Kai pasaulis skaičiuoja paskutines metų dienas, Druskininkų miesto gatvės, vitrinos, namai, alėjos ir parkai nušvinta spalvingomis šviesos instaliacijomis ir žiburėliais. Kurortas tampa išskirtinai šviesus, ryškus,  spalvingas ir stebina šventiniu miesto erdvių papuošimu. Druskininkai skelbia, kad ir šiemet kurorte bus ne paprastos, bet Tai Bent Kalėdos, ir visus miestelėnus ir miesto svečius kviečia leistis į pasakiškus nuotykius bei stebuklingai pasitikti įspūdingiausias metų šventes.

Kalėdos kurorte žada įspūdingus reginius

„Druskininkų bendruomenei ir kurorto svečiams sukurta įtraukianti renginių programa ir įspūdingai papuoštos kurorto erdvės, kad gražiausių metų švenčių laukimas būtų pilnas džiaugsmo ir įspūdžių“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Kaip ir kasmet Druskininkų įstaigos, organizacijos ir bendruomenė buvo pakviestos prie miesto fontano sukurti įspūdingą eglučių parką, kurio tema šiemet, artėjant 2025-iems metams, kai Druskininkai taps Lietuvos kultūros sostine, yra „Čiurlionio paliesti“. Parkas, skirtas įsimintiniems įvykiams paminėti, nušvis lapkričio 29 dieną ir bus atviras romantiškų pasivaikščiojimų mėgėjams iki pat sausio pradžios.

„Druskininkai gyvena šventinėmis nuotaikomis. Visą gruodį kviesime į įvairias edukacijas, koncertus, Kalėdų rezidenciją Snow Arenoje, jaukius pasivaikščiojimus po žėrinčias miesto erdves. Norintys aplankyti šventinius Druskininkus ar sutikti čia didžiausias metų šventes turėtų paskubėti – vietų kurorte sparčiai mažėja. Atvykite ir pajuskite tikrą švenčių dvasią mūsų jaukiame kurorte!“, – sako vicemeras Simonas Kazakevičius.

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ ir Druskininkų miestas kviečia savaitgalį nuo gruodžio 13 iki 15 dienos praleisti šventėmis alsuojančiame kurorte ir vykti jungtiniu traukinio ir autobuso maršrutu, kurio metų mažuosius keleivius linksmins animatoriai. Keleiviams jungtinė kelionė kainuos tiek, kiek kainuoja traukinio bilietas iki Marcinkonių.

Specialus reisas organizuojamas savaitgalį, kai Druskininkuose vyks daugiausia šventinių renginių skirtų visos Lietuvos gyventojams.

„Džiaugiamės galėdami kartu su Lietuvos geležinkeliais sukurti ypatingą šventinę patirtį – Kalėdinį traukinį į Druskininkus. Savo bendruomenei ir kurorto svečiams sukūrėme įtraukiančią renginių programą ir įspūdingai papuošėme kurorto erdves, kad gražiausių metų švenčių laukimas būtų pilnas džiaugsmo ir įspūdžių“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Nuo teatralizuoto Kalėdų eglės įžiebimo, pramogų ir mažiems ir dideliems, iki prabangių klasikinės muzikos koncertų

Lapkričio 30 dieną Druskininkuose nuskambės įspūdingas „Tai bent… įžiebimas!“. Smagioje teatralizuotoje ceremonijoje dalyvaus „Tai bent“ grupė, elfai, Ruonis Juonis, Lokys Vacys, Ponas Kaminėtojas ir, žinoma, Kalėdų senelis. Pramogų aikštėje visų lauks vakaras, pilnas gerumo, muzikos, linksmų pramogų, kvapų, skonių ir, žinoma, šviesos. Druskininkų maltiečiai tradiciškai vaišins karšta sriuba ir kvies paaukoti nuoširdžios paramos bei Kalėdų stebuklo laukiantiems vienišiems seneliams. Vakaro kulminacija – energingas 2024 metų Lietuvos atstovo Eurovizijoje Silvester Belt koncertas.

Maži ir dideli kviečiami savo slapčiausius norus įmesti į šventinę Kalėdų Senelio pašto dėžę Pramogų aikštėje, o kiekvieną gruodžio savaitgalį vyks iškilminga laiškų Kalėdų Seneliui išsiuntimo ceremonija su paštininku Elfu. Nuo gruodžio 7 dienos kiekvieną šeštadienį visus norinčius kitaip pažinti Druskininkus kvies orientacinis žaidimas „Kalėdų miestelio pasaka“, o prie Pramogų aikštės įsikūrusios magiškos dirbtuvėlės su stebuklingais miško gyventojais iš Žalios vaikų kūdros žadins šventinį kūrybiškumą. Gruodžio 14-ąją Druskininkų amatų centras „Menų kalvė“ kvies į jau tradicija tapusią Kalėdų dovanų ir kūrybos mugę. Didžiosios, šventinės Kalėdų orientacinės su „Galva ant pečių“ ir šiemet nenuvils šios pramogos mylėtojų – gruodžio 26-ąją visi smalsuoliai kviečiami pažinti Druskininkus sprendžiant šventiškas užduotis.

Gruodžio viduryje Druskininkų bažnyčioje nuskambės kamerinio choro „Druskininkai“ organizuojamas jaukus koncertas „Kalėdų giesmės“. Chorui pritars Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos kamerinis orkestras bei Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos solistas F. Pauliukas. Norintys pajudėti ir šventiškai pašėlti, net du šeštadienius bus kviečiami į video vakarėlius su DVJ GEXX, o Šv. Kalėdų vakarą Pramogų aikštėje šventinį koncertą dovanos romantiškieji Iglė ir Tadas Juodsnukis. Antrąją Kalėdų dieną klasikinės muzikos mylėtojai kviečiami į šventinį koncertą Druskininkų bažnyčioje „Muzikinis Kalėdų stebuklas“, kurio metu solistai Indrė Anankaitė ir Laimonas Bendaravičius bei pianistas Rimvydas Mitkus atliks gražiausias Kalėdų giesmes ir melodijas, sušildančias kiekvieno klausytojo širdį. Tradiciškai gruodžio 30 dieną senuosius metus palydėsime su Valstybiniu Vilniaus kvartetu, pianiste Morta Grigaliūnaite ir kontraboso virtuozu D. Bagursku. Naujametinę naktį Druskininkai pasitiks su DJ Aidas Sounds ir įspūdingu šventiniu fejerverku.

Duris Druskininkuose ir vėl atvers „Tai Bent Rezidencija“

Net keturios skirtingos šventinių temų savaitės, nemokamos pramogos visai šeimai, Kalėdų dirbtuvės ir edukacijos, mylimi TV serialo „Tai bent Kalėdos“ personažai bei žinomų veidų vizitai – visa tai Druskininkų miesto gyventojų ir svečių „Tai Bent Rezidencijoje“ lauks nuo gruodžio 1 d. iki pat Naujųjų metų.

Pagrindinė šių metų „Tai Bent Rezidencijos“ naujovė – atskirų temų šventinės savaitės, nagrinėjančios švenčių šurmulyje kartais nepastebimas svarbias ir aktualias mūsų visuomenei ir bendruomenei temas – tvarumas ir rūšiavimas, sveika ir saugi vaikystė, dalijimasis maistu su šiuo metu jo stokojančiais. Šias temas išradingai narplios ir smagias interaktyvias edukacijas joms kurs ne tik Kalėdų Senelis, bet ir čia reziduojantys Elfai drauge su kitais stebuklingo miško gyventojais bei žinomais svečiais.

„Labai džiaugiamės, kad stebuklingo Kalėdų miško pasaulis, užgimęs dar pandemijos metu TV seriale, kasmet vis auga ir jau penktąjį sezoną pradeda kaip visada naujienomis, – džiaugiasi serialo „Tai bent Kalėdos“ ir viso projekto „Tai bent“ prodiuseris ir vienas režisierių Mykolas Vildžiūnas. – Tai ir antroji knyga „Tai bent kelionė“, ir net aštuoniuose Lietuvos miestuose rengiamas muzikinio spektaklio gastrolinis turas, kuris neaplenks ir Druskininkų – jį bus galima išvysti ir vėl Snow Arenoje įsikūrusioje „Tai Bent rezidencijoje“. Esame dėkingi už kvietimą ir pasitikėjimą Kalėdų dvasią ir projekto misiją įkurdinti čia, kur visada yra sniego ir kur atvyksta žiemos ir švenčių išsiilgusi publika. O šiemet dar ir įžiebsime pagrindinę Druskininkų kurorto eglę, kur irgi laukia trankus ir karštas pats pirmas šiemet „Tai bent“ personažų susitikimas su išsiilgusiais spygliukais. Bus ledas, po šimts kankorėžių!“

Šventinę programą sekite www.kaledoskurorte.lt ir planuokite pasakišką kelionę į švytinčius Druskininkus, nes ir šiemet čia bus TAI BENT Kalėdos!

„Eime sūriop!“ – šitaip juokais vieni kitus sveikina Lietuvos smulkieji sūrininkai ir unikalių lietuviškų sūrių valgytojai susibūrę į tradicinį Druskininkų „Sūrių festivalį.“ Unikalus skonio renginys kasmet pritraukia kelis tūkstančius gurmaniškoms pramogoms nusiteikusių miesto svečių, sūrininkystės meistrų iš įvairių šalies regionų ir užsienio. Jubiliejinis – dešimtasis „Sūrių festivalis“ įvyks spalio 26 d., šeštadienį, Druskininkų „Snow Arena“ erdvėse.

Šįmet pirmą kartą pakeistas Festivalio kalendorius ir vieta. Apie tai pasakoja vienas šio renginio rengėjų ir puoselėtojų, restorano „Velvetti“ savininkas Remigijus Žižys: „Su pernai tragiškai žuvusiu sūrininku Audriumi Jokubausku Festivalį rengdavome rugpjūčio viduryje, prieš Žolinę, Druskininkų Pramogų aikštėje. Tačiau smulkiesiems sūrininkams vasara – pats darbymetis, be to karštomis dienomis šviežių produktų logistika, prekyba tampa sudėtingu iššūkiu. Pasitarę nusprendėme Festivalį stumtelėti į rudens pabaigą, nes ūkiuose lieka mažiau skubių lauko darbų, mažėja ir primelžiamo pieno kiekiai, sūrių gamyba. Kodėl „Snow Arena“? Ši uždara kurorto erdvė vienintelė šiuo metu tinkama rengti įspūdingą renginį keliems tūkstančiams dalyvių“.

„Sūrių festivalis“ buvo ir lieka ragavimų, skonio aptarimų, susitikimų su sūrininkais epicentras, savotiškas sūrininkystės forumas. Šįmet dalyvaus žinomi, ankstesnių Festivalių laurus pelnę ūkiai – „Varinis puodas“, „Vilmanto sūrinė“, „Auksaragė“, „Sūrių džiazas“, bus ir naujokų, o taip pat svečių iš kaimyninių valstybių – Latvijos, Lenkijos. Būtent Druskininkų sūrių vartotojai – gurmanai turi unikalią galimybę tiesiogiai pabendrauti su ūkininkais, sužinoti gyvulių ganiavos, sūrių gamybos, brandinimo, derinimo su maistu paslaptis, įsigyti naujų, mažiau žinomų karvių, ožkų, avių pieno produktų.

Šiame sūrių Festivalyje dalyvauja tik fermier tipo ūkiai: šis prancūziškas terminas reiškia, kad sūrinė melžia pieną, gamina sūrius tik iš savo ganomų gyvulių bandos. Didžiuma konkurse dalyvaujančių sūrių pagaminti iš žalio, nepasterizuoto pieno, išsiskiria savo aromatų puokšte ir unikaliais skoniais. Dešimtasis „Sūrių festivalis“ tradiciškai rinks ir specialiais prizais apdovanos geriausius sūrius įvairiose produktų grupėse. Vertinimo komisijoje šįmet dalyvaus autoritetingi teisėjai: Paulius Jurkevičius (komisijos pirmininkas, gastronomijos publicistas, Italijos „Foreign Press“ narys), Beata Nicholson (tinklaraštininkė, gastronomijos knygų autorė), Snieguolė Žižienė (restorano „Velvetti“ restorano šefė ir savininkė), Renata Ničajienė (tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“ ir gastronominių knygų autorė), Aušra Fokienė („Vieno prancūzo sandėliuko“ steigėja, kvalifikuota tarptautinė sūrių festivalio teisėja, gastro piknikų organizatorė).

Festivalio svečių laukia įdomi gastronominės edukacijos, paskaitų programa. Tinklaraštininkas, knygų autorius Giedrius Vilpišauskas pasakos apie varinių indų reikšmę kulinarijos istorijoje, „Vieno prancūzo sandėliukas“ išdėstys vienuolynų sūrių paslaptis, prof. Rimvydo Laužiko ir Anželikos Laužikienės paskaitos tema – „Tarpukario Lietuvos sūrių gamyba ir sūrių valgiai“. Degustacijų centre vyks Italijos pelėsinių buivolių pieno, Prancūzijos vienuolynų sūrių, ekologiškos kombučos ir sūrių degustacija, ypač tyro alyvuogių aliejaus ir sūrių derinimo pamoka.

Druskininkų „Sūrių festivalyje“ netrūks įsimintinų pramogų. VESK profesinės karjeros centro dėstytojas, šefas Evaldas Žaliukas ir būsimieji virtuvės profesionalai tapys valgomą paveikslą remdamiesi sezoniškumo ir tvarumo principais. „Snow Arena“ svečiai turės progos varžytis pirmajame sūrio kėglių čempionate „DPD fresh“ brandinto sūrio prizui laimėti. Bus ridenami sūrių muliažai, o turnyro laimėtojui bus įteiktas vertingas skonio prizas: „Varinio puodo“ sūrinės 4 kg svorio brandinto „Viržinio“ sūrio galva.

Lietuvos sūrio entuziastai laukiami spalio 26 d., šeštadienį, Druskininkų „Snow Arenoje“. Ragausime, mokysimės suprasti sūrį, pramogausime. Eisime sūriop!

Dešimtojo „Sūrių festivalio“ renginių programa: bit.ly/10_suriu_festivalis_2024

Festivalio organizatoriai: restoranas „Velvetti“, Druskininkų kultūros centras, SNOW arena
Pagrindinis rėmėjas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija
Finansuoja Druskininkų savivaldybė Festivalį remia „DPD Fresh“

Unikalus kulinarinis festivalis „Grikio kelias: vakar ir šiandien“ rugpjūčio 3-iąją sugrįžta į Druskininkus! Kaskart ši šventė sulaukia vis daugiau smalsautojų, norinčių sužinoti grikio kelią iki mūsų stalo ir paragauti improvizuotoje lauko virtuvėje Pramogų aikštėje užmaišytų ir akmeninėje restorano „Velvetti“ krosnyje iškeptų tradicinių grikinių pyragų – babkų.

Grikinė babka – unikalus dzūkiškas patiekalas

Nederlingose Dzūkijos žemėse visais laikais geriausiai augo grikiai, iki šiol vasarą važiuojant per šį regioną akį džiugina žydinčių grikių laukai. Grikinė babka (grikių pyragas) – unikalus patiekalas, gaminamas tik dzūkių šeimininkių. Kiekviena kepėja turi savo paslapčių, receptai net neužrašomi – visko dedama „iš akies“. Galbūt dėl to grikinės babkos tokios ypatingos, kiekviena su savo skoniu ir slaptais ingredientais.

Babkų kepimo varžytuvės ir kitos pramogos festivalio lankytojams

Rugpjūčio 3-iąją nuo 17 val. Pramogų aikštėje žiūrovai savo akimis matys babkos atsiradimą – čia varžysis Dzūkijos regiono kepėjos ir kepėjai. Babkų receptų autentiškumą, ruošimo būdą ir skonį vertins komisija ir išrinks nugalėtoją – slauniausią babkų kepėją. „Varžytuvėse dalyvaus tik babkos, iškeptos pagal tradicinius receptus, sumaišytos čia pat, žiūrovų ir komisijos akyse,“ – sako renginio organizatorė, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė.

Sumaišytos babkos keliaus į unikalią restorano „Velvetti“ malkomis kūrenamą lauko krosnį. Iškeptas, dar šiltutėles, garuojančias ir burnoje tirpstančias babkas galės įvertinti ne tik komisija, bet ir renginio žiūrovai, o slauniausia kepėja arba kepėjas bus apdovanotas specialiai šiam renginiui meno kūrėjo Gintauto Akstino sukurtu medaliu.

„Turime didžiuotis šiuo nepaprastu krašto kulinariniu paveldu, o gamybos paslaptis ir receptus, perduodamus iš lūpų į lūpas, užrašyti ir dalintis jais kuo plačiau“, – sako L. Balčiūnienė.

Šiemet festivalio lankytojai turės unikalią galimybę paragauti ir tradicinio rugiapjūtės ir grikių rovimo patiekalo – grikinės buzałės.

2024 m. rugpjūčio 3 d. 17.00 val. | Pramogų aikštės žalioji zona

• Grikinių babkų kepimo varžytuvės: užmaišymas ir pristatymas | Varžysis Dzūkijos regiono kepėjos/ai
• Tradiciniai žaidimai šeimai
• Grikinių babkų degustavimas. Kepėjų apdovanojimas
• Gros kapela „Vingrė“ (Leipalingis)

Festivalio organizatoriai kviečia atrasti unikalų dzūkišką skonį, kurio nepatirsite jokiame kitame Lietuvos regione.

Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas.

Organizatorius: Druskininkų kultūros centras
Partneris: restoranas „Velvetti“

Prieš Jonines prasidėjęs XXII tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ jau pasiekė pusiaukelę. Specialiai festivaliui rengti koncertai kiekvieną savaitgalį į įvairias kurorto erdves sutraukia vis didesnį būrį klasikinės muzikos gerbėjų. Prieš dvidešimt du metus šį muzikos ir kitų menų festivalį pradėjęs Lietuvos muzikų rėmimo fondas išaugino jį iki aukščiausio prestižo meno šventės, kurios organizavimą perėmęs Druskininkų kultūros centras sėkmingai tęsia muzikines tradicijas.

Festivalis jau pasiekė pusiaukelę, bet atskleisti dar ne visi siurprizai

Šį savaitgalį, liepos 27 d. 19.30 val. Druskininkų M. K. Čiurlionio muzikos mokyklos Didžiojoje salėje skambės fortepijono grando Petro Geniušo rečitalis. Charizmatiškas bei nenuspėjamas Petras Geniušas greta vokiečių genijaus R. Schumann ciklo „Bunte Blätter“ („Margi lapeliai“) specialiai paruošė ir XXII tarptautiniam menų festivaliui „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“ dovanoja ypatingą dovaną – solines improvizacijas M. K. Čiurlionio kūrinių motyvais „Ką šiandien norėčiau papasakoti Čiurlioniui?“.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Geniušas – ryški fortepijoninės muzikos žvaigždė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Škotijos Karališkosios akademijos profesorius. Koncertiniai jo maršrutai driekiasi nuo Vilniaus iki Japonijos, nuo džiazo festivalių, skambinimo dramos, baleto ar kabareto spektakliuose iki koncertų solo su Lietuvos bei užsienio šalių orkestrais prestižinėse pasaulio salėse.

Ištikimiems festivalio lankytojams – įspūdingi rugpjūčio mėnesio koncertai ir įsimintinas uždarymas

Nors šių metų festivalis jau persirito į antrąją pusę, tačiau muzikos gurmanų dar laukia šeši puikūs pasirodymai. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį žiūrovus kvies net du koncertai – rugpjūčio 2 d. 19.30 val. M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje režisierė – aktorė Birutė Mar ir festivalio meno vadovė, pianistė Guoda Gedvilaitė surengs spektaklį – koncertą „CLARA. Meilės daina“, kuriame skambės Birutės Mar interpretuojami Claros ir Roberto Šumanų laiškų bei amžininkų prisiminimų fragmentai, o pianistė Guoda Gedvilaitė atliks žinomus, bei rečiau atliekamus, emocijomis pripildytus Šumanų kūrinius. Rugpjūčio 3 d. 19.30 val. Druskininkų bažnyčioje solistė Aušra Liutkutė (sopranas), Vytenis Giknius (fleita) ir Jarūnė Barkauskaitė (vargonai) pristatys Cl. Balbastre, J. S. Bacho, G. F. Handelio, M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių kūrinius.

Rugpjūčio 16 dieną 22.00 val. Švendubrėje (kur dažnai lankydavosi pats M. K. Čiurlionis, prie ąžuolo rymodavo ir nutapė savo garsųjį triptiką „Raigardas“), po žvaigždėtu dangumi vyks vakaro impresija „Šventame MIŠKE šventa KATEDRA“. Pianistė Evelina Pilipavičiūtė atliks M. K. Čiurlionio fortepijoninius kūrinius ir improvizacijas, skambės aktoriaus Mariaus Repšio elektroninė kūryba ir Lauryno monologai iš J. Marcinkevičiaus poetinės dramos „Katedra“.

Rugpjūčio 17 d. 19.30 val. Druskininkų bažnyčioje arfų duetas Aistė Baliunytė-Dailidienė ir Giedra Julija Tutkutė atliks būtent šiam koncertui pačių arfininkių adaptuotą programą arfų duetui „Arfos miške“.

Festivalio uždarymo vakaras „SAPNAS“ Druskininkų bažnyčioje vyks M. K. Čiurlionio gimtadienio dieną, rugsėjo 22-ąją. 19.30 val. Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“ ir solistas Mindaugas Bačkus (violončelė), diriguojami Vilhelmo Čepinskio, atliks J. Haydn koncertą violončelei ir orkestrui C-dur, V. Čepinskio „Somnium“ violončelei ir orkestrui bei M. K. Čiurlionio „Styginių kvartetas C-moll“ – V. Čepinskio autorinę versiją styginių orkestrui.

XXII tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ – ne tik muzikos gurmanams

Festivalio programoje organizuojamas ir asociatyvios fotografijos konkursas. Iki rugsėjo 1 d. konkursui fotografai kviečiami pateikti asociatyvias su Čiurlionio paveikslais nuotraukas. Geriausios nuotraukos pateks į virtualią parodą Druskininkų kultūros centro svetainėje www.druskininkukulturoscentras.lt. Konkurse gali dalyvauti ir mėgėjai ir profesionalūs foto menininkai. Dalyviai nuotraukas kviečiami siųsti el. paštu info@druskininkukc.lt, nurodant „Asociatyvios fotografijos konkursui“.

Šiemet pirmą kartą bus pristatyta unikali edukacinė-degustacinė programa „Ką gi valgė Čiurlioniai? Kasdieninė ir šventinė šeimos užstalė“, pakviesianti iš arčiau pažinti M. K. Čiurlionį ir jo šeimos kasdienybę bei įpročius. Degustacinės vakarienės data ir laikas bus paskelbti netrukus.

Visa festivalio programa https://bit.ly/vasara_su_MKC

Festivalį organizuoja Druskininkų kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

2024 m. liepos 29 – rugpjūčio 2 d. Viečiūnuose, prie Viečiūnų bendruomenės centro (Jaunystės g. 17), vyks tradicinis, nuo 2002 metų kas antrus metus vykstantis medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“. Šiais metais jis skirtas kryždirbystei. Plenero metu bus atkurti du Leipalingio ir du Viečiūnų seniūnijų kaimuose esantys senieji kryžiai, kurie dar yra išlikę kaip senosios kryždirbystės pavyzdžiai, atspindintys giliąsias Dzūkijos kryžių kūrimo tradicijas. Kryžių atkūrimo darbai vyks atviroje, viešoje erdvėje, kurioje galės apsilankyti kiekvienas, besidomintis tradicine kryždirbyste.

2008 m. kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys, savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai.

Plenere susitiks žinomi medžio drožėjai

Medžio drožėjų plenere „Lietuviško ąžuolo pasaka“ dalyvaus ir tradicinius kryžius atkurs keturi menininkai iš Druskininkų, Alytaus bei Jurbarko.

Meno kūrėjas, sertifikuotas amatininkas, respublikinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureatas Gintautas Akstinas kilęs iš Varėnos raj., Ratnyčios km. Medį drožinėja nuo vaikystės, o rimčiau domėtis medine skulptūra pradėjo dar 1983 m. Nuo 1987 m. kasmet dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose, kūrybinėse stovyklose, konkursuose. Nuo 1995 m. jis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2011 m. Gintautui suteiktas Meno kūrėjo statusas. Gintautas dalyvavo kuriant L. Šepkos skulptūrų parką Rokiškyje bei skulptūrų parkus Veisiejuose, Bistrampolyje, Varėnoje, Alytuje, Druskininkuose, Gardine, Seinuose. Už Druskininkų kurorto garsinimą ir krašto etnokultūros tradicijų puoselėjimą 2010 m.  apdovanotas Druskininkų savivaldybės kultūros puoselėtojo premija ir diplomu.

Iš Dzūkijos krašto kilęs tautodailininkas Artūras Janickas sako, kad į kryždirbystę jį atvedė likimas: „Amatu susidomėjau gan vėlai. Turėjau laisvo laiko sustoti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų noriu gyvenime. Tada nutariau išbandyti amatą, norėjosi prisiliesti prie medžio. Vos pradėjau mokytis, užbūrė aplinka: medžio kvapas, prisilietimai, įrankiai – patiko visa darbo atmosfera. Greitai atsiskleidė gabumai – ką pabandydavau, viskas pavykdavo. Daugiausia laiko praleisdavau drožybos klasėje, kur lavinau ranką.“ Dabar Artūras – įvertintas medžio meistras, tautodailininkas, 2019 metais pelnęs laureato vardą ir pagrindinį apdovanojimą nacionalinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.

Vytautas Dabrukas gyvena ir kuria Druskininkuose. Medis jo rankose tarsi atgyja, menininkas kiekviename savo darbe palieka dalelę savo širdies šilumos – štai kodėl jo skulptūros tokios mielos praeivio akiai. Nemažai jų yra Druskininkų savivaldybėje: prie miško muziejaus „Girios aidas“ priešgaisriniame take stovi „Šv. Florijonas“, skulptūrinės grupės „Grybautojai“, „Medžiotojai“ ir kt., prie Druskonio ežero pasitinka „Druskonis“, Melnyčėlėje ir prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios stiebiasi kryžiai, Leipalingyje prie dvaro su muziejaus lankytojais sveikinasi „Jotvingis“. Kaip sako Vytautas: „Nors atėjo laikas, kada turiu galimybę išplėsti savo pomėgius, užsiimti kita mėgstama veikla, bet mano dirbtuvėse ant darbastalio visada guli išgaląsti kaltukai. Atsikeliu anksti ryte, pamatau gulintį kieme ąžuolą, suspurda širdis, čiumpu kaltą ir einu drožti.“

Tautodailininkas, respublikinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatas Juozas Videika – dzūkas, gyvenantis Jurbarke. Nuo 1991 m. J. Videika dalyvauja parodose ir pleneruose, sukūrė gausybę skulptūrų, kryžių ir koplytstulpių, kurie pelnė menininkui pripažinimą ne tik Jurbarko krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Respublikinėje tautodailės parodoje „Aukso vainikas“ J. Videika net keturis kartus pripažintas geriausiu Tauragės krašto menininku. 2003 ir 2014 metais jo darbai eksponuoti respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje Pasaulio lietuvių dainų švenčių metu. Savo skulptūrose J. Videika kuria harmoningą pasaulį, kuriame gražiai sugyvena sunkiai dirbantis žmogus, angelai ir šventieji, gyvuliai ir paukščiai, medžiai ir žvaigždės, jo personažai kupini vidinės ramybės, skaidraus liūdesio, lyrizmo.

Renginio uždaryme – Viečiūnų kryžių istorija

Pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“ vyks penkias dienas, o rugpjūčio 2 dieną jį vainikuos uždarymo renginys, vyksiantis Viečiūnų bendruomenės centre. Uždaryme apie Viečiūnų kryžius pasakos Viečiūnų gyventoja, kraštotyrininkė Julija Bliūdžiuvienė, bus surengta virtuali nuotraukų paroda, kurioje bus užfiksuota plenero eiga, ir tai, kaip kryžiai atrodė prieš atkūrimą ir sugrįžę į savo vietą po plenero. Renginyje dalyvaus Viečiūnų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Žemynėłė“ – dzūkų krašto tradicijas ir papročius puoselėjantis kolektyvas, savo programoje atliekantis unikalias šio regiono dainas bei pasakojimus.

Medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“ – liepos 29-rugpjūčio 2 dienomis Jaunystės g. 17, Viečiūnai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Partneriai: Viečiūnų seniūnija, Leipalingio seniūnija

Kai įpusėjus vasarai ima žydėti liepos, unikali Dzūkijos vieta – Leipalingio dvaras – visus, kuriems mielas šis kraštas, ir tuos, kurių širdyse vis dar išlikusi nepaaiškinama trauka protėvių šauksmui, kviečia kartu susiburti ir dar kartą patirti slėpiningą šios vietos dvasią. Paskutinį liepos šeštadienį (27 d.) Leipalingio dvaro papėdėje jau šeštą kartą vyks Jotvingių šventė. Išpuoselėtas ir prikeltas naujam gyvenimui dvaras turi dar daug ką papasakoti šiandieniams jotvingiečiams – skambant poetiniam žodžiui, jausmingai muzikai, tyrinėjant raižinius ar pasitinkant namo sugrįžtančius paukščius.

Protėvių dvasios kodas – kūryba ir bendrystė

Leipalingio miestelis, kurio pavadinimas kilęs iš jotvingiško žodžio „leipa“, ir šimtamečių liepų alėja apsuptas dvaras ne tik garsėja čia sklandančia jotvingių dvasia, bet yra apipinti įvairiomis istorijomis ir legendomis, menantys daugybę tikrų istorinių veikėjų, savo išskirtine praeitimi ir dvasia įkvepiantys menininkus kurti ir dalintis kūryba, sužadinančia ypatingus emocinius potyrius.

„Ypatinga šio krašto praeitis ir iki šių dienų tvyranti aura, svetinga ir kūrybinga bendruomenė atvėrė galimybes išskirtinėms kūrybinėms veikloms, o Jotvingių šventė, Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas koreliuojanti su amatais ir menais, perteikianti juos naujomis kūrybinėmis formomis, dovanoja žiūrovams aukštos meninės vertės renginį, – sako Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė. – Dėka Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės finansavimo šventės svečių ir šįmet laukia gausi ir įvairi programa, kurioje skambės profesionali aukštos kokybės muzika bei poezija.“

Jotvingių šventės programos pradžią paprastai paskelbia įvairios tautodailės parodos. Projekto partneris Dusetų amatų centras pristatė tradicinį medžio drožybos amatą drožinėtų paukščių parodoje „Paukščiai grįžta“.

„Stebėti paukščius, grįžtančius į savo gimtąsias vietas, yra puiki proga susimąstyti apie mūsų pačių ryšius su savo namais ir vietomis, kuriose augome. Paukščiai mus moko vertinti savo šaknis ir suprasti, kad nors ir keliaujame toli, visada yra vieta, į kurią galime sugrįžti,“ – sako parodos organizatoriai.

Paroda išties simboliška, nes meno kalba perteikia mūsų poreikį grįžti į gimtąsias vietas ir dar kartą išgyventi bendrystę su vietos bendruomene. Būtent bendruomeniška vienybė yra viena iš pamatinių Jotvingių šventės idėjų ir prasmių. Parodą Leipalingio dvaro oranžerijoje bus galima apžiūrėti iki rugpjūčio 9 d.

Liepos 27 d. 17.30 val. Leipalingio dvaro rūsyje bus atidaryta meno kūrėjos, tautodailininkės Dianos Lukošiūnaitės erdvinių raižinių paroda „Liepų alėja“. Šešis didžiulius, apie pusantro metro ilgio meniškus raižinius Diana sukūrė specialiai šiai šventei, įkvėpta jotvingių paslapčių ir dvasių, slypinčių istorinėse dvaro liepose. Mistiškas šviesų žaismas juvelyriškame raižinių ažūre, atspindžiai istorinėse rūsio sienose, empatiškai parinkta muzika parodos lankytojus panardins tarsi į kosmoso platybes ir užgniauš kvapą. Tai bus tikrai nepakartojama! Norintys galės patys išbandyti raižymo techniką ir čia pat, vedami parodos autorės, kartu sukurti septintą bendrą parodos kūrinį.

Kadangi šventė skirta visoms amžiaus grupėms, nepamiršti bus ir patys mažiausi, jų Leipalingio dvaro prieigose lauks „Džiaugsmo pieva“, kurioje vaikai kartu su tėveliais galės pinti juostas, žaisti etno žaidimus, piešti ir spalvinti ar tiesiog padūkti batute.

Stygų skambesio ir poetinio žodžio tėkmė – balzamas širdžiai

Pasak projekto vadovės R. Černiauskaitės-Kėrienės, šiųmetės šventės leitmotyvas – atvirumas, kai asmenybė atvira širdimi ir protu yra pasirengusi suprasti ir priimti tai, kas skirtinga ar nauja: „Ši savybė yra svarbi komunikacijos, tarpusavio supratimo ir pasaulėžiūros formavimo procese, ji skatina geresnį bendradarbiavimą su kitais žmonėmis, kuris padeda įveikti sudėtingus iššūkius ir problemas, sunkiai išsprendžiamas vienam.“

Jotvingių vakarą 20 val. poetiniais pasinesusikalbėjimais pradės aktorė Aldona Vilutytė, o jai muzikinėmis emocijomis ir rinktiniais žodžiais atsakys dueto partneris, roko grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Zala. Tai atlikėjas, kuris lyg akrobatas balansuoja tarp brandaus žodžio ir gaivališko veiksmo.

„Apie daug ką pasinesusikalbėsime. Apie tuos, kurie šalia, apie tuos, kurių nėra, apie tai, kas neįvyko, apie tai, ką pražiopsojome, apie svajones, klaidas, lūkesčius ir apie tai, kad gyventi ir mylėti yra gera… –sako atlikėjai. –Laukiame tų, kurie nori sustoti, pasislėpti nuo šurmulio, skubėjimo, reikalų reikaliukų ir ramiai pabūti su savimi ir su mumis.“

Poezijos ir muzikos programa „Pasinesusikalbėjimai“ sukurta pagal Jotvingių premijos laureatės Daivos Čepauskaitės eilėraščius ir A. Zalieskos dainas. Tai muzika ir poezija, dainos ir eilėraščiai. Du balsai – vienas dainuoja, kitas kalba. Atrodytų, kitaip ir negali skambėti eilės ir muzika, tačiau tokių duetų nėra daug. A. Vilutytė ir A. Zalieska-Zala yra scenos vilkai.

Šventės kulminacija – muzika mėnesienoje

Jotvingių šventę vainikuos muzikinis Jotvingių vakaras. Dvi charizmatiškos, nuoširdumu ir begaliniu atvirumu klausytojus pakerinčios atlikėjos –Viltė Ambrazaitytė ir Gabrielė Vilkickytė – pristatys savo muzikines programas. Ar jų kūryboje esti jotvingių dvasios atspindžių, pajusite patys –mėnulio atspindžiuose, šnarant šimtametėms liepoms, panirę į galingą muzikos tėkmę.

Viltė Ambrazaitytė, iš Druskininkų kilusi atlikėja ir dainų autorė, koncertuojanti su grupe „Žalvarinis“, šįkart pristatys praėjusiais metais sukurtas savo autorines dainas. Jose daug gamtos spalvų ir atspalvių, žmogiškojo ryšio bei savęs paieškų motyvų. Akustiniame koncerte Viltei talkins grupės nariai – muzikantai Marius Meilūnas ir Slavomiras Stankevičius.

Jotvingių vakarą užbaigs dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė su grupe, kuri savo koncertuose kaskart sukuria unikalų muzikos pasaulį, klausytoją panardinantį į bekraštes gelmes – jose pabuvojęs kiekvienas jaučiasi pakylėtas. G. Vilkickytės kūryba išsiskiria itin asmeniškomis istorijomis, o gyvi pasirodymai – lengvu ir betarpišku bendravimu su publika. Ne veltui atlikėja 2021 metais M.A.M.A. apdovanojimuose laimėjo metų proveržio nominaciją.

Muzikos ir prasmingų žodžių vaizdinius sustiprins medžiuose klajojančios šviesų projekcijos.

Jotvingių dvasios atspindžiai kultūriniame dvaro gyvenime

Jotvingių šventė yra pagrindinė miestelio šventė, jau šeštąjį kartą suburianti miestelio gyventojus ir iš jo išvykusius, praturtinanti gyventojų ir svečių kasdienybę kultūrinėmis veiklomis, praplečianti jų akiratį ir stiprinanti miestelio identitetą. Kiekvienoje Jotvingių šventėje vienoje iš programos dalių prasmingai paminima ir pristatoma Jotvingių premijos laureatų kūryba. Druskininkų savivaldybė yra Jaunojo jotvingio premijos steigėja.

Šventę organizuoja Druskininkų kultūros centras, Leipalingio laisvalaikio salė, Leipalingio miestelio bendruomenė ir Leipalingio seniūnija. „Kartu sukuriame unikalią, aukšto kultūros lygio Leipalingio miestelio Jotvingių šventę, atskleidžiančią Leipalingio senųjų gyventojų – jotvingių dvasinį palikimą kintančiame pasaulyje ir Lietuvos žmonių gyvensenoje,“ – pastebi R. Čeriauskaitė-Kėrienė.

Visi Jotvingių šventės renginiai yra nemokami.

Šventės programa: bit.ly/JotvingiųšventėLeipalingyje

Dainavos krašto folkloro šventė Druskininkuose: šok, dainuok, kurk, pažink tradicijas, išsaugok atmintį

Širdims dar tebevirpant nuo jaudulio ir neapsakomų patirčių Lietuvos šimtmečio dainų šventėje, Druskininkai rugpjūčio 9–11 d. kviečia vėl visus susiburti į vertingas pamatines tradicijas puoselėjančią 31-ąją respublikinę Dainavos krašto folkloro šventę. Specialiai šiai šventei individualiai sukurtas tradicijomis paremtas dainų ir šokių programas pristatys per 170 tradicinio folkloro puoselėtojų iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos, vyks ir jungtiniai folkloro kolektyvų, kapelų pasirodymai.

„Ši ketvirtą dešimtmetį pradėjusi skaičiuoti šventė – tai ne tik išskirtinė galimybė žiūrovams pažinti Dzūkijos regiono kultūrinio identiteto ištakas, susipažinti su kitų Lietuvos regionų tradicijomis ir papročiais, bet ir proga patiems betarpiškai prisijungti prie šokio ir dainos“, – sako Druskininkų kultūros centro etnografė, festivalio sumanytoja ir organizatorė Lina Balčiūnienė.

Primindami šimtmečių tradicijas, saugosime tautos tapatumą

Druskininkuose seniausias renginių tradicijas turintis festivalis kasmet pristato naują temą, pagal kurią dalyviai tradicinėms renginio dalims „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ ir „Graisma ir šoksma smagiai“ parengia originalias koncertines programas. Šiųmetinės šventės tematika – šeimos / bendruomenės bendravimo papročiai, tradicijos ir apeigos: derliaus nuėmimo talkos, marčios ir anytos santykiai, tėvų ir vaikų santykiai, jaunuolių brandos apeigos.

„Vis kita šventės tematika ne tik atskleidžia platų mūsų tautos apeigų, papročių ir tradicijų spektrą, bet ir leidžia renginį papildyti naujomis veiklomis, viliojančiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, suteikiant joms modernesnes formas, patrauklesnes dabarties kartoms“, – sako etnografė.

Pasak jos, šįkart šventės temą padiktavo paprasta patirtis – į šią šventę ne vieno kolektyvo nariai atvyksta kartu su savo didesniais ar mažesniais vaikais, kurie noriai dalyvauja prigrodami tėveliams instrumentais, kartu užtraukdami dainą ar trepsėdami šokio žingsnelius. Vadinasi, tradicija perduodama iš kartos iš kartą ir, tikėtina, nebus užmiršta, o tik įgaus naujus atspalvius.

Išskirtinė šventės tema – iki šiol mažai žinomos jaunuolių brandos apeigos

Visose tautose ir kultūrose vienaip ar kitaip buvo pažymima vaikystės pabaiga – žmogaus įvedimas į suaugusiųjų pasaulį, kas vykdavo maždaug 12–14 gyvenimo metais. Tam tikri ritualai ar gyvenimo pokyčiai reikšdavo naują žmogaus gyvenimo tarpsnį. Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje jaunystės pradžia sieta su piemenavimo pabaiga. Pagrindinis vaikiną nuo piemens skyręs požymis – vyriškos kelnės: jas įsigijęs vaikinas buvo priimamas į jaunimą; nes iki to laiko berniukai, kaip ir mergaitės, vilkėjo marškinius. Vaikinas, norėdamas išeiti iš piemenų, jau turėjo mokėti nudirbti daugelį suaugusio vyro darbų: arti, pjauti, kulti, vyti virves, įvažiuoti su vežimu į klojimą. Jaunystės pradžią simbolizuodavo lankymasis jaunimo laisvalaikio susiėjimuose.

Lietuvoje egzistavo ir merginų brandos apeigos, po kurių jos realiai įgydavo svarbiausią suaugusiojo teisę – sukurti šeimą. Akivaizdų merginos statuso pasikeitimą, socialinę ir šeimyninę padėtį atskleisdavo jos šukuosena ir galvos danga. Apie tai plačiau bus galima sužinoti unikaliose kūrybinėse dirbtuvėse „Oi, rūta rūta“. Praktinių užsiėmimų metu etnologė Jolanta Balnytė pristatys senąsias merginų brandos apeigas, atskleis kasų pynimo būdų paslaptis ir įvairovę, pamokys senovinio kasų pynimo, demonstruos, kaip kasas papuošti siūlais, virvelėmis, audinių juostelėmis, pakulomis bei kaspinais.

„Merginos vaikščiodavo vienplaukės, o jų šukuosenos buvo labai įspūdingos: kasos su kaspinais krisdavo ant nugaros, būdavo sudedamos apie galvą vainikais, krepšeliais ar kitokiais būdais. Ant plaukų merginos dėdavo karūnos arba vainiko pavidalo papuošalus, kurie nuo pačių seniausių laikų siejami su mergyste, – pasakoja etnologė. – Plaukams buvo skiriama daug dėmesio, jie buvo plaunami ir skalaujami įvairiausiomis žolelėmis, kad būtų kuo vešlesni. Jei vis tiek buvo silpni, buvo visokiausių gudrybių, kaip išpūsti kasas, pavyzdžiui, prisipinti į plaukus linų, nedažytų vilnonių siūlų sruogų, kaspinų. Tokias įmantrias šukuosenas sudėtinga pasidaryti, be to, merginos laikė paslaptyje pynimo gudrybes ir nesidalino savo patirtimi su kito kaimo merginomis.“

Tuo tarpu moterys jau negalėjo vaikščioti vienplaukės, plaukus slėpdavo po skepetomis ir įvairiais galvaraiščiais.

Kūrybinių dirbtuvių metu skambės senosios dzūkų vienbalsės dainos, ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, ritmo laisvumu, žanrų įvairumu. Jas atliks L. Balčiūnienės vadovaujamas Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadałėłė“, kurio nemažai narių yra lietuvių tautosakos pateikėjos, išsaugojusios mamų, močiučių, prosenelių dainuotas dainas, pasakojimus, prisiminimus apie anų laikų papročius, žaidimus, kalendorinių švenčių ritualus. Atlikėjos neretai gerokai peržengia įprastinius folkloro atlikimo rėmus ir kasmet pateikia muzikinę staigmeną. Šįkart kartu „paišdykauti“ pakvietė folkloro ansamblius „Čiulbutė“ (Ignalina), „Verpeta“ (Kaišiadorys), Marcinkonių folkloro ansamblį. Tad laukia Išskirtinis koncerto momentas – sudėtingų vienbalsių dainų melodijų improvizacijos kartu su profesionaliu saksofonininku Tomu Čiukausku.

Pasak renginio organizatorės L. Balčiūnienės, labai įdomu, kaip šis nerepetuotas eksperimentas pavyks, nes kiti kolektyvai tokios patirties – atlikti tradicines dainas su kito žanro atlikėju – neturi.

Kūrybinės patirtys kartu su amatų meistrais

Nevaržomai ir nemokamai bus galima užsukti į atskiras erdves ir susipažinti su regionais ne tik klausantis dainų ir žiūrint šokius, bet ir ragaujant tradicinius valgius ir gėrimus, grožintis sertifikuotų amatininkų ir tautodailininkų iš visos Lietuvos dirbiniais amatų mugėje. Tikrai patartina išbandyti savo kūrybinius gebėjimus įvairose tautodailės tradicinių amatų meistrų edukaciniuose renginiuose „Procavokit sanobiškai“, kuriuos ves sertifikuoti amatininkai, tautodailininkai, meno kūrėjai.

Tautodailininkas S. Bobinas kvies patirti molio glotnumą puodininkystės žiežiant kojomis sukamu ratilu pamokėlėje. O jeigu pavyks pamatyti, kaip jis pats suka ratilą ir žiedžia puodynę užrištomis akimis, patirsite nepakartojamą įspūdį!

Nepraeikite pro šalį, jei pamatysite gausų būrį stebėtojų –tautinio paveldo puoselėtojo E. Čypo įgudusi ranka pamokys aštriu įrankiu išdrožti ypatingo gražumo paukštelį. Juk jis pats drožybos pamokas pradėjo nuo saulyčių ir paukštelių, tad saulytės iki šiol šviečia ir spinduliuoja beveik visuose jo kūriniuose.

Na, o jei namuose trūksta medinio šaukšo uogienei pamaišyti, būtinai užsukite pas edukatorių A. Gaučą: kūrėjas šaukšto drožybai naudoja šimtametį šaukštų drožybos darbastalį – mulą. Tikrai nepakartojama patirtis! Jei patingėsite išsidrožti savo vienetinį šaukštą, galėsite įsigyti meistro – jis kuria unikalius rankų darbo šaukštus, samčius iš retos medienos, gumbų, naudoja elnio, briedžio ir stirnų ragus.

Šiaudinių sodų rišimo meistrė druskininkietė J. Kygienė kvies pamedituoti kuriant lengvą kaip vėjas geometrinę šiaudinio sodo formą. Jau tris dešimtmečius sodus rišanti kūrėja rišimo paslapčių neslepia ir dosniai dalijasi savo žiniomis bei patarimais su visais norinčiais. „Sodas, kaip ir visi nuostabūs dalykai, yra genialiai paprastas dalykas. Jam sukurti reikia tik šiaudų, kantrybės ir mokėti surišti vieną vienintelį mazgą. Tai pagrindas. O paskui tiems, kurie nori, viskas ir pavyksta“, – sako meistrė.

Edukacijų alėjoje bus galima pasigaminti adatinę iš tekstilės, susukti žalvarinį žiedelį, iš pievų augalų surišti verbą, nusilipdyti puodelį ar molinį žaisliuką – savo vertingais patarimais kūrybiniu keliu ves patyrę amatų meistrai, o žiūrovams teliks smalsiai tyrinėti ir išbandyti!

Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais

Nuo 2011 metų į šventės programą įtraukti postfolkloro vakarai pritraukia vis gausesnę jaunosios kartos auditoriją. „Jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, – sako organizatoriai, – tai šiais laikais šią muziką atlikėjai pateikia savitai, kūrybiškai, ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių, o tai leidžia šiuolaikinei visuomenei patraukliau pateikti šimtmečius skaičiuojančias tradicijas.“

Šįkart scenoje – jau antrą dešimtį savo egzistavimo metų skaičiuojanti grupė „Ūkanose“, dažnai vadinama Lietuvos folkmetalo flagmanais. Grupė meistriškai atgaivina senąsias lietuvių liaudies dainas, aranžuodama jas metalo muzikos stiliumi, taip ragindama tautiečius nepamiršti savo šaknų ir tradicijų, o užsieniečius pažindindami su mūsų išskirtine, baltiška kultūra. Repertuare – įvairios tematikos dainos: nuo galingų karo dainų iki sutartinių apie žmogaus ryšį su gamta bei siautulingų vakarėlio dainų.

Gamtos išdaigos teaplenks šventės dienas

Šiam renginiui reklamos beveik nė nereikia – tris dienas trunkantis renginys su labai įvairia programa ir dalyviais iš visos Lietuvos suburia liaudies muzikos mylėtojus, kurie specialiai atvyksta su šeimomis, draugų būriais, pritraukia vietinę bendruomenę ir poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Vienintelė bėda, kad paprastai šios šventės neaplenkia gamtos išdaigos: jei viena diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja, tai termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visai neblogas, tai vėjas virš galvos kelia sijonus.

Anot L. Balčiūnienės, tikimasi, kad šventės metu vyksiančios veiklos ne tik leis giliau pažinti regionų papročius, bet ir užtikrins papročių, folkloro tęstinumą ir išsaugojimą, išryškins regionų kultūrinį identitetą. Specialiai šiai šventei sukurtos programos neliks užmaršty, nes vėliau kolektyvai jas atliks savo krašto bendruomenių renginiuose. Belieka tikėtis, kad gamta pokštų neiškrės ir šventės metu Perkūnas ramiai miegos.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė.

Parengė Ramunė Tarandė

Visa šventės programa: bit.ly/Folkloro_svente_2024

„Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ prieš 22 metus sumanyta Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės L. Stulgienės, puoselėta kūrybingos fondo komandos, kuruojama Druskininkų savivaldybės ir kultūros centro darbuotojų, ilgo ir kruopštaus bendradarbiavimo dėka peržengė Druskininkų ribas, tapo žinomas Lietuvoje ir didžiuojasi tarptautinio menų festivalio statusu.

Dėkingumas, džiaugsmas, įsipareigojimas ir atsakomybė lydi mane šiais metais, pirmą kartą dalyvaujant tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ kūrybinio organizavimo etape.
Šiltais vasaros šeštadienių vakarais orkestrai, ansambliai, talentingi ir išradingi Lietuvos menininkai, svečiai iš svetur, teatras, šokis, muzika, dailė ir žodis vėl užpildys jaukias miestelio erdves, o M. K. Čiurlionis  visus suvienys, apjungs ir kvies minti žemės ir visatos įprasminimo paslaptis.
Menų kalba išskirtinė, ypatinga, nes visiems visame pasaulyje suprantama. Auginkime, saugokime kartu sodintą ir jau paaugusį visų muzikos ir menų šilą ir tęskime tradiciją,  vasaromis susitikti M. K. Čiurlionio mieste – Druskininkuose.

2024 m. birželio 22 d. 19.00 val. | Pramogų aikštė

Festivalio atidarymo koncertas „VASAROS VARIACIJOS. BOLERO“

Duo Pergunt: Pavel Giunter, Gunters Freibergs – marimba, vibrafonas, perkusija  (Lietuva – Latvija)
Guoda Gedvilaitė, Simonas Poška – fortepijonas (Lietuva – Vokietija)
Martynas Popovas, Izabelė Niparaitė – modernus šokis
Vilniaus nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus šiuolaikinio šokio programos moksleiviai
Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos pučiamųjų skyriaus moksleiviai

PROGRAMA:

M. K. Čiurlionis – MUZIKA
I. Xenakis –Rebonds B
F. Walter – 4 pjesės 2 fortepijonams ir perkusijai
J. Psathas – Atalanta 
F. Say – Variacijos 2 fortepijonams ir perkusijai
C. Saint-Saens – Dance makabre 2 fortepijonams
T. Yariv – GYRO for 2 perkusininkams
M. Ravel – BOLERO 2 fortepijonams, 2 perkusininkams, 14 šokėjų ir pučiamiesiems

Bolero pastatymas:
Guoda Gedvilaitė – idėja, režisūra
Tadas Almantas – choreografija
Juozas Mikolainis – pučiamųjų partijų paruošimas
Lina Puodžiukaitė – Lanauskienė, Paulius Prievelis – modernaus šokio pastatymas

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Festivalį finansuoja LTKT

Sparčiai artėja jubiliejų mininti, prieš šimtą metų pirmą kartą suskambėjusi Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“, kviečianti šiuos žodžius suprasti ne kaip šūkį, bet kaip mūsų bendruomenės tikslą. Birželio 29–liepos 6 d. Vilniuje ir Kaune žiūrovai galės stebėti net 14 renginių programą, kurioje pasirodys 37 tūkstančiai dalyvių. Visą savaitę sostinėje vyksianti šventė kvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus.

Suprasdami, kad ne visi galės atvykti į Vilniuje vyksiančius renginius, šventės organizatoriai dalinasi atskirais Dainų šventės renginiais su visais Lietuvos žmonėmis, organizuodami pasirodymus ir koncertus kituose Lietuvos miestuose.

Vienas spalvingiausių Dainų šventės renginių – liepos 2 d. vyksianti Folkloro diena, supažindinsianti žiūrovus su Lietuvos etniniais regionais, birželio 8 dieną (šeštadienį) nuskambės Druskininkuose.

„Folkloro dieną žmonės atvažiuoja su savo tapatybėmis, savitumais, tradicijų įvairove. Tądien ne tik dainuojame bei šokame, bet ir bandome atskleisti savo kultūrą – juk visi esame Lietuvos dalis, mintimis nukeliaujame iki mažiausio kaimelio ar gatvelės. Pagrindinė  šios dienos idėja – skelbti mūsų tautos karta iš kartos perduodamą svarbiausią žinią, kad visa, kas mus supa, kas regima ir neregima, kas auga, stiebiasi, klesti ir nyksta – buvo, yra ir bus šventa,“ – sako Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.

Druskininkuose visi kviečiami į mūsų paveldėtos ir šiandien tradicijas saugančios kultūros šventę. Joje nuo 12 val. savo amato džiaugsmais ir atradimais dalysis tautodailininkai, žolininkės ir kitų tradicijų puoselėtojai, 17 val. šventės dalyviai susiburs Nemuno krantinėje prie Grožio šaltinio į šventės pradžios iškilmes „Šviesa iš šaltinių“ dainomis ir žodžiais pagerbti stebuklinguosius mūsų žemės šaltinius ir, žinoma, Druskininkų miesto ištakas.

18 val. Druskininkų pramogų aikštėje druskininkiečiai ir miesto svečiai turės galimybę pamatyti įspūdingą Deivydo Valentos režisuotą koncertą „Rasi rasoj rasi“. Dainomis, šokiais ir žaidimais, muzikavimu, teatralizuotais ir apeiginiais veiksmais šventę sukurs 40 vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių, per 800 dalyvių iš visos Lietuvos! Renginio kūrybinę grupę sudaro folkloro ekspertai: Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė, Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė ir choreografinio folkloro specialistė Audronė Vakarinienė, etnomuzikologė, etninės kultūros puoselėtoja, nematerialiojo kultūros paveldo specialistė, folkloro dainų atlikėja, hum. m. dr. Loreta Sungailienė, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. Koncertą ves kino ir teatro aktorė, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Toma Vaškevičiūtė.

„Koncerto tėkmėje išryškės tam tikri ženklai, kurie galėtų pasiūlyti ieškojimo kryptį – tai pati rasa ir visas pasaulis, kurį ji atspindi, – sako etnografė Lina Balčiūnienė. – Rasos šventė, kaip ir kitos svarbiausios metų šventės, simbolizuoja ir perteikia gyvybės gamtoje, namų ir šeimos, kasdienių darbų, meilės ir bendrumo prasmę.“ Šventę užbaigs linksma ir nuotaikinga atlikėjų ir žiūrovų vakaronė.

Paskutinį gegužės savaitgalį Druskininkai visus, ištroškusius poilsio ir pramogų, kviečia linksmai ir siautulingai švęsti ateinančią vasarą – čia vyks tradicinė Druskininkų kurorto šventė. 230-ojo kurorto gimtadienio proga miestas rengia turiningą, triukšmingą, spalvingą ir pilną staigmenų tikrą gimtadienio fiestą – didžiausia šventę metuose!

„Druskininkai vasarą pasitiks ypač linksmai ir griausmingai, nes visus metus švenčiame miesto 230-ąjį gimtadienį. Savo gimtadienio svečiams mes paruošėme intensyvų ir staigmenų pilną renginių maratoną, truksiantį tris dienas. Jame –  žinomiausių Lietuvos atlikėjų koncertai, šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou virš Druskonio ežero, tradicija tapusi teatralizuota eisena ir daugybė įvairių pramogų. Kviečiame visus atvykti ir švęsti kartu su Druskininkais“,  – sako savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Spalvingas gimtadienio karnavalas ir degantis Druskonis

Kurorto šventę gegužės 24 d. pavakarę tradiciškai pradės spalvinga Druskininkų bendruomenių ir verslo atstovų eisena-gimtadienio karnavalas, kiekvienais metais stebinantis originalumu ir džiugia nuotaika.

Iškilmingą šventės atidarymą Druskonio amfiteatre sambos ritmais užves keliaujanti muzikos grupė „Samba Me“, save kildinanti iš braziliškos muzikos tradicijų. Penktadienio vakaro kulminacija – jausmingas Lino Adomaičio koncertas. Jo dainose užkoduotas ne tik profesionalumas, bet ir gėrį nešanti žinutė. „Man muzika visada buvo yra ir bus kažkas daugiau, nei darbas. Man muzika – tai neatsiejama sielos dalis,“ – sako Linas Adomaitis. Pažadame – Druskonis išsilies į „Vandenynus“, išgirsime ir kitus garsiausius Lino kūrinius, priversiančius dainuoti kartu.

Vakarą vainikuos įspūdingas, specialiai Druskininkų 230-ajam gimtadieniui kuriamas, plačiausias Lietuvoje – net 230 metrų! –šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou, nušviesiantis Druskonio ežerą ir priversiantis aiktelėti net visko mačiusius šventės dalyvius. Garso takelį šiam reginiui sukūrė žinomas Lietuvos radijo ir TV laidų vedėjas, muzikos prodiuseris DJ Jovani – Jonas Nainys. Pirmąją šventės dieną Druskonio amfiteatre užvedančiais ritmais pabaigs visų mėgstamas DJ Mamania.

Pramogų aikštėje – garsiausi Lietuvos atlikėjai

Druskininkų Pramogų aikštėje net du vakarus kvies pasilinksminti ypatingi garsiausių Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertai pačiam įvairiausiam skoniui. Penktadienį didžiąją sceną drebins dainininkas, operos solistas Merūnas Vitulskis, svajingieji „Kamanių šilelis“, jaunosios kartos dainininkė ir dainų autorė GJan bei R&B muzikos atlikėjas Free Finga.

Šeštadienio vakaras nė kiek ne prastesnis: klausytojus džiugins lietuviško folkroko grupė „Kitava“, M.A.M.A. nominantė, alternatyvios muzikos atlikėja Petunija, muzikos ir tekstų autorius Kazimieras Likša, repo atlikėjas Konstantinas Lilas, viena žinomiausių roko muzikos grupių Lietuvoje, M.A.M.A. geriausia metų grupė ba. bei pasaulinio garso elektroninės muzikos didžėjus ir prodiuseris Dynoro.

Penktadienį visus, keliaujančius iš Druskonio amfiteatro į Pramogų aikštę, Vilniaus alėjoje pasitiks šaunieji kojūkininkai ir gatvės cirko pasirodymai, tad nuobodžiauti tikrai neteks! Visą savaitgalį pėsčiųjų takuose prie Druskininkų bažnyčios klegės didžiausia metuose amatininkų ir gardumynų mugė, kviečianti pasidairyti unikalių rankų darbo dirbinių.

Druskininkų gimtadienio savaitgalis – ištroškusiems ir poilsio ir pramogų

Šeštadienio rytą kvepiančiame pušyne įsikūrusiame jaukiajame K. Dineikos parke kvies medituoti gongų terapija su R. Binkausku, o papietavus palinguoti ir padūkti pavadins kapelos „Gatunkas“ (Klaipėda) ir „Ratilai“ (Vilnius).

Sportiškai nusiteikusiems šventėms dalyviams šeštadienį Vijūnėlės parko aikštyne vyks paplūdimio tinklinio, krepšinio 3×3 ir petankės turnyrai, o 11 val. Kukurūzinio (Cornhole) atstovai Druskininkų svečius ir bendruomenę supažindins su šia sporto šaka.

Druskonio amfiteatre net tris kartus bus rodomas teatro studijos „LULU“ veiksmo spektaklis su klounados elementais, šokiais ir akrobatiniais triukais „Box out of the Box“. Spektaklio aktoriai kurs situacijas, kur leis sau improvizuoti ne tik tarpusavyje, bet ir su žiūrovais, todėl žiūrovai šiame spektaklyje yra vienas svarbiausių elementų, kuriančių nuotaiką, atmosferą ir bendrą energetiką.

Kaip visuomet šaunieji Druskininkų gidai Kurorto šventei paruošia įdomias ekskursines programas. Gidė Lilijana Stepanovienė kviečia kurorto gyventojus ir svečius į premjerinę ekskursiją „Ką byloja naujieji atminimo suoleliai Druskininkuose“: pasivaikščiosite vaizdingu maršrutu ir susipažinsite su iškilioms asmenybėms, kurioms šių metų balandžio mėnesį Druskininkuose atidengti atminimo suoleliai, sukurti Romualdo Inčirausko.

Pramogos visai šeimai – šeimos zonoje Nemuno pakrantėje, poilsis – K. Dineikos sveikatingumo parke

Nemuno pakrantėje įsikurs jauki šeimos zona, siūlanti pramogas tiek mažiems tiek dideliems: „Go Crazy“ edukacijos ir linksmos veiklos bei visą dieną vyksianti spalvinimo edukacija „Kaip Čiurlionis“. Dar viena šeimos zonos viešnia – linksmoji LiukaBu, kviesianti į teatralizuotą muzikinį nuotykį, kuris nukels į pasakišką pasaulį, kuriame susijungs muzika, pažintis su įvairiais personažais ir spalvų bei garsų harmonija.

Po dviejų aktyvių dienų Druskininkuose gimtadienio fiestos dalyviai sekmadienio rytą kviečiami į K. Dineikos parką atgauti jėgas jogos užsiėmime, po kurio poilsį pratęs magiška garsų kelionė su „Šviesos garsais“ – Martynu ir Egle – sakralaus bei intuityvaus garso muzikantais, savo kūryboje naudojančiais šviesos kalbą.

Paskutinį gegužės savaitgalį – visi į Druskininkus!

„Kurorto šventė yra vienas populiariausių Druskininkų renginių, kasmet stipriname jo programą, pasiūlome kažką naujo, renginiai vyksta įvairiose kurorto erdvėse ir yra nemokami. Druskininkų 230-ajam gimtadieniui ruošėmės ypač atsakingai, tad puikiai praleistas laikas, įdomus, daug įspūdžių padovanosiantis savaitgalis – garantuotas. Mano žiniomis, laisvų vietų dar turime, tačiau jos intensyviai rezervuojamos, tad visi, norintys vasarą pasitikti Druskininkų gimtadienyje, turėtų paskubėti“, – sako Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė.

Gilias tradicijas puoselėjanti Druskininkų kurorto šventė džiugins nemokamų pramogų gausa, staigmenomis ir kvapą gniaužiančiais inovatyviais šou. Pasitikime vasarą spalvinguose ir žydinčiuose Druskininkuose, pripildę širdis džiaugsmo ir nuostabos emocijomis – laukia nepakartojama ir unikali patirtis!

Priimti svečius ruošiasi Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA, Eglės sanatorija, „Grand Spa Lietuva“, „Mineral SPA Draugystė”, „East Island“ ir kitos poilsio, sveikatinimo bei grožio paslaugas teikiančios įstaigos, svečius pasiruošę priimti stalus lauko terasose dengia picerija „Sicilija“, restoranai „Elingas“ ir „Etno Dvaras“, kitos kavinės ir restoranai, desertus kepa kepyklėlė „Boulangerie“, keleivių smagiam pasiplaukiojimui Nemunu lauks laivai.

Sekite informaciją Druskininkų socialiniuose tinkluose, kur bus paskelbti eismo pakeitimai ir visos renginio naujienos.

Šventės progama: bit.ly/Kurorto_svente_2024