Karolis Grubis-Dėžutė (g. 1991m.) – gatvės menininkas, SPRAY WAY\ ir PLUGEAR komandų narys, kuriantis pseudonimu Dėžutė. Jau keliolika metų save su piešimu ant sienų siejančio menininko gatvės meno piešiniai atpažįstami iš jo kūryboje atgimstančio veikėjo – antropomorfizuotos dėžutės, primenančios lego kaladėlę. Karolis Grubis-Dėžutė šį personažą, kuriuo iš dalies mėgdžioja save, įprastai apgyvendina apleistose, užmirštose miesto erdvėse, taip siekdamas suteikti šioms erdvėms daugiau jaukumo.

• Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?

Čiurlionio kūryba yra didelis įkvėpimas, kompozicijų ir tonų gyliais. Ji primena jog kūryba gali būti daug gilesnė ir pajungianti fantazijas dar jautriau. Margučio dekore bandyta pateikti ryškių spalvų jautrumą sąveikaujant tarpusavyje. Jos primena, kad visi esame skirtingi ir neturime lygiuotis vizualiai vienas į kitą, turime išsaugoti savąjį identitetą.

• Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?

Druskininkai visada yra jaukus kampelis, kur smagu sugrįžti ir pasivaikščioti sveikatingumo takais. Leidžia įsižeminti ir pamatyti kūrybinį pasaulį iš kitos perspektyvos.

• Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?

Didžiausias iššūkis buvo jautrius Čiurlionio atspalvius konvertuoti į fluorescencines spalvas, pamatyti jo pasaulį kitaip.

• Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?

Drąsiai rinkitės ryškias spalvas gyvenime, jos mus praturtina ir padrąsina, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

• Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?

Ši interpretacija padrąsina kitus kūrėjus nebijoti kurti ir būti mažiau savikritiškiems. Padrąsina judėti pirmyn ir neapsiriboti savojo krašto teritorija – galbūt kitais metais ši ekspozicija galės papuošti kitą miestą, taip primenant apie Druskininkus, kaip buvusią Lietuvos kultūros sostinę, kuri ėmėsi tokios kūrybinės iniciatyvos.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Druskininkietis Gabrielis Žvirblis, žinomas slapyvardžiu Gzparrow – menininkas, iliustratorius, drabužių kūrėjas, jau trečią kartą subūręs žinomų menininkų komandą kurti 2025 m. ART Velykų milžiniškų margučių galeriją. „Gatvės menas visada turi maišto, laisvės ir, žinoma, romantikos bruožų“, – sako Gabrielis, akcentuodamas šio meno trapumą ir trumpaamžiškumą. Jo paties stilių formuoja noras įsijausti į akimirką – gatvės kultūra, kokybiška muzika, filmas, pasivažinėjimas riedlente, kitos paprastos kasdienybės detalės – tai duoda impulsą kūrybai ir įgauna pavidalą kūrinyje.

• Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?

Čiurlionis man yra vertingiausias žaidėjas komandoje, arba kitaip tariant – žvaigždė, kuri vis dar šviečia ir vis įkvepia kurti, stilizuoti, pamatyti jo darbus naujai. Mano margutis šįkart įkvėptas dviejų Čiurlionio darbų – „Aukuro“ ir „Pavasario motyvo“.

• Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?

Druskininkai yra aš, aš esu Druskininkai – viskas, ką aš darau ir kuriu, pereina per šį natūralų filtrą. Esu įsitikinęs, kad mano aplinka ir tai, kur užaugau, labai įtakoja mano kūrybą ir viską, ką darau. Druskininkai, kaip ir Čiurlionis, turi savo dvasią.

• Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?

Teko įsigilinti ir pažiūrėti iš arčiau į jo kūrybą. Buvo sunku nukrypti nuo maestro ir kartu padaryti kažką kitaip, nes liestis prie kito kūrėjo darbų visada yra sunku ir jautru, nesinori sugadinti, pakeisti, norisi prisidėti, paremixuoti ir pridėti savo prieskonio, bet kartu ir pagerbti kūrėją. Tai nelengva ir nedažna misija mūsų profesijoje, bet kartu ir įdomus iššūkis, ir jei jau galima kažkieno kito darbus liesti ar bandyti interpretuoti, tai Čiurlionis tikrai yra vienas iš tų grandų.

• Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?

Būk čia ir dabar. Mažiau klausk kas ir kodėl – daugiau žiūrėk ir mėgaukis vaizdais ir tuo, ką jie sukelia TAU čia ir dabar.

• Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?

Be abejo, tai suteikia miestui naujų pustonių ir įneša kultūros, spalvos. Menas visada skatina žmogų jaustis geriau ir praplėsti savo akiratį ir minčių kryptis. Tokių projektų ir meno bei kultūros reikia dar daugiau.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Eglė Tamulytė-Aglaja Ray – Lietuvos tarpdisciplininė menininkė, tyrinėjanti šiuolaikinio meno, teologijos ir technologijų sankirtą. Jos darbuose nagrinėjamas tikėjimas, dirbtinis intelektas ir postžmogiška būsena, sujungiant mokslinę fantastiką, komiksus ir dvasinius tekstus su abstrakcija. Naudodama freskas, instaliacijas ir performansus, dažnai naudodama į UV spindulius reaguojančias medžiagas ir įtraukiančią aplinką, ji iš naujo interpretuoja Biblijos temas apie amžinybę, prisikėlimą ir dvasinį išsivadavimą šiuolaikinėse diskusijose apie transhumanizmą ir etinį AI. Jos siurrealistiniai kiborgai ir spekuliacinės būtybės kvestionuoja besikeičiančius žmonijos santykius su technologijomis, tikėjimu ir mirtingumu, sukurdami dialogą tarp tradicijų ir naujovių sparčios transformacijos eroje.

• Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?

Savo darbe interpretavau M. K. Čiurlionio „Žvaigždžių sonata: Allegro“. Kiekvienas žmogus savaip iškoduoja kito kūrinį. Aš čia pamačiau kalną, už jo tekančią saulę, o ant pačios viršukalnės – romiai spindulių bangavimą stebintį angelą. Angelas ir tapo mano atspirties tašku kuriant savąjį kūrinį. Angelas kaip žinios nešėjas. Nesinorėjo pamesti pačių Velykų prasmės – juk jos ne apie kiaušinius ar menininkus, bet apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Juk švenčiame didžiausią pergalę žmonijos istorijoje, kai buvo nutraukti visi dvasiniai pančiai, išteisintos visos mūsų kaltės ir visiems žmonėms atvertos Dievo karalystės durys! Kaip po nakties ateina diena – taip Jis prisikėlė iš mirties. Ir daugiau nebėra mirties karalystės!

• Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?

Angelas – tai yra žinios nešėjas, pasiuntinys. Angelo misija yra labai svarbi – pranešti žmonėms, kad gėris nugalėjo, kad nušvito viltis, kad kelias į amžinybę atsivėrė, kad dangus prisiartino. Kitas klausimas – ar savo tarpe mes atpažįstame angelus? O gal jie be sparnų? O gal jie nėra raudonskruosčiai blondinai baltais apdarais? Žinutė iš dangaus gali ateiti per netikėčiausius kelius. Žmonės nuolat ieško atsakymų. Nori egzotikos, gongų, smilkalų, kažkokios intoksikacijos ir euforijos. O ta tiesa kartais taip arti – tokia iki skausmo daug kartų girdėta. Bet kol jos nepriimi širdimi – tol ieškai ratais, lyg užsispyręs asilas aplink kalną, taip ir nepakeldamas akių viršun.

• Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?

Ten, kur vyko kūrybinis procesas, šalia dirbo automechanikai, kurie vis užeidavo pažiūrėti ir paklausti, kaip sekasi, atnešdavo kavos iš kavos aparato nupirkę, buvo labai svetingi. Pati erdvė, kur vyko dažymas, priminė erdvėlaivio kabiną – be langų, bet labai geras apšvietimas. Patalpoje anksčiau buvo automobilių dažymas, tad ten nebuvo stabilių grindų, tik grotelės; jos judėjo ir drebėjo, o lipti reikėjo ant medinės kėdės, kad pasiektum kiaušinio viršų, kartais po apačia pasidėjus medinės lentos gabalą, kad kėdės kojos nesusmigtų į groteles. Tikrai, tokiomis „drebančiomis“ sąlygomis nubrėžti lygią liniją man buvo geras iššūkis ir treniruotė. Patalpa nebuvo itin šilta taipogi, nors bedirbant, laipiojant ant tos klibančios kėdės pirmyn atgal, einant ratu aplink kiaušinį, nebuvo šalta. Netgi susukau tokį darbą įamžinantį video savo Instagram reel’ui https://www.instagram.com/p/DHgtu2dN69w/.

Manau, kad per šį gyvenimą jau esu užsigrūdinusi dirbti įvairiomis sąlygomis, todėl kažkokie menki nepatogumai tik padeda įjungti smegenyse tokį mąstymą – o kaip galiu rasti išeitį? Kaip galiu tai išspręsti? Kaip galiu padaryti, kad man būtų įmanoma tai įveikti? Po šios patirties esu pasirengusi tapyti stovėdama ant bet kokių nestabilių objektų – gal net čiuoždama snieglente.

• Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?

Turėjau šansą pasivaikščioti po Druskininkus. Stebėjausi pastatų architektūra, jų dekoru, mediniais raižiniais. Tai mane stebino ir džiugino – kaip išlaikyta tokia autentika. Esu daug keliavusi, bet čia tai yra unikalu – pastatai lyg kokie popieriaus karpiniai ar nertos servetėlės. Taip pat gera būti aukštų medžių apsuptyje – jie kaip kokia gotiška architektūra, mintis pakelia aukštyn, tarsi kokie žaibolaidžiai sujungia su aukštesne dimensija, padeda atsiplėšti mintimis nuo žemės. Praėjau skulptūrą – Čiurlionio suolelį, atsuktą į ežero pusę. Galbūt jis apie tai irgi galvojo. Nors savo darbą piešiau ryškiomis spalvomis, kurios šviečia prie UV, bet Čiurlionis ne visad buvo toks linksmas. Perklausiau jo sukurtos muzikos – ten nemažai melancholijos. Iš tikrųjų – man tai artima. Mano stiliuje nemažai gotikos: nors ir kalbu apie šviesius dalykus, bet nevengiu nerti ir į gilias emocijas bei rimtas temas. Tai toks kontrastas, kaip ryški spalva ir juoda linija, taip ir gyvenimas, kur tiek daug grožio ir liūdesio. Vaikščiodama po Druskininkus bandžiau įsijausti į tai, kaip Čiurlionis galėjo mąstyti čia begyvendamas. Ir man iškart pirma asociacija buvo – pasaka. Kažkas yra pasakiško tarp tos vietinės architektūros ir aukštų pušų lingavimo. Namai lyg mažos pilys ant ežero kranto, kuriose slepiasi princesės. Miškai – lyg gynybiniai įtvirtinimai. Dėl gryno oro gerai matosi žvaigždės – dėl to gali naktimis užvertus galvą jas valandų valandas skaičiuoti. Visa ta atmosfera tokia tyki – lyg sustabdytas laikas, lyg vieta, kuri yra stiklo rutulyje, apsaugota, bet nuo tos ramybės galbūt lengvai čiuožia stogas, ir imasi žmogus ilgėtis kažkokių iššūkių. O tada gimsta fantazijos. Menininkui tyla į naudą, o nuobodumas konvertuojamas į vaizduotės klestėjimą. Tą Čiurlionio ilgesį pajutau jo darbuose, jo muzikoje. Kai kuri melodija skamba lyg širdį veriantis ilgesys. Pati esu iš mažo miestelio ir suprantu, ką tai reiškia. Bet kartu tai yra dovana – nes kai neturi nieko, tik lakią vaizduotę, taip sukuri pasaulius, kurie niekad anksčiau neegzistavo. Ne tam, kad kitiems padarytum įspūdį, bet tam, kad neuždustum.

• Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?

Visų pirma, tai puiki proga pritraukti šiuolaikinius menininkus, kurie savo vizitu ir kurdami čia automatiškai garsina Druskininkus. O Čiurlionio darbų interpretacijos tarsi naujai sukelia smalsumą juo domėtis, pažvelgti į jo kūrybą iš netikėtos perspektyvos. Taip palikimas išlieka gyvas ir yra aktualizuojamas.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vasario 27 – kovo 2 dienomis „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ Vilniaus knygų mugėje kvies atrasti kultūros sostinės programą, susipažinti su laukiančiais renginiais ir Druskininkų kultūros įstaigomis. Užsukite pabendrauti, sužinoti daugiau ir, žinoma, pasisemti įkvėpimo kelionei į Druskininkus – švęskime kultūrą kartu!

Jūsų laukia „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ pristatymas ir druskininkiečių, kultūros sostinės ambasadorių Viltės Ambrazaitytės ir Ado Gecevičiaus programa „DĖL ŽALIO ŽOLYNO“ – lietuvių liaudies elektronika, gimusi Druskininkuose.

„Dėl žalio žolyno“ – pirmasis profesionalaus būgnininko, elektroninės muzikos prodiuserio Ado Gecevičiaus ir atlikėjos Viltės Ambrazaitytės elektroninės lietuvių liaudies muzikos albumas.

2012 m. duetas paviešino pirmąjį savo kūrinį – drum&bass stiliumi aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Saulelė raudona“. Po to beveik dešimtmetį vyko nuolatinės paieškos ir kūryba: Viltė, dainuodama kolektyvuose „Kūlgrinda“ ir „Žalvarinis“, gilino lietuvių tautosakos žinias ir ieškojo lietuvių liaudies dainų, tinkančių projekto idėjos realizavimui, o Adas, grupių „Sheep Got Waxed“, „Vilniaus Energija“ narys, kuriantis ir prodiusuojantis muziką Lietuvos ir užsienio atlikėjams, autentiškas dainas kėlė naujam gyvenimui.

Šio projekto tikslas – atgaivinti gražius, tačiau jau primirštus lietuvių liaudies kūrinius. Duetas vienija jėgas ir kuria tam, kad lietuvių tautosaka atgimtų naujuose amplua.

Ado ir Viltės pasirodymas vyks AGATA muzikos salėje vasario 28 d. 16.30 val.

Užgavėnės Druskininkuose – tai ne tik žiemos palydėtuvių iškilmės, bet ir modernus renginys, kuriame susilieja tradicijos ir šiuolaikinė kultūra. Tai puiki proga ne tik atsisveikinti su žiema, bet ir linksmai praleisti laiką su šeima bei draugais. Šventės dalyviai galės patirti Užgavėnių dvasią ir pasimėgauti turiningu laisvalaikiu, kur skambės muzika, netrūks juoko ir geros nuotaikos. Tai proga pabūti kartu, pamiršti kasdienybę ir pasinerti į linksmybių sūkurį, kuris paliks įspūdžius dar ilgam. Druskininkai kviečia visus prisijungti ir kartu sukurti nepamirštamą Užgavėnių fiestą!

Užgavėnės Druskininkuose: tradicijos ir modernios linksmybės

Užgavėnės – viena spalvingiausių ir linksmiausių žiemos palydėtuvių švenčių Lietuvoje, pasižyminčių triukšmingomis eitynėmis, persirengėliais, sočiais valgiais ir linksmybėmis. Šios šventės išliekanti esmė – kuo garsiau ir linksmiau varyti žiemą iš kiemo, kviečiant pavasarį ateiti greičiau. Tradiciškai per Užgavėnes kepami blynai, organizuojamos kaukių dirbtuvės, rengiamos Morės deginimo apeigos ir linksmos varžybos tarp Kanapinio ir Lašininio. Tačiau laikai keičiasi, o kartu su jais keičiasi ir šventės formatas.

Druskininkai šiemet kviečia į renginį „U.Ž.G.A.V.Ė.N.I.Ų. PASIDOVANOJIMAI“, kuriame tradicijos susipins su moderniomis pramogomis. Dalyvių lauks šmaikštus palaido Baumililiūno pasirodymas, iššūkių kupinas persirengėlių žygis su netikėtomis kliūtimis, o gurmanus vilios bistro-restoranas „Brangūs riebalai“, pažymėtas Mičelin rekomendacija.

„Moremonų gaudynės“ – orientacinis Užgavėnių žaidimas visiems su „Galva ant pečių“

„Moremonų gaudynės“ – unikali Druskininkuose gimusi Užgavėnių pramoga, kuri organizuojama jau devintus metus iš eilės. Moremonai – tai paslaptingi žiemos demoniūkščiai, tūnantys Druskininkuose ir laikantys žiemą savo gudrių mįslių pančiuose. Kiekvienais metais jie prisigalvoja naujų galvosūkių ir užrakina žiemą po savo gudriais užgavėniškais kodais, kad tik ji nepabėgtų ir neužleistų vietos pavasariui. Laimei, kiekvienais metais iš visos Lietuvos į Druskininkus suvažiuoja Moremonų gaudytojų komandos, kurios sėkmingai išsprendžia Moremonų pinkles ir atverią kelią pavasariui. Visgi Moremonai kiekvienais metais darosi vis gudresni, todėl kviečiame registruotis puslapyje www.moremonai.lt ir bendromis pastangomis išvyti žiemą!

Juozas Kazlauskas, „Galva ant pečių“ įkūrėjas ir „Moremonų gaudynių“ organizatorius, sako: „Druskininkai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur Užgavėnių tradicijos susipina su išmaniomis pramogų formomis. „Moremonai“ – tai Užgavėnių tematikos orientacinis žaidimas, kuriame gali dalyvauti komandos nuo 2 iki 6 žaidėjų. Joms prireiks tik išmanaus telefono (užteks vieno komandoje), apsukrių galvų ant pečių (kad išspręstų Moremonų paspęstas užduotis) ir, be abejo, geros nuotaikos depresiniam žiemos speigui tirpdyti. Viena iš daugiausiai taškų surinkusių komandų laimės puikius rėmėjų prizus, taip pat dovanų sulauks ir užgavėniškiausiai pasipuošusios komandos.“

Užgavėnių dūzgės: nuo žaidimų iki šėlionių – kiekvienam pagal skonį!

Kūrybinių pramogų mėgėjų lauks spalvingos kaukių dirbtuvės, kur kiekvienas galės atskleisti savo „Tikrąjį AŠ“, o šventinio makiažo salonas pasirūpins, kad kiekvienas atrodytų nepriekaištingai. Sporto ir aktyvaus laisvalaikio gerbėjai galės išbandyti jėgas „Etno-Gym“ atrakcijose ir prisijungti prie klubo „Judink raumenį“. Norintys atsipalaiduoti užsuks į SPA „Be parkių“, o įsimintinų akimirkų ieškotojai galės nusifotografuoti ant žaliojo kilimo su charizmatiškais LašinZvonkio ir KanaStano personažais.

Vakaro kulminacija taps „U.Ž.G.A.V.Ė.N.I.Ų. PASIDOVANOJIMŲ“ ceremonija, kurioje netrūks nei staigmenų, nei juoko. Šventę vainikuos smagios dūzgių dūzgės su Ryčiu Cicinu ir grupe „Rokada“, pajudėti pakviesiančios visus šventės dalyvius. Paskutinę žiemos akimirką pažymės įspūdinga superstar Morės pabaigos ceremonija.

Kviečiame visus į Druskininkus smagiai išvaryti žiemą, pasidžiaugti šventine nuotaika ir kartu pasitikti pavasarį! Nepamirškite užsiregistruoti į žaidimus, pasipuošti kaukėmis ir atsinešti gerą nuotaiką. Iki susitikimo Užgavėnėse!

Renginio programa -> ČIA

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės“ sanatorija
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Vasario 7-osios vakarą Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ buvo atidaryta jau daugiau nei 1500 kilometrų Lietuvoje nukeliavusi Stasio Eidrigevičiaus darbų paroda „Keliaujanti vaizduotė“. Pilnutėlė „Menų kalvės“ parodų salė tik patvirtino tai, kad Stasys ir jo kūryba Druskininkuose visuomet laukiami ir šiltai priimami. Parodos atidaryme dalyvavę „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė ir direktoriaus pavaduotojas Arūnas Astramskas pasidžiaugė galimybe tapti „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ dalimi bei užsimezgusia draugyste su Druskininkais. Stasys Eidrigevičius susirinkusius pasveikino iš Varšuvos ir pažadėjo atvykti į Druskininkus ir apsilankyti „Menų kalvėje“.

Kas gi yra Stasys? Pirmiausia – kūrėjas. Tapytojas ir grafikas, fotografas, instaliacijų, skulptūrų ir performansų autorius, scenografas, poetas, rašytojas, režisierius. Menininkas, tiesiantis savitą, autentišką kelią į būties paslaptis. Akimirkų gaudytojas. Žmogus, ieškantis atsakymų. Meno klajūnas ir pasaulio pilietis, kuriame gyveno, gyvena ir gyvens Lietuva.

Paroda „Keliaujanti vaizduotė“ pristato dalį Stasio Eidrigevičiaus knygų iliustracijų kolekcijos, kurią menininkas padovanojo Stasio Eidrigevičiaus menų centrui. Parodoje eksponuojami kūriniai, sukurti Vytautės Žilinskaitės knygai „Kelionė į Tandadriką“ (1984), Chose Muriljas „Mano draugas pelėdžiukas“ (1986) ir Ritos Repšienės „Laumių pasakoms“ (2008).

Nei viena Stasio Eidrigevičiaus iliustracija nėra tiesioginis teksto interpretavimas. Jis žiūrovą priverčia stabtelėti, susimąstyti, „išlukštenti“ idėją, galbūt savyje rasti atsakymus į klausimą „Ką aš čia matau?“ Pasak parodos kuratorės Linos Albrikienės: „<…> Rodos, nė vienas Stasio Eidrigevičiaus sukurtas personažas, pristatomas parodoje, negali egzistuoti kaip atskiras ar atskirtas kūnas. Jie „veikia“ čia tik susipynę su kitais kūriniais ar objektais. Visi: tiek personažai, tiek įvairūs daiktai sulipę į nedalomą vientisą organizmą. Gal menininkas reflektuoja gamtos ir žmogaus ekosistemą, tą nenutrūkstamą grandinę? Objektai ir gyviai palaiko vienas kitą. Susivijusi piešiniuose vaizduojamųjų gija atspindi nedalomą, neišskiriamą draugystę, priklausymą ar priklausomybę vienas nuo kito bei kančią, kuri atsispindi suvaržymo, suspaudimo, surišimo motyvuose.“

Iš kūnų supinta vaivorykštė; paukščiai, surišti sparnais; katinas, lazda ir uodega pagavęs išsigandusią gyvatę; zuikis, praradęs dešinę ausį drobės įplyšime; gėlės kuokelis, prispaudęs miniatiūrinį šunytį; žirklės, kerpančios pabalusį veidą; vaikas, apipintas juosta; kūdikiai, įsivėlę į laumės plaukus; verpstę įsikandęs kaukėtasis; varlė, tvirtai prilaikanti ištrūkti bandančią vaivorykštę… Suvaržymo motyvas labai svarbus Stasio kūryboje. Jis reflektuoja ir savo vaikystę kaimo atskirtyje nuo visuomenės, kultūros, vaikiškų „tikrųjų“ pramogų bei gyvenimą socialistinėje priespaudoje. Tačiau parodos pavadinimas „Keliaujanti vaizduotė“ žiūrovui leidžia išsiveržti iš iliustracijose vaizduojamų pančių. Jis įgalina mus ištrūkti, pasinerti į savąją fantazijų kelionę, peržengti visas įmanomas ribas, kur egzistuoja mitologinės, antropomorfinės būtybės. Žodis „kelionės“ taip pat yra nuoroda į Stasio biografinius aspektus, kai menininkas nuo vaikystės gyveno įvairiuose Lietuvos kaimuose ir miestuose, kol galiausiai 1980 m. emigravo į Varšuvą, kur iki šiol gyvena.

Žinoma, be knygų autorių turbūt nebūtų ir šių iliustracijų. Jei skaitėte bent vieną Stasio iliustruotą knygą, turėjote pastebėti, jog menininkas tiesiogiai nevaizduoja to, ką skaitome. Anot Stasio, prieš kurdamas iliustracijas, jis visada diskutuoja su tekstų autoriais, kurie, kaip, pavyzdžiui, Vytautė Žilinskaitė, atverdavo dar platesnį lauką jo fantazijai, užuot uždariusi ar užspaudusi ją. Labai kviečiame besilankant parodoje perskaityti tarp parodos darbų eksponuojamą V. Žilinskaitės laišką Stasiui – tai puikus dviejų įspūdingų kūrėjų bendravimo pavyzdys.

Išskirtinė keliaujančios parodos ekspozicinė architektūra, kurią atidarymo metu pristatė parodos architektas Darius Baliukevičius, pajuokaudamas, kad parodos namelis, jau daug Lietuvos miestų apkeliavęs ir, greičiausiai, jau paskutinį kartą eksponuojamas, simboliškai atkeliavo į kurortinį miestą – Druskininkus – reabilitacijai. Namelio konstrukcija, sukurta iš ryškių „Stasiškų“ spalvų, neoninių šviesų, kviečia žiūrovą susipažinti ne tik su Stasio kūryba, bet ir su jo spalvinga asmenybe. Parodos žiūrovai kviečiami parodą žiūrėti tiek namelio viduje, tiek išorėje, surasti parodoje Stasį, o gal ir savo vidinę kaukę, sugrįžti į vaikystės prisiminimus ir atverti širdį Stasio kūrybai.

Paroda „Keliaujanti vaizduotė“ yra „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ bei XXIII tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ programos dalis.

Parengta pagal „Stasys Museum“ bei DKC informaciją

–

Paroda veiks 2025 | 02 07 – 04 02
Parodos kuratorė Lina Albrikienė
Architektas Darius Baliukevičius
www.stasysmuseum.com

____________

XXIII tarptautinį menų festivalį „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
Festivalio sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Partneriai: Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla ir Lietuvos nacionalinė filharmonija
Globėjas Druskininkų klebonas Vaidas Vaišvilas
____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Druskininkų kraštą garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir meno bei tradicinės kultūros puoselėtojai. Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis „Stadałėłė“ 1994 m. suburtas vadovės Linos Balčiūnienės iniciatyva. Ansambliečiai – tradicijos tęsėjai, išsaugoję dzūkų krašto papročius, dainas, šokius, pasakojimus. Tradicinis dzūkų pasaulėvaizdis, kuris jaučiamas kolektyvo repertuare ir jo atlikime, suteikia prasmę ansambliečių buvimui kartu. Ir visai nesvarbu, kad ansamblio nariai yra kilę iš skirtingų Dzūkijos rajonų, kiekvienas atsinešdamas savo vietos, kaimo tradicinės kultūros dalelę, turtina ansamblio kraičio skrynią. Dainų, šokių, ratelių, žaidimų, pasakojimų bei smulkiosios tautosakos pakanka įvairios tematikos programoms parengti.

„Stadałėłė“, kaip viena iš geriausių Dzūkijos regiono tradicijų tęsėjų, yra nuolat kviečiama dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programoje. Pasirodymai savivaldybės, regioniniuose, respublikiniuose renginiuose, tarptautiniuose festivaliuose – tai kasdieninė koncertinė kolektyvo veikla. Jos nebūtų be nuolatinių susibūrimų, kuriuos lydi gražus tarmiškas žodis, skambi daina, smagūs rateliai ir šokiai, kasdieniame gyvenime puoselėjami papročiai.

Už aktyvią ir prasmingą veiklą folkloro ansamblis „Stadałėłė“ buvo nominuotas kaip geriausias 2007 m. Lietuvos kaimo folkloro ansamblis ir tapo „Aukso paukštės“ laureatu. 2009 m. ansamblis apdovanotas Druskininkų kultūros puoselėtojo Diplomu. Kolektyvui suteikta mėgėjų meno lygio aukščiausia pirmoji kategorija.

Šeštadienio vakarą Druskininkų Pramogų aikštėje įvyko „Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės“ atidarymo ceremonija: kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija „Didysis Čiurlys“, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją.

Lyno akrobatas, gyvos avys ir odė M. K. Čiurlionio kūrybai

Teatrališkasis Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ – tai simboliais prisotinta odė, žyminti istorinės Druskininkų asmenybės ir garsaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko bei chorvedžio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.

„Druskininkai, kaip Lietuvos kultūros sostinė, šiems metams paruošė ypatingą programą. Nuo tradicija tapusių Narcizų žydėjimo, Kurorto ir Turizmo dienų, iki naujų iniciatyvų –  visus metus švęsdami M. K. Čiurlionio 150-ąjį gimtadienį pakviesime į daugiau kaip 350 renginių. Kviečiu visus aktyviai iš visos širdies įsitraukti ir dalyvauti renginiuose, atrasti kultūros grožį ir tapti neatsiejama šių metų kūrybinės kelionės dalimi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Lietuvos kultūros sostinės renginių sezonas atidarytas su įspūdingais renginių organizatoriaus A. Kamantausko, dar geriau žinomo kaip „wow“ efektų kūrėjo, režisūriniais sprendimais, kuriuose harmoningai susiliejo keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simboliai.

Pasirodymo metu virš žiūrovų jūros plaukė lyno akrobatas, o neramias minčių aveles galvoje įkūnijo tikros, per re(n)ginio erdvę genamos avys. Jų priešakyje – esminė renginį „Didysis Čiurlys“ vienijanti siužeto detalė: lazda. Įrankis, kūrėjo rankose įgyjantis aibę skirtingų pavidalų. Tai – ir teptukas, nutapęs M. K. Čiurlionio paveikslus, ir rašiklis, kuriuo savo mylimajai jis rašydavo eiles, ir batuta, kuria kvietė savo vadovaujamą chorą nerti į muzikos garsų gelmes, o žiūrovus – į menininko vidinį pasaulį.

Įstabią choreografiją atidarymo ceremonijai drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe pristatė tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadeckas Berrabahas, dirbęs su tokiomis POP muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Jo kūrybą taip pat buvo galima išvysti prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose ir 2023-ųjų Paryžiaus madų savaitėje.

Scenoje – Lietuvos ir užsienio žvaigždės

Per atidarymo programai suburtą komandą – užsienio žvaigždes ir iš Druskininkų kilusius, „Čiurlionio paliestus“, talentingus Lietuvos kūrėjus – renginio režisierius A. Kamantauskas simboliškai įprasmino ne tik M. K. Čiurlionio muziką, laiškus, paveikslus ir pasakas, bet ir lietuviams būdingą meninį polėkį. Scenografiją Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginiui kūrė Naurimas Michailiuk, vizualinį pasakojimą scenoje kartu su savo sūnumi Pranciškumi pristatė aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis, o viso renginio metu užburiančiai skambėjusią elektroninės M. K. Čiurlionio muzikos interpretaciją parašė elektroninės muzikos kompozitorius Liudas Lazauskas-Roe Deers. Visi šie kūrėjai kilę iš Druskininkų.

„Norėjau sukurti vizualią, muzikalią, pramoginę šventę, kurios centre būtų pakylėta istorija, prabanga ir rafinuotumas. Tarsi modernus, šiuolaikiškai įprasmintas „Didysis Getsbis“, tačiau su didžiu lietuvybės simboliu – Čiurlioniu bei išskirtinai jo paveiksluose sutinkamu paukščiu Čiurliu. Tai – simbolis, tapęs kertine mano renginio idėjos dalimi.

Kiekvieną prie renginio prisidėjusį kūrėją vadinu „Čiurlionio paliestu“ – net ir prancūzų choreografą Sadecką Berrabahą, kuris taip pat yra dailininkas bei muzikos kūrėjas, o jo autentiška choreografijos technika, dar kitaip žinomas kaip „Murmuration“, įkvėpta judesių, primenančių danguje skriejančių paukščių būrį.

Visa ši simbolika gražiai susiliejo į vieną įsimintiną projektą –  Čiurlionio muziką perkūręs jaunasis talentas iš Druskininkų Liudas Lazauskas-Roe Deers kartu su prancūzų choreografu Sadecku Berrabahu tapo šio reginio herojais, o pats Čiurlionis virto Čiurliu, paukščiu, skrydžio ir laisvės metafora“, – konceptualia renginio idėja dalinasi „Didžiojo Čiurlio“ organizatorius ir renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas Aurimas Kamantauskas.

Lietuvai perduoda svarbią žinutę

Akylesni Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą stebėję ir per televizijos ekranus renginio transliaciją sekę žiūrovai galėjo pamatyti ir svarbią prancūzo choreografo S. Berrabaho pasirodyme užšifruotą žinutę, tampančią vis aktualesne šių dienų kontekste.

„Manau, kad šiandien, kai pasaulyje vyksta be galo daug neramių ir baimę keliančių įvykių, mums ypač svarbu skatinti žmones susiburti, susijungti tarpusavyje ir skleisti vienybės jausmą. Tai – mano pirmoji žinutė, kurią visada siekiu skleisti per savo kūrybą tarptautiniuose pasirodymuose ir stengiuosi ją perteikti Druskininkų renginyje“, – kelios dienos prieš didžiąją atidarymo ceremoniją sakė S. Berrabahas.

Kadangi prancūzų choreografas išgarsėjo rankų choreografija, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras „užrašomi“ įvairūs tekstai, žiūrovai galėjo perskaityti ir itin konkrečią, lašeliu humoro praturtintą Druskininkų žinutę Lietuvai, panaudojant ir Čiurlionio laiškuose Sofijai mėgtą žodį „nepyk“: „Nepyk, bet tikiu, kad geriausia Lietuvos kultūros sostine bus Druskininkai.“

A. Kamantausko režisuotas renginys „Didysis Čiurlys“ atidarė metų trukmės Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės programą, kurioje laukia daugiau kaip 350 skirtingų renginių. Pamatyti pirmąjį šios programos renginį, atidarymo ceremoniją, susirinko sausakimša Pramogų aikštė: kurorto gyventojai ir miesto svečiai susibūrė pasveikinti „Didžiojo Čiurlio“, atnešusio Druskininkams Lietuvos kultūros sostinės karūną.

^{Nuotraukų autoriai Rytis Šeškaitis ir Domas Remeika}

_______

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija

Informacinis partneris LRT

Mecenatas „Eglės“ sanatorija

Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas

Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai?

Tai pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadeckas Berrabah, kūręs choreografiją tiek šiems žymiems atlikėjams, tiek prestižiniams renginiams. Jis atvyksta į Druskininkus ir šį kartą kurs 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų atidarymo renginiui „Didysis Čiurlys“, vyksiančiam sausio 11-ąją.

Sadecko Berrabah meistriškumą atskleidžia jo įspūdingi darbai – jis kūrė choreografiją pasaulinio garso atlikėjams Shakirai, Chrisui Brownui, „The Black Eyed Peas“, „Grammy“ apdovanojimams, prestižiniams Prancūzijos muzikos apdovanojimams „Victoires de la Musique“ ir daugybei kitų grandiozinių pasaulinių renginių. Sadeckas kūrė choreografiją ir Paryžiaus olimpinių žaidynių renginiams, kurie sužavėjo pasaulį tiksliu, geometriškai įkvėptu šokio stiliumi.

Apie tai, kas laukia druskininkiečių ir miesto svečių, kalbamės su atidarymo renginio režisieriumi Aurimu Kamantausku, renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, neseniai įtrauktu į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Aurimas neslepia ambicijų ir žada įspūdingiausią iki šiol kultūros sostinės atidarymo renginį.

Atidarymo renginys – savotiška įžanga į visų metų kultūros sostinės renginių ciklą. Ką Druskininkai nori pasakyti pirmiausiai?

Druskininkai – tai daugiau nei miestas. Jie užaugino daugybę įdomių žmonių, pasklidusių po visą pasaulį, kuriuos vadiname „Čiurlionio paliestais“. Atidarymo renginiui suburta daug kūrybingų druskininkiečių ir tai puikiai perteikia šią kultūros sostinės temą. Manau, kad druskininkiečiai turėtų didžiuotis, kad gyvena mieste, kuris padarė neabejotinai didžiausią įtaką Čiurlionio kūrybos formavimuisi. Čia slypi didžiulis įkvėpimo lopšys, ir jeigu Čiurlionis jo pasisėmė, tai kiekvienas, būdamas imlus, gali jo taip pat pasisemti. Kokiomis formomis tas įkvėpimas pavirsta kiekvieno mūsų asmeniniame gyvenime – tai jau kiekvieno individualiai rašoma istorija. Druskininkai taip pat pasižymi labai stipriu bendruomeniniu ryšiu, todėl visus, kas atvyks į Druskininkus, kviečiu tą ryšį atrasti ir jį priimti.

Prie kultūros sostinės atidarymo renginio dirba daug talentingų druskininkiečių, pvz. muziką jam kuria iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. Kokie įspūdžiai dirbant kartu su jais?

Esame susitelkę ir dirbame vieningai. Jaučiu, kad juos persmelkia ambicijos genas, o žodis „ambicija“ neturėtų skambėti kaip labai sudėtingas ar iššaukiantis. Jis apima labai daug, o taip pat ir mėgavimąsi tuo ką darai, savo miesto ir savo šaknų mylėjimą. Druskininkai yra labai ambicingas miestas ir turi užmojus sukurti pačią stipriausią ir ryškiausią Lietuvos kultūros sostinę, kuri bus pavyzdžiu ateities kultūros sostinių projektams. Aš pats esu ambicingas žmogus ir ieškau tokių pačių bendrakeleivių, kurie renkasi sudėtingiausią kelią, o jo paieškose gali sukurti labai įdomių, naujų kūrybos darinių.

Tai yra ne šiaip renginys, tai karjeros renginys. Dėl to visi, kas dirba prie jo, stengiasi sudėti viską, ką šiai dienai turi geriausio, savo geriausias versijas. Parodyti, kiek juos užaugino Druskininkai ir kiek jie patys užaugo.

Jūsų kuriamų renginių vizitine kortele yra tapęs „Wow“efektas. Kokiais netikėtais rakursais žadate išpildyti žiūrovų lūkesčius ir juos nustebinti?

Turime unikalią galimybę dirbti su kviestine žvaigžde Sadecku Berrabah. Vien tai leis sukurti ne vieną įspūdingą „Wow“ efektą: laukia masinis choreografinis pasirodymas – 122 lietuvių šokėjai, per kurių rankas Sadeckas poetine šokio kalba perteiks užkoduotas simbolines žinutes žiūrovams. Druskininkų kultūros sostinės renginiai turi keturių stichijų – gamtos, oro, vandens ir saulės – leitmotyvą, šioms stichijoms „Wow“ efektai kuriami ir atidarymo renginyje. Bus daug įspūdingų potyrių, daug adrenalino, tačiau nesinori visko atskleisti – kviečiu atvykti sausio 11-ąją ir patirti tai patiems.

Nuo choreografijų Shakirai, Chrisui Brownui ir Paryžiaus olimpinėms žaidynėms iki Druskininkų kultūros sostinės atidarymo renginio… Kas labiausiai sudomino Sadecką Berrabah šiame projekte ir kaip pavyko prikalbinti jame dalyvauti tokio masto žvaigždę?

Neslėpsiu, kad pastaruosius metus mane lydi pergalių kelias, atvėręs duris į pasaulinę sceną. Po pirmo apdovanojimo Taline sekė Europos renginių organizatorių auksas Slovėnijoje, platininis pasaulio renginių organizatorių apdovanojimas ir kvietimas tapti tarptautinio agentūrų tinklo „27Names“ nariu. Neatsitiktinai esu įtrauktas ir į įtakingiausių pasaulyje renginių industrijos atstovų Top 100-uką, o tai atveria naujas duris ir naujas galimybes.

Kalbant apie tai, kas sudomino Sadecką Berrabah, išskirčiau du raktinius žodžius. Tai Druskininkai ir muzika. Kodėl Druskininkai? Tai labai unikalus miestas, kuris skiriasi nuo miestų-sostinių. Kalbant apie muziką, atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ kompozitoriai yra du, ir abu jie druskininkiečiai. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Liudas Lazauskas–Roe Deers. Jau klausantis pirmųjų kompozicijos variantų, Sadecką sužavėjo unikali elektroninės ir klasikinės muzikos simbiozė.

Sadecko Berrabah kūriniuose kūno linijos yra tarsi geometrinės formos, taškai, kvadratai, tam tikra prasme tai galime pavadinti piešimo poezija šokyje. Žinant tai, kad pats Berrabah turi aistringą meilę piešimui, ar čia mes matome tam tikras paraleles jo ir Čiurlionio kūrybos kelyje?

Tikrai taip. Galiu tik paantrinti ir papildyti, kad apskritai Čiurlionis yra vienas didžiųjų simbolistų ir kartu turbūt vienas paslaptingiausių kūrėjų, nepažintų iki galo. Visas renginys bus persmelktas simbolių, o pats Sadeckas šiuos simbolius užkoduos savo choreografijoje.

Po atidarymo renginio Druskininkuose vyks daugybė kitų kultūros sostinės ciklo renginių. Kokia, jūsų nuomone, yra didžiausia kultūros sostinių formato vertė?

Pagrindinė vertė yra santykių evoliucijoje. Kultūros sostinė yra puiki terpė ir platforma tiems santykiams atrasti, jungtis ir stiprinti. Labai svarbu, kad žmonės būtų smalsūs, aktyvūs ir atviri. Kuo labiau atviras ir aktyvus būsi, tuo daugiau duosi ir kartu tuo daugiau gausi. Gana plačiai apibūdinau, bet kiekvienas gali sau tą pritaikyti – visi kultūros sostinės veiklose suras sau aktualų turinį.

Labai svarbu kultūros sostinės atneštą dvasią kiek įmanoma ilgiau išlaikyti savame mieste. Kaunui Europos kultūros sostinės projektas suteikė postūmį naujiems ilgalaikiams renginiams ir iniciatyvoms. Linkiu Druskininkams iš kultūros sostinės metų pasisemti kuo daugiau ilgalaikių projektų, tvarių santykių bei aktyviai juos puoselėti.

Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį Druskininkuose 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Straipsnį parengė Juozas Kazlauskas

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija

Informacinis partneris LRT

Mecenatas „Eglės“ sanatorija

Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas

Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps dar ryškesnis.

Gruodžio 6-ąją kultūros sostinės simbolį – gintaro medį – iš Kaišiadorių mero paėmęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas sakė, kad prestižinis Kultūros sostinės statusas suteiks galimybę Druskininkams ne tik parodyti savo kultūrinį potencialą, bet ir dar labiau sustiprins kultūros ir turizmo sektorių.

„Kaišiadorys kvietė į kultūros kelius ir keliones, o Druskininkai visus kvies pažinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą, prisiliesti prie jo kūrybos, kartu švęsti šio iškilaus menininko 150-ąjį gimtadienį. Per metus planuojame surengti daugiau kaip 350 renginių. Sieksime praplėsti kultūros renginių spektrą, išnaudodami unikalią mūsų miesto aplinką ir kurorto išskirtinumą, kad kultūra taptų dar labiau prieinama mūsų bendruomenei ir visiems svečiams“,  – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

„Čiurlionio paliesti“: idėjos įgyvendinimas

„Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema. 

Pasak Druskininkų kultūros centro direktorės Raimondos Varaškaitės, Druskininkai su dideliu užsidegimu ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine – drauge su šalies kultūros ekspertais, įstaigomis, menininkais ir bendruomenių atstovais intensyviai dirbame, planuodami renginius, kurie pritrauks tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš visos Lietuvos ir užsienio.

Druskininkai siekia ne tik atskleisti Čiurlionio kūrybos daugialypiškumą, bet ir įkvėpti jaunąją kartą novatoriškiems meno projektams.

„„Čiurlionio paliesti“ apima visas meno rūšis – nuo dailės ir literatūros iki šokio ir teatro. Siekėme įtraukti ir kuo įvairesnes bendruomenes, kad renginiai atspindėtų miesto unikalų charakterį bei kultūrinę įvairovę.  Skirsime ypatingą dėmesį ne tik didelio masto renginiams, tokiems kaip koncertai, parodos ir Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, bet ir mažesnėms iniciatyvoms, kurios suburtų gyventojus, kurorto svečius ir skatintų jų kūrybiškumą“, – sakė R. Varaškaitė.

Harmonija ir gamta – Druskininkų, kaip Lietuvos kultūros sostinės, logotipo kūrimo kelias

Pasak Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės logotipą Druskininkai kūrė siekiant išreikšti miesto tapatybę, kuri jungia gamtos grožį, kultūros paveldą ir unikalų kurorto klimatą.

„Logotipas apjungia kelis svarbius elementus: gydomąsias mineralines versmes, kurios atspindi kurorto istoriją ir sveikatingumo tradicijas, taip pat „saulės tako“ motyvą, simbolizuojantį sveikatai palankų Druskininkų klimatą. Miškingumas atvaizduojamas per žalius tonus, kurie perteikia poilsį ir gamtos įkvėpimą, o deguonies terapija, kaip gryno oro ir sveikatos simbolis, taip pat skatina kūrybiškumą ir gerovę. Visi šie elementai susijungia į harmoningą vizualinę kalbą, kuri pabrėžia Druskininkus kaip miestą, kur menas, kultūra ir poilsis harmoninga pusiausvyra kuria unikalią patirtį“ – sakė V. Žagunienė.

Įspūdingas atidarymas

Lietuvos kultūros sostinės metus sausio 11 dieną Druskininkai ruošiasi įspūdingai.  Atidarymo renginio choreografiją kurs pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, žinomas dėl savo darbo su žvaigždėmis, tokiomis kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Renginio režisierius Aurimas Kamantauskas, įtrauktas į šimto įtakingiausių pasaulio renginių industrijos asmenybių sąrašą, žada netikėtų efektų kupiną reginį.

Atidarymo metu ypatingas dėmesys bus skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Elektroninės muzikos interpretacijas paruoš druskininkietis Liudas Lazauskas-Roe Deers, siekdamas sujungti skirtingas kartas.

Šis renginys – įžanga į metus truksiančią kultūros programą, kuri Druskininkus dar labiau įtvirtins kaip unikalų kultūros ir kūrybos miestą.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginys –  2025 m. sausio 11 d. 19:30 vyks Druskininkų Pramogų aikštėje. Jį tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Diana Sinkevičiūtė, Druskininkų savivaldybės administracija