Čiurlionio paukštį paviję mintim,
Žvaigždėtą skliautą apglėbkim delnais.
Tėvynės saulę pajuskim širdim,
Plačius horizontus sujunkim balsais.

Liepos 6-ąją, 21:00 val. vietos laiku, lietuviai visame pasaulyje vėl susijungs „Tautiškai giesmei“. Kur bebūtume, tą akimirką tampame gyva, balsais susijungusia tauta – unikaliu reiškiniu pasaulyje. Liepos 6-oji – tai šviesos spinduliai virš Tautos peizažo. Tą vakarą mes visi tampame garsu. Ir tas garsas – tiesiai iš širdies. Iš to giliausio žmogaus slėnio, kur tyliai gyvena Tėvynė.

Šiemet ypatingas dėmesys krypsta į Druskininkus – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinę. Būtent čia, Druskonio ežero amfiteatre, liepos 6 d., 20 val., prasidės iškilmingas koncertas, kurį transliuos nacionalinė televizija LRT. Kviečiame švęsti kartu – atvykite ir būkite šios ypatingos šventės dalimi!

Koncertą ves Ramūnas Zilnys ir Aistė Plaipaitė

Koncertuos: Mantas Jankavičius, Neda Malūnavičiūtė, FreeStarz, Kristina Rdžiukynaitė KaYra, „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ ambasadoriai Guoda Gedvilaitė, Kristina Žaldokaitė ir „Vilnius voices“, Laimonas Bendaravičius, Adas Gecevičius ir Viltė Ambrazaitytė bei kiti.

Kai giedame „Tautišką giesmę“, ne mes ją giedame, o ji mus. Ji iš mūsų sielų kyla aukštyn, virsdama sidabriniu taku, jungiančiu kalnus ir miestus, miškus ir žvaigždes. Ji eina per šviesą. Per tai, kas mūsų viduje dar neiškalbėta, bet jau pažinta.

Šiemet tame giedojime skambės padėka: Vincui Kudirkai, kuris mums davė žodžius, ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio 150-ąjį jubiliejų minime ir kuris tikėjo, kad muzika bei spalva gali kalbėti apie Tėvynę garsiau nei šūksniai. Jis nemokėjo šaukti. Jis mokėjo klausytis tylos. Ir toje tyloje girdėjo Lietuvą. Ne kaip žemėlapio lopinėlį, bet kaip Visatą, kur žmogus, medis, dangus ir melodija yra viena.

M. K. Čiurlionio paveiksluose Lietuva kyla. Ji auga kaip kalnas, veržiasi kaip ugnis, tyli kaip aušra. Jo muzikoje nėra sienų, tik srovės, jungiančios laiką su amžinybe, tą, kas laikina, su tuo, kas lieka.

Šiandien viskas skuba, viskas triukšminga. Bet mes tikime, kad vis dar galime sustoti ir išgirsti „Tautišką giesmę“ kaip vidaus harmoniją, kaip mažą pasaulio stebuklą. Liepos 6-ąją ji skambės Druskininkuose, kur kadaise M. K. Čiurlionis žvelgė į Nerį kaip į dainą. Ji skambės Kudirkos Naumiestyje, kur ši giesmė gimė. Ji skambės Vilniuje, kur mūsų Tautos pulsas stiprus kaip niekada. Ji skambės ir Osakoje – saulės krašte, kuris pirmasis išgirs mūsų balsą. Nes Lietuva nėra vienoje vietoje. Ji ten, kur šviesa paliečia žmogaus vidų. Kai giedame, tampame natomis vienoje nesibaigiančioje Tautos simfonijoje.

Jei M. K. Čiurlionio paklaustume šiandien, ką reiškia būti lietuviu, jis tikriausiai atsakytų ne žodžiu. Atsakytų tylia gaida. Atsakytų piešiniu, kuriame kalnas virsta debesiu, o debesis – žmogumi.

Jis atsakytų „Tautiška giesme“.

Suburkite kaimynus, bičiulius, kolegas ar bendruomenę – susitikite savo miestelyje, kieme ar parke ir kartu giedokite „Tautišką giesmę“. Nepamirškite pasidalinti informacija, kur susirenkate – kad prisijungti galėtų kuo daugiau tautiečių!

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Druskininkuose liepos 5-ąją, Valstybės dienos išvakarėse, atidengiama poeto Justino Marcinkevičiaus atminimui skirta skulptūra „Giedantis paukštis“ stovės jo vardu pavadintame skvere. Taip nusprendė Druskininkų savivaldybės taryba, pritarusi druskininkiečių siūlymui erdvei priešais statomus Kultūros ir kongresų rūmus suteikti Justino Marcinkevičiaus vardą.  

„Druskininkai didžiuojasi galėdami įamžinti tokio žmogaus, kokiu buvo Justinas Marcinkevičius, atminimą. Pasiūlydami jo vardu pavadinti skverą, druskininkiečiai parodė ir didžiulę pagarbą poetui, ir savo, kaip bendruomenės, stiprybę. Dėkoju mūsų žmonėms už prasmingas idėjas ir jų palaikymą“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.  

Siūlymą suteikti T. Kosciuškos gatvėje esančiam skverui Justino Marcinkevičiaus vardą pasirašė dauguma Druskininkų savivaldybės tarybos narių. Merui pateiktame rašte teigiama, kad tokį siūlymą ne kartą yra išsakę Druskininkų gyventojai ir poeto vardo suteikimas skverui, kuriame stovės jo atminimui skirta skulptūra, atlieptų jų lūkesčius.  

Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurtas „Giedantis paukštis“ Druskininkuose bus atidengtas liepos 5 d. Atidengimo iškilmės prasidės 19.00 val. Pramogų aikštėje, kur vyks „Vaidilos“ teatro sukurta programa „Ašara Dievo aky“.

Poeto eiles skaitys ir pagal jas sukurtas dainas atliks Gytis Paškevičius, Aurelija Tamulytė, Ilona Balsytė, Smiltė Užupytė, Vytautas Rumšas (vyresnysis), Paulius Bagdanavičius, Mindaugas Putna, Martynas Kuliavas.  

„Giedantį paukštį“ jos autoriai sukūrė Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtam konkursui J. Marcinkevičiaus atminimui įamžinti. Konkursas buvo paskelbtas, planuojant paminklą poetui statyti Vilniuje. Šiam procesui įstrigus, iniciatyvos įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą ėmėsi Druskininkai.

Idėjai pritarė ir Druskininkų bendruomenė, ir daugybė Lietuvos žmonių, ir poeto artimieji. Su meru R. Malinausku susitikusios poeto dukra Jurga ir anūkė Salomėja išsakė šeimos norą matyti jo atminimą įamžintą tokiais simboliais kaip knyga, plunksna, medis. Tai ir lėmė, kad buvo pasirinkta skulptūra „Giedantis paukštis“, kuri Rašytojų sąjungos skelbtame konkurse buvo užėmusi antrąją vietą.    

Prie poeto atminimo įamžinimo prisidėjo Druskininkų ir visos Lietuvos žmonės, skyrę finansinę paramą – iš viso buvo surinkta daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Aukotojų sąraše – 97 rėmėjai. J. Marcinkevičiaus skvere prie „Giedančio paukščio“ skulptūros įbetonuota 16 plytelių su didžiausią paramą skyrusių mecenatų pavardėmis, įmonių pavadinimais.  

„Druskininkuose gyveno ir kūrė ne viena iškili asmenybė. Jų dėka esame kurortas, kur atsigauna ne tik žmogaus kūnas, bet ir siela. Įamžindami J. Marcinkevičiaus atminimą simboliškai sakome, kad iškilusis poetas amžiams pasilieka mieste, kurį mylėjo, kuris jam buvo svarbus“, – kalbėjo meras R. Malinauskas.   

J. Marcinkevičius dažnai lankydavosi Druskininkuose, čia vykdavo jo kūrybos vakarai, susitikimai, čia jis sukūrė istorinę dramą „Mindaugas“. Archyvuose yra išlikę poeto žodžiai, įrašyti sanatorijos „Dainava“, kurioje tuo metu jis buvo apsistojęs, atsiliepimų knygoje: „Rimties ir susikaupimo dvasia plevena Druskininkų pušynuose ir Nemuno pakrantėse, kur aukštos ir tiesios it žvakės pušys mąsto arba tyliai ošia amžiną, paslaptingą ir iškilmingą Būties giesmę, kur lietuviška žemė saugo gerojo genijaus – M. K. Čiurlionio – žingsnius, kur tiek daug noro, troškimo ir pasiryžimo visą save pašvęsti gėrio ir grožio pergalei. Tokioje aplinkoje, tokioje sudvasintoje atmosferoje ir žmonės negali būti blogi.(…) Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai.“

Poeto atminimui 2014 m. Druskininkuose buvo pasodintas ąžuoliukas, kuris kartu su J. Marcinkevičiaus vardu pavadintu skveru bei „Giedančio paukščio“ skulptūra yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento sertifikuotą Justino Marcinkevičiaus kultūros kelio maršrutą.

Druskininkų savivaldybės informacija

Menų spaustuvė ir šiais metais keliauja po Lietuvą su sklaidos projektu, kuriame pristatoma Nyderlandų trupė „Knot on hands“ ir jų šiuolaikinio cirko pasirodymas „Brace for Impact“. Birželio 26-29 dienomis šį darbą bus galima išvysti Tauragėje, Troškūnuose, Druskininkuose bei Užpaliuose!

„Kasmet dėliodami sklaidos maršrutą siekiame išlaikyti ir tvirtinti partnerystę tiek su jau lankytais miestais, tiek užmegzti kontaktą su naujomis, dar nelankytų miestų auditorijomis. Šiais metais ypač smagu ir tai, kad lankysime tiek du didesnius miestus – Tauragę bei Druskininkus, tiek palyginus su pirmaisiais, mažus Užpalių ir Troškūnų miestelius. Siekdami kurti dar tvirtesnį ryšį su vietine bendruomene, šiuolaikinio cirko kūrėjai keliuose miestuose taip pat organizuos ir dirbtuves, kurių metu, miesto gyventojai bus kviečiami su šiuolaikinio cirko akrobatika susipažinti iš arčiau – patys ją išbandydami“, – pasakoja Menų spaustuvės projektų vadovė Rūta Petkevičiūtė.

„Kai priimi iššūkius sau ir bendruomenei naujai atrandi save ir progresuoji. Šį sykį užpaliečių iššūkių vingyje nauja partnerystė su Menų spaustuve. Tiesiog smalsu, tad kodėl neleidus sau „paišdykauti“, juolab, kad scenos judesys – šokis, užpaliečiams nėra svetima, tai tik naujai atrasta sena šiek tiek kitame formate – cirko akrobatika“,- dalinasi Užpalių kultūros namų renginių koordinatorė Birutė Minutkienė.

Praėjusių metų tarptautinio gatvės menų festivalio SPOT publiką žavėjusio šiuolaikinio cirko pasirodyme trys akrobatai ieško fizinio ir emocinio balanso ribų. „Brace for Impact“ tai ne tik akrobatinis reginys – tai tylus, bet įtaigus pokalbis tarp kūnų, tyrinėjantis tarpusavio pasitikėjimą, priklausomybę ir bendrą kryptį. Per įtampos, pusiausvyros ir iššūkių kupiną judesio kalbą publikai perteikiama, ką reiškia atiduoti visą savo svorį – fizinį ir simbolinį – į kito rankas.

Trupės „Knot on Hands“ nariai – Britt, Mario ir Tijs – jauni cirko menininkai iš Olandijos, Belgijos ir Vokietijos. Jie susitiko studijų metais „Codarts“ menų universitete Roterdame ir kartu sukūrė unikalią, organišką porinės akrobatikos formą, išsiskiriančią judesio švara, subtilumu ir fiziniu tikslumu.

Šis sklaidos projektas – tai Menų spaustuvės iniciatyva, siekianti šiuolaikinį scenos meną pristatyti už Vilniaus ribų ir kurti kultūrinius tiltus tarp miestų ir miestelių! „Bendradarbiavimas su Menų spaustuve Druskininkų kultūros centrui – ne tik kūrybinis ryšys, bet ir prasmingas žingsnis stiprinant šiuolaikinį meną kurorte. Šiuolaikinio cirko spektaklių sklaida praturtina mūsų kultūrinį peizažą, suteikia erdvės netikėtumui, kūrybinei drąsai ir gyvam ryšiui su žiūrovu. Druskininkų  kurortui, tai itin svarbu – ne tik kaip meninis įvykis, bet ir kaip galimybė kurti bendruomenišką, gyvą ir kvėpuojančią aplinką, kur kultūra tampa neatsiejama nuo poilsio, atradimų ir prasmingo laiko leidimo. Džiaugiamės šiuo bendrystės keliu – jis įkvepia, jungia ir augina mus visus“,- pasakoja Druskininkų kultūros centro režisierė Asta Žiurinskienė.

Birželio 26 d. šiuolaikinio cirko pasirodymą bus galima išvysti Tauragėje, birželio 27 d. – Troškūnuose, birželio 28 d. – Druskininkuose, sklaidos turas bus užbaigtas 29 d. Užpaliuose.

Daugiau informacijos: menuspaustuve.lt

___________________________

Pasirodymas yra festivalio „Gatvės atostogos“ dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos ir Druskininkų savivaldybės
___________________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Birželio 23–24 dienomis Druskininkai vėl taps stebuklingu Joninių pasauliu – čia žolynais kvepės alėjos, skambės liaudies dainos, žaižaruos ugnys, o trumpiausios nakties paslaptys atsiskleis prie Druskonio ežero.

Joninių mugė ir etno patirtys visai šeimai

Šventę pradės amatai ir skoniai – birželio 23 d. nuo 11 val. Vilniaus alėjoje veiks amatininkų dirbinių ir kulinarijos mugė, kviesianti pasigrožėti tautodailės kūriniais ir paskanauti tradicinių gardumynų.

Nuo 20 val. Pramogų aikštės žaliojoje zonoje veiks Etno laboratorija – čia susipins tradicijos ir kūryba: dalyviai Kupolę puoš vainikais, kurs vaško žvakę su linkėjimu, karpys ir taškuos paparčio žiedą, kalbins paukštelį ir ieškos devynių stebuklingų žolynų. Tuo pačiu metu bus atidaryta medžio skulptūrų paroda „Žolininkės burtai“, pristatanti tautodailininkų A. Česnulio ir G. Akstino darbus.

Vakaro atmosferą užkurs folkloro ansambliai „Žemynėłė“ ir „Stadalėłėłė“, kurie dainomis įpūs gyvybės senosioms tradicijoms.

Nuo šokio iki ugnies misterijos

21 val. šventė persikels į Pramogų aikštę, kur vyks varduvininkų pasveikinimas, o po jo pasirodys eksperimentinė tradicinių šokių muzikos grupė „Robaksai“. Vakarą vainikuos šiuolaikiškai interpretuota misterija „Saulei žengiant“, kurioje pasirodys šiuolaikinio šokio studija „Opus“, dainininkės Morta Elžbieta Bieliukaitė, Indraya, Aušrinė Amšiejūtė ir saksofonininkas Tomas Čiukauskas.

Iš Pramogų aikštės šventės dalyviai kviečiami eitynėmis leistis prie Druskonio ežero, kur dangų nušvies įspūdingas ugnies ir pirotechnikos šou „Liepsnų valdovai“.

Naktinės orientacinės ir žygis į Švendubrę

Ieškančius iššūkių 21 val. pakvies naktinės Joninių orientacinės su „Galva ant pečių“ (registracija: https://bit.ly/Naktines_orientacines) – tai nuotykių kupinas žaidimas miesto tamsoje.

Po vidurnakčio, 23.30 val., prasidės naktinis 13 km pėsčiųjų žygis į Švendubrę, kurį organizuoja Druskininkų visuomenės sveikatos biuras. Dalyvių prašoma nepamiršti šviesos šaltinio – šis žygis bus ne tik fizinis išbandymas, bet ir prasminga kelionė trumpiausios metų nakties taku.

Joninės Druskininkuose – tai daugiau nei šventė. Tai magiška patirtis, kurioje susitinka senosios tradicijos ir šiandienos žmogaus ieškojimai. Leiskimės į naktį, kurioje kiekvienas gali atrasti savo paparčio žiedą!

_____________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Tris mėnesius trunkantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambės jau 23-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Festivalio metu žiūrovams bus pristatyti profesionalaus meno atlikėjų koncertai ir programos, sakralinės muzikos valandos, tapybos ir fotografijos konkursai ir kt.

KONCERTINĖ PROGRAMA:

Birželio 20 d., 19.30 | Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos koncertų salė
Festivalio atidarymo koncertas
„Linkėjimai Druskininkams iš Zalcburgo ir Vienos“
Frank Stadler (smuikas, Austrija), Dalia Dėdinskaitė (altas), Gleb Pyšniak (violončelė), Guoda Gedvilaitė (fortepijonas)

Birželio 28 d., 19.30 | Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos koncertų salė
Fortepijono rečitalis
„Nuo Baltijos iki Adrijos“
Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

Liepos 5 d., 19.30 | Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos koncertų salė
Dedikacija Čiurlioniui
Gleb Pyšniak (violončelė), Rokas Zubovas (fortepijonas)

Liepos 12 d., 19.30 | „Eglės sanatorijos“ konferencijų salė
„Paskui Čiurlionį“ – improvizacijos pagal M. K. Čiurlionio muziką
Janas Maksimovičius (saksofonas), Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas)

Liepos 19 d., 19.30 | Konferencijų salė „Nemunas“, „Grand SPA Lietuva“
„Kosminis vandenynas“
Saulius Astrauskas (mušamieji), Viktoras Labanauskas (bosinė gitara), Augustas Navickas (fortepijonas), Šokio ir kūrybos studija „Erdvė“ (meno vadovė ir choreografė Rūta Gruzdė)

Liepos 26 d., 19.30 | Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
„Pasaulis pagal arfą“
Aistė Baniulytė (arfa), Giedra Julija Tutkutė (arfa)

Rugpjūčio 2 d., 19.30 | Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Koncertas visai šeimai
„SuLipę į TRIO“
Saulius S. Lipčius (liutnia, gitara), Teodoras Lipčius (violončelė, vokalas), Marta Lipčienė (aktorė, balsas)

Rugpjūčio 8 d., 19.30 | Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos koncertų salė
Koncertas visai šeimai
„Japoniškas vandens žaismas“
Nami Ejiri (fortepijonas), Ayumi-Sophie Jung (smuikas), Miyoko-Claire Jung (violončelė)

Rugpjūčio 14 d., 19.30 | Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parkas
„Claros Schumann salonas: kolegos ir konkurentai“
Fryderic Chopin – Emil Nabe-Nielsen (Danija), Ferenc Liszt – Sophus Elmark (Danija), Sigismond Thalberg – Emil Dalgaard (Danija), Robena Ann Laidlaw – Daniela Jimenez (Meksika), Clara Wieck-Schumann – Guoda Gedvilaitė (Lietuva)

Rugpjūčio 15 d., 22.00 | Prie Švendubrės bendruomenės namų
Vakaro impresija Švendubrėje
Arkadijus Gotesmanas (mušamieji), šokėjai: Mantas Ūsas, Gintarė Marija Ūsė, Ema Senkuvienė, Ugnė Kavaliauskaitė, Edvardas Kažarnovičius, Marija Untulytė, Dovilė Binkauskaitė
Choreografė – Agnija Šeiko

Rugpjūčio 16 d., 19.30 | Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
„Muzikiniai tiltai tarp Lietuvos ir Japonijos“
Choras „Chorus INFINI☆“, dirigentė Kasumi Yuda (Japonija)

Rugpjūčio 17 d., 19.30 | „Eglės sanatorijos“ konferencijų salė
„Muzikiniai tiltai tarp Lietuvos ir Japonijos“ (tęsinys)
Choras „Chorus INFINI☆“, dirigentė Kasumi Yuda (Japonija)

Rugsėjo 20 d., 19.30 | Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos koncertų salė
Dvigubas fortepijono rečitalis
Gustav Piekut (fortepijonas, Danija), Andrius Žlabys (fortepijonas, Lietuva, JAV)

Rugsėjo 22 d., 19.30 | Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
„Balso žinutės Sofijai“
Dokumentinė fantazija apie mumyse tebegyvenantį Čiurlionį

Rugsėjo 27 d., 19.30 | Konferencijų salė „Nemunas“, „Grand SPA Lietuva“
Festivalio uždarymo koncertas
Čiurlioniui – 150, Beethovenui – 255
Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata Solaris“, meno vadovas ir dirigentas – Vilhelmas Čepinskis
Guoda Gedvilaitė (fortepijonas)

__________________

Organizatorius: Druskininkų kultūros centras
Festivalio sumanytojas: Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Festivalio partneriai: Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Lietuvos nacionalinė filharmonija
Festivalio globėjas: Klebonas Vaidas Vaišvilas
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris: LRT
Mecenatas: „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas: Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

2025 m. birželio 7 d. Druskininkų miesto muziejaus galerijoje atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos nario Raimundo Majausko pastelinės tapybos darbų paroda „Žmogaus ir gamtos grožio santykis“.

Raimundas Majauskas – plataus kūrybinio diapazono Kauno vyresniosios kartos intelektualas, subtilus spalvos ir kolorito meistras. Dabartinės Lietuvos dailės aplinkoje jis išsiskiria savo meniniu stiliumi, jautraus kolorito spalvingomis pastelėmis, aliejinės tapybos, akvarelės, įvairių mišrių technikų kūriniais bei ekspresyvių energingų linijų piešiniais.

Šios parodos leitmotyvas – pastelinės tapybos pateikimas visuomenei. Parodoje atsiskleidžia meditatyvus autoriaus suartėjimas su gamta, lietuviško kaimo nostalgija ir jausmingumu. Jau nuo pat vaikystės R. Majauskas aktyviai leido laiką gamtoje tapydamas ir kurdamas, tai didelis malonumas ir aistra.

Ši paroda – tai pasakojimas apie gamtą ir tylą, pateiktas subtiliais pastelės potėpiais. Pastelė, kaip technika, reikalauja ypatingo jautrumo spalvai, formai ir tonui – kiekvienas prisilietimas čia yra švelnus, bet tvirtas, kiekvienas sluoksnis – tarsi prisiminimas ar jausmo aidas. Majausko peizažai – tai ne topografiniai vaizdai, bet atmosferos ir nuotaikos paveikslai. Čia gamta kalba ne garsiai, o tyliai – per šviesos lūžius, per rūko skaidrumą, per spalvų susiliejimą.

R. Majausko vaizduojamuose darbuose gamta tampa svarbi ne kaip objektas, o kaip tam tikra aplinkos išraiška, kuri pagaunama paties suvokėjo. Tą puikiai apibūdina Raimundo kūrybai artimas Vincento van Gogho teiginys: „Aš netapau javų lauko, aš tapau auksinį dienos skambesį“. Tai tampa svarbu ir šios parodos kūrėjui – savo kūryba išreikšti gamtos pokyčių kuriamas nuotaikas. Kaip pats sako: „Pasitelkdamas piešinį, spalvą, koloritą ir kitas emocinio poveikio meninės išraiškos priemones, siekiu maksimaliai įtaigiai perteikti nuotaikas“.

Parodos atidarymo renginyje skambėjo nuoširdūs sveikinimai menininkui, vyko atviri pokalbiai ir diskusijos. Dailininką sveikino jo bičiulė dailininkė Elma Šturmaitė ir kiti kolegos.

Raimundo Majausko paroda „Žmogaus ir gamtos grožio santykis“ Druskininkų miesto muziejaus galerijoje lankytojams atvira iki liepos 3 d. Tai puiki proga pasinerti į spalvų ir emocijų kupiną pasaulį, pažinti menininką per savitą kūrybinį braižą.

Kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti spalvinga, žaisminga ir vasara kvepiančia paroda!

Artėja Išskirtinis vasaros renginys – ilgametis, gilias šaknis Druskininkuose įleidęs tarptautinis muzikos ir menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Šiemet jūsų lauks 16 kūrybinių susi tikimų, kuriuose dalyvaus žymūs ir talentingi atlikėjai iš Danijos, Austrijos, Vokietijos, Japonijos, Meksikos, JAV ir visos Lietuvos. Kiekvienas koncertas – tarsi vis kito atspalvio meno žiedas didžiulėje vasaros puokštėje: kameriniai koncertai, soliniai rečitaliai, džiazo improvizacijos, šiuolaikinio šokio pasirodymai, aktorių balsai ir tekstai, arfų garsų magija, perkusijos ritmai, šeimų koncertai kviečia ir laukia savo klausytojų.

Savo mintimis apie M. K. Čiurlionio 150-mečio vasarą – menų šventę Druskininkuose – dalijasi „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ ambasadorė, pianistė, festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ meno vadovė Guoda Gedvilaitė-Goehle.

Vaikystės miestas

Kaip man pasisekė gimti ir augti ramiame, jaukiame Druskininkų miestelyje – apsuptai gamtos grožio ir šviesių žmonių. Pamenu, kai besimokydama Vilniuje, M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, nekantraudavau sulaukti vasarų, o ypač šeštadienių, kai M. K. Čiurlionio namelyje vykdavo fortepijoninės muzikos koncertai. Su džiaugsmu apsivilkdavau gražiausią vasarinę suknelę ir skubėdavau į Čiurlionių sodelį – klausytis, pasisemti įkvėpimo ir mokytis iš tuometinių fortepijono meistrų: Augustino Maceinos, Povilo Stravinsko, Jurgio Karnavičiaus, Halinos ir Aldonos Radvilaičių, Aldonos Dvarionaitės, Birutės Vainiūnaitės ir daugelio kitų, kurių visų net ir neįmanoma sutalpinti į vieną puslapį…

Tai buvo maždaug prieš 35 metus. Būdama keturiolikmete moksleive, būtent ten, Čiurlionio namuose grojau savo pirmąjį tikrą rečitalį. Todėl ir šiandien man ši vieta yra ypatinga, todėl vis dar laukiu vasarų ir skubu į fortepijoninės vasaros koncertus Čiurlionio namelyje. Tik dabar – ne mokytis, o klausytis ir džiaugtis užaugusia bei augančia naująja Lietuvos pianistų karta. Dėka pianisto, Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo ir jo nesibaigiančios energijos, fortepijoninės vasaros Druskininkuose gyvos iki šiol.

Išskirtinis vasaros renginys

Tarptautinį muzikos ir menų festivalį „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ prieš 23 metus rengti pradėjo p. Liucija Stulgienė ir muzikų rėmimo fondas, o nuo pernai festivalio organizavimą perėmė Druskininkų kultūros centras. Festivaliai ypatingi tuo, jog jie jungia menus ir žmones, atlikėjus ir klausytojus, leidžia bendrauti įvairiomis menų kalbomis – kartais visai be žodžių, tačiau vieniems kitus puikiai suprantant.

Šių metų pagrindinės klasikinių koncertų erdvės – Druskininkų bažnyčia ir M. K. Čiurlionio meno mokykla. Tačiau pagrindinis traukos centras ir tikras šių metų festivalio „variklis“ – tai puikusis koncertinis fortepijonas „Steinway & Sons“, pernai įsigytas Druskininkų Rotary klubo narių iniciatyva ir padovanotas menų mokyklai. Nuoširdžiai dėkoju Meno mokyklos vadovybei ir visiems darbuotojams už tai, kad galime naudotis šia ypatinga erdve, kad galime kviesti druskininkiečius į koncertus ir drauge mėgautis įspūdinga fortepijono muzika.

Scenoje – išskirtiniai talentai

Leiskite trumpai pristatyti keletą vasaros festivalio koncertų, į kuriuos atvyksta ypatingi svečiai iš užsienio. Festivalio atidarymo koncerte pasirodys nuostabus smuikininkas, Zalcburgo orkestro „Mozarteum“ koncertmeisteris, puikus kamerinės muzikos atlikėjas Frankas Stadleris, kuris kartu su savo kolegomis lietuvaičiais atliks kamerinės muzikos trio ir kvartetus, sukurtus Austrijos sostinėje Vienoje. Muziką ir dailę, tas dvi meno mūzas, kurios lankė Čiurlionį kasdien, norisi turėti ir mums, tad muzikų instrumentais ir dailininkės Eglės Maračinskaitės idėjomis ir rankomis, mintimis pasiimsime jus į Vieną ir Zalcburgą, ten, kur studijavo Glebas Pyšniakas ir Dalia Dėdinskaitė, ten, kur šiandien gyvena ir dirba F. Stadleris – šio koncerto svečias , ten, kur gyveno Haydnas ir Brahmsas – šio koncerto kompozitoriai, ten, kur atsirado šio koncerto kūriniai. Taigi, festivalio atidarymo koncertas birželio 20 dieną bus skirtas ne tik ausims, bet ir akims.

Negaliu nutylėti ir vienos įdomios detalės: didžioji mūsų festivalio žvaigždė, išskirtinio talento pianistė Mūza Rubackytė, prieš keletą metų, kai paklausiau, ar ji atvyktų koncertuoti į Druskininkus, atsakė labai paprastai: „O taip, mielai atvažiuosiu – tik kai bus kuo groti.“ Ir štai, mieli rotariečiai, jūsų dėka Mūza Rubackytė jau birželio 28 dieną gros Menų mokyklos didžiojoje salėje Druskininkuose! Ir ne tik ji. Turėdami koncertinį fortepijoną, galime šiemet drąsiai kviesti ir kitus iškilius pasaulio pianistus: Petrą Geniušą, Andrių Žlabį, Gustavą Piekut iš Danijos, Nami Ejiri iš Japonijos – ir dar daugybę kitų, kurie su džiaugsmu atvyks ten, kur jų lauks instrumentas vertas jų talento. Dabar Druskininkams trūksta tik vieno – tikros, didelės koncertinės salės. Kai ji atsiras, Druskininkai taps ne tik kultūros sostine vieniems metams, bet nuolatiniu muzikos, menų ir klausytojų traukos tašku.

Koncertų gausa ir įvairovė

Liepos 5 d. Muzikos mokyklos didžiojoje salėje su violončelininku Glebu Pyšniaku koncertuos M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas. Jie pakvietė trijų Baltijos valstybių kompozitorius – Žibuoklę Martinaitytę, Arturą Maskatsą ir Mihkelį Keremą parašyti kūrinius violončelei ir fortepijonui ir juos dedikuoti Čiurlioniui, taip tarsi nutiesiant laiko ir kultūros tiltą tarp XX a. kompozitoriaus ir šių dienų Baltijos šalių.

Mūsų laukia keli eksperimentiniai, netikėti ir tikrai mus nustebinsiantys pasirodymai, vienas jų – „Kosminis vandenynas“, įvyksiantis liepos 19 d. Grand SPA „Lietuva“ Nemuno salėje. Projekto sumanytojas perkusininkas Saulius Astrauskas sako: „Čiurlionio tapyba ir muzika nukelia į beribes kosmoso erdves, kur viskas susilieja su garsų vandenynu. Pasitelkus šokio judesius ir garsų improvizaciją, gimsta kompozicija mušamiesiems, bosinei gitarai, fortepijonui ir šokiui.

Neapsakomai mielas, šiltas ir jaukus koncertas visai šeimai laukia mūsų rugpjūčio 2 d. bažnyčioje, kur idėjų nestokojanti išradingoji Lipčių šeima mus pasiims į kelionę per skirtingas muzikos epochas. Girdėsime Sauliaus Lipčiaus liutnės ir gitaros garsus, jaunojo Teodoro violončelės griežimą bei angelišką jo balsą, lydimus jo mamytės Martos Lipčienės skaitomais eilėraščiais.

Rugpjūčio 8 d. galėsime išgirsti ir pasigėrėti, kaip įtaigiai muzikuoja japonų pianistė Nami Ejiri su savo dviem Vokietijoje augančiomis, talentingomis dukromis, konkursų nugalėtojomis, smuikininke Ayumi ir violončelininke Miyoko. Įdomu, kaip jos interpretuos Čiurlionį…? Taip pat labai įdomu, kaip rugpjūčio 16 d. moterų japonių choras „Chorus INFINI☆“ atliks Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas lietuviškai!

Per Čiurlionio gimtadienį, rugsėjo 22 d. susitiksime Druskininkų bažnyčioje dar viename moderniame tarpdisciplininiame kūrinyje, jungiančiame dokumentinę medžiagą, interviu fragmentus, elektroninę muziką, vokalinį meną ir vaizduotės dramaturgiją. Kūrybinė komanda, vadovaujama kontratenoro Vaido Bartušo, kurią sudaro net 9 žmonės, vykdė ekspedicijas per svarbiausias Čiurlionio biografijos vietas nuo Druskininkų iki Palangos, fiksuodama šiandienos žmonių atsiminimus ir emocinį santykį su M. K. Čiurlionio vardu. „Balso žinutės Sofijai“ – tai kompozitoriaus Jurgio Kubiliaus partitūra balsui, vargonams, aktorei ir elektronikai, kuri remiasi Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės korespondencija ir kuri išradinga šiuolaikine kalba transformuojasi į vidinį balso pranešimų dienoraštį.

Labai įdomu, kaip būtų buvę, jei vienas ryškiausių Lietuvos kultūros genijų nebūtų miręs sulaukęs vos 35-erių? Kaip atrodytų M. K. Čiurlionio gyvenimo tąsa, jei gydymas sanatorijoje būtų pasisekęs, o lemtingas peršalimas neišsivystytų į mirtiną plaučių uždegimą? „Balso žinutės Sofijai“ –  tai istorija apie tai, kas būtų, jei viskas būtų susiklostę kitaip… Atsakymus į klausimus galbūt rasime, apsilankę šioje išradingoje dokumentinėje fantazijoje.

Vienija Čiurlionis

Visus šių metų festivalio atlikėjus vienija viena ypatinga jėga – Čiurlionis, jo šviesi asmenybė, žmogiškas paprastumas, jo kūryba, kuri iki šiol gyva, ir – taip – jo genialumas. Visi koncertai, persmelkti čiurlioniškos idėjos, jungia ne tik skirtingas meno kalbas, bet ir žmones. Mes, menininkai, nuoširdžiai dėkingi jam – už tai, kad jis buvo, kad jis kūrė, ir kad iki šiol gyvena mumyse. Prisiskaičiusi jo laiškų ir susirašinėjimų ir aš pati noriu būti geresnė, kantresnė, ir vis dažniau sakyti paprastą, bet svarbų žodį – nepyk.

Tad nepykit, jei rugpjūčio 14-osios vakaras bus apniukęs, o mes jus pakviesime į koncertą – Klaros Šumann saloną Dineikos parke po atviru dangumi. Tą vakarą persikelsime į XIX amžiaus atmosferą – susitiksime su pianistų „F. Šopeno“, „F. Listo“, „S. Talbergo“, „R.Laidlaw“ muzikiniais pasauliais, kuriuos įkūnys jauni, talentingi ir žavingi pianistai iš Danijos ir Meksikos. Tai bus tikra kelionė į praeitį!

Per Žolines, rugpjūčio 15-ąją, susitiksime po vakaro dangumi prie Švendubrės bendruomenės namų. Čia jūsų lauks įspūdinga šviesų, garsų ir improvizacijų vakaro impresija su mūsų garsiuoju džiazo perkusijos meistru Arkadijumi Gotesmanu ir šokio teatro „Šeiko“ šokėjais.

Na, ir kaip gi festivalis be orkestro!? Festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ baigiamajame koncerte rugsėjo 27 d. Grand SPA „Lietuva“ Nemuno salėje skambės L. van Bethoveno didingoji 5-oji simfonija ir pastoralinis 4-asis fortepijoninis koncertas. Neseniai susikūręs Šiaulių simfoninis orkestras šį koncertą skiria didžiojo vokiečių kompozitoriaus L. van Bethoveno 255 gimimo metinių jubiliejui bei jo kūrybai pažymėti. Būtent šis Bethoveno kūrinys padėjo man pasiekti pergalę 1995-aisiais, tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje. Būtent ši pergalė atvėrė man vartus į Europą. Todėl, esu dėkinga ne tik savo Mokytojams, Tėveliams, bet ir Bethovenui, kurį sveikinsime šventiniame Festivalio pabaigos koncerte, kartu su Šiaulių simfoninio orkestro meno vadovu ir dirigentu, garsiu Lietuvos smuikininku Vilhelmu Čepinskiu.

Už nuoširdų bendradarbiavimą ir palaikymą visų menininkų ir organizatorių vardu dėkoju Druskininkų miesto savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos vadovybei, Druskininkų kultūros centro darbuotojams, klebonui Vaidui Vaišvilui ir visiems, kurie prisideda prie šios ypatingos, nepamirštamos Čiurlionio vasaros Druskininkuose. Atsiprašau, nepykit, jei kažko nepaminėjau.

Laukiame jūsų Druskininkuose, mieste, kuris kvėpuoja kartu su pušimis, kur buriasi menai ir žmonės, kur gimsta ir įsikūnija drąsiausios svajonės.

XXIII Festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
2025 m. birželio 20 d. – rugsėjo 27 d.
Koncertų pradžia – 19.30 val.

_________________

Festivalio sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Festivalio partneris Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla
Festivalio globėjas klebonas Vaidas Vaišvilas
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

_________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Kultūros taryba
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

2025 m. gegužės 9 d. Druskininkų miesto muziejuje atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos nario Gintaro Dumčiaus vitražų, tapybos ir piešinių paroda „Pradžia“, kurioje atsiveria kelių dešimtmečių kūrybinis kelias nuo pirmųjų darbų iki įspūdingų realizuotų vitražų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Parodoje eksponuojami darbai, sukurti 1978–2000 m. – tai ne tik tapyba ir piešiniai, bet ir vitražų eskizai, kuriuose atsispindi tiek meninė branda, tiek vizualinė fantazija. Ši paroda – tai kelionė per laiką, menines idėjas ir kūrėjo asmeninę istoriją.

Gintaras Dumčius, gimęs 1960 m. Vilniuje, vitražo mokslus baigė Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), kur įgijo monumentaliosios dekoratyvinės dailės specialybę. Jo mokytojai buvo žinomi menininkai – Vytautas Juozapas Pečiukas Pečiukonis (Agnus Elegrus) ir Eimantas Stankevičius-Eimont Bronzini.

Dailininko kūrybos pėdsakai – vitražai – puošia daugybę objektų visoje Lietuvoje: nuo „Eglės“ sanatorijos Druskininkuose, Miško muziejaus „Girios aidas“, Druskininkų „Elektros tinklų“ baseino, iki kūrinių Klaipėdoje, Skuode, Trakuose, Alytuje. Ypač įspūdinga – tarptautinė patirtis: 2011–2012 m. Dumčius sukūrė vitražus Ispanijos Kalasparos karališkosios šeimos dvaro bažnyčiai.

Parodos atidarymo renginyje skambėjo nuoširdūs sveikinimai – menininką sveikino Seimo narys Linas Urmanavičius, kolegos dailininkai Onutė Zakarienė, Elma Šturmaitė, Gintaras Žilys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, atlikęs muzikinį sveikinimą fortepijonu, bei kiti bičiuliai, giminės, meno mylėtojai ir miestiečiai.

Vienas iš reikšmingų G. Dumčiaus indėlių – vitražų simpoziumo „Čiurlionio atspindžiai“ inicijavimas 2015 m. Druskininkuose, kuris iki šiol jungia menininkus bendrai kūrybai ir palieka ryškių pėdsakų M. K. Čiurlionio meno mokyklos interjere.

Paroda „Pradžia“ Druskininkų miesto muziejuje lankytojams atvira iki birželio 15 d. Tai puiki proga pasinerti į spalvų, linijų, geometrijos ir emocijų pilną pasaulį, pažinti menininko kelią nuo pirmųjų kūrybinių žingsnių iki brandžių kompozicijų.

Paroda „Pradžia“ Druskininkų muziejuje veiks iki birželio 15 d.

Kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti unikalia vitražo, tapybos ir piešinių sinteze!

Gegužės 23–25 dienomis Druskininkai kviečia visus į vieną didžiausių metų švenčių – Kurorto šventę, šiemet pasipuošusią išskirtine tema – „Čiurlionio paliesti“. Šiemet Druskininkai yra Lietuvos kultūros sostinė, tad kiekvienas renginys įgyja dar gilesnę prasmę – tai kvietimas švęsti miestą kaip gyvą meno, muzikos, kūrybos ir harmonijos centrą. Kurorto šventė tampa vienu iš kulminacinių kultūros sostinės akordų – trijų dienų kelione per garsą, judesį, vaizdą ir emociją.

„Būti kurorte – visada šventė, o dalyvauti Kurorto šventėje tiesiog būtinybė. Šiemet mūsų šventė – ir šiek tiek tradicinė, ir išskirtinė – nuspalvinta Čiurlionio spalvomis. Jo paliesti Druskininkai, Lietuvos kultūros sostinė, kviečia pasitikti vasarą kartu smagiai, spalvingai ir garsiai.“ – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Penktadienis: iškilminga pradžia, muzikos sprogimas ir šviesos vizijos

Kurorto šventės programoje – daugybė renginių, išskirtinai apjungiančių klasikinę ir šiuolaikinę kultūrą. Šventė prasidės gegužės 23 d., penktadienį, kai 17.15 val. nuo Sporto centro pajudės spalvingas orkestrų paradas, o 17.30 val. M. K. Čiurlionio gatvę užlies teatralizuotos druskininkiečių ir miesto svečių eitynės, nuvesiančios į Druskonio amfiteatrą, kur iškilmingai paskelbsime: „Tegyvuoja Čiurlionio paliesti Druskininkai!“

Vakaro koncertas Druskonio amfiteatre žada išskirtinę muzikinę kelionę: nuo pučiamųjų orkestrų sambūrio iki Druskininkų liaudies ir šiuolaikinio šokio kolektyvų pasirodymų. Ant scenos pasirodys: Alytaus karinių pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pučiamųjų orkestras, Panevėžio muzikinio teatro orkestras „Garsas“, Klaipėdos karinių jūrų pajėgų orkestras ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, prie kurių prisijungs šiuolaikinio šokio studijos „Opus“ ir „Decima“, bei liaudiškų šokių kolektyvai „Leipūnas“, „Liepos“, „Avilys“ ir „Kadagys“.

Tačiau tai – tik įžanga į tikrąją penktadienio kulminaciją. 23.00 val. Druskonio amfiteatro scenoje – dainininkė GIEDRĖ su grupe, o vidurnaktį – nepaprasta šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų misterija „Kosminės stichijos: Čiurlionio regėjimai“. Tai – neįprastas reginys, kuriame susijungs muzika, liepsnos, dūmai ir lazeriai – lyg iškeliavus į kitą galaktiką, kur Čiurlionio vizijos įgauna kosminį kūną. Po misterijos ritmus perims elektroninės muzikos kūrėjas TEN WALLS, kuris kvies šokti iki paryčių.

Druskininkų Pramogų aikštėje penktadienio vakarą skambės energingi gyvos muzikos garsai – nuo jausmingo tembro dainininko Dainoto Varno ir vieno ryškiausių šalies popmuzikos kūrėjų bei atlikėjų Roko Yan pasirodymų iki išskirtinės muzikinės kelionės su TEN WALLS ir GOYA miesto širdyje po atviru dangumi.

„Šiųmetė Kurorto šventė – tai ne tik sceniniai pasirodymai, bet ir gyvas, visus pojūčius įtraukiantis patyrimas. Labai norėjome, kad ji atspindėtų visą mūsų, kaip Lietuvos kultūros sostinės, idėją: menas turi paliesti, sujungti ir įkvėpti. Šventės programoje – ne tik populiarių atlikėjų koncertai, bet ir išskirtinė ugnies ir šviesos misterija prie Druskonio ežero, meditacijos ir jogos užsiėmimai ramybės ieškantiems, kūrybinės dirbtuvės vaikams, folkloro vakaras ir net gatvės meno improvizacijos. Visi šie elementai susijungia į vieną visumą, kviečiančią kiekvieną ne tik stebėti, bet ir tapti šios šventės dalimi. Ypač džiugu, kad į renginius aktyviai įsitraukia ir vietos bendruomenė – jos entuziazmas ir idėjos suteikia šventei išskirtinio autentiškumo“, – sako Druskininkų kultūros centro direktorės pavaduotoja Rūta Barkauskienė.

Šeštadienis: sportas, edukacijos ir vakaras su Eurovizijos nugalėtojais „Kalush Orchestra“

Gegužės 24 d., šeštadienį, šventinis miestas pradės dieną sveikatingai – 10.00 val. K. Dineikos parke vyks jogos užsiėmimas, kviečiantis pabusti gamtos ir harmonijos ritmu. Sporto entuziastams Druskininkai paruošė ir aktyvių pramogų: nuo 11.00 val. Vijūnėlės parke vyks 3×3 krepšinio turnyras bei paplūdimio tinklinio varžybos – miestas alsuos sportu ir draugiška konkurencija, kur kviečiami tiek profesionalai, tiek mėgėjai.

Mažųjų laukia linksma diena Nemuno pakrantės vaikų erdvėje, kur šeimos atras „Žalią kūdrą“, „Galvą ant pečių“, „Margą mišką“, EVALANDĄ – kūrybines ir lavinamąsias veiklas vaikams, kurios kasmet nudžiugina ne tik mažuosius.

Kultūrinės programos mėgėjai kviečiami į 14.00 val. susitikimą su kolekcininku Gintautu Deksniu ir šilko tapybos edukaciją Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“, o 15.00 val. – literatūrines knygos herojaus kūrimo dirbtuves Druskininkų muziejaus galerijoje. K. Dineikos parke tuo metu skambės tradicinės muzikos popietė su „Nalšia“ ir „Smetonos ūsais“. Vakare Druskonio amfiteatre žiūrovų lauks šokio spektaklis „Where Do I Connect?“ ir šiuolaikinio šokio bei cirko dirbtuvės – tai bus kūno kalbos šventė, kviečianti atrasti naujus ryšius su savimi ir aplinka.

Tuo tarpu Pramogų aikštėje vyks vakarinis koncertas, kuris taps pagrindiniu šeštadienio akcentu: scenoje pasirodys operos solistai Linas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir Ona Kolobovaitė, vokalinė grupė „Quorum“, populiarioji Evgenya Redko, o vakarą vainikuos ypatingi svečiai – 2022 m. „Eurovizijos“ laimėtojai iš Ukrainos – Kalush Orchestra. Vakaro ritmus užkurs ne kas kitas, o DJ Rimas Šapauskas – scenos legenda ir tikras muzikos žinovas, kuris užtikrins, kad šokiai tęstųsi iki pat vėlyvos nakties.

Sekmadienis: ramybės ir šokio diena

Gegužės 25 d., sekmadienį, Druskininkai kviečia švelniai uždaryti šventės duris. 11.00 val. K. Dineikos parke vyks gongų terapijos seansas, kviečiantis atgauti vidinę pusiausvyrą po intensyvaus savaitgalio. 13.00 val. Pramogų aikštėje – pramoginių šokių festivalis „Let’s Rock Druskininkai“, kur sukursime dar vieną gyvą paveikslą – šį kartą per judesį, ritmą ir eleganciją.

Šventę 15.00 val. užbaigs sekmadieninė ekskursija, išlydinti visus lėtai ir prasmingai, paliekant miesto ritmą širdyje ir norą sugrįžti.

Trys dienos – šimtas potyrių

Druskininkų kurorto šventė – tai ne tik renginių programa. Tai – atvira galerija po atviru dangumi, tai – garsų, vaizdų, kvapų, pojūčių sintezė, kurioje kiekvienas gali atrasti savo kampelį, savo regėjimą, savo Čiurlionį.

Atvykite ir leiskitės paliesti – muzikos, šviesos, šokio, gamtos. Nes kai menas liečia, jis keičia. O šiemet Druskininkai kviečia keistis – kartu su Čiurlioniu, kartu su švente, kartu su savimi.

Daugiau informacijos: www.kulturossostine2025.lt

____________

Renginio generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas

Renginio rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Kautra“, GRAND SPA Lietuva, „Nemunas by CITUS“, „Boulangerieׅ“, VšĮ „Sanatorija Belorus“, MANA Sleep&SPA, MB „Restoranas Sicilia“, UAB „Sidabrinė kamėja“, Dainius Vilpišauskas, UAB „Malonės turtas“, E. Jurkevičiaus IĮ, UAB „Draugystės sanatorija“, Druskininkų klubas, UPA Medical SPA, UAB „Tobis“, Drąsiaus Palionio ūkis, Všį „Profesijų spektras“, UAB „Transeta“, „Senasis Nemunas“, UAB „Elingas“, UAB „Fimitas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Prie Druskonio ežero, kur gamta alsuoja M. K. Čiurlionio kūrybos dvasia, simboliškai įamžinta istorinė pušis, menanti garsiausio Lietuvos menininko gyvenimo akimirkas. Ceremonijoje dalyvavo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, mero patarėja Aldona Jankauskienė, Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė ir jos pavaduotojas Antanas Urbonas, Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis.

Pušies istoriją pristatė menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, kurios iniciatyva ši gamtos ir kultūros jungtis įgavo apčiuopiamą formą – prie istorinio medžio rasite QR kodą, kurį nuskanavę, daugiau sužinosite apie Čiurlionių šeimos gyvenimą Druskininkuose. Anot jos, ši pušis – ne tik tyli M. K. Čiurlionio gyvenimo Druskininkuose liudininkė, bet ir gyvas ryšys tarp gamtos, žmogaus ir meno.

________________

Vaizdingos Pietų Dzūkijos vietovės – tai vargonininko Konstantino Čiurlionio ir Adelės Čiurlionienės šeimos tėviškės.

Čiurlioniams persikėlus gyventi iš Ratnyčios miestelio į Druskininkus, ilgą laiką savų namų jie neturėjo ir samdėsi butą pas nuolatinius kurorto gyventojus. Šeima kurį laiką gyveno tuose namuose, kuriuos vėliau nusipirko ir šiuo metu čia yra M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Jadvygos ir Valerijos Čiurlionyčių prisiminimuose minimi šeimos namai prie Druskonio ežero, kuriuos jų tėvai nuomojo beveik du dešimtmečius. Nors šio kuklaus medinuko šiandien nepamatysite, tačiau galite prisiliesti prie istorinės pušies, menančios Čiurlionių šeimos gyvenimą prie ežero.

„Netoli mūsų namelių augusi labai keista pušis. Storos jos šaknys buvo įdomiai išsirangiusios žemės paviršiuje ir sudarė lyg kėdutės formą. Ant tos „kėdutės“ vakarais dažnai mėgdavo pasėdėti mūsų brolis Mikalojus Konstantinas, stebėti saulėlydį kitame ežero krante.“

„Bėgančią“ nuo kalnelio pušį lengvai surasite, jūsų dėmesį patrauks į žemės paviršių lyg kokie kandeliabrai išsiveržusios jos šaknys.

Vargonavęs Liškiavos, Senosios Varėnos ir Ratnyčios bažnyčiose, Druskininkų senojoje bažnyčioje Konstantinas Čiurlionis dirbo net dvidešimt aštuonerius metus (1878 – 1906).

Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė