vakarėliams skirtų žaidimų leidėjas „Dyce Games“.
„Geriausiai 2023 m. lokalizuoto stalo žaidimo“ nominacijoje varžosi gerai žinomi vardai – į apdovanojimą pretenduoja populiarūs ir visame pasaulyje pripažinti stalo žaidimai „Flamecraft“, „Cascadia“, „Bandos jausmas“, „Chameleonas“ ir „MicroMacro: nusikaltimų miestas 2“.
Nominacija „Nauja Viltis“, skirta geriausiam stalo žaidimų prototipui, šiais metais išaugo į stalo žaidimų prototipų konkursą, susilaukusį 15 dalyvių. Stalo žaidimų ekspertų komisija, sudaryta iš leidėjų, stalo žaidimų kūrėjų ir bendruomenės atstovų atrinko 8 finale dalyvausiančius prototipus: „Cyber street 112“, „Ekosistema“, „Evelina Family Tree“, „Keturios salos“ / Four Islands“, „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“, „Naujieji amžiai“, „Phobia“ ir „Silverwind“.
Festivalio organizatorių Asociacijos Druskininkų stalo žaidimų klubo prezidento Juozo Kazlausko teigimu, tokia prototipų gausa atspindi didėjantį susidomėjimą stalo žaidimų kūrimu: „Lietuvoje aktyviai veikia stalo žaidimų kūrėjų bendruomenė, o tokie klubai, kaip stalo žaidimų kūrėjų gildija „Prototipas“ ne tik tampa terpe, kurioje gimsta, yra testuojami ir žaidžiami stalo žaidimai, bet ir aktyviu židiniu, skleidžiančiu ir populiarinančiu jų kultūrą,“ – sako Juozas Kazlauskas. – „Palaikydami vienas kitą, bendradarbiaudami su leidėjais ir įkvėpti vienas kito sėkmės jie kuria žaismo bangą, kuri ritasi per Lietuvą, o šio renginio tikslas būti draugiška erdve ir suvienyti visus pakylėtus žaismo stalo žaidimų kūrėjus, leidėjus ir žaidėjus.“
„PineCon“ pasižymės įvairių stalo žaidimų turnyrų ir Lietuvos čempionatų gausa. Festivalyje paaiškės stalo žaidimų „Catan“ ir „Carcassonne“ Lietuvos čempionai – „Brain Games“ rengiamų nacionalinių čempionatų nugalėtojai iškovos teisę atstovauti Lietuvai pasaulio čempionatuose. „Catan“ čempionate susigrums net 100 dalyvių – tai rekordinis skaičius per visą Lietuvos čempionatų istoriją.
Stalo žaidimų kūrėjų ir visų tuo besidominčių lauks „Kickstarter Mastermind“ kūrybinės dirbtuvės. Ilja Jakovlev pasidalins savo patirtimi kuriant „Kickstarter“ projektus ir pasiūlys kartu pastrateguoti, kaip išleisti savo stalo žaidimą sutelktinio finansavimo platformų pagalba.
Renginyje debiutuos ir šviežiai išleistas lietuviškas vakarėlių žaidimas „Heated“, kuriame galima mažinti ir didinti temperatūrą – bus galima sudalyvauti ir jo turnyre. „Manohobis“ pasiūlys didelio populiarumo susilaukusį „Dune: Imperium“ turnyrą, o jaunesni žaidėjai susirungs „Pokemon TCG“ kortų žaidimo kovose. Taip pat bus galima apsilankyti „Hobbyshop“, „Terra Publica“ ir „Game Room“ erdvėse, išbandyti stalo žaidimų prototipus, išmėginti jėgas „Akmens, popieriaus, žirklių“ turnyre, vaidmenų žaidimų sesijose, dalyvauti lauko ir stalo žaidimo hibrido „Jugger“ demonstracijose ir išmėginti daugybę kitų su stalo žaidimų kultūra susijusių veiklų.
Renginys finansuojamas Druskininkų savivaldybės Kultūros srities projekto lėšomis.
Daugiau informacijos ir festivalio programa – www.pinecon.lt
Seminaras su lektore L. Sungailiene Viečiūnuose
Druskininkų kultūros centras, įgyvendindamas projektą „31-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė“, siekia išsaugoti Dzūkijos regiono etnokultūrinį identitetą.
Puoselėjant kultūrinį tapatumą ir stiprinant vienbalsių dainų populiarumą, balandžio 25 d. Viečiūnų bendruomenės centre vyko seminaras „Dzūkijos dainuojamojo folkloro stilius, dainų atlikimo ypatumai, dainavimo tradicijos išsaugojimo ir plėtojimo galimybės“, skirtas regiono folkloro ansamblių vadovams ir dalyviams.
Lektorė etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, LNKC nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė klausytojus supažindino su Dzūkijos regiono muzikiniu dialektu, atlikimo ypatumais, vedė praktinius užsiėmimus.
Seminaras yra įvadinė projekto „31-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė“, kuris vyks Druskininkuose 2024 m. rugpjūčio 9–11 dienomis, dalis.
Projektą finansuoja Druskininkų savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba
Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Skelbiame „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” logotipo sukūrimo konkurso nugalėtoją
Praėjusią savaitę komisija išrinko projekto „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” logotipo sukūrimo konkurso nugalėtoją. Dėl gausaus – beveik 200! – projekto dalyvių skaičiaus ir unikalių siūlymų tai padaryti nebuvo lengva. Daugiausiai komisijos balų, vertinant pagal griežtus, iš anksto numatytus kriterijus, surinko dizainerės Natalijos Čaiko pasiūlytas logotipo variantas.
Reikalavimai logotipui
Atsižvelgiant į kriterijus, buvo stengtasi, jog logotipas atspindėtų Druskininkų miesto kultūriškumą ir sąsajas su M. K. Čiurlioniu, būtų reprezentatyvus, kūrybiškas, modernus, ikoniškas, informatyvus, gerai atpažįstamas ir suprantamas įvairaus amžiaus žmonėms.
Druskininkų kultūros centro direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija: komisijos pirmininkas Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius, nariai Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė, dizainerės Rasa Jurevičienė ir Povilė Šlepetytė, integruoto marketingo ir strateginės komunikacijos agentūros vadovas Julius Kaknevičius.
Visi penki komisijos nariai logotipus vertino laikydamiesi aiškiai apibrėžtų standartų, o laimėtojas išrinktas susumavus vertinimo balsus keturiose kategorijose (užduoties atitikimas projekto koncepcijai, vizualinis patrauklumas ir kūrybiškumas, aiškumas ir suprantamumas, universalumas ir pritaikomumas).
Nugalėtoju tapo darbas, surinkęs didžiausią galimą balsų skaičių visose kategorijose.
Logotipo idėja dar bus vystoma ir pritaikoma projekto dizaino sistemos sukūrimui. Išbaigtas logotipas bus pristatytas visuomenei, jis bus matomas visose su projektu susijusiose vietose.
Logotipo koncepcija
Natalijos Čaiko pasiūlytas logotipas išsiskiria šiuolaikiniu dizainu bei 4 pagrindinių simbolių, atspindinčių Druskininkų miesto identitetą, derme. Anot kūrėjos, ji norėjo, jog logotipas atspindėtų miesto tradicijas ir sąsajas su M.K. Čiurlioniu, derėtų su kontekstu: „Druskininkų miestas pasižymi šimtametėmis sveikatinimo tradicijomis. Jis laikomas puikia vieta ramiam poilsiui bei atsigavimui, išsiskiria unikalia, žaliuojančia gamta, tyvuliuojančiu Nemunu ir mineralinių vandenų gausa bei skleidžiama išskirtine ramybe.“
Dzūkijos gamtos, ypač miškų, ežerų, upių, grožis buvo svarbi M. K. Čiurlionio kūrybą maitinanti ir gaivinanti versmė, iš kurios jis nuolatos sėmėsi įkvėpimo. Druskininkus M. K. Čiurlionis apibūdino kaip „stebuklingą vietovę su neįžengiamais miškais, jaukiais miesto takeliais bei nepajustais skardžiais”. Iš čia kūrėjas išsiveždavo saulę, vėją, linguojančių vėtroje pušų ritmą, o nameliams ir mylinčioms širdims palikdavo savo prieblandos improvizacijų vizijas. Čia jis jautėsi laisvas. Čia jis kūrė.
Artimas sąlytis su įvairiausiomis gamtos apraiškomis skatino jo nežabotos kūrybinės vaizduotės polėkius. Daugybė brandžiausių harmoningų sonatinio periodo jo kūrinių išplaukia iš itin intymaus menininko „aš“ santykio su jį supančio gamtos pasaulio spalvų, garsų ir formų įvairove, visa persmelkiančios vienovės su šiuo pasauliu atradimo jausmo.
Šias emocijas ir stengtasi atvaizduoti logotipe perteikiant, jog Druskininkų miestas pasižymi 4 svarbiausiomis stichijomis, leidžiančiomis egzistuoti gyvybei: tai – vanduo, saulė, miškai ir tyras oras. Logotipas apjungia M. K. Čiurlionio kūrybos simbolizmą bei unikalias Druskininkų kurorto savybes.
Konkurso dalyviai
Dėkojame visiems konkurso dalyviams, kurie nepagailėjo savo laiko bei įrodė kūrybiškumą įvairiais logotipų dizainais, jų aprašymais ir pritaikymo būdais. Iš viso sulaukėme 165 paraiškų. Kiekviena paraiška buvo peržiūrima bei svarstoma komisijos. Kiekvienas kūrinys – unikalus ir įsimintinas. Su kai kuriais kūrėjais susisieksime atskirai,
Daugiau apie konkurso sąlygas galite skaityti ČIA.
Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“
Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Aplinkos ministerija balandžio 20 dieną kvietė visus į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“, kuris šiemet skirtas Lietuvos Dainų šventės šimtmečiui. Didžiuojamės, kad jame aktyviai dalyvavo Druskininkų savivaldybės šokių bei dainų kolektyvai, moksleiviai ir kiti Lietuvos gamtą mylintys žmonės.
Nacionalinis miškasodis – dešimtmečius skaičiuojanti tradicija, kurios metu miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis bei miškininkų darbu ir savomis rankomis prisidėti prie šalies miškų atkūrimo bei įveisimo.
Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos,šių metų Dainų šventė prasmingai pavadinta „Kad giria žaliuotų“ – šis pavadinimas jau savaime kviečia suprasti savo pareigą imtis veiksmų ir išsaugoti mūsų kultūrą, tradicijas ir gamtą. „Pasitinkant Dainų šventės šimtmetį, svarbu ne tik šokti ir dainuoti, bet ir galvoti apie ateitį,“ – sako direktorius.
Dėkojame Viečiūnų laisvalaikio salės kolektyvui „Avilys“, Leipalingio moterų šokių kolektyvui „Liepos“ ir tautinių šokių kolektyvui „Leipūnas“, Atgimimo mokyklos moksleiviams ir jaunučių šokių kolektyvui už prasmingos iniciatyvos palaikymą ir pasidalintas nuotraukas!
„OPUS“ laimėjimai respublikiniame šokių konkurse „Emocijos 2024“
Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia jau 16-ąjį kartą vyko respublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“, kuriame Druskininkams atstovavo šiuolaikinio šokio studija „OPUS“ (vadovė choreografė Jolita Kielienė). Iš konkurso merginos parsivežė net du apdovanojimus savo amžiaus grupėje (15–19 m.) šiuolaikinio šokio kategorijoje – I vieta už šokį „Akimirkos kartu“ ir III vieta už šokį „Nemesis“.
Šokių choreografiją ir jų atlikimą vertino ypač kompetentinga tarptautinė komisija, kurią sudarė: Clara Giambino (Prancūzija), Pepe Jaimes (Meksika), Eiva Dobilaitė (Lietuva), Gintarė Vaitiekūnaitė (Lietuva).
„Šiuolaikinio šokio atlikėjas turi būti energingas, dinamiškas ir tikslus savo šokyje, tai reikalauja didelio dėmesio judesių atlikimo specifikai, kūno plastikai bei koordinacijai, – sako vadovė J. Kielienė. – Šokant būtina ir aukšto artistiškumo vaidyba, nesuvaidinta, o tikra jausmų išraiška. Esu labai dėkinga savo trupės merginoms už įdėtą darbą ir puikų pasirodymą konkurse.“
Šiuolaikinis šokis – šokio performanso žanras, išplėtotas XX amžiaus viduryje ir nuo to laiko tapęs vienu iš vyraujančių žanrų. Sulaukęs ypač didelio populiarumo JAV ir Europoje, perėmė šokio technikų iš klasikinio, moderniojo, džiazo šokio, įtraukė elementus iš daugelio kitų šokių stilių. „Opus“ – šiuolaikinio šokio studija, Druskininkų kultūros centre gyvuojanti nuo 2005 m. Šiuo metu šiuolaikinio šokio technikos galima mokytis dviejose amžiaus grupėse: jaunesniojoje nuo 8 iki 14 metų ir vyresniojoje – 15–19 metų. Jaunų merginų šokius galima pamatyti miesto renginiuose, šventėse, respublikiniuose konkursuose.
Druskininkuose – žydėjimo sprogimas, lydimas šviesų meno refleksijų ir muzikos sintezės
Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet pavasaris taip dosniai pažėrė savo kerus, kad milijoninė auksinių narcizų jūra Vijūnėlės parke visų grožiu išsiskleidė nebelaukdama mėnesio pabaigos. Besiskleidžiančių žiedų laukais žmonės gėrisi jau dabar, tačiau įstabiausias žydėjimo sprogimas numatomas artėjantį savaitgalį, balandžio 12–14 d., kai saulei nusileidus, žydinčius laukus užlies švytintys žvaigždžių ūkai ir jie nušvis stulbinančiomis spalvomis.
Šventės datą pakoregavo netikėtai užplūdusi šiluma
Po šv. Velykų Druskininkų kultūros centro renginių organizatoriai, apsilankę narcizų laukuose, neteko žado: deivė Žemyna nusprendė smagiai papokštauti – gavę gerą dozę šilumos, narcizai ėmė gausiai krauti pumpurus ir skleistis. „Šios šventės data kasmet priklauso nuo oro sąlygų, tačiau daugiametė patirtis (tai jau 13-oji šventė) rodydavo, kad planuoti ją balandžio pabaigoje visai logiška, – sako apstulbę organizatoriai. – Tiesą sakant, dar niekada neteko šventės datos keisti triskart – iš pradžių planavome ją rengti balandžio paskutinį savaitgalį, vėliau, atsižvelgdami į orų prognozes, nukėlėme į artimesnį, o pamatę realų vaizdą, supratome, kad turime gerokai paskubėti.“
Tad Druskininkai Narcizų žydėjimo šventės pradžią skelbia balandžio 12 dieną, o kadangi kurortas visus metus švenčia 230-ąjį gimtadienį, negaili dovanų ir pratęsia šventę visai savaitei, iki pat balandžio 21-osios!
„Milijoninė žiedų jūra jau tapo pavasario simboliu ir Druskininkų vizitine kortele. Dėl šiltų orų gėlės jau išsiskleidė visu savo gražumu – kviečiame pamatyti šį įspūdingą reginį. Kadangi šiais metais Druskininkai švenčia 230-ąjį gimtadienį, Narcizų žydėjimo šventę švęsime kur kas ilgiau – nuo balandžio 12 iki 20 dienos kiekvieną vakarą nuo 21 iki 23 val. bus galima grožėtis įspūdingu naktiniu žiedų apšvietimu, o savaitgaliais papildomai laukia fotosesijos, koncertai, kelionės su gidais ir daug kitų pramogų. Kviečiame atvykti, mėgautis pavasariu ir kartu su mumis švęsti kurorto gimtadienį“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Nakties šviesų viražai tarp dangaus ir žemės
Šiuo laikotarpiu į kurortą gausiai plūstantys svečiai iš visos Lietuvos ir užsienio galės grožėtis įspūdingais laukais (o jie užima net 1, 44 ha!) – ne tik dieną – didžiausias siurprizas ir stulbinantis reginys žydinčiuose laukuose lankytojų lauks jau sutemus.
Net devynis vakarus parko lankytojai galės panirti į dinamiškų šviesų meno refleksijų sukurtus vaizdinius, kuriuos lydės specialiai priderinta ambientinės muzikos magija.
Šviesos ir lazerių efektų kūrybiška integracija į natūralias parko erdves sujungs visus elementus į vientisą vizualią erdvę ir atskleis stulbinančią kurorto gamtos ir technologijų dermę.
Lazerių šviesų blyksniai kvies į mistinę kelionę po skaitmeninį mišką, o efektingas spalvų žaismas sakurų žiedynuose ir auksinėse narcizų taurelėse bei užburianti muzika tarsi nukels į kitą dimensiją. Išsiskleis žydėjimo paslaptis.
Meno terapija ir kultūrinės patirtys dermėje su kurorto gamta
Gimtadienio dovanų lietus tęsiasi – net du savaitgalius kurortas dovanoja daugybę pramogų visai šeimai. Druskininkiečiams ir kurorto svečiams parengtas visas paketas veiklų, kviečiančių laisvalaikį Druskininkuose leisti aktyviai, pamankštinti kojas ar protą ir pasikrauti geromis emocijomis. Bus ką veikti ir norintiems ramiai pamedituoti, ir išsiilgusiems aktyvaus judėjimo, ir kūrybiškiems mažiesiems, o ypatingai daug žavių akimirkų – asmenukių mėgėjams.
Tiesa, organizatoriai kreipiasi į pastaruosius su labai dideliu prašymu: mieli svečiai, narcizų žydėjimo grožis kuriamas tūkstančiams, todėl būkite supratingi ir nebriskite į narcizų pievos vidurį dėl vienos ar kitos nuotraukos. Išmindytos gėlės jau nebepakels savo trapių žiedynų!
Juolab, kad sukurti fantastiškas fotosesijas bus galima ir su 19 a. puošniais ponais, ir su rožiniais flamingais, ir su gyvosiomis skulptūromis. Ypatinga dovana šventės svečiams – besisukanti 360° vaizdo asmenukių kamera gražiausius šventės vaizdus leis įamžinti išskirtiniu būdu ir jais pasidalinti. Kamerai aplink jus apsisukus 360° kampu, per minutę bus pagamintas kokybiškas 15 s vaizdo įrašas, visiškai paruoštas dalinimuisi įvairiuose socialiniuose tinkluose. Fone bus žydinčių narcizų laukai, o kad vaizdas būtų tobulas, bus labai svarbu kuo daugiau judėti, šokti, suktis ir šypsotis!
Savaitgalių vakarais Vijūnėlės parke skambės gyvos muzikos koncertai – nuo lengvo džiazo iki gurkšnelio meilės ir intymumo. Papasakoti daug įdomių istorijų ir paklaidžioti po žydintį kurortą jau pasirengę smalsių svečių labai išsiilgę kurorto gidai. Po pavasarišką kurortą pasivažinėti bus galima ir ekskursiniu Druskininkų traukinuku. Būtinai užsukite ir į kitas Druskininkų kultūros erdves, kurios siūlo platų kultūrinių patirčių spektrą: nuo tapybos darbų parodų iki neuroedukacijų.
Meditacija, judėjimas ir gurmaniški skoniai
Rūpindamiesi, kad gamtos grožio oazėje paleistumėte jus slegiančią įtampą ir pajustumėte jausmų harmoniją, kviesime į sakralaus bei intuityvaus garso maudynes narcizų apsuptyje – kosminę garsų kelionę ar lengvą meditaciją skambant gongams. Dainuojančių kardų, vėjo varpelių, perkusinio lietaus garsai stipriomis savo vibracijomis užpildys erdvę ir kūną. Subtilūs dainuojančių dubenėlių obertonai bei krištolo dubenų skambesys grąžins ramybę.
Druskonio amfiteatre įsikurs pavasarinio pikniko zona, kur galėsite mėgautis gardžiais užkandžiais ir gėrimais, kol jūsų mažieji linksminsis vaikų pramogų erdvėje. Čia vyks gatvės cirko pasirodymai, moksliniai eksperimentai ir kūrybinės dirbtuvės vaikams. Tėveliai kartu su vaikais gyvų garsų dirbtuvėse keliaus į stebuklingą patyrimą ir mokysis išgirsti naujus sąskambius ir tylą.
Savaitgaliais lauks ne tik pavasariški narcizų žvaigždynai, bet ir nuotykiai populiariose šeimoms skirtose orientacinėse po žydinčius Druskininkus. Šįkart jos vyks … dviračiais! Tai bus nepaprasta kelionė po Druskininkus, kur lauks pačios įvairiausios misijos ir užduotys. Tereikia surinkti savo šeimos ar draugų komandą, išsirinkti tinkamą laiką ir registruotis žaidimui. Leiskite laisvalaikį aktyviai, pamankštinkite kojas, protą ir pasikraukite geromis emocijomis: jums – dviračių takai, kuriais keliaujant galima grožėtis nuostabia kurorto gamta, lauko treniruokliai, SPA paslaugos kūno atgaivai, gurmaniški patiekalai ir desertai išrankiausiems skoniams.
Mugėje dėmesį trauks stirtos šviežutėlių pyragų, šimtalapių, šalta gira, šviežiai rūkyta žuvis, ūkininko lašinukai, kiti skanumynai. Amatininkai ir kiti auksarankiai pasirūpins, kad norintys čia rastų kuo apsirengti, pasidabinti, papuošti namus ir sodybas.
Įkvėpti narcizų žydėjimo, pažadinkite polėkį ir praplėskite kultūrinę patirtį. Druskininkai žydi ir kvepia, tad nedelsdami planuokite kelionę!
Logotipo „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ konkursas baigtas!
Norime padėkoti už aktyvų dalyvavimą konkurse. Sulaukėme beveik dviejų šimtų logotipų, todėl maloniai paprašysime kantriai palaukti rezultatų.
Apie konkurso rezultatus visi konkurso dalyviai, taip pat ir laimėtojas, bus informuoti el. paštu artimiausiu metu.
2025-aisiais Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine, o Lietuva minės miestui svarbaus dailininko, kompozitoriaus, kultūrininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. M. K. Čiurlionis – neatsiejama Druskininkų miesto kultūros ir istorijos dalis. Čia kūrėjas praleido didelę vaikystės dalį, augo, ieškojo įkvėpimo ir kūrė.
Visus, neabejingus miesto istorijai ir M. K. Čiurlionio gyvenimui bei kūrybai, iki balandžio 9 dienos kvietėme dalyvauti logotipo sukūrimo konkurse projektui „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025”.
Logotipai, atsiųsti po balandžio 9 dienos konkurse nedalyvauja.
Palikite savo pėdsaką istorijoje
Dalyvavimas logotipo kūrimo konkurse – tai išskirtinė galimybė kūrybiškai prisidėti prie kultūros ir paveldo puoselėjimo. Konkurso dalyviai ne tik atskleidė savo meistriškumą, tačiau kartu pagerbė Druskininkų miesto kultūrinį ir istorinį paveldą bei Čiurlionio atminimą.
Konkursą laimėjusio logotipo autorius paliks ilgalaikį pėdsaką Druskininkų miesto identitete. Logotipas bus naudojamas informacinėje ir reklaminėje medžiagoje, renginių, įvykių, suvenyrų žymėjimui ir kitose, su „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025” susijusiose aktyvacijose.
Dalyvavimas logotipo dizaino konkurse ne tik palaiko Druskininkų kultūrinį gyvybingumą, bet ir skatina bendruomenės įsitraukimą bei pasididžiavimą.
Valstybinių miškų urėdija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Aplinkos ministerija kviečia miškui ir dainai neabejingus piliečius į Nacionalinį miškasodį „Kad giria žaliuotų“. Nacionalinis miškasodis – didžiausia kasmetinė medžių sodinimo šventė, kuri šiais metais bus skirta Lietuvos Dainų šventės šimtmečiui. Renginys įprasmins Dainų šventės temą „Kad giria žaliuotų“, prisidės prie miškų atsodinimo, miškų naujuose plotuose įveisimo ir Lietuvos miškingumo didinimo, taip dar kartą parodant, kad Lietuvą vienija meilė miškui ir dainai. Miškasodžio, vyksiančio balandžio 20 d. metu, bus siekiama įspūdingo rezultato: ketinama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje.
Nacionalinis miškasodis – dešimtmečius skaičiuojanti tradicija, kurios metu miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis bei miškininkų darbu ir savomis rankomis prisidėti prie šalies miškų atkūrimo bei įveisimo. Medelių sodinimo šventė kilniam tikslui suburia įvairaus amžiaus, įvairių profesijų, visoje Lietuvoje gyvenančius žmones, mylinčius gamtą ir norinčius prisidėti prie šalies miškingumo didinimo. Savo laiką prasmingam tikslui skiria organizacijos ir verslai, o šiemet, Nacionaliniam miškasodžiui kviečiant minėti Dainų šventės šimtmetį, tikimasi rekordinio kiekio dalyvių.
„Šiais metais Lietuvoje ypatingai daug svarbių progų sodinti mišką. Minime Dainų šventės šimtmetį, taip pat – ir 20 metų įstojimo į ES bei NATO sukaktį. Miškasodis – vienas iš svarbiausių miško ciklo etapų ir tuo pat metu didžiulė šventė miškininkams, todėl tikimės, kad prie mūsų šiais metais jungsis dar gausesnis būrys gamtai neabejingų, mūsų tautos tradicijas puoselėjančių bei laisva ir saugia šalimi besididžiuojančių piliečių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Kviečiame visą Lietuvą susitelkti ir kartu pasiekti įspūdingo rezultato: pasodinti 100 simbolinių girių, kuriomis džiaugsis ateities kartos. Labai svarbu, kokią Lietuvą joms paliksime. Būtent dėl to šių metų Dainų šventę pavadinome „Kad giria žaliuotų“ – šį pavadinimą kviečiame suprasti kaip pareigą imtis veiksmų ir išsaugoti mūsų kultūrą, tradicijas ir gamtą. Pasitinkant Dainų šventės šimtmetį svarbu ne tik šokti ir dainuoti, bet ir galvoti apie ateitį,“ – pasakoja Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“ vyks visoje Lietuvoje balandžio 20 d., 10 val. Norintys dalyvauti šventėje ir taip prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo kviečiami registruotis: www.vmu.lt
Lietuvos nacionalinis kultūros centro informacija
Druskininkų ART Velykos: naktį švytinčių margučių galerija – proga paskleisti meną į viešąsias erdves tiems, kurie nesilanko meno galerijų erdvėse
Artėjantį šventinį Velykų savaitgalį neįprastomis kūrybinėmis idėjomis garsėjantys Druskininkai kviečia visus aplankytispalvingą ir ryškią Druskininkų Art Velykų galeriją. Šeši garsūs Lietuvos menininkai gatvės meno stiliumi kuria dvylika įspūdingų kiaušinio formos skulptūrų, kurios iki pat Atvelykio bus eksponuojamos Gydyklų parke prie Muzikinio fontano. Pasak menininko Artur Širin-Ettoja, linksmu, drąsiu, ryškiu, net funky stiliumi, įmantriais linijų ir spalvų raštais išmarginti 2 metrų aukščio margučiai simbolizuos pabudimą, atgimimą bei naują pradžią.
Naktį švytinti ART Velykų margučių galerija
Plataus profilio menininkų komandą pademonstruoti savo kūrybinius gebėjimus neįprastame formate – kurti vaizdinius gatvės meno technika ne ant įprastų plokštumų, bet ant kiaušinio formos, neturinčios pradžios nei pabaigos, subūrė druskininkietis Gabrielis Žvirblis-Gzparrow – gatvės menininkas, iliustratorius, drabužių ir aksesuarų kūrėjas, vis sugrįžtantis į Druskininkus įgyvendinti išskirtines kūrybines idėjas.
„Gatvės menas visada turi maišto, laisvės ir, žinoma, romantikos bruožų, – sako Gabrielis. – Žaviuosi intelektualiu paprastumu, spalvomis ir formomis, bet viskas vis tiek turi buti „funky“, o kokias mintis ir emocijas sukelia mano darbai – tai jau kiekvieno asmeninė kelionė šioj planetoj“, – svarsto Gabrielis, atsakydamas į klausimą, kokias prasmes atskleidžia jo dekoruotų margučių raštai.
Kaipėdietis menininkas Pijus Čeikauskas-Pidžinas, iliustratorius, animatorius, šiuo metu daugiausia kuriantis gatvės meno stiliumi įvairias instaliacijas, integruotas į erdves, gatvės menininką prilygina gatvės paukščiui, paliekančiam po savęs pėdsakus. „ Druskininkai man visuomet asocijuojasi su aktyviu poilsiu ir judėjimu gamtoje, todėl mano kiaušinyje – keliaujantys paukščiai, – sako Pijus, kviesdamas būtinai aplankyti šią galeriją. – Šis neįprastas projektas mums, laisviems paukščiams, – gera proga paleisti meną į viešąsias erdves tam žiūrovui, kuris nesilanko meno galerijų erdvėse.“
Evaldas Bubinas, geriau žinomas slapyvardžiu Hermandrowning, yra multidisciplininis menininkas, kūrybinis dizaineris, kūryboje jungiantis vaizduojamąjį meną ir dizainą. Naudodamas skirtingas technikas, laviruodamas per netradicines praktikas bei stilius, jis renka savitą dėlionę. Kviesdamas prisiminti legendą apie dingusį pitono kiaušinį, sluoksnis po sluoksnio klodamas spalvas ir formas ant neįprasto paviršiaus, Hermandrowning kuria margą istoriją, kurią kiekvienas žiūrovas galės interpretuoti savaip.
Savo velykinį margutį nutapęs sodriai šiltomis, ypač naktį ypatingai sušvytėsiančiomis spalvomis, Pijus Šematulskis-Duona teigia be galo mylintis savo gimtąjį kraštą – Dzūkiją, todėl šviesiomis raštų spalvomis, jų skleidžiama šiluma, saulės šviesa, artėjančiu pavasariu ir Velykų švente labai norėjo pasidalinti su visais žmonėmis – sušildyti juos, pradžiuginti, nustebinti, ypač naktį, kai vis dar tamsu ir šalta.
Iliustratoriaus ir muralisto Ettoja darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis ir geometrizuotomis formomis, kurios derinyje su žaismingais siužetais sukuria gyvų kompozicijų pojūtį. Jo kūryba kalba apie laikinumą, laikiškumą, akimirkos trapumą. „ Kiaušinius marginame nuo vaikystės, – sako menininkas, – todėl stengiuosi pratęsti šias tradicijas, kartu žvelgdamas į jas kitu kampu. Floros ir faunos motyvais išmargintas skulptūros paviršius kviečia žiūrovą įsiklausyti į gamtą ir jos virsmą. Gamtoje viskas vyksta cikliškai, kažkas krenta, miršta, kad užgimtų nauja gyvybė, todėl mano margučio linijų ir spalvų raštai simbolizuoja pabudimą, atgimimą bei naują pradžią.“
Gatvės menininkas, objektų bei instaliacijų kūrėjas, daugkartinis Lietuvos „graffiti” čempionatų bei kitų gatvės meno konkursų laimėtojas Edvardas Šeputis-SHEPA priėmė kvietimą kurti pavasario šventę lyg lengvą iššūkį. Jo tapyboje dominuoja fantastiniai pasauliai, akį traukiantys ryškiomis spalvomis ir detalių gausa. Efektingi spalvotos šviesos blyksniai, dramatiškai nušviečiantys nežinomas, neatrastas visatas, o galbūt neužeitus pasąmonės labirintus kūriniui suteikia dar daugiau paveikumo.
Naujoji ART Velykų galerija atsidarys jau kovo 29 d. vakaro ir veiks visą parą. Joje apsilankę dieną, galės grožėtis spalvotais raštais, ornamentais, netikėtais piešiniais ir bandyti atrasti jų prasmę, o nakties klajūnai pamatys, kaip tamsoje Velykų margučiai pakeis savo išvaizdą, ims slaptingai švytėti šiltomis, pavasariškomis fruorescentinėmis spalvomis.
Laikas švęsti, linksmintis, džiaugtis ir judėti
„Velykos yra ne tik bundančios gamtos, bet ir šeimos šventė, tad šventinę programą sudėliojome taip, kad veiklų kurorte rastų ir dideli, ir maži. Šventinę savaitę turėsime daug šurmulio. Kurorto erdves papuoš įspūdingo dydžio, naktį šviečiantys margučiai, linksmai straksės zuikiai, vyks žongliravimo pamokos, edukacijos ir ekskursijos. Spalvingiausia pavasario šventė šį kartą bus dedikuota Druskininkų 230-ajam gimtadieniui, kadangi šie metai – jubiliejiniai, tad kviečiame švęsti kartu“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Šventinį rytą sočiai papusryčiavusius druskininkiečius ir miesto svečius šventės organizatoriai ragina kilti nuo gausiai padengtų stalų ir leistis į Velykų kelionę.
Gydyklų parke bus galima rasti visokiausių žaidimų, įdomybių, vietų gražioms šeimos fotosesijoms su ryškiaspalviais flamingais. Čia pat bus lovelių margučių ridenimui. Jei neatsinešite savų – nieko tokio, rasite medinių, kuriuos šįkart margino garsieji menininkai, sukūrę įspūdingąją ART Velykų galeriją. Parungtyniaukite su šeimos nariais – juk tą, kuriam pavyks margutį nuridenti toliausiai, sėkmė lydės visus metus, o tas, kuris surinks daugiausia margučių, visus metus bus linksmas ir laimingas.
Šiukštu nepraleiskite žongliravimo pamokų, o jei pavėluosite, nesirūpinkite – žonglierius Mantas sutemus žada pasakišką neoninio žongliravimo su švytinčiais ir šviečiančiais žongliravimo įrankiais programą. Pažadame – žonglierius nustebins ir visko mačiusius žiūrovus!
Ypač daug pozityvių emocijų atneš netoli Pramogų aikštės įkurtas Linksmasis striksių parkelis. Spalvotuose nameliuose įsikūrę minkštučiukai ilgaausiai kiškučiai bus labai patenkinti, jei su jais pažaisite, pakalbinsite ar net pavaišinsite traškiomis morkytėmis. Kartu su jais apsigyvens nepaprastai mielų ožiukų ir ožkyčių šeimyna.
Kadangi pagrindinis pavasario švenčių žaidimų principas yra judėjimas, tad velykinis džiaugsmas be karuselių parko, kur galima įsisūpuoti iki pat dangaus, tiesiog neįsivaizduojamas. Čia pat veiks didžiausias Lietuvoje autodromas.
Na, o kadangi esame pasiilgę aktyvaus judėjimo gamtoje, kaipgi galima praleisti ART Velykų orientacines? Registruokite komandą, gaukite užduotis ir sekmadienį išsilukštenę iš lovos, po pusryčių išridenkite šeimą į velykinį Druskininkų miestą. Laukia nepamirštami nuotykiai ir staigmenos!
O štai antrąją Velykų dieną – ohoho, kokių svečių sulauksime! Gydyklų parke įsikurs Stebuklingo miško gyventojai iš Žaliosios Kūdros. Be galo mielos Žaliosios kūdros saldainiukės stebisi, ar gali būti šventės be kažko saldaus? Tad jos atkeliauja dalintis saldžiomis šypsenomis ir apsikabinimais. O didelėje palapinėje vyks dirbtuvės, kuriose bus galima pasigražinti puošmena ant veiduko.
Šiomis dienomis kviesime į ekskursijas po Druskininkus, tapybos parodos atidarymą, daugybę kūrybinių edukacijų „Menų kalvėje“, o per Atvelykį vaikų laukia teatralizuotas rankinių lėlyčių pasirodymas, fotosesijos su veidrodiniais zuikiais bei dainuojamosios poezijos koncertas.