„Gimiau ne laiku, tiksliau – labai blogu laiku, kai tėvą išvežė į kanclagerį,“ – prisimena pirmąjį didžiausią gyvenimo įvykį Maestro Mikas Suraučius. Tačiau pakrikštytas archangelo Mykolo vardu, kad šis laimintų jo gyvenimo kelią, Maestro gavo didžiausią Dievo dovaną – meilę muzikai.

Instrumentinių vokalinių grupių „Bassvim“ bei „Plius minus“ įkūrėjas ir meno vadovas, kompozitorius ir dainininkas, gyvąja lietuviškos estrados legenda įvardijamas maestro Mikas Suraučius gimė, gyvena ir kuria Druskininkuose. M. Suraučius – žmogus, kūrėjas, druskininkietis, savo plačioje ir ilgalaikėje kūrybinėje veikloje visada ir visur pozityviai reprezentavęs savo gimtąjį miestą ir dalindavęsis su juo savo nuopelnais.

Kultūros sričiai ir menui nusipelnęs kūrėjas visuomet pabrėžia, kad kuria pirmiausia žmogui – klausytojui, žiūrovui. Visą gyvenimą atidavęs muzikai ir jos atlikimui, jis ja tebegyvena ir skleidžia kitiems.

„Žvelgdamas į praeitį, į visa tai, kas man pavyko ir kas ne, labai savęs nekritikuoju. Sovietmečio laikais, o ir po Lietuvos permainų mano nuojauta manęs neapvylė, o  Apvaizda apsaugojo nuo didesnių klaidų. Todėl dabar galiu savo kūrybinį kelią pavadinti maloniu nuotykiu. Žinoma, visada galima daugiau, geriau, sėkmingiau… Neparsidaviau pigumui – Dievas davė kantrybės. Išliko keletas ištikimų draugų, kurie mane palaiko, kai man pritrūksta pasitikėjimo ir atkaklumo. Niekam nieko nenoriu įrodinėti, kaip anksčiau, būdamas jaunas ir varomas testosterono! Tiesiog niekur neskubu,“  – savo gyvenimo vingius apibendrina M. Suraučius.

Šiandien Maestro švenčią gražią sukaktį. Tad su gimtadieniu, MAESTRO! Tegul Jūsų dainos skamba ir skambės, tegul šiltas melodijas Nemunas plukdo tolyn į Lietuvą, tegul aikštės ir salės tebebūna pilnos mylimos publikos!

Jūsų dėmesiui – jautri ir šilta Maesto gyvenimo išpažintis: interviu su Rima Viniarskaite.

Trumpi biografijos štrichai

Mikas Suraučius gimė 1947 metais vasario 23 d. Druskininkuose. Mokėsi Druskininkų vidurinėje mokykloje, vėliau – Druskininkų M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje. 1965 m., besimokydamas mokykloje, įkūrė pirmąją Lietuvoje grupę „BASSVJM“ ir tapo jos vadovu, grupė buvo pripažinta „bitlomanijos“ lydere Lietuvoje, daugelį metų sėkmingai dalyvavo įvairiuose konkursuose, kur pelnydavo laureatų vardą, taip garsindama Druskininkų vardą.

Tapusi profesionalia roko grupe, grupė „Plius minus”, vadovaujama M. Suraučiaus, išaugino didelį būrį gerai žinomų artistų: Ireną Ašakaitę, Stasį Povilaitį, Vytautą Kernagį, Gintarę Jautakaitę, Aleksandrą Ivanauską ir kt.

Repertuare atsiradus šou, humoro, teatralizacijos elementų ir peržengus roko muzikos rėmus, M. Suraučius jai suteikė naują ampua – taip gimė kabaretas „Tarp Girnų“, kurį vedė maestro Vytautas Kernagis.

Kabareto grupėje „Salionas Brilijantinas“ M. Suraučius koncertavo kartu su Kauno dramos teatro aktoriais Nijole Narmontaite, Vytautu Grigoliu, Viktoru Valašinu, Robertu Vaidotu, Dainiumi Svobonu ir kt.

M. Suraučius yra sukūręs apie 300 kūrinių su poetais V. Blože, J. Marcinkevičiumi, J. Strielkūnu, A. Mikuta, G. Patacku ir kitais autoriais, pats yra parašęs tekstų savo dainoms bei sukūręs stambios formos muzikos kūrinių, tarp jų – roko kompoziciją „Velnių malūnas” (ž. A. Baltakio), roko operą „Dekameronas“ (tekstai V. Bložės, libretas ir režisūra J. Vaitkaus), dainų siuitas “Iliuzija”, “Žeme, tu mano tikėjimas” ir kt. M. Suraučius sukūrė itin išpopuliarėjusį Druskininkų himną „DRUSKŲ MIESTAS“ (ž. G. Patacko).

Kompozitorius iki šiol nuosavoje studijoje programuoja ir aranžuoja muziką ir ją įrašo į laikmenas, kuria dainas ir stambius muzikos kūrinius, koncertuoja.

2017 m. M. Suraučius įvertintas aukščiausiuoju LATGA apdovanojimu – Auksine žvaigžde, o 2021 m. jam suteiktas Druskininkų miesto garbės piliečio vardas.

Po metų, kai buvome įkalinti koronaviruso gniaužtuose, pertraukos šiemet vėl galėjome plačiau ir laisviau visi kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją.

Druskininkų krašto žmonės visada brangino šią dieną ir mokėjo ją švęsti, jau yra susikūrę šios šventės paminėjimo tradicijas. Šiemet Vasario 16-oji mūsų krašte buvo labai plačiai švenčiama – ne tik pačiuose Druskininkuose, bet ir kitose savivaldybės gyvenvietėse, visose bendruomenėse.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo nuo 2018 metų mūsų krašto žmonių organizuojamas motorizuotas žygis automobiliais per visas savivaldybės gyvenvietes. Šiemet daugiau kaip šimtas automobilių, pasipuošusių trispalvėmis ir kita tautine atributika, nuotaikingai keliavo per Druskininkų kraštą, primindami apie vieną iš svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių.

Automobilių žygis – penktą kartą

Tradiciškai, išsirikiavusi prie Leipalingio degalinės, automobilių kolona patraukė link Leipalingio bažnyčios, o paskui – į Druskininkus, kur prie jų prisijungė iš Viečiūnų atvykę motorizuoti vėliavnešiai. Susijungusi kolona, patraukė į Jovaišius.

Ūkininkas iš Leipalingio krašto Antanas Vailionis, vienas iš šios akcijos organizatorių, pasakojo, kad šiemet ši akcija prasiplėtė, prie jos organizavimo prisijungė seniūnijos, ją organizuoti padėjo ir Druskininkų savivaldybė.

„Ketverius metus organizavau automobilių žygį su vėliavomis. Šiemet jis vyko savivaldybės mastu, susirinko apie 120 mašinų, anksčiau būdavo 30-35. Šiemet prisidėjo Viečiūnai su 70 automobilių“, – įspūdžiais dalijosi A. Vailionis.

Paklaustas, kaip jam kilo mintis organizuoti tokį patriotinį žygį ir taip paminėti Vasario 16-ąją, A. Vailionis sakė, kad, rengiantis švęsti Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį, jam paskambino Stračiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Miliuvienė, kuri visada pilna idėjų ir užsiminė, kad reikia kažką įdomaus sugalvoti: „Ji pasiūlė šventės dieną važiuoti automobiliais. Mes taip ir padarėme. Lietuvos šimtmečio proga pirmą kartą suorganizavome tą važiavimą. Man ta mintis patiko, todėl nusprendžiau, jog tokią akciją reikia organizuoti kasmet, per Vasario 16-ąją. Kaskart prieš tą datą man paskambindavo žmonės ir klausdavo, ar važiuosim. Pernai buvo kovidas, pamaniau, kad jau nedarysime tos akcijos, tačiau išvakarėse pradėjo skambinti žmonės ir klausinėjo, kaip važiuojame. Iš vakaro įdėjau skelbimą, ir susirinko apie 30 mašinų“, – prisiminė A. Vailionis.

Jo nuomone, 30 automobilių yra optimalus variantas, kai nesusidaro spūsčių, nereikia šviesoforų reguliavimo ir policijos pagalbos.

Šiemet Vasario 16-oji mūsų krašte buvo labai plačiai švenčiama – ne tik pačiuose Druskininkuose, bet ir kitose savivaldybės gyvenvietėse, visose bendruomenėse/Laimos Rekevičienės ir Roberto Kisieliaus nuotraukos

Skandavo: „Lietuva bus laisva!“

Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia Vasario 16-oji, Antanas prisipažino esąs tikras patriotas ir visos valstybinės šventės jam yra svarbios.

„Kadangi esu iš labai patriotiškos šeimos, man tai svarbu. Vienu metu tos šventės nebuvo tokios populiarios, mes surinkdavome Leipalingio bažnyčioje, paskui prie paminklo, organizuodavome spontaniškus minėjimus. Smagu, kad dabar vis daugiau žmonių buriasi į tas šventes“, – sakė pašnekovas.

Pasidomėjus, ką apie Vasario 16-ąją jis atsimena iš sovietmečio, kai dar buvo vaikas, Antanas sakė, kad atsiminimų apie šią dieną nėra daug, tačiau jis iš vaikystės labiausiai prisimena šūkį „Lietuva bus laisva!“.

„Kartais eidavau per laukus, atsistodavau ant akmens ir šaukdavau: „Lietuva bus laisva!“. Nors gal iki galo to posakio esmės tada ir nesuvokdavau. Mūsų šeimoje buvo nukentėjusių nuo sovietinių represijų, buvo ir išvežtų, ir partizanų, todėl tas laisvos Lietuvos jausmas mūsų giminėje visada buvo stiprus.
Maksimaliai esu už tas šventes, jas reikia švęsti, turime džiaugtis tuo, ką turime“, – sakė Antanas.

Pasižadėjo Lietuvai

Vidurdienį Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios už Lietuvą. Po mišių druskininkiečiai stebėjo iškilmingą Lietuvos jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremoniją.

Keliolika jaunųjų šaulių viešai įsipareigojo būti ištikimais Lietuvos valstybei ir rengtis stropiai ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Geriausiam metų šauliui buvo įteiktas garbingas apdovanojimas – kovinis kirvis. Ši garbinga dovana įteikta Ramūnui Kazlauskui.

Po šventinės ceremonijos kalbinta jaunoji šaulė Rugilė Jurgelionytė, jau penkerius metus priklausanti šaulių bendruomenei, sakė, kad jai ši diena yra ypatinga – ji kartu su savo bendražygiais pasižadėjo Lietuvai.

„Šis pasižadėjimas man yra labai svarbus, nes pažadėjau būti ištikima savo Tėvynei ir sąžiningai rengtis jos gynybai. Po šio pasižadėjimo dėsiu daugiau pastangų visose gyvenimo srityse, nei dabar, stengsiuosi pateisinti garbingą šaulės vardą“, – sakė Rugilė.

Šventės proga vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė padėkomis už pagalbą, valdant neteisėtos migracijos krizę apdovanojo įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovus, tarp jų ir Šaulių sąjungos narius, daugiausia valandų išdirbusius pasienyje. Tarp apdovanotojų buvo ir du Druskininkų Giedriaus Matulionio 103 kuopos šauliai – kuopos vadas Ramūnas Šerpetauskas ir šaulys Juozas Ražanskas, kurie Druskininkų užkardoje neatlygintinai išdirbo daugiau kaip 450 valandų.

Šventė visos bendruomenės

Viečiūnų gyventojai prie Viečiūnų bendruomenės centro sugiedojo Lietuvos himną, gyva žmonių grandine ir mašinų kolona apjuosė savo miestelį. Šventinė mašinų kolona važiavo per Neravus, Jaskonis į Druskininkus. Parko tilto automobilių aikštelėje susijungė į motorizuotą žygį ir finišavo Jovaišiuose, ten bendruomenės namuose visi klausėsi „Žemaitukų“ koncerto.

Druskininkiečiai dalyvavo tradicinėje pilietinėje iniciatyvoje „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyčio Kryžiaus kavalierių kapų Druskininkų kapinėse bei prie paminklinio akmens Nemuno pakrantėje

Šventinę dieną Druskininkuose vainikavo Jaunimo užimtumo centre organizuotas šventinis koncertas, dalyvaujant „Folk trio“: Ineta Meduneckytė (vokalas), Nerijus Bakula (akordeonas), Jan Maksimovič (saksofonas).

Leipalingio gyventojai taip pat dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“ Leipalingio kapinėse. Buvo aukojamos Šv. Mišios Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Prie Nepriklausomybės paminklo surengtas minėjimas, patriotines dainas atliko Morta Elžbieta Bieliukaitė.

„Mano Druskininkai“ informacija
Parengė Laimutis Genys

Druskininkų savivaldybė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją – nuo 2001 metų skiria labiausiai nusipelniusiems Druskininkų krašto meno žmonėms bei kolektyvams. Premija Tarybos sprendimu skiriama už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą kultūros ir meno srityje. Premijos laureatams įteikiama piniginė premija bei Kultūros puoselėtojo laureato diplomas.

Sausio 31 dieną vykusio nuotolinio Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pritarta premiją skirti Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijai „Branduma“ už didžiulį dėmesį lietuvių literatūros klasikų kūrybos sklaidai, už bendruomenės tautinę savimonę, pilietiškumą, pagarbą valstybei, tradicijoms, gimtajai kalbai, už Druskininkų krašto garsinimą, taip pat už asociacijos globojamų literatų gausų knygų leidimą, aktyvios kūrybinės veiklos ir kultūrinės meninės veiklos vykdymą.

Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija „Branduma“ nariai į susibūrimus neformaliai rinkosi dar nuo 2009 m., o savo aktyvia veikla įsilieję į miesto kultūrinį gyvenimą, literatai oficialiai įregistravo 2011 m. birželio 1 d.,  asociaciją tuo metu sudarė 25 nariai. Asociacijos pirmininke vienbalsiai buvo išrinkta Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, poetė, publicistė Alvyra Grėbliūnienė, kuri asociacijai vadovavo 2011-2013 m.  Nuo 2014 m. iki dabar „Brandumai“ vadovauja Jonas Tertelis.

Visu gyvavimo laikotarpiu nuolat auga literatūrinė ir kultūrinė ,,Brandumos“ veikla, plečiasi ryšiai su nevyriausybinėmis organizacijomis: aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriumi, Tėvynės pažinimo draugija, Alytaus apskrities literatų klubu „Tėkmė“ Varėnos, Lazdijų, Merkinės ir kitų vietovių literatais.

Kiekvienais metais nuo 2012 m. iki 2021 m. „Branduma“ įgyvendino įvairius projektų ciklus – renginius, atminimo suolelius, renginių leidybą ir pristatymus:

– 2012 m.  veikloje įprasmintos Justino Marcinkevičiaus sąsajos su Druskininkais.

– Įgyvendinant 2012 – 2013 metais parengtus projektus „Prie atsiminimų medžio su poetu Justinu Marcinkevičiumi“ ir ,,Atversta knyga – tai atsivėrusi žmogaus dvasia“ Lopšelio – darželio „Bitutė“ vaikai surengė spektaklį, vyko parodos, poezijos skaitymai, kiti renginiai, skirti artimesnei pažinčiai su Justino Marcinkevičiaus gyvenimu ir kūryba, pristatyta druskininkietės  Stasės Radzevičienės knyga „Tėviškės šalcinių sakmė.“

– 2014 metais, tęsiant minėtus projektus prie sanatorijos „Dainava“ buvo pasodintas ąžuoliukas poetui Justinui Marcinkevičiui atminti, dalyvauta tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Kristijonui Donelaičiui pagerbti, kuri vyko Marijampolėje.

– 2015 metais „Branduma“ įgyvendino projektą ,,Mes žiūrime į tas pačias žvaigždes“. Literatūrinėje popietėje ,,Lemties egzaminą išlaikiusi“ buvo peržvelgtas politinės kalinės, pedagogės, poetės Izabelės Skliutaitės-Navarackienės gyvenimas ir kūryba. Asociacijos nariai aktyviai prisidėjo prie renginio ,,Brandumos vasara 2015“ organizavimo Zapyškyje (Kauno raj.).

-2016 metais buvo vykdomas projektas ,,Poetinio žodžio knyga atversta gerumui“. Įvyko literatūrinė – muzikinė popietį „Dienos drobulė“, kuri buvo skirta poeto Justino Marcinkevičiaus sąsajoms su Druskininkais. Viešojoje bibliotekoje vyko ,,Tautotyros metraščio“ VI tomo pristatymas.

-2017 metais buvo įgyvendintas projektas ,,Poetinė polifonija“. Viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta trečioji brandumietės Alvyros Jurkonytės-Grėbliūnienės knyga ,,Rugpjūčio šviesa“, taip pat vyko literatūrinis renginys ,,Gimę laisvei“.

-2018 metais Druskininkų brandumiečiai įgyvendino projektą ,,Niekada žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinė – muzikinė programa ,,Šimtmečio dialogas“.

-2019 metais parengtas projektas ,,Aš esu būsimos kartos ir ateitis, ir dabartis“. Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacija „Branduma“ kartu su viešąja biblioteka Druskininkuose organizavo respublikinę Lietuvos menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ poezijos šventę „Brandumos vasara – 2019“.

-2020 metais buvo įgyvendinamas projektas ,,Sielos labirintai“, skirtas kraštiečių poetų Vytauto Bložės ir Nijolės Miliauskaitės jubiliejams paminėti. 2020 metais brandumiečiai pasveikino poezijos knygą ,,Tylos giluma“ išleidusią druskininkietę Emiliją Večkytę – Klimavičienę.

-2021 metais viešojoje bibliotekoje Brandumos iniciatyva buvo pristatytas naujas druskininkiečių leidinys – lietuvių kalbos mokytojos, aktyvios visuomenininkės, kraštotyrininkės brandumietės Julės Bliūdžiuvienės knyga ,,Vieciūnai“. Šiais metais taip pat buvo pristatyta brandumiečių kūryba – vyko karpinių meistrės Dianos Lukošiūnaitės naujausių darbų paroda „Gimtadienis karantine“ bei medžio drožėjos, juostų ir gobelenų audėjos Monikos Lukaševičienės jubiliejinė kūrybos paroda.

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka Druskininkų poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“  kandidatūrą kultūros puoselėtojo premijai teikė kartu su Tėvynės pažinimo draugijos, Lietuvos nepriklausomų rašytojų valdybos ir Lietuvos menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ rekomendacijomis.

Kultūros puoselėtojo premija – 3000 eurų – bei Kultūros puoselėtojo laureato diplomas asociacijai bus įteiktas artimiausio Druskininkų Padėkos vakaro metu, kuriame įvertinama Druskininkams labiausiai nusipelnę žmonės ir gražiausias iniciatyvos.

Druskininkų savivaldybės informacija

Gruodžio 28-ąją iškilmingai atidaryta Leipalingio dvaro, skaičiuojančio kelis šimtmečius, antroji dalis. Visiškai atgimęs dvaras po kapitalinės rekonstrukcijos sugrįžo į bendruomenės gyvenimą. Leipalingio miestelio istorinė širdis ima plakti nauju ritmu ir spindi visu gražumu. Prasideda naujasis dvaro gyvavimo etapas.

Svarbus įvykis Leipalingio miestelio istorijoje

„Šiandien perkirpome istorinio Leipalingio dvaro antrosios dalies atidarymo juostelę – pilnai renovuotas Leipalingio dvaras buvo mūsų svajonė ir esu labai laimingas, kad ją pavyko įgyvendinti, – kukliose atidarymo iškilmėse susirinkusiems sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Ačiū visiems specialistams, dirbusiems ir prie pirmosios, ir prie antrosios dalies renovacijos projektų – jūs padarėte Druskininkų istorijai labai svarbų darbą.”

Dėl pandemijos į atidarymo šventę  buvo pakviesta tik simbolinis skaičius svečių. „Tačiau esu tikras, kad kai tik leis aplinkybės, galėsite atvykti į šią nepaprastą vietą klausytis koncertų, dalyvauti edukacijose, degustacijose, sužinoti įdomiausias dvaro paslaptis,“ – viltingai kalbėjo R. Malinauskas.

Leipalingio parapijos klebonas Paulius Marčiulionis pašventino pastatą, linkėdamas dvarui ir bendruomenei klestėti ir gyvuoti dar ilgus šimtmečius.

Epochiniais XIX a. drabužiais pasipuošę bendruomenės nariai, apsukę garbės ratą, ištiesė specialiai iškilmėms pagamintą simbolinę atidarymo juostelę, kurią nukirpo meras R. Malinauskas, Seimo narys Zenonas Streikus, Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė, Kultūros paveldo departamento ir rangovo UAB „Vilungės statyba“ atstovai.

Avarinės būklės dvaras prikeltas naujam gyvavimo etapui

Šimtmečius skaičiuojančiam avarinės būklės istoriniam dvarui reikėjo kapitalinės rekonstrukcijos, todėl Druskininkų savivaldybė aktyviai ieškojo lėšų pastato atnaujinimui. Pirmoji dalis buvo atnaujinta įgyvendinus projektą „Kompleksinė Leipalingio miestelio plėtra“, kuris finansuotas 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, valstybės ir Druskininkų savivaldybės lėšomis. Antroji, šiandien atverta dalis atnaujinta įgyvendinus projektą „Kultūros paveldas abipus sienos, kuriuo siekiama išsaugoti, pritaikyti ir populiarinti kultūros paveldą bei tradicinius amatus kultūros ir turizmo reikmėms.

Antrosios dvaro dalies projekto bendra vertė – 1,3 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, kapitališkai suremontuotos Leipalingio dvaro antros dalies patalpos. Pastate įsikūrė Leipalingio laisvalaikio salė. Įrengti darbo kabinetai, grimerinė, 20 vietų konferencijų salė, antrame aukšte – 150 vietų koncertinė salė. Dvaro perlas – nuostabaus grožio rūsys, kuris pritaikytas susibūrimams, parodoms, kameriniams koncertams.

Spalvingi dvaro pasakojimai dabarties jotvingiams

Leipalingio dvaras istorijos rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XVI a. pradžioje. Neabejojama, kad  iš stambaus dvaro išaugo ir pats Leipalingio miestelis. Per kelis šimtmečius dvaras išgyveno ir klestėjimo, ir nuosmukio laikotarpius, jį  valdė garsios Sapiegų, Masalskių, Platerių, Kruševskių, Balinskių šeimos. XVIII a. pb.–XIX a. pr. Leipalingis priklausė  Kruševskiams, kurie ir pastatė iki šių  dienų išlikusius klasicistinio stiliaus rūmus. Šie istoriniai momentai buvo įprasminti jau tradicine tapusios ir senovės dvasia persmelktos Jotvingų šventės metu – čia dvaro priegose vyko stilizuotas dvaro pokylis, o mėgėjų meno kolektyvai, bendruomenės nariai ir profesionalūs atlikėjai sukūrė unikalią teatralizuotą kompoziciją „Kol žodžiais kalbam savais, gal nežūsim?….“.

 XX amžių dvaras pasitiko sklidinas jaunatviško klegesio – 1923 m. jame įsikūrė  Leipalingio progimnazija. Antrasis pasaulinis karas sujaukė ramų mokyklos gyvenimą, tad į mokyklinius suolus savo miestelyje jaunieji leipalingiečiai sugrįžo tik 1946 m. Šiuose dvaro rūmuose užaugo ištisos kartos, buvusių mokinių atmintyje jie visuomet išliko kaip pažinimo ir mokslo oazė – mokykla. Didėjant moksleivių skaičiui, 1973 m. buvo pastatytas naujas erdvus mokyklos pastatas, į kurį iškėlus vyresniąsias klases, dvare pasiliko pradinukai ir mokyklos biblioteka. Praėjus  trisdešimčiai metų po bendru atnaujintos mokyklos stogu sutilpo visi – ir maži, ir dideli, tad  2004 metais dvaras liko tuščias ir apleistas. Tik po gero dešimtmečio miestelio istorinė širdis vėl pradėjo plakti nauju ritmu, o šiemet jau spindi visu gražumu.

Dvaro atgimimas – bendradarbiavimo per sieną programos  įgyvendinimas

Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Pagrindinis projekto partneris – Druskininkų savivaldybės administracija. Projekto partneriai – Gardino religijos istorijos muziejus ir Druskininkų kultūros centras.

Gardino religijos istorijos muziejaus patalpos – Chreptavičių rūmai – buvo pritaikyti konferencijų, seminarų, koncertų, parodų ir kitų renginių organizavimui. Druskininkų kultūros centras kartu su Gardino partneriu vykdė minkštąsias projekto veiklas – bendrus koncertus, parodas, mokymus, seminarus.

Štai ir šiandien patalpose veikia dokumentinių fotografijų paroda „Leipalingio dvaro šeimininkai Balinskiai“ ir vaizdo paroda apie Gardino religijos istorijos muziejaus ekspozicijas, o vakare Leipalingio miestelio bendruomenė rinksis į tradicinį padėkos vakarą, koncertuos Andrijauskų trio.

Kalėdinis laikotarpis Druskininkuose pasitiktas šūkiu „Išpakuok Kalėdas Druskininkuose“ – visą gruodžio mėnesį, belaukiant gražiausių metų švenčių, miesto gyventojų ir svečių laukia švytinčios staigmenos, dovanos ir jaudinantys kalėdinio laukimo atradimai.

Miestas-dovana: kalėdinių eglučių parkas, naujos erdvės ir nuostabos jausmą dovanojančios staigmenos

Jau išpakuojant pirmąją Druskininkų dovaną – įžiebiant kalėdinę miesto eglę, vietinių dar praminta karaliene, tapo akivaizdu, kad kurortas vėl bus išskirtinai ryškus, spalvingas ir stebinantis. Daugiau nei 20 metrų eglę puošia auksine spalva šviečianti karūna, o jos šerkšnu padengtose šakose nepaliaujamai žaidžia spalvingos lazerio projekcijos. Kiekvieną kartą pasivaikščiojimo Druskininkų kalėdinio miestelio metu aplankius Druskininkų karalienę, ji pasitinka pasidengusi vis kitokiu raibuliuojančiu rūbu.

Šiandien jau tapo priimta, kad Kalėdinis laikotarpis neįsivaizduojamas be blizgančių dekoracijų ir perdėtai brangių dovanų , tačiau Druskininkuose kuriamas šventinio dovanojimo jausmas yra kitoks – subtilus ir skoningas. Primenantis, kad didžiausia dovana yra buvimas kartu.

Išsiilgto bendrumo jausmas pasitinka jau prie Druskininkų bažnyčios, kur šiais metais persikėlė prakartėlė ir įsikūrė jauki erdvė su vietiniais prekiautojais – čia galėsite įsigyti rankų darbo dovanų, susišildyti karštu gėrimu. Kalėdinių dainų skambesys, žaismingos kalėdinės šviesos, sūpynės, kuriose nepraleidžia progos pasisupti kiekvienas vaikas, o dažnai ir suaugęs – akivaizdu, kad kurortui pavyko sukurti išskirtinai jaukią kalėdinio miestelio atmosferą. Ją dar labiau sustiprina iš bažnyčios sklindančios kariliono melodijos – akimirką neapleidžia įspūdis, kad atsidūrei nedideliame XVII a. Europos miestelyje. Kol mintyse įsivaizduoji, kaip kur nors bažnyčios rūsyje varpų derėjimo niuansus aptarinėja garsūs to meto kariljoninkai, iš fantazijų pažadina skambus vyriškio balsas. Pasirodo, netrukus prasidės lietuviškų tradicinių žaidimų demonstracija ir prie kojūkų, pasagų, vežimo ratų ir kitų įdomybių tuoj pat sulekia būrys vaikų.

Jaukus kalėdinis šurmulys – be to šventės neįsivaizduojamos.

Patikėti tuo, kas neįmanoma – kurorto Kalėdų pasaka

Kalėdinių eglučių parkus šiandien jau galime išvysti dažname mieste ir miestelyje. Druskininkų kurorte užsimezgusi tradicija skaičiuoja dešimtus metus ir šiemet eglučių parkas kaip niekad įspūdingas – jame galima pasiklysti tarp 65 vietinių kūrėjų, bendruomenių ir įmonių sukurtų eglučių gausos. Jos žaismingos, pilnos paslapčių ir netikėtumų – nuo pagrindinės Druskininkų arterijos Vilniaus alėjos įžengę pro pulsuojančius skaičiais „2022“ pažymėtus vartus lankytojai atsiduria tikroje Kalėdinėje pasakoje. Muzikinio fontano vietoje išdygusi instaliacija kviečia į magišką veidrodžių karalystę. Išvydus ją, mintyse iš karto iškyla epizodas iš „Alisos veidrodžių karalystėje“:

Alisa nusijuokė.

– Neverta nė mėginti, – tarė ji. – Neįmanomais dalykais negalima patikėti.

– Matyt, neturi daug patirties, – pareiškė Karalienė. – Kai buvau tavo metų, kasdien po pusvalandį pratindavausi. Ir ką gi, kartais iki pusryčių būdavau patikėjusi net kokiais šešiais neįmanomais dalykais.

Dar neseniai atrodė, kad šventės persikėlė į virtualias erdves, o jų jaukumas liko kažkur už mobiliųjų telefonų ekranų. Druskininkuose išpakuojamos dovanos ir sukurtos saugios kalėdinės erdvės priverčia patikėti, tuo, kas neseniai atrodė neįmanoma.

Švenčių jaukumas vėl sugrįžo.

Dovana draugui ir žaismingos Kalėdų patirtys

Stebuklų laukimo jausmą dar labiau sustiprina vakarais Kalėdiniame miestelyje sekamos pasakos, o pasigrožėję kūrybiškomis kurorto bendruomenės eglutėmis, atsidursite Pramogų aikštės kalėdiniame miestelyje. Čia lauks ne tik miesto eglė-karalienė, bet ir Kalėdų senelio rezidencija, kalėdinis paštas, edukacijos ir dirbtuvės, Kalėdų kino teatras ir koncertai. Be abejonės, Kalėdų senelio rezidencijoje susitikimų su vaikais lauks ir pats Senelis Kalėda. Visą „Išpakuok Kalėdas Druskininkuose“ programą ir kurorte išpakavimo laukiančias dovanas rasite www.kaledoskurorte.lt

Atvykę į Druskininkus, nepamirškite nudžiuginti artimus žmones – kaledoskurorte.lt  platformoje padovanokite jiems nemokamą kavos puodelį. Jį atsiimti bus galima „Caffeine“ kavinėje (Šv. Jokūbo g. 12, Druskininkai) ir taip sušildyti savo kelionę po kalėdinę kurorto pasaką.

Dalinkitės nuotraukomis šventiniuose Druskininkuose ir žymėkite jas #kaledoskurorte arba #išpakuokkalėdiniusdruskininkus. Gražiausios ir nuotaikingiausios nuotraukos autorius gaus dovanų iš Senelio Kalėdos!

Praleiskite jaukiausias metų šventes sveikatos šaltinių apsuptyje – Druskininkuose. Kurortas taps miestu-dovana, kurią išpakuojant bus atrastos naujos patirtys ir pasitiks Kalėdinis bendrumo jausmas.

Pačia didžiausia dovana išpakuojant kalėdinius Druskininkus taps kartu praleistas stebuklingas laikas.

Visą mėnesį Druskininkai ruošėsi pasitikti šventinį laikotarpį ir miesto svečius:  rėdėsi šviesos instaliacijomis, kūrė rekordinį kalėdinių eglučių parką, kartu su Seneliu Kalėda ir nykštukais pakavo kalnus dovanų ir slapstė jas įvairiuose kurorto kampeliuose. Ir pagaliau pirmoji kalėdinė dovana išpakuota – įžiebta kurorto eglė! Iš pirmo žvilgsnio dienos šviesoje paprasta eglė tamsoje virto nepaprasta: auksu suspindo karališka karūna, o apsiaustas, nusagstytas švytinčiais briliantais, akimirksniu keitė savo raštus.

Kurorto eglė kviečia kurti pasakas

Šįmet kurorto eglės apšvietimui panaudoti lazeriai kuria kaip reta žaismingą reginį: spalvas ir formas nuolat keičiančios šviesos instaliacijos sukuria įspūdį, lyg eglė kaskart keistų savo rūbą ir būtų papuošta iš naujo. Čia ji paslaptinga karalienė spalvingame karnavale, čia pirmoji karališkos puotos dama, čia žvaigždėta nakties fėja, čia pasirengusi bėgti į šalia esantį Vandens parką ar tiesiog apsirėdžiusi žiemiškam pasivaikščiojimui prie šąlančio Druskonio ežero. Žiūrėdamas į nuolat kintančią eglę kiekvienas gali susikurti savo pasaką ar istoriją, nukeliančią į džiaugsmingą didžiųjų švenčių laukimą.

Eglės įžiebimo šventėje kalėdinę pasaką kūrė Senelis Kalėda (aktorius Petras Lisauskas), mažieji gnomai (šiuolaikinio šokio studija „Opus“) ir Laiko magistras, kurio įspūdingą kovą su maištaujančiu senuoju laikrodžiu įkūnijo ypatingas svečias – šiuolaikinio cirko atlikėjas iš Latvijos Aleksey Smolov, taip įsukęs žibantį Cyro ratą, kad pasklidusios žiežirbos įžiebę eglę. Lengvai nubalusi, padabinta karūna ir auksiniais burbulais Druskininkų eglė apsirėdė švytinčiais lazerių brangakmeniais ir atskleidė savo stulbinantį grožį!

Inovatyvūs dizaino ir šviesų instaliacijų sprendimai kuria netikėtus reginius

“Nebe pirmus metus, planuodami didžiausius renginius mieste, ieškome įdomių ir inovatyvių sprendimų, kurie sukurtų ypatingą atmosferą ir paliktų įsimintiną įspūdį druskininkiečiams ir miesto svečiams, – šventės kūrimo niuansais dalijasi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Turime puikią kūrybinę komandą, kuri atranda ir pasiūlo dizaino inovacijas, šiuolaikinių technologijų sprendimus, modernias apšvietimo tendencijas. Tai leidžia sukurti tokius reginius ir erdves kurorte, kurios tampa labai patrauklios ir kviečia vėl grįžti į Druskininkus.“

Taigi, Druskininkai ir vėl stebina spindinčiomis, puošniomis ir melodingai skambančiomis erdvėmis, kviečiančiomis pasivaikščioti ir saugiai grožėtis kurortu.

Šventinės veiklos neleis nuobodžiauti

Aikštėje įsikūrusiame kalėdiniame miestelyje savaitgaliai verda pilnas garsų, kvapų, kalbų, dovanų ir paslapčių gyvenimas. Čia sukasi linksmos karuselės, važinėja spalvingas traukinukas, veikia kalėdinis paštas, savo vienintelėmis Lietuvoje elektrinėmis rogėmis – kalėdomobiliu – leidžia pasivažinėti Senelis Kalėda, tuo metu savo rezidencijoje žaidžiantis, išdykaujantis, plepantis ir, žinoma, besifotografuojantis su savo mažaisiais draugais.

Šalia Senelio Kalėdos rezidencijos įsikūrusiose Kalėdų dirbtuvėlėse galima išmokti gražiai parašyti laišką Seneliui ir čia pat jį išsiųsti, nuspalvinti molinį žaisliuką draugui ar pasigaminti įsegamą ženkliuką. Vakarais Pramogų aikštėje nušvinta didysis ekranas ir atsidaro Kalėdų kino teatras: Kalėdų Nykštukas čia seka vakaro istorijas, animacinių filmų herojai kviečia leistis kartu į linksmus nuotykius, skamba vaizdo ir gyvos muzikos koncertai.

Tris šeštadienius iš eilės čia gyvai koncertuos jauni ir žavūs atlikėjai: dainų autorė ir atlikėja Justė Kraujelytė, švelnaus balso tembro romantiškasis Dainotas Varnas ir talentingasis Gebrasy.

Netoliese, Gydyklų parke, aplink veidrodžiai išdabintą Druskininkų muzikinį fontaną įsikūrė rekordinio skaičiaus eglučių parkas. Net 65-ias originalias, ypatinga fantazija stebinančias Kalėdų eglutes sukūrė miesto įstaigos, organizacijos, verslo atstovai, bendruomenės. Vakarais parke skamba garsinės pasakos ir muzika, tad čia pasivaikščioti itin smagu.

Nauja erdvė įsikūrė prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios: čia įrengta prakartėlė, vyksta kalėdinė prekyba nameliuose, o savaitgaliais, kaip anuomet, laukia smagūs žaidimai ir atrakcijos. Čia bus galima sutikti kojūkininkus, padūkėlius mimus ar smagiai parungtyniauti ir pažaisti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus su edukatoriumi Jonu Kavaliausku. Žaidimų dalyviais išmoks vaikščioti su kojūkais, ridenti lankus ir smetoniškus vežimo ratus, „žvejoti“ žuvis ir daugybę kitų.  Antrąją Kalėdų dieną į šventinį koncertą bažnyčioje pakvies Evelina Sašenko ir Paulius Zdanavičius.

Į Druskininkus vėl sugrįžta Kalėdinės orientacinės Druskininkuose, žadančios gerą nuotaiką ir daug smagių potyrių. Ekskursijų mėgėjų lauks gidė Lilijana kvies į ekskursiją „M. K. Čiurlionis Druskininkuose – nauju žvilgsniu“, o menotyrininkė Aušra Česnulevičienė papasakos, kaip Kalėdos būdavo švenčiamos Čiurlionių namuose.

Druskininkų amatų centre „Menų kalvėje“ laukia parodos ir kalėdinės edukacijos.

Visą kalėdinių renginių ir veiklų programą rasite čia. Specialiai Kalėdoms sukurtame puslapyje yra viskas, kas susiję su dviem žodžiais – KALĖDOS ir DRUSKININKAI. Nepamirškite, kad visa tai gausite nemokamai!

Nuotr. Druskininkų kultūros centro ir Justino Kygos

Druskininkai jau skaičiuoja paskutines tamsiausias metų dienas. Kurorto gatvės, vitrinos, namų langai ir terasos, alėjos, parkai ir skvereliai pamažu rėdosi šviesos instaliacijomis ir įvairiaspalviais žiburėliais. Iškritęs pirmasis sniegas kurorte akimirksniu paskleidė nerimastingą šventės nuojautą – jau laukiame Kalėdų, ruošiamės pasitikti miesto svečius, kuriame įdomias veiklas ir įspūdingus reginius, kuriais lepinsime visą šventinį laikotarpį. Kartu su Seneliu Kalėda, gnomais ir nykštukais pakuojame kalnus dovanų, slepiame jas įvairiuose kurorto kampeliuose  ir kviečiame patiems išsipakuoti kalėdinius Druskininkus. Laukia daugybė malonių staigmenų!

Išpakuok Kalėdas Druskininkuose

Šiandieninės Kalėdos kažkodėl neįsivaizduojamos be į kelis sluoksnius popieriaus įpakuotų brangių dovanų, nuo maisto lūžtančių stalų ir dirbtinėmis dekoracijomis išmargintų pastatų. O ar žinote, kad dovanų tradicija atsirado vos XX a. pradžios Lietuvos didmiesčiuose? Tuomet dovanų gaudavo tik mažieji ir jos būdavo tokios paprastos – kvepiantys kepiniai.  Praktiškos dovanos žmogui buvo dovanojamos tada, kai žmogui jų reikėjo. Niekas nelaukdavo iki Kalėdų, kad padovanotų šiltas pirštines ar kepurę, jei artimajam jų reikėdavo žiemos pradžioje.

„Iš tikrųjų didžiausia dovana įteikiama per Kūčias laužiant kalėdaitį. Tai nuoširdi padėka, atsiprašymas ir palinkėjimas, kad išsipildytų didžiausi troškimai, – sako Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė  Viniarskaitė. – Visi kiti daiktai tikrai daug įtakos neturi, o gerumas išties gali pakeisti gyvenimą. Tiesa, kažkada Kalėdų rytą vyresnieji,  grįžę namo iš bažnyčios, sugiedodavo kalėdinės giesmės posmelį ir atveždavo vaikams lauktuvių. Dažniausiai tai buvo nedidelės valgomos dovanos.“

Šiais laikais, pasak R. Viniarskaitės, didžiulė dovana yra į namus iš toliau ar arčiau sugrįžtantys šeimos nariai. „Buvimas kartu, atleidimas ir meilė yra pačios vertingiausios dovanos. Pastarieji metai atskirai nuo šeimos ir artimųjų parodė, kiek nedaug reikia, kad šventės būtų ramios, pilnos vidinės šilumos ir šviesos, – tęsia mintį Rimutė. – Todėl šįmet ir pasirinkta tokia kalėdinės šventės Druskininkuose tema, raginanti sugrįžti prie prasmingumo ir natūralumo, atrasti paprastus dalykus ir suprasti didelę jų vertę.“

Šviesos, spalvos, kvapai ir staigmenos – tokios bus šiųmetės Kalėdos

 „Kasmet iš anksto galvojame, ką įdomaus ir įspūdingo per šventes pasiūlyti druskininkiečiams ir kurorto svečiams. Jei pandemija nepakeis planų, būsime laimingi, kad pagaliau galime susitikti ir dalintis šventine nuotaika gyvai, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Tęsiame pastarųjų metų didžiųjų renginių tradicijas, tad Druskininkai ir vėl bus išskirtinai šviesūs, ryškūs ir spalvingi. Žinoma, kupini staigmenų, nes toks mūsų šių metų šūkis – išpakuok dovaną! Tikimės, kad ir mažas, ir senjoras ras ką pamatyti, kur pasivaikščioti ir pasisemti puikios švenčių laukimo nuotaikos.“

Žiemos švenčių sezono pradžią Druskininkai skelbs pirmąjį gruodžio savaitgalį.  Gruodžio 3-ąją bus išpakuota pirmoji Druskininkų dovana: įsižiebs daugiau kaip 20 metrų aukščio stulbinanti karūnuota didžioji miesto eglė. Baltu sniegu nuklotos eglės šakose pasileis šokti įspūdingos lazerių projekcijos. Senelis Kalėda pažadėjo atvykti į šventę su gnomais ir padėti Laikrodininkui įveikti metus baigiančio skaičiuoti senojo laikrodžio maištą. Ups, prasitarėm! Juk tai dar viena Jūsų laukianti dovana!

Aikštėje įsikūrusiame kalėdiniame miestelyje virs pilnas garsų, kvapų, kalbų, dovanų ir paslapčių gyvenimas. Šalia eglės statomi skaidrūs kupolai, o kokias kalėdines pasakas juose sukurs miesto bendruomenė, vėlgi lieka paslaptyje iki pat šventės pradžios.

Savaitgalių vakarais nušvis didysis Pramogų aikštės ekranas ir atsidarys Kalėdų kino teatras. Vakaro istorijas seks Kalėdų Nykštukas, animacinių filmų herojai kvies leistis kartu į linksmus nuotykius, skambės vaizdo ir gyvos muzikos koncertai.

Keturis savaitgalius scenoje šventinius koncertus gyvai surengs jauni ir žavūs atlikėjai: vaikų popchoras „O lia lia vaikai“ džiugins žavinga ir linksma muzikine programa „O lia lia Kalėdos!”, scenoje liesis Justės Kraujelytės, atlikėjos ir dainų autorės, atvirai besidalijančios savo jautriais išgyvenimais, melodingos dainos, švelnaus balso tembro romantiškasis Dainotas Varnas pirmąją Kalėdų dieną publikai atrinko pačius gražiausius ir kalėdinę dvasią atitinkančius kūrinius, dar negirdėtas autorines dainas atliks talentingasis Gebrasy.

Kalėdinių eglučių pasaka ir veidrodžių karalystės paslaptys

Netoliese, Gydyklų parke, aplink Druskininkų muzikinį fontaną naujomis spalvomis ir nežabota fantazija suspindės 65 originalių, verslo ir bendruomenės sukurtų kalėdinių eglučių parkas, kasmet nustebinantis ypatingu kūrybiškumu ir netikėtais sprendimais. Kurorto įstaigos ir organizacijos tam jau intensyviai ruošiasi, tačiau kūrybinius sumanymus saugiai laiko paslaptyje. Lauksime jų leidimo išpakuoti šią dovaną! Tačiau garantuojame, kad pasivaikščioti parke bus tikras malonumas. O jei atvyksite su mažaisiais, nepraleiskite muzikinių ir kitų garsinių pasakų valandos. 

„Kurortas prisitaikė prie aplinkybių ir planuodamas renginius orientuojasi į inovatyvius sprendimus, kurie leidžia taip organizuoti šventinius renginius bei kitas veiklas, kad druskininkiečiai ir kurorto svečiai galėtų saugiai grožėtis kurortu, išsiskirstydami po puošnias erdves, – sako Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė. – Šventinei nuotaikai sukurti naudojame šiuolaikines technologijas, dizaino inovacijas, lazerius, specialų apšvietimą, profesionalius kūrėjus ─ sumanymai turėtų patikti mūsų svečiams.“ 

Tad Druskininkai ir vėl stebins šventiniu miesto erdvių papuošimu bei spalvingomis iliuminacijomis. Magiškos instaliacijos pasitiks vos įvažiavus į Druskininkus: sankryžoje prie Druskonio ežero įsižiebs trys auksu karūnuotos pušys – kurorto simbolis, o Senelio Kalėdos švytintys elniai pasiprašė įrengti jiems poilsio vietą prie pat miesto vartų – taip jie nori pasveikinti visus atvykstančius.

Vakarais, laikantis rekomendacijų ir saugių atstumų, drauge su artimiausiais žmonėmis bus smagu pasivaikščioti po spindinčias, šventiškai nuteikiančias ir melodingai skambančias miesto erdves. Tereiks suktis šokio ritmu ar tiesiog skaičiuoti žingsnius ir atrasti į medžius nusileidusias žvaigždes, grojančias fėjas, paslaptingas burtininkes ar šokėjus iš pasakos. Šįmet savo apdarus pakeis ir muzikinis fontanas, pakviesiantis nukeliauti į magišką veidrodžių karalystę. Gal toje karalystėje pavyks rasti Alisą?

Nepažadame, bet gali būti, kad labai to trokštantiems pavyks sutikti šviesomis žaižaruojančiu kalėdomobiliu tyliai pralekiantį Senelį Kalėdą ar jo pagalbininkus. Ir perduoti dailiai ir nuoširdžiai parašytą laišką su pačiais gražiausiais linkėjimais. O jei neapvyks – laišką bus galima įmesti į kalėdinio pašto dėžutę prie miesto eglės.

Savaitgaliais  – smagūs pokalbiai ir susitikimai su Seneliu Kalėda

Pramogų aikštėje tradiciškai įsikurs Senelio Kalėdos rezidencija. Deja, šįkart adreso nurodyti negalime, tad tiesiog ieškokite, kur plevėsuos raudonos vėliavos su RIMI ženklu. Ši šauni parduotuvė maloniai priėmė į savo kaimynystę Senelį Kalėdą ir jo pagalbininkus (oi, tikriausiai laukia jo dovanų?). Taigi, visi einantys pro šalį tarsi pro padidinamąjį stiklą matys paslaptingą ir magišką Senelio pasiruošimą didžiosioms šventėms. O jis nekantriai laukia susitikimų su savo mažaisiais draugais, tik primena, kad vaikus lydintys tėveliai būtinai turėtų galimybių pasą – tai labai svarbus leidimas! Šalia Senelio Kalėdos rezidencijos įsikurs jo pagalbininkai, kurie pamokys mažuosius pasigaminti įsegamą ženkliuką ar nusilipdyti molinę figūrėlę.

Didžiosios Kalėdų dirbtuvėlės šįmet įsikurs Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“. Čia vyks gausybė edukacinių užsiėmimų ir vaikams, ir suaugusiems. Profesionalūs dailininkai ir amatininkai mokys pasigaminti kalėdinius papuošimus iš molio, sukurti grafikos paveikslėlį ar dekupažo technika dekoruoti pasirinktą daiktą, pasigaminti žaisliukų eglutei iš pačių ištapyto šilko ar kitų medžiagų ir dar daug įdomių dalykų.

Beje, dar galite spėti užsiregistruoti į paskutinį lapkričio šeštadienį čia vyksiančias šventinių meduolių dekoravimo ir kalėdinio vainiko gaminimo dirbtuves.

Ir, žinoma, tiesiog būtina nusifotografuoti su gyvais žaislais, kuriuos sutiksite Pramogų aikštėje. Tokia kalėdinė fotosesija prie Kalėdų eglės – tai tikrų tikriausias MUST HAVE.

Prieš Kalėdas – į šventinį turgų išleisti metų atlyginimo

Kokios Kalėdos be šventinio turgaus klegėjimo, spalvų, unikalių gaminių, nosį švelniai kutenančio cinamoninių bandelių ir karštos kakavos aromato? Prieššventiniai kalėdiniai turgūs, kurie dažniausiai vykdavo aikštėse prie bažnyčių, savitą atspalvį Advento metui suteikdavo jau nuo senų laikų. Turgūs turėdavo smagius pavadinimus: šeškaturgiai, skaistaturgiai ir saldaturgiai. Šeškaturgyje prekiauta šiltais drabužiais, batais, kailinukais, megztomis pirštinėmis ir šalikais – tuo, kas žmogui reikalingiausia apsiginti nuo žiemos šalčių. Po jo buvo laukiama skaistaturgio – dovanų mugės. Čia buvo galima įsigyti prabangos prekių – gražesnių skarelių, laikrodžių, žiedą, karolius ar dovanėlę sužadėtiniui, sužadėtinei. Trečią savaitę vykdavo saldaturgis, kuriame prekiauta įvairiais skanumynais. Čia buvo įmanoma rasti visa, ko prireiks šventiniam stalui – kalėdinę žąsį ar pusę kiaulės galvos, aguonų, kanapių, linų sėmenų, medaus, spanguolių, obuolių, džiovintų grybų. Vėliau – jau ir eglučių, iš šiaudų bei spalvoto popieriaus padarytų eglutės papuošalų. Beje, kadangi žmonės metinį atlyginimą ištarnavę gaudavo  metų pabaigoje, tai jaunimui turgūs būdavo geriausia pamoka tuos pinigus išleisti teisingai.

Pasak Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, Druskininkuose bus bandoma prikelti šią tradiciją: „Sukursime naują lankytiną erdvę – aikštę prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios šįmet nuspalvins kalėdiškai dekoruoti prekybiniai nameliai. Čia bus prekiaujama karštais gėrimais ir, žinoma, vaikų pamėgtomis saldžiomis spurgytėmis, džiovintų vaisių ir kitais skanumynais. Pirkėjai tikrai atras unikalių dirbinių, tinkamų kalėdinėms dovanėlėms.“

Prie bažnyčios šįmet įsikurs ir tradicinė prakartėlė su gyvomis avelėmis, kurią įprasmins liturginiai papročiai ir simboliai. Tačiau apie tai – vėliau. Juk negalima visų dovanų išpakuoti iš karto, bet patikėkit – čia laukia daugybė smagumynų!

Pajudėk, patirk, sužinok!

Šventiniu laikotarpiu veiklų atras ir norintys akyviau pajudėti, pažinti ar patirti. Į Druskininkus vėl sugrįžta Kalėdinės orientacinės Druskininkuose, žadančios gerą nuotaiką ir daug smagių potyrių. Ekskursijų mėgėjų lauks gidė Lilijana, kviesianti į ekskursiją „M. K. Čiurlionis Druskininkuose – nauju žvilgsniu“, kurios metu, sužinosite, koks buvo kurortas kūrėjo gyvenimo čia metais, susipažinsite su simbolistine kūryba per neseniai atnaujintas M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijas, puošiančias miesto erdves.

„Menų kalvė“ pristatys trijų menininkų – keramiko D. Jotaučio, tapytojos R. Bolienės ir medžio skulptoriaus A. Merkio parodas, o gruodžio 29 d. atidarys tradicinę druskininkiečių menininkų kalėdinę parodą „Pokalbiai“. Tikrai verta paganyt akis!

Na, mielieji, mes tikrai atskleidėme ne visas paslaptis. Neatplėštų dovanų liko dar labai daug! Tad kviečiame leistis į svaiginantį, neišdildomų įspūdžių kupiną kalėdinį nuotykį Druskininkuose! Tačiau prieš važiuodami į šventinį kurortą, nepamirškite pasidomėti, kokia yra Jūsų viešnagės dienomis numatyta Kalėdų miestelio programa. Specialiai Kalėdoms sukurtame puslapyje rasite viską, kas susiję su dviem žodžiais – KALĖDOS ir DRUSKININKAI.

Nepamirškite, kad visa tai gausite nemokamai!

2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą įsakymu patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys.

Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas ekspertų komisijai pristatė gyvai.

„Džiaugiuosi komisijos nuveiktu nelengvu, bet tikrai reikšmingu darbu. Iki šiol nebuvo praktikos paraiškas pristatyti gyvai, tačiau anksčiau tai kartais keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis, kurį  palankiai įvertino tiek komisijos nariai, tiek patys pareiškėjai, – sako kultūros ministras S. Kairys. – Taip pat noriu padėkoti  visiems miestams, kurie šiemet teikė paraiškas kultūros sostinės titului gauti. Siekėme, kad kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, kad šis titulas gali padėti pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.“

Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programų įgyvendinimui numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų. 

2023-aiais Lietuvos kultūros sostine tapsianti Tauragė siekia Lietuvoje būti žinoma kaip savo istoriją priimantis, gyventojams ir svečiams iš viso pasaulio atviras miestas su kultūriškai aktyvia bendruomene ir kūrybai įgalintu jaunimu. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius / tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo tiltus, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.

Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024 – kvies stabtelėti ir atidžiau apsidairyti sankryžoje tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Istorinė Kaišiadorių praeitis pasižymi  kultūrinės tapatybės įvairove, o šiuolaikinis miestas įsikūręs simboliškoje geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje. Todėl projektas „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024. Kaišiadorys: kultūros keliai ir kelionės“ taps impulsu paskleisti kultūros nešamą žinią visais keliais, o besidominčius kultūra pakvies tapti keliautojais. 

„Čiurlionio paliesti“ – tokia pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema. Šis titulas miestui suteiks galimybes atrasti inovatyvias ir originalias M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos formas, įtraukiant ir jaunąją kartą, drąsiau ieškoti atsinaujinimo galimybių. Kultūros sostinės metai sutampa su M. K. Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, o šio kūrėjo vardas suteikia miestui išskirtinumą formuojant jo įvaizdį ir skatinant kultūrinį turizmą. 2025 m. taip pat bus minimos Druskininkuose gyvenusių ir kūrusių rašytojų Vytauto Bložės ir jo žmonos Nijolės Miliauskaitės, Ričardo Gavelio gimimo sukaktys, o 2026 m. – žydų kilmės pasaulinio garso skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo 135-osios gimimo metinės.

Lietuvos kultūros sostinėmis nuo 2008 metų, kai buvo pradėtas įgyvendinti šis projektas, buvo: Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys, Žagarė, Telšiai, Klaipėda, Marijampolė, Rokiškis, Trakai. Šių metų Lietuvos kultūros sostinė –  Neringa, 2022 m. – Alytus.

Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena “ – vienintelis tokio pobūdžio respublikinis suaugusiųjų konkursas, šįmet Druskininkuose vykęs jau devintą kartą. Pirmąkart konkursas buvo surengtas 2011 metais, penkerius metus vyko kasmet, dabar rengiamas kas antri metai. Šįmet konkursui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių renginių sąrašą.

Žodinė liaudies kūryba – primiršta, bet labai svarbi mūsų kultūros paveldo dalis

Konkurso sumanytoja – Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė prisimena, kad iš pradžių autentiškas pasakų sekimo ir iš kartos į kartą perduotų močiučių lopšinių dainavimo vakarai buvo tradicinės Dainavos krašto folkloro šventės, vykstančios Druskininkuose, dalis.

„Kolegos, matydami didelį susidomėjimą šiomis veiklomis, patarė pasvarstyti apie atskiro konkurso organizavimą, juk dainuojamasis, instrumentinis folkloras jau turi savo tradicijas ir yra pakankamai išpopuliarintas, tuo tarpu pasakojamoji tradicija kiek primiršta,“ – dalijasi prisiminimais apie konkurso ištakas L. Balčiūnienė. – O juk sakytinė tautosaka – milžiniška ir itin vertinga tautos kūrybos dalis, kurią atskleisti galime tik tautosakos rinkėjų ir pateikėjų dėka. Jie semia tuos turtus iš senelių, prosenelių ir kitų daugelio šiandien nebesančių liaudies talentų aruodų ir dalijasi jais su visais kitais.”  Šiai idėjai pritarė ir palaikė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet aktyviai prisidedantis prie konkurso organizavimo.

„Kalba, tarmės ir žodinė liaudies kūryba – itin svarbi mūsų kultūros paveldo dalis, be kurios neįsivaizduojama mūsų tapatybė, regionų kraštų įvairovė, pati kultūra, – sakė pasakotojų konkurso komisijos pirmininkė Vida Šatkauskienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro  direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms.  –  Pasakotojų konkursas yra viena iš priemonių, padedanti išsaugoti šias tradicijas gyvybingas, o šįmet Druskininkuose buvo surengta išties graži, įsimintina ir labai vertinga savo prasme šventė.“

Finalinis šalies ratas – Druskininkuose

Dvi dienas Druskininkuose, skirtingose ir ypatingą aurą turinčiose vietose – K. Dineikos sveikatingumo parke ir unikaliame senoviniame Švendubrės kaime – vyko pasakotojų konkurso finalinis etapas, kuriame dalyvavo pasakotojai iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų: rajonuose ir miestuose surengtuose vietiniuose konkurso ratuose buvo atrinkti laureatai skirtingose kategorijose. Pasakotojai, laikydamiesi sekimo, pasakojimo, šnekamosios kalbos stilistikos, turėjo tarmiškai papasakoti (ne perskaityti!) pasirinktą pasakojamosios tautosakos tekstą – pasakojimą, pasaką ar sakmę, padavimą. Vertinimo komisija – Vida Šatkauskienė, etnologė Nijolė Marcinkevičienė, žurnalo „Būdas“ redaktorius Juozas Šorys, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Lina Dudulienė – rinko konkurso laureatą – Glauniausią pasakorių  ir po vieną nugalėtoją sakmės / padavimo, pasakos, pasakojimo kategorijose.

Anot komisijos pirmininkės Vidos Šatkauskienės, šįmet pasakotojai buvo vienas už kitą įdomesni, kiekvienas labai išraiškingai, kūrybingai ir savitai perteikė tautosakos kūrinį, išgirstą iš senelių ar perskaitytą garsiausiuose tautosakos rinkiniuose.

„Vertindami atsižvelgėme ne tik į repertuaro autentiškumą, pasirinktų kūrinių turinį ir meninę vertę, bet ir į tai, kaip įtaigiai, tikroviškai, išraiškingai buvo pateikta istorija, į gražią ir išraiškingą tarmę, pasakotojo ryšį su publika ir sceninę kultūrą, – dėstė komisijos pirmininkė.

Pramanyti pasakojimai atvėrė kelią grožinei literatūrai

Pirmasis konkurso vakaras buvo skirtas pasakoms. „Šios kūrybos reikšmė žmonijos meno raidoje neišpasakyta, – teigia tautosakininkas Leonardas Sauka. – Jos porina pramanytus dalykus ir žanriniu atžvilgiu labai įvairios, skiriasi veikėjai ir kompozicija, temos ir stiliai, bet visas jas jungia bendra nuostata – tai, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra. Tai ji pramynė kelią vėlesnei grožinei literatūrai. Prasimanymas, „gražus melas“, pasaka tapo įdomi ir vertinama. Meninė tiesa savaip pranoko nuogos fakto informacijos vertę. Ir kaip tik čia buvo pasiekta didžiausių meninių laimėjimų!“

Pasakos skambėjo žemaitiška, aukštaitiška, dzūkiška ir suvalkietiška šnektomis. Visos buvo įdomios, įvairios, dominavo stebuklinės, dauguma buvo labai archaiškos, retai girdimos. Pasakotojai iš Šakių, Šilalės, Klaipėdos, Varėnos, Pasvalio, Ukmergės, Pakruojo sekė pasakas apie „išmislų“ virėją, netikusį jaunikį, gudrią mergą ir laimės ieškotoją, apie tai, kad bobos liežuvis už velnią piktesnis ir „kap ponas vilkui pircį kūreno“. Pastarąją pasaką sekusi  Alma Dudzinskienė  įtaigią ir ryškią dzūkišką šneką paįvairino dainuojamaisiais intarpais. Ona Liukpertienė iš Pakruojo rajono pasekė pasaką „Didelė valkšna“, kurioje sutinkami miškų mėlynbarzdžiai, undinėlės ir net pats Liuciferis, giliai po žeme ugnį kūrenantis, Virginija Snudaitienė iš Šilalės, tradiciją perėmusi natūraliai iš savo šeimos, pasirinko  1898–1901 metais užrašytą pasaką apie stebuklingą kiaušinį.

Jolanta Karaliūnienė iš Panevėžio r. Miežiškių kultūros centro, pasakoti išmokusi savarankiškai, dėl labai įdomaus turinio ir išraiškingo pasakojimo sulaukė daugiausia žiūrovų ir komisijos simpatijų ir pasakų kategorijoje tapo  pirmosios vietos nugalėtoja. Pasakotoja pasekė labai archaišką  mitologinę, slepiančią savyje daugybę prasmių pasaką „Motiejutė“, kurią pateikė Emilija Bėralaitė-Vaičiulienė iš Putriškių kaimo.

Pasakų vakarą gražiai papildė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ programa „Laumių monai“. Prisodrintos įvairiausių Lietuvos kampelių tarmių ir praturtėjusios asmeniniais išgyvenimais, senosios lietuvių sakmės apie laumes ratiliokų lūpose virto unikaliomis, dėmesį prikaustančiomis istorijomis, kuriose laumės atsiskleidė ne tik kaip darbščios verpėjos, kūdikių globėjos, likimo lėmėjos, bet įgavo dar niekur negirdėtus, neužrašytus pavidalus (net plaukus į dredus susisuko)! 

Tikros istorijos iš gyvenimo – šiurpios, pamokančios ir juokingos

Šeštadienio popietę Švendubrės berndruomenės namuose liežuvius smailino pasakotojai, vaizdingomis tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektėmis porinę sakmes, padavimus ir smagias jumoristines istorijas. Pasakojimai ir atsiminimai tartum atstoja vėliau atsiradusį mokslą – istoriją. Anot V. Šatkauskienės, papasakoti sakmę patraukliai, taip įtaigiai, lyg viskas iš tiesų taip ir buvo, yra nelengva užduotis.

Senjorė Elena Vismantienė iš Šilalės r., Bilionių meno mėgėjų kolektyvo narė, išmokusi pasakoti savarankiškai, taip įtaigiai, smagiai ir įtikinančiai puikia tarme papasakojo padavimą apie Alkos ožį, kad nusipelnė sakmių / padavimų kategorijos laureatės vardo.

Vaizdingai ir gražia dzūkiška šnekta sakmę apie Druskonio ežerą pasakojo Audra Dudzinskienė iš Leipalingio, o Marija Liaukevičienė iš Druskininkų, pasakojimo tradiciją perėmusi iš savo šeimos, – istoriją apie garsaus Švendubrės akmens atsiradimą. Natūraliai ir gražia tarme sakmę apie tai, „kėp atsirodo Kelmyna“, išgirstą iš kaimyno, papasakojo Lina Matuliauskienė iš Biržų rajono. Palmyra Vengrienė iš iš Biržų rajono, pasirinkusi įdomią sakmę apie tai, iš kur Neciūnuose atsirado akmenys, perteikė ją gražia ir išraiškinga tarme. Pasakotojai pasakojo padavimus ir sakmes apie Papilio dvaro kumečių buitį, sugautą undinę, apie vietovardžio Pajaučkapis Valų kaime (Žemaitkiemio sen.) kilmę.

O kur dar šmaikštūs pasakojimai apie „necikusį bernų“ ar gudrią mergą, apie „čiaučių ir numirėlį“ ir „bobų, kuri buvo pikta“ bei velnio žabangas! Stasė Kvaraciejienė, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ narė, pasakojimo tradiciją perėmusi ir savo šeimos ir kartą jau pelniusi „Glauniausios pasakorės“ titulą, dzūkiškai porino iš dieduko išgirstą istoriją apie berną ir velnią, iš močiutės išgirstą linksmą ir pamokančią istoriją apie tai, „kaip gera yr užsičiaupti” pasakojo Laima Bartušienė iš Kvėdarnos, smagią istoriją apie gudrų žmogų papasakojo Janė Vėbraitė-Giedraitienė iš Ukmergės kultūros centro.

Živilė Žarskutė iš Anykščių smagiai prajuokino žiūrovus ir komisiją savo šmaikščiais pasakojimais apie „čiaučių ir numirėlį“ ir pamokančią istoriją „apie bobų, kuri buvo pikta“. Už tai nusipelnė geriausio pasakotojo vardo smagių pasakojimų kategorijoje.

„Glauniausos pasakorės“ titulas – už lietuvninkų tarme pasektą reto grožio pasaką

Glauniausios pasakorės titulas vienbalsiu komisijos sutarimu atiteko Klaipėdos rajoną atstovavusiai Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorei, folkloro ansamblių „Žvejytės“ vadovei ir „Vėlingis“ dalyvei Virginai Asnauskienei. Pasakotoja vadinama Klaipėdos krašto „aukso grynuole“, tikra savo krašto patriote, ji nepailsdama prisideda prie Mažosios Lietuvos krašto tradicijų puoselėjimo. Pasakų konkurse ji išskirtine, retokai girdima lietuvininkų tarme sekė pasaką „Apė kalvia gezelį“, kurią užrašė Martins Grožins Kairių kaime.  Anot komisijos, pasaka pasekta itin raiškiai, gyvybingai, gražiai moduliuojant intonacijas, subtiliai į pasakojimą įtraukiant publiką.

Laimėtojai  buvo apdovanoti piniginėmis premijomis ir keramikės Giulnaros Kupčinskienės konkursui sukurtais apdovanojimais. Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, atminimo medaliais ir specialiais partnerių įsteigtais prizais.

„Autentiškas turinys, įtaigi tarmiška šnekta, pasakotojų natūralumas ir išraiškingumas ir aukšta meninė vertė yra šio konkurso didžiausios vertybės, – sakė komisijos pirmininkė. – Tai tikri mūsų kalbos ir kultūros deimančiukai, kuriuos verta išgirsti ir pamatyti.“

Renginio organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneriai Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Švendubrės kaimo bendruomenė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

„Spinduliuojantys poeziją“ – tokiu jaukias emocijas žadančiu pavadinimu šventė poezijos ir muzikos mėgėjus į Druskininkus pakvietė paskutinį rugpjūčio šeštadienį. Ši šventė – kvietimas stabtelėti ir įkvėpti gaivos tiems, kurie skanauja gerą muziką ir tekstą. Poezija, persipindama su muzika, skambėjo net ir skardenant į sceną paskutiniam vasariškam, o gal jau ir rudeniškam lietui…

Garsų keliu – į minorišką rudenį

„Dainuojamosios poezijos šventė Druskininkuose „Spinduliuojantys poeziją“ – su gera poezija, autorine muzika, lyrine nuotaika, mylimais aktoriais ir bardais skirta tiems, kuriems būtina pabėgti iš įtempto, komercijoje ir nesibaigiančiuose reikaluose paskendusio gyvenimo, – teigia renginio organizatoriai. – Tai gera proga paskutinį vasaros savaitgalį pristabdyti beprotišką lėkimą ir nusitekti minoriškam rudeniui.“

Renginį pradėjusi Gabrielė Pukelytė – jauna autorinių dainų kūrėja, vis naujai atrandanti save skirtinguose muzikiniuose žanruose. „Myliu, myliu ir dar kartą myliu muziką ir neįsivaizduoju jos be savęs, – sako atlikėja. – Eidama garsų keliu atrandu naujų žmonių, potyrių, spalvų, naujų vėjų, keičiuosi ir augu.“ Jos melodijų ir tekstų skambėjime juntama meilė lietuvių folklorui ir lietuviškam žodžiui.

Jauna ir talentinga bardė iš Žemaitijos Živilė Mackevičiūtė kurdama, grodama ir dainuodama ieško tobulos dermės tarp muzikos ir teksto. Kūryba jai – būdas kalbėti, kai nepavyksta ko nors pasakyti paprastais žodžiais. Jos dainose skamba įvairiausių Lietuvos poetų tekstai, iš kurių mėgstamiausi yra Vytauto Mačernio. „Jo kūryba nepavaldi laikui, jis rašė apie tuos pačius dalykus, kurie man svarbūs šiandien – tikėjimo, gyvenimo prasmės klausimai. Dar neradau artimesnio sau poeto,“ – sako Živilė.

Tas daugiaprasmis žodis PraBudiMan …

„Nežinau, kaip tai aprašyti žodžiais. Galima sakyti, padariau tai, ką seniai norėjau padaryti. Galima sakyti, pabaigiau dar vieną karantininį projektą. Galima sakyti, atsitiko dar vienas ,,pirmas kartas“. Galima sakyti, tai buvo dar viena neįtikėtina kelionė. Galima sakyti, išsipildė dar viena sena, vaikystės svajonė. Galima sakyti, kad jaudinuosi kaip niekada gyvenime,“ – taip savo impresijas, gavęs ką tik išleistą pirmąją CD plokštelę, reiškė aktorius, dramaturgas, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Justas Tertelis.

PRABUDIMAN – debiutinė plokštelė, kurioje skamba dvylika, kaip sako autorius, autorinių, aktorinių, sceninių, užkulisinių, socialinių ir asmeninių dainų, kurias norisi ištraukti “iš stalčiaus” ir dalintis su visais. Tą Justas ir darė, grįžęs į savo gimtąjį miestą – Druskininkus.

Kiekviena daina – lyg atskira istorija ar spektaklio personažas, kviečianti nirti į vis naują temą ar nuotaiką. „Manau, kad dainos pačios suras panašiai jaučiančius ir matančius dabartinį pasaulį, smalsius, nestokojančius humoro ir kūrybingumo klausytojus, – sakė Justas.

Poetiškos ir spinduliuojančios V. Mačernio vizijos

Ypatinga poezijos ir muzikos valanda skirta Vytauto Mačernio 100 gimimo metinėms. Poeto kūryba – didelių vertybių, gyvenimo prasmės ieškančios, besikankinančios, abejojančios ir vėl nušvintančios sielos istorija, tad žinomi teatro ir kino aktoriai, dainų autoriai ir atlikėjai susijungė ir, atiduodami pagarbą jauniausiam literatūros klasikui, parengė programą pagal V. Mačernio tekstus.

Dainuojantis aktorius Giedrius Arbačiauskas į savo gretas pakvietė prisijungti ir jaunąją dainų kūrėją ir atlikėją Živilę Mackevičiūtę.

Vladas Bagdonas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, aktorius ir skaitovas muzikinę dalį apjungė poeto „Vizijomis”. Eilėraščių ciklas „Vizijos“ – lyg savotiška dvasinė poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apmąstymai susipina su senos žemaitiškos sodybos realijomis, genčių likimu, su autoriaus atsiminimais, peraugančiais į regėjimus, kupinus poezijos ir spinduliuojančios prasmės.

Andriaus Kaniavos viltinga žinutė pasauliui

Naujuoju albumu „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“ dainuojantis aktorius Andrius Kaniava sako turintis nuoširdų norą nusiųsti žinią pasauliui ir savo klausytojams, kaip svarbu nepamesti savasties, matyti pasaulio grožį net keisčiausiose jo išraiškose, išlaikyti kūrybiškumą ir viltį, kad viskas yra įmanoma. Na, ir, aišku, sugriauti nusistovėjusią nuomonę, kad geros gali būti tik senos dainos.

Kai pernai pavasarį, pasaulį ir Lietuvą ištiko priverstinė pauzė, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava nepasidavė niūrioms nuotaikom ir virtualioje erdvėje vienuolika vakarų iš eilės šmaikščiais monologais, jautriais pasakojimais ir dainų eilutėmis siuntė užkoduotas „žinias pasauliui“. Karantinui užsitęsus, o kūrybiniam troškuliui vis didėjant, A. Kaniava pasitelkė į pagalbą ištikimus bičiulius ir įrašė albumą romantišku pavadinimu „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“.

Atlikėjas dėkingas savo bendražygiams, kurie prisidėjo prie albumo gimimo: gitaros virtuozui Aleksandrui Ten, smuikininkui Tadui Dešukui, būgnininkui Gintui Gascevičiui, Simonui Navickui (bosinė gitara) ir Gintarei Bauerytei (pritariamasis vokalas).

Poezijos ir muzikos šventė lietingą paskutinį vasaros savaitgalį dalino neišblėstančius įspūdžius literatūros ir geros muzikos gurmanams.

Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
Renginio partneris BARDAI LT