Gegužės 10–11 d. savaitgalį Druskininkai tradiciškai tapo Lietuvos stalo žaidimų sostine – stalo žaidimų gerbėjus jau devintus metus iš eilės sukvietė didžiausias Baltijos šalyse stalo žaidimų kultūrai skirtas renginys „PineCon 2025“.

„PineCon“ festivalyje ypatingas dėmesys skiriamas lietuviškiems stalo žaidimams ir jų kūrėjams. Jau trečiąjį kartą festivalio metu buvo įteikti „PineCon“ apdovanojimai: geriausiuoju 2024 m. lietuvišku žaidimu išrinktas „Heated“ (autoriai – Marijus Lapinskas, Justina Lapinskienė, leidėjas – „Explosive Fox Games“). Geriausiai lokalizuotu 2024 m. stalo žaidimu pripažintas „Dungeon Fighter“ (leidėjas – „Terra Publica“). Ši nominacija skiriama siekiant įvertinti leidėjų darbą verčiant ir pritaikant stalo žaidimus lietuvių kalba bei skatinti šio proceso kokybės augimą.

Festivalio metu vyko ir didžiausio Baltijos šalyse stalo žaidimų prototipų konkurso „PineCon“ finalas, kuriame buvo pristatyta 10 atrinktų prototipų. Juos gyvai testavo ne tik Lietuvos leidėjų atstovai, bet ir svečiai iš Lenkijos bei Latvijos. Prototipus vertino Michał Gryń ir Artur „Bishop“ Lutyński – žaidimų kūrėjai, testuotojų grupės „Pamper“ iš Poznanės atstovai bei „Designer Camp“ – didžiausio Vidurio Europoje stalo žaidimų kūrėjų renginio – organizatoriai. Prie jų prisijungė ir Jānis Grunte bei Jānis Tilaks – populiariausio Baltijos šalyse latvių stalo žaidimų kanalo „Board Game Hangover“ duetas. Komisijoje taip pat dalyvavo Lietuvos atstovai: „Brain Games“ Lietuvos padalinio vadovė Gintarė Makauskaitė, leidyklos „Terra Publica“ plėtros vadovas Vytautas Kandrotas ir UAB „Kadabra“ vadovas Audrius Nomeika.

Geriausiuoju stalo žaidimų prototipu komisija pripažino žaidimą „Dream City“. Jo autorius – Tomas Miliauskas, jau anksčiau spėjęs įtvirtinti savo, kaip stalo žaidimų kūrėjo, vardą tokiais kūriniais kaip „Marijampolė“ (geriausias 2022 m. lietuviškas stalo žaidimas) ir „Politiškės“ (vienas pretendentų į 2024 m. geriausio titulą). Stalo žaidimų prototipų konkurso mecenatai – Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija ir Lietuvos kultūros taryba.

„PineCon“ išsiskyrė gausia veiklų, atspindinčių įvairias stalo ir vaidmenų žaidimų kultūros sritis, pasiūla, pritaikyta tiek patiems mažiausiems, tiek patyrusiems žaidėjams. Čia vyko žaidimų pristatymai ir turnyrai, „RPG namelio“ vaidmenų žaidimų sesijos bei miniatiūrų dažymo dirbtuvės. Renginio dalyviai fiksavo savo žaidimų akimirkas ir su šūkiu „Nepyk, jei nelaimėjai“ jungėsi prie tolerancijos, atsakomybės ir socialinio jautrumo akcijos „nepyk“, inicijuojamos Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės 2025. Festivalio metu taip pat paaiškėjo stalo žaidimų „Catan“ ir „Carcassonne“ Lietuvos čempionai – „Brain Games“ organizuojamų nacionalinių čempionatų nugalėtojai įgijo teisę atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose. 2025 m. Lietuvos „Catan“ čempionu tapo Šarūnas Kiselis, o „Carcassonne“ čempione – Austė Idaitė.

Renginio vyr. organizatorius, Asociacijos Druskininkų stalo žaidimų klubo prezidentas Juozas Kazlauskas, džiaugėsi sklandžiai pavykusiu renginiu:

„Konventas išaugo į dvi pilnavertes žaidimų kupinas dienas – smagu matyti, kad daugėja atvykstančių šeimomis ir svečių iš kitų šalių, nepatinginčių dėl festivalio sukarti šimtus kilometrų. Kai kurios festivalio veiklos, tokios kaip prototipų testavimai, vyko jau penktadienį – formuojasi „PineCon“, kaip trijų dienų renginio užuomazgos. Labai džiugina prototipų konkurso branda – visi finale pristatyti darbai buvo pilnaverčiai žaidimai, ir tai akivaizdžiai rodo tiek augantį Lietuvos kūrėjų skaičių, tiek jų profesionalumą. Neabejotinai prie to prisidėjo ir „PineCon“ festivalis.“

Juozas Kazlauskas
Asociacijos Druskininkų stalo žaidimų klubas prezidentas

Šokio mėgėjus ir visus, ypač neturinčius šokio patirties, kviečiame į kūrybines šokio dirbtuves su Šeiko šokio teatru. Tai visiškai nemokami, atviri šokio užsiėmimai, kuriuose kviesime per šokį tyrinėti ir atskleisti savo kūrybiškumą, geriau pažinti, priimti savo kūną ir praktiškai susipažinti su šiuolaikiniu šokiu. Pamokose remiamasi prancūzų šiuolaikinio šokio principais.

Dirbtuvių finalas – bendras šokio profesionalų, studentų ir megėjų pasirodymas – šokio performanso INSANE premjera Druskininkuose, Druskonio amfiteatre.

INSANE

INSANE – tai švenčių bei apeigų metu kviečiamų dvasių, monstrų bei šmėklų buvimo įkvėptas choreografinis kūrinys. 

Spektaklis nukelia į ritualų metu žmogų aplankančią mistišką būseną, kurioje moterys ir vyrai bando paveikti paslaptingąsias gamtos jėgas, kartu išgyvendami primityvius baimės ir pragaro siaubo jausmus. Varant piktąsias dvasias lauk, šokant brutaliu, gaivailišku ritmu kartu su mirusiųjų dvasiomis, INSANE atgaivina šokį kaip paslaptingą, šventą ir ritualinę veiklą.


Tai jau trečiasis prancūzų šokėjų trupės bei Šeiko šokio teatro bendras darbas kartu su Alban Richard, kuris ne tik nagrinėja bendražmogiškas problemas, bet ir pažymi glaudų Prancūzijos ambasados, Prancūzų instituto Lietuvoje ir Klaipėdos miesto bendradarbiavimą.

KVIEČIAME REGISTRUOTIS: https://bit.ly/Insane_registracija

Šokio dirbtuvių / repeticijų tvarkaraštis:

~ Birželio 9-12 d. | 18:00-21:00 Vieta: Druskininkų „Atgimimo“ mokykla (M. K. Čiurlionio g. 92)

~ Birželio 18-21 d. | 18:00-21:00  Vieta:  Druskininkų „Atgimimo“ mokykla (M. K. Čiurlionio g. 92)

~ Birželio 21 d. Pasirodymas 19:00 | Druskonio amfiteatras

Dalyvavimas NEMOKAMAS, tačiau BŪTINA dalyvauti visose likusiose pamokose. 

Dalyvių amžius – 14-99 metai, labai kviečiame registruotis ir dalyvauti!

______________

INSANE – projekto „Gatvės atostogos“ dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės

Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas

„Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ kviečia į netikėtas meno atostogas – nuo balandžio iki pat rudens miesto aikštės ir parkai prisipildys šiuolaikinio šokio, cirko, muzikos ir vizualiųjų menų. Gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, remiamas Lietuvos kultūros tarybos, kviečia patirti meną čia ir dabar – gyvai, netikėtai, įtraukiančiai. Projektas siekia sujungti įvairias kūrybines raiškas, profesionalius menininkus ir bendruomenes, kviesdamas žiūrovus įsitraukti į naujas, dažnai pirmą kartą patiriamas kultūrines formas.

„Gatvės meno festivalis kurorte – tai erdvė, kur menas atsiskleidžia natūraliai ir netikėtai. Kur gatvės, parkai ir viešos erdvės tampa tarsi menininkų drobėmis, o žmonės – festivalio dalimi. Tai ne tik pasirodymai, bet ir gyvenimo būdas, kuris įkvepia ir kviečia atsiverti kūrybai. Čia menas pasitinka tave kurortinėje ramybėje, sukurdamas nuolatinį, gyvą pulsą“, – sako projekto koordinatorė, Druskininkų kultūros centro režisierė Asta Žiurinskienė.

Profesionalūs menininkai iš Lietuvos ir užsienio kurs kartu su vietos bendruomene, o miesto kasdienybė taps scena. Tai – kvietimas pajusti meną ne kaip „aukštąją kultūrą“, o kaip gyvą, visiems prieinamą patyrimą.

„Norime, kad menas taptų ne atokiu reiškiniu didžiųjų miestų galerijose ar scenose, o gyva kasdienybės dalimi – prieinamu kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Mūsų tikslas – padovanoti kiekvienam netikėtą meninę akimirką, kuri įstringa atmintyje. Nesvarbu, ar tai pirmas jūsų susitikimas su šiuolaikiniu šokiu, ar jau pažįstate performatyvaus meno kalbą – čia viskas skirta atradimams“, – sako Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė.

Pavasarį – ART Velykos ir Ispanijos flamenko gūsis

Festivalį balandžio 18–27 dienomis atidarė „ART Velykos“ – spalvingas meno, pavasario ir bendrystės renginys, atvėręs šventinių tradicijų ir šiuolaikinio meno sankirtą. Tomis dienomis Druskininkai prisipildė spalvų, vaizduotės ir kūrybos. Čia susijungė pavasarinė gamta, vizualieji menai, edukacijos ir kūrybinės dirbtuvės, kviečiančios šeimas, vaikus ir menui neabejingus miestelėnus kurti drauge. Tai buvo tikras pavasarinio kūrybingumo sprogimas – nuo gatvės menininkų M. K. Čiurlionį interpretuojančių instaliacijų iki interaktyvių veiklų.

Gegužės 2 d. šiluma atskriejo iš pietų – ispanų trupė „La Chachi“ ir šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ K. Dineikos parke pristatė flamenko šokio spektaklį „Taranto Aleatorio“. Tai buvo ne tik šokis, bet ir tyla, dainos aidai, kalnakasių istorijos iš Almerijos kalnų, kuriose gimsta flamenko gylis. Ritmo pliūpsniai ant medinio parketo, intensyvios emocijos – gausiai susirinkę žiūrovai tapo tikros Pietų Ispanijos išraiškos liudininkais.

Gegužę – industrinis džiazas ir cirko filosofija

Gegužės 17-ąją Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke laukia tikra garsinė ekspedicija – į kurortą atvyksta industrinio džiazo trio: Adas Gecevičius, Dalius Naujokaitis ir saksofonininkas iš Niujorko Jonathon Haffner. Jų muzikinė improvizacija pažers netikėtus garsinius vaizdinius, kvies susimąstyti, pajusti, net susilieti su muzika. Tai – tarsi pokalbis tarp žemynų, kur Los Andželas, Niujorkas ir Druskininkai susijungs bendrame muzikinio išgyvenimo rate.

Gegužės 24 dieną pasirodymu „Where do I connect?“ į miestą sugrįš šiuolaikinis cirkas – tai akrobatų Adrian Carlo Bibiano (Meksika) ir Džiugo Kunsmano (Lietuva) istorija apie artumo paieškas pasaulyje, kur viskas susijungia per ekranus, bet trūksta tikro prisilietimo. Po pasirodymo žiūrovų lauks atviros dirbtuvės, kuriose kiekvienas galės tyrinėti judesį, partnerystę ir drąsą pasitikėti kitu.

Birželį – ritualai, šokiai ir akrobatika

Birželio 21 dieną Druskonio amfiteatre laukia unikalus projektas – Šeiko šokio teatras kartu su vietos bendruomene Druskininkų gimtadieniui pristatys performansą „INSANE“. Projektas „INSANE“ – tai hipnotizuojanti patirtis, kur mitinės būtybės, šokėjų kūnai ir muzika įsuka į apeigą, primenančią sapną. Prie spektaklio kūrimo kviečiami prisijungti ir vietos gyventojai bei svečiai – atviros dirbtuvės vyks birželio 9-12 ir 18-21 dienomis. Tai šokis tiems, kurie nori daugiau – pasinerti į judesį kaip pasakojimą, kaip išsilaisvinimą.

Birželio 28-ąją jau ne pirmus metus bendradarbiaujantys šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ ir Druskininkų kultūros centras druskininkiečius ir miesto svečius kviečia į olandų trupės „Knot on Hands“ fizinės poezijos spektaklį „Brace for impact“. Trijų akrobatų pasirodymas apie pasitikėjimą, fizinius iššūkius ir jautrumą virsta poetišku, precizišku reginiu, kuriame kūnai kalba stipriau už žodžius ir kuria vientisą istoriją apie pasitikėjimą, atsparumą ir subtilią jėgą. Tai daugiau nei akrobatika – tai tylus pasakojimas apie žmonių ryšį, kuriame kiekvienas judesys tampa žodžiu.

Rugsėjį – M. K. Čiurlionio vizijos netikėtose erdvėse

Rugsėjo 26–28 d. Druskininkai nušvis kitomis spalvomis – Turizmo dienos kvies į pojūčių kupiną kelionę per šviesą, garsą ir kūrybą. Nuo sutemų iki vėlyvo vakaro miesto erdvėse skleisis garso ir šviesų instaliacijos, kurios kasmet miestą pakeičia neatpažįstamai.

Turizmo dienų metu Druskininkuose bus pirmą kartą pristatoma unikali šviesų dailininko Pauliaus Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M. K. Čiurlionio sapnas“, sukurta specialiai 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ji kvies patirti neįprastą reginį – saulę, patekėjusią naktį, simbolizuojančią viltį, kūrybinę šviesą ir naują pradžią.

Instaliacija veiks pagal M. K. Čiurlionio muziką – garsai ir šviesos susilies į vientisą reginį, primenantį kelionę per sapnus. Čia spalvos, šviesų pulsavimas ir muzikiniai motyvai sukurs paslaptingą atmosferą, nukeliančią į erdvę tarp tikrovės ir fantazijos.

Tai – ne tik meninis objektas, bet ir patyrimas, leidžiantis pajusti, kaip šiuolaikinių technologijų pagalba Čiurlionio kūryba atgyja naujais pavidalais, atveriančiais žiūrovui duris į magišką sapnų ir kūrybos pasaulį.

Meninės atostogos tęsiasi – Druskininkai kviečia patirti meną be sienų

„Gatvės atostogos“ kviečia ne tik stebėti, bet ir dalyvauti, ne tik klausyti, bet ir patirti. Festivalio renginiai atviri visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar kultūrinės patirties. Kviečiame pasinerti į netikėtą meno sezoną Druskininkuose – nuo pavasario iki rudens, kai kūryba tampa laisve, o gatvė – scena. Tai kvietimas gyventi kitaip: sustoti, pajusti, stebėti, leisti menui netikėtai paliesti kasdienybę.

___________________________

Projektas „Gatvės atostogos“ finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės
___________________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Gegužės 2 d. 18.00 val. Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke – šokio spektaklis „Taranto Aleatorio“ (La Chachi, Ispanija).

Dvi moterys traukia dūmą parke, prie namo durų ar kieme. Dalijasi bendra kasdiene erdve, pašnekesiu, intymia tyla. Staiga įprastą gyvenimą nutraukia daina ir šokis, kurie įneša magijos. Sustabdytame slaptingame laike subtiliu sūkuriu gimsta choreografija, virsdama viesulu. Kulnų stuksenime pasikeisdami skamba nusiskundimai ir juokas. Nenutrūkstama daina kyla aukštyn, apglėbdama visą erdvę.

Taranto yra flamenko stilius, kilęs iš Almerijos kalnakasybos regiono. Tai primityvus, paprastas, sausas cante (dainavimas) be gitaros pritarimo, atsiradęs iš poreikio dainuoti vienam. Šiame sceniniame tyrime mus lydi nuogumas, su kuriuo eksperimentuojame. Laikydamosi tradicinio tablao struktūros, nagrinėjame, kaip susitikus šokiui ir cante atsiveria galimybė transformuojančiam atsitiktinumui.

Pokalbį tarp balso ir kūno pradedame nuo tylos, be instrumentų, leisdamos veikti atsitiktinumui. Kviečiant šokiui gilinamasi į taranto raudą (quejíos), kuri tarsi užkrečia ir transformuoja choreografiją, įtraukdama visa, kas kyla iš šokio ir dainavimo. Neieškant nieko konkretaus ima rastis neklusnūs gestai, humoras ir atsitiktinumai. Šokis ir cante mainosi nenutrūkdami, o tai, kas nutinka, integruojame, kaip ir gyvenime, kad galėtume toliau šokti.

Aktorė ir šokėja María del Mar Suárez La Chachi baigė šių disciplinų studijas savo gimtajame mieste Malagoje. Specializavosi flamenko žanre „La Lupi“ trupėje, mokėsi gestų teatro, šiuolaikinio šokio ir naujosios dramaturgijos, galiausiai atrado savo tikrąją aistrą visų šių sričių dermėje. Pirmuoju soliniu darbu „La gramática de los mamíferos“ „La Chachi“ įsitvirtino kaip Andalūzijos avangardistė. 2017 m. spektaklis gavo tris „PAD“ apdovanojimus: už geriausią spektaklį, geriausią atlikėją ir geriausią nesubsidijuojamą spektaklį; o 2018 m. – „Lorca de Teatro Andaluz“ apdovanojimą už geriausią šiuolaikinio šokio atlikėją, taip pat buvo nominuotas už geriausią choreografiją ir geriausią spektaklį.

Lola Dolores – dainininkė ir aktorė, gimusi Kordoboje, šiuo metu gyvenanti Malagoje. Aistrą flamenkui paveldėjo iš šeimos, pradėjo dainuoti ir domėtis šia disciplina nuo ankstyvo amžiaus. Savarankiškai mokėsi įvairiausių muzikos stilių, tokių kaip soulas, popmuzika, ritmenbliuzas, rokas ir kt. Studijavo aktorinį meistriškumą Malagos aukštojoje dramos meno mokykloje, vaidina įvairių žanrų ir stilių spektakliuose, dalyvauja įvairių muzikinių grupių veikloje, taip pat pasirodo kaip solistė viešuose ir privačiuose nacionalinio ir tarptautinio masto renginiuose.

Režisūra, kūryba ir atlikimas: María del Mar Suárez La Chachi
Vokalas: Lola Dolores
Apšvietimas: Azael Ferrer
Garderobas: Eva Hurtado
Išorinės konsultacijos: Jana Pacheco
Grafinis dizainas: Carmen Moreno
Platinimas ir produkcija: May Mora
Premjera: 2022 m., Madride, Ispanijoje.
Tinklapis: www.lachachi.net
Instagram: @mariadelmarsuarezchachi
Facebook: @mariadelmar.suarezchachi
Youtube: @mariadelmarsuarezlachachi6189
Nuotraukų autorystė: Yolanda Montiel ir Eneko Filmmaker

Organizatoriai: Lietuvos šokio informacijos centras, „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“

Šis renginys organizuojamas įgyvendinant Druskininkų kultūros centro projektą „Gatvės atostogos“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė

Projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros institutas, AC/E’s, Aerowaves, Europos Sąjunga

_________________________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“

Balandžio 18–26 dienomis Druskininkai vėl taps pavasario širdimi – čia vyks vienas įspūdingiausių sezono renginių – Narcizų žydėjimo šventė, kasmet pritraukianti tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos. Įspūdingoje gamtos ir meno sintezėje žydės ne tik pusė milijono narcizų – žydės visas miestas. „Pavasaris šiemet buvo kaip niekad permainingas, bet mums pavyko nuspėti narcizų žydėjimo laiką, kuris šiais metais sutampa su didžiausia pavasario švente – Velykomis. O gražiausios jos bus neabejotinai Druskininkuose, kur dieną banguos narcizų jūra, o vakarais virš jos vyks fantastiški šviesų spektakliai. Ir tai tęsis ilgiau kaip savaitę! Praleiskite ją Druskininkuose!“ – kviečia Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Šviesų spektaklis „Stichijų giesmė“: kai laumių balsai susilieja su žvaigždynais

Kasdien nuo 21 iki 23 valandos Druskonio parkas virs gyvu šviesos pasakojimu. Šviesų spektaklis „Stichijų giesmė“ – garso ir šviesos instaliacija, sukurta Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga, kvies žiūrovus pasinerti į mistišką keturių stichijų – žemės, vandens, saulės ir žvaigždynų – pasaulį. Spektaklio naratyvas paremtas M. K. Čiurlionio tekstais, kurie virs laumių balsais keliaujančiais garso takeliu. Šviesa ir garsas čia tampa vienu organizmu – vizualine-poetine meditacija apie gamtą, kosmosą ir žmogaus vietą juose. Šviesų spektaklį sukūrė: šviesų dailininkas Naurimas Michailiuk (Nauris DA), kompozitorius Liudas Lazauskas (Roe Deers), režisierius ir tekstų autorius Andrius Šėlsta ir užkadrinis balsas Martina Kryževičiūtė.

Šventė, žyminti ypatingus metus

2025-ieji Druskininkams ypatingi – kurortas tapo Lietuvos kultūros sostine. Todėl šiųmetė Narcizų žydėjimo šventė įsilieja į visus metus trunkančią kultūrinių patirčių kelionę, kviečiančią atrasti Druskininkus ne tik kaip poilsio, bet ir kultūros, meno bei gyvybingo bendruomeniškumo miestą. „Ši šventė – tai kvietimas pabūti su grožiu. Norėjome sukurti patirtį, kurioje nebūtų atskirai meno, gamtos ar pramogų – viskas persipina. Narcizai ne tik žydės, bet kvies sustoti, atsikvėpti, pasimėgauti. Tai ypatingas laikas, kai Druskininkai tampa ne tik kurortu, bet ir scena emocijoms, susitikimams, įkvėpimui“, – sako Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė.

Druskininkai žydės ne tik gėlėmis, bet ir įspūdžiais

Šventė neapsiribos vien žiedų jūra – visas kurortas daugiau kaip savaitę alsuos pavasario ritmu. Skirtingose miesto erdvėse lauks renginiai, kviečiantys ištrūkti iš kasdienybės. Istorijomis alsuos Leipalingio dvaras, kur dalyviai leisis į kelionę laiku edukacinėje programoje „Keturios provincijos dvaro seserys“. Druskonio parke šventės lankytojų lauks gatvės teatro atmosfera: ore balansuos kojūkininkai, paslaptingus pasirodymus rengs mimai, o Druskininkų damos kvies prisijungti prie ponių promenados – tarsi XIX amžiaus paveikslas būtų atgijęs tarp žydinčių narcizų. Mažuosius lankytojus džiugins žaismingi personažai iš „Žalios vaikų kūdros“, kurie pakvies išdykauti, atrasti kūrybinių veiklų bei atrasti Druskininkus kaip žaidimų aikštelę.

Patirti, pažinti, įkvėpti

Druskininkai kviečia ne tik stebėti, bet ir pažinti. Norintys atrasti kurortą kitu kampu galės leistis į temines ekskursijas su gidais, išgirsti pasakojimų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą Druskininkuose, o sekmadieniais prisijungti prie pasivaikščiojimų po senamiestį ir jo apylinkes.

Aktyvesni lankytojai turės progą sėsti ant dviračių ir išmėginti orientacines varžybas po Druskininkų gamtos kampelius – pavasariškai nusiteikusios komandos galės ne tik sportiškai praleisti laiką, bet ir pamatyti mažiau pažintas miesto vietas.

Pavasario šventės pulsas – mugė, bendrystė ir atradimai

Net du savaitgalius Druskininkus užlies pirmosios pavasario mugės šurmulys. Čia lauks gardumynai, amatininkų dirbiniai ir vietinių kūrėjų staigmenos. Mugė taps gyvu miesto traukos tašku, kuriame kviečiama susitikti, pabendrauti ir pasimėgauti šventiška nuotaika.

Narcizų žydėjimo savaitė žada turiningą laiką kiekvienam: nuo gyvų pasirodymų iki kūrybinių dirbtuvių, nuo istorinės pažinties iki šviesos meno, nuo žydinčio parko takelių iki dviračių maršrutų po Druskininkų apylinkes.

Druskininkų Narcizų žydėjimo šventė – tai ne tik reginys akims, bet ir kvietimas įkvėpti pavasario pilna krūtine. Tai – šviesos, gamtos ir žmogaus kūrybos susitikimo vieta, kur pavasaris tampa pojūčiu, o apsilankymas Druskininkuose – neišdildomu prisiminimu.

Daugiau informacijos: www.kulturossostine2025.lt

_________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija

Informacinis partneris LRT

Mecenatas „Eglės“ sanatorija

Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Kai pavasaris beldžiasi ne tik į langus, bet ir į širdis, Druskininkai kviečia švęsti Šv. Velykas kūrybingai! Balandžio 18–27 dienomis įvairiose miesto erdvėse šurmuliuos „ART Velykos“ – šventė, kurioje menas susipina su tradicijomis, o šventinis laikas tampa tikru kultūriniu nuotykiu.

Gatvės menas kviečia pažinti, išgirsti ir patirti Druskininkus kitaip

ART Velykos – Lietuvos kultūros tarybos remiamo gatvės meno festivalio „Gatvės atostogos“ dalis. Šio projekto tikslas – kurti erdvę, kurioje susitinka įvairios kūrybinės raiškos, šiuolaikinis menas ir bendruomeniškos patirtys. Projektu siekiama skatinti profesionalių menininkų iniciatyvas, pristatyti naujas meno formas ir praturtinti tiek Druskininkų bendruomenės, tiek miesto svečių kultūrinę patirtį.

„Projekte „Gatvės atostogos“ ypatingas dėmesys skiriamas tiems žiūrovams, kurie iki šiol mažai susidūrė su šiuolaikiniu menu, teatru ar šokiu. Atviros viešosios erdvės tampa vieta, kur meno kalba gali pasiekti kiekvieną – kviečia stebėti, klausytis, suprasti ir patirti. Druskininkai jau seniai garsėja gatvės pasirodymais, tad šios iniciatyvos stiprina kurorto kultūrinį identitetą ir tradicijas. Naudojant patrauklias meno formas, siekiama ne tik telkti bendruomenę, bet ir formuoti patrauklų, gyvybingą Druskininkų įvaizdį kultūrinio turizmo žemėlapyje.“ – sako projekto „Gatvės atostogos“ koordinatorė, Druskininkų kultūros centro vyriausioji režisierė Asta Žiurinskienė.

Gydyklų parkas virs margučių meno galerija

Pagrindinė Šv. Velykų šventės pažiba – ART Velykų margučių galerija – šiemet pasipildė dar penkiais naujais meno kūriniais. Tai – ne paprasti margučiai, o įspūdingo dydžio meno kūriniai – drobės be pradžios ir pabaigos – kurias išpiešė žinomi gatvės menininkai. Gabrielis Žvirblis-GZPARROW, Eglė Tamulytė-AGLAJA RAY, Karolis Grubis-DĖŽUTĖ, Kipras Petrulis-TREXUS ir Martynas Aužbikavičius-MARTYNAS AUŽ 5 naujus margučius išpiešė interpretuodami ir savaip perteikdami M. K. Čiurlionio paveikslus. Tai tarsi Čiurlionio vizijų atgimimas ant velykinio kiaušinio – spalvingas, netikėtas ir hipnotizuojantis reginys. 17 margučių galeriją Gydyklų parke prie Muzikinio fontano kviečiame aplankyti ne tik dieną, bet ir sutemus, kuomet specialiais dažais išmarginta galerija švytės gaiviomis pavasario spalvomis.

Greta ART Velykų galerijos – smagios pramogos visai šeimai – margučių ridentuvės, suburiančios mažus ir didelius į žaismingas šventines rungtynes. Visą šventės laikotarpį Pramogų aikštėje lauks švelnūs zuikiai – mieli ir fotogeniški Velykų simboliai, kviečiantys pasidaryti linksmą nuotrauką. O energingiems vaikams – „IŠSITAŠKOM“ batutų parkas, kur linksmybės kils iki pat debesų.

Parodos, edukacijos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės ir paskaitos – apie kūrėjus, miestą ir įkvėpimą

Lankytojai kviečiami į edukacines dirbtuves, temines ekskursijas, parodas ir paskaitas. Tarp jų – balandžio 18 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje vyksiančios kūrybinės dirbtuvės, supažindinančios su japoniško dekoro technika KIMEKOMI, kur lankytojai galės pasinerti į tylų kūrybos ritualą ir išmėginti senovinę, kruopštumo reikalaujančią kiaušinių dekoravimo techniką. Taip pat laukia turiningos ekskursijos apie Čiurlionį ir senąjį kurortą, bei kūrybinės veiklos kituose miesto muziejuose.

Balandžio 22 d. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje vyks nemokama ekskursija ir edukacija, supažindinanti su fotografijų paroda „Senieji, mielieji Druskininkai“ – tai šiltas žvilgsnis į miestą, koks jis buvo ir koks tebėra mūsų širdyse.

Balandžio 25 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje – kūrybinė edukacija „Jūra miške“, kviečianti ne tik prisiliesti prie kurorto istorijos, bet ir sukurti savo meno darbelį su jūros ir miško elementais klausantis M. K. Čiurlionio muzikos.

Balandžio 26 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje vyks pokalbis – DUK sesija su Vaidotu Vankevičiumi apie jo parodą „Tarp įkvėpimo ir disciplinos“. Pagrindinė pokalbio tema – dažniausiai užduodami klausimai apie tapybos meną ir techninius niuansus. Renginio metu Vaidotas taip pat papasakos ir apie savo kūrybą, kūrybinę discipliną ir tapybos procesą.

„ART Velykos“ Druskininkuose – tai ne tik margučiai. Tai – dešimties dienų šventė, kurioje pavasaris pasitinkamas su menine kibirkštimi, o kiekvienas miesto kampelis prisipildo kūrybos, žaismės ir šviesos.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos

_______

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės“ sanatorija
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Balandžio 10 dieną Leipalingyje prasidės šeštasis profesionalaus meno festivalis, suburiantis talentingus atlikėjus ir kviečiantis žiūrovus mėgautis turtinga kultūrine programa. Festivalis, pasiūlys spektaklių, koncertų ir meninių programų įvairovę, siekiančią priartinti aukšto lygio meną prie regiono bendruomenės. Šis festivalis džiugins Leipalingio miestelio gyventojus ir svečius iki pat lapkričio mėnesio.

Festivalio atidarymas – jautrus Solo teatro spektaklis

Festivalio pradžią pažymės Solo teatro spektaklis-impresija „Neparašytas laiškas“. Spektaklis-impresija remiasi intriguojančia rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos likimo istorija. Nors išlikę daug jos laiškų, bet nėra skirtų artimiausiam žmogui – kunigui Kazimierui Bukantui, su kuriuo susipažino jaunystėje ir kurio kaimynystėje Židikuose nugyveno nemažą savo gyvenimo tarpsnį. Sako, rašytoja prieš mirtį seseriai liepusi sudeginti jos laiškus ir dienoraščius… Kas galėjo būti laiškuose paslaptis. Pagrindinį vaidmenį atliks aktorė ir režisierė Birutė Mar, jai pritars smuikininkas Artūras Šilalė.

Plati festivalio programa – nuo klasikos iki teatro naujovių

Pasak festivalio organizatorės, Leipalingio laisvalaikio salės vadovės Rimantės Černiauskaitės-Kėrienės, programoje numatyta daug renginių, praturtinsiančių tiek muzikos, tiek teatro gerbėjų kasdienybę.

Muzikiniuose vakaruose koncertuos Kauno styginių kvartetas, atliksiantis klasikinę muziką, vyks teatralizuotas muzikinis-poetinis koncertas „Laumių pasakojimai“, apjungiantis tiek populiariosios klasikos, tiek žinomiausius lietuvių estrados ir dainuojamosios poezijos kūrinius, kurie susijungdami į vientisą programą sukurs mistifikuotą viziją apie lietuvių padavimuose gyvenusias Laumes ir jų burtus. Koncertai vyks ne tik dvare, bet ir kituose su dvarininkais susijusiuose miestelio kultūros paveldo objektuose. Jau tradicija tapo apie Žolines koncertus organizuoti Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, šiemet pristatysime senųjų fisharmonijų muziką, koncerte „Dainos be žodžių“ skambės renesanso ir baroko kūriniai.

„Pastebėjome, kad labai laukiami spektakliai vaikams, tad šiemet mažuosius žiūrovus taip pat kviesime į smagius spektaklius. Alytaus miesto teatras pristatys „Meri Popins“, Kauno valstybinis lėlių teatras atveš muzikinį spektaklį „Baldis ir Vivaldis“. – pasakoja organizatorė.

Šie metai Druskininkams ypatingi, miestas tapo Lietuvos kultūros sostine, o metų tema – „Čiurlionio paliesti“. Šiai temai atskleisti į festivalį buvo pakviestas Naujasis teatras su spektakliu vaikams „Stebuklingo paveikslo beieškant“, kuriame du karaliai, pasiklydę M. K. Čiurlionio paveikslų pasaulyje, ieško savo namų, pakeliui patirdami įvairius nuotykius. Viso spektaklio metu gyvai skambės M. K. Čiurlionio muzika, atliekama teatro kompozitoriaus ir atlikėjo Tomo Jūzeliuno., o jaunieji žiūrovai pasiners į M. K. Čiurlionio simbolių pasaulį.

Festivalyje kasmet skamba baroko ir renesanso melodijos, šiais metais festivalinę programą papuoš dvi senosios muzikos meninės programos. Programą „Krištolinės ašaros: XVI–XVII a. anglų dainos, šokiai ir tradicinės baladės“, atliks baroko dainininkė Renata Dubinskaitė, Ieva Baublytė (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir Vilimas Norkūnas (virginalis), o kitą senosios muzikos programą atliks Leipalingio festivalio publikai jau žinomas, bet vis kituose vaidmenyse pasirodantis baritonas Nerijus Masevičius  kartu su Teodoru ir Sauliumi Lipčiais.

Profesionalus menas – arčiau bendruomenės

Leipalingio dvaro festivalis ne tik pristato spalvingą kultūros programą, bet ir siekia stiprinti vietos kultūrinį identitetą. Renginiai vyks jaukioje istorinėje dvaro aplinkoje, suteikdami žiūrovams nepakartojamą galimybę patirti meną autentiškoje atmosferoje. Be projektą finansuojančių Lietuvos kultūros tarybos, Druskininkų savivaldybės ir Lietuvos kultūros ministerijos, renginiai nebūtų tokios aukštos meninės vertės bei plataus prieinamumo. Dėka jų Leipalingio dvaro festivalis atviras visiems – tiek klasikinės muzikos mėgėjams, tiek šeimoms su vaikais, tiek senjorams. Iki pat rudens Leipalingis taps kultūros traukos centru, kviesdamas išgyventi teatro ir muzikos magiją.

Nepraleiskite progos tapti šio unikalaus festivalio dalimi!

Druskininkų kultūros centro informacija.

Projektą „Leipalingio dvaro festivalis“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

_______________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija

Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės“ sanatorija
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ nuo balandžio 8 iki gegužės 8 dienos veiks grafikės Ingos Dargužytės kūrybos paroda „Linovaizdžiai“, kviečianti lankytojus į vizualinę kelionę po peizažus, simbolius ir vidines būsenas. Parodoje eksponuojami darbai, sukurti nuo 2007 metų, atspindintys autorės ilgametę kūrybinę patirtį, keliones ir asmeninius išgyvenimus.

Apie autorę

Inga Dargužytė – grafikė, dailės pedagogė, aktyvi meno projektų kuratorė ir dalyvė, gimusi 1974 m. Anykščiuose. Baigusi Šiaulių universitetą bei Vilniaus dailės akademijos grafikos magistrantūrą, nuo 2000 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Menininkės kūrybinis kelias apima daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, gausybę grupinių ekspozicijų Europoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Kūrybinės rezidencijos nuo Skandinavijos iki Armėnijos ir nuo Škotijos iki Ispanijos tapo įkvėpimo šaltiniu jos meninėms vizijoms.

Kūrybos kryptys

Ingos Dargužytės kūryba – tai jautrus, subtilus pasakojimas apie gamtą, kelionių įspūdžius, emocijas ir jų santykį su žmogaus vidumi. Menininkė daugiausia dirba linoraižinio technika, kurią taiko ir iškiliojoje, ir giliaspaudėje spaudoje, taip kurdama nepakartojamus, netiražuojamus atspaudus.

„Linovaizdžiai“ – kas tai?

Pavadinimas „Linovaizdžiai“ – tai junginys tarp linoraižinio technikos ir peizažo temos, kuri I. Dargužytės kūryboje dominuoja nuo pat pradžių. Menininkė pasitelkia minimalistinę, bet intensyvią linijų kalbą, kuria gamtos įkvėptus ciklus, kuriems naudoja abstrakčius motyvus, organiškai išaugančius iš gamtos stebėjimo ir vidinio pasaulio refleksijų.

Parodoje Druskininkuose pristatomi darbai iš skirtingų kūrybinių ciklų:

• „Orbitos“ (2007) – inspiruoti Islandijos kraštovaizdžių, šie monotipijos ir linoraižinio darbai virsta vizualiniais mitais, jungiančiais gamtą ir simboliką.
• „V&M komunikacija“ (2011) – ironija ir simboliais persmelkta vyro ir moters santykių refleksija.
• „Karelia“ (2011) – kūriniai, gimę Suomijos Karelijos gamtoje, kur žalios spalvos niuansai kuria gyvą, organišką peizažą.
• „Patiekalai“ (2019) – psichotropinių augalų įkvėpti darbai, kaip meno kūriniai „patiekti“ žiūrovui.
• „Karta“ (2022) – spalvoti linoraižiniai, pasakojantys apie nykstančius Anykščių krašto kaimus.
• Karo tema (2023) – naujausi kūriniai, kuriuose grafikos kalba perteikiamas karo baimės ir nerimo išgyvenimas, jungiant juodą, baltą ir raudoną spalvas.

Kiekvienas kūrinys – tai ne tik estetinė patirtis, bet ir vizualus pasakojimas, kuriame atsispindi tiek pasaulio, tiek asmeninės Ingos Dargužytės orbitos.

Kviečiame patirti

Paroda veiks balandžio 8 – gegužės 8 dienomis Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“, parodos uždarymas ir susitikimas su autore gegužės 8 d. 17 val. Tai puiki galimybė pažinti šiuolaikinės lietuvių grafikos subtilybes, panirti į vizualinius peizažus ir atrasti menininkės pasaulio pajautą.

_________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“

Martynas Auž (g. 1991) – tarpdisciplininis kūrėjas, pastaruosius dešimt metų kuria įvairių medijų ir projektų vizualią kalbą. Viešojoje erdvėje labiausiai atpažįstamas kaip itin išskirtinio, gyvybingo braižo iliustratorius bei animatorius. Jo kūryba siekia ir kino ekranus: 2019 m. Lietuvos publikai pristatytas filmas „Kaubojus“ (Martynas Auž yra filmo bendraautorius, animatorius), o 2020 m. šis filmas Rygos filmų festivalyje pripažintas geriausiu. Lietuvoje ir užsienyje vienas arba su komanda yra nupiešęs virš 800 kūrinių ant sienų, pakviestas dalyvauti kaip viešųjų erdvių menininkas tokiuose renginiuose kaip „Tartu – Europos kultūros sostinė 2024“, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Jo darbai – sienų piešiniai – industrinėse erdvėse yra nominuoti ir įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais. Viktorija Mištautaitė

• Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?

Man M. K. Čiurlionio kūryba reiškia nepavaldumą laikui, nes jo kūryba pranoksta laiką, ir už tai jaučiu didelę pagarbą. Šis piešinys ant margučio yra viena iš Čiurlionio pagerbimo išraiškų – sukuriant naują kūrinį, inspiruotą jo sukurtų paveikslų.

• Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?

Miesto ramybė ir supanti gamta sukūrė jaukią atmosferą piešimo metu.

• Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?

Vientisos plokštumos nebuvimas buvo iššūkis – piešiant kontūrus, reikėjo gerai pasukti galvą juos perkeliant ant apvalaus paviršiaus.

• Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?

Patirk Čiurlionį kitaip!

• Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?

Manau, kad tai praturtina bendrą kultūrinį srautą regione, o būtent šis projektas praskaidrina mūsų tamsius lietuviškus vakarus. Manau, kad šviesų instaliacijų potencialas Lietuvoje dar nėra pilnai išnaudotas ir tokių kūrinių reikėtų daugiau.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

1992 m. Lietuvoje gimęs Kipras Petrulis, dar žinomas kaip Trexus, savo aistrą grafiti atrado dar vaikystėje. Nors jį labiau traukė gatvės meno forma, nei tradiciniai vaizduojamieji menai, jis greitai sulaukė pripažinimo dėl savo kuriamų unikalių personažų. Netrukus jis perkėlė savo darbus iš gatvių ant kitų paviršių, įskaitant marškinėlius ir drobes, išlaikydamas neapdorotą ir autentišką gatvės meno atmosferą. Nuolat tobulėdamas ir tyrinėdamas naujas technikas, Trexus niekada nepametė savo išskirtinio stiliaus ir jį tobulina iki šiol. Jo menas liudija jo atsidavimą gatvės meno formai ir ryžtą peržengti jos ribas.

• Ką Tau reiškia M. K. Čiurlionio kūryba ir kaip ji atsispindi Tavo margučio dekore?

Nuo pat ankstyvos vaikystės labai mėgau Čiurlionio darbus, bet vienas iš jų man įstrigo labiausiai ir vos tik išgirdau pasiūlymą piešti kiaušinius iškarto žinojau ką piešiu. Čiurlionio banga paveiksle „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata). Finale.“ man visada atrodė įspūdinga dėl smulkių detalių gausos, kurios tampa dar įspūdingesnės Čiurlionio spalvų fone.

• Kaip Druskininkų aplinka ir kultūrinė dvasia įkvėpė Tavo interpretaciją?

Druskininkai labiausiai mane įkvėpė savo draugiškumu ir svetingumu, kiekvieną dieną jaučiausi kad jei bekuriant iškils kokiu iššūkių, man mielai padės vietiniai gyventojai. Kiekvieną kartą užėjęs į dailės reikmenų parduotuvę, gaudavau daugiau atsakymų nei spėjau užduoti klausimų, tai įtakojo ir mano ilgesnę viešnagę Druskininkuose, nes vis gimdavo naujų idėjų.

• Kokius iššūkius ir atradimus patyrei kurdamas šį darbą – kas buvo netikėta ar ypatinga?

Pirmi du iššūkiai buvo paisymas UV spalvomis ir pats faktas kad kiaušinis apvalus. Dažnai piešdamas pasiekiu sielos galą ir tada ateina laikas atsitraukti. Deja, kiaušinio apvalumas ne vieną kartą mane apgaudavo ir dažnai užmiršdavau, kad jau pora valandų paišau ratais ir užmirštu atsitraukti. Taip ne viena kartą užpaišiau tai, ką jau buvau nupiešęs prieš tai.

• Jei galėtum perduoti žinutę žiūrovui per šį margutį, kokia ji būtų?

Manau mano žinutė pasimato iš mano margučio ir bet kas, ką papildomai pasakyčiau, sumažintų žiūrovo galimybę interpretuoti pačiam. Savo darbu bandžiau pabrėžti asmeniškai mėgstamiausius Čiurlionio piešimo akcentus, unikalų spalvų derinimą, išskirtinį detalumą ir šviesos bei tamsos panaudojimą kompozicijoje.

• Kaip manai, kokią reikšmę Druskininkams, kaip Lietuvos kultūros sostinei, turi tokie meno projektai, kaip šis – didieji Velykų margučiai su M. K. Čiurlionio interpretacijomis?

Manau kad tokie projektai gali padėti žmonėms suprasti rankų darbo vertę, bevaikščiodamas po Druskininkus mačiau labai daug Čiurlionio darbų, bet deja visi jie buvo atspausdinti. Tikiu, kad Druskininkai jau yra pasiruošę didesniems projektams ir greitu metu manau tai pamatysime savo akimis.

ART Velykos 2025 yra projekto „Gatvės atostogos“ dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba