Paskutinį rugsėjo šeštadienį vyksianti Rudens lygiadieno šventė Viečiūnuose – baigiamas Verpstės festivalio akordas. Verpstės festivalis – unikalus projektas, kurio simbolis – aukso spalvos verpstė – tiesiogiai susijęs su verpimo tradicijomis šiame krašte. Verpstė – ne tik medinis verpimo pirštais prietaisas, bet ir drožinys, perduodantis užkoduotas simbolines reikšmes – mitologinį supančio pasaulio suvokimą, troškimus ir viltis, todėl dauguma festivalio veiklų kuriama remiantis tautodailės tradicija. Aukso spalvos verpstė mėlyname fone yra ir Viečiūnų miestelio heraldiniame simbolyje – herbe.

Verpstė – jausmų, troškimų ir vilčių išraiška

Tad visai nenuostabu, kad tradiciškai kiekvienai šventei menininkai ir tautodailininkai kuria šventės simbolį – verpstę, kuri paprastai eksponuojama parke prie bendruomenės namų. Viečiūnų seniūnijoje gyvenantys menininkai ir tautodailininkai iš medžio, metalo ir šiaudų yra sukūrę ženklus, kuriuos meniškai jungė į savotišką Baltų ženklų verpstę. Pernai  tautinių šokių kolektyvai ir folkloro ansambliai iš visos Dzūkijos „suverpė“ choreografinį spektaklį iš dainų, poezijos, šokių ir muzikos.

Šįmet šventės pagrindinis akcentas – verpstė iš augalų, kurią bendruomenės nariai kuria kartu su menininke, floriste, edukatore Rūta Kazakevičiene. Turėdama laisvesnio laiko, kūrėjų komandai padeda ir druskininkietė tautodailininkė Daiva Stoncelienė. Gamtinio dekoro studijos „Natūralistė“ įkūrėja R. Kazakevičienė sako, kad kūrybai ją įkvepia betarpiškas ryšys su gamta. Daugelį medžiagų, naudojamų savo kūryboje, ji pati susirenka klaidžiodama po pievas ir miškus Druskininkų apylinkėse, kai kurias medžiagas įsigyja ir užsienyje.

„Šįkart verpstės sukūrimas nemažas iššūkis man pačiai ir padedančiai komandai, – sako R. Kazakevičienė.  – Vien jau dydis verčia pasukti galvą, kaip gražiai sukomponuoti augalus. Dirbame prie kūrinio kasdien jau dvi savaites ir pamažu artėjame prie pabaigos, šventei tikrai suspėsime pabaigti.“

Verpstės – paveikslo dydis išties įspūdingas – 2,40 m aukščio ir 1,30 m pločio. Kūrėja pastebi, kad paveikslo fonas šįkart bus žalias, nes jis kuriamas iš natūralių stabilizuotų samanų, o pačiai verpstei bus panaudotos samanos ir įvairių atspalvių džiovinti augalai. Verpstė iš stabilizuotų samanų papuoš Bendruomenės centro parodų salę.

Kūrybinės išmonės iššūkiai

Tai ne vienintelis Verpstės festivalio metu sukurtas išskirtinis kūrybinis darbas. Festivalis vyko ne vieną dieną, jis tęsėsi visą vasarą iki pat Rudens lygiadienio šventės rugsėjo 24-ąją. Liepos mėnesį pirmąkart Druskininkų regione vyko penkias dienas trukęs erdvinių karpinių / raižinių pleneras. Jo metu 6 geriausios šalyje įvairių Lietuvos regionų karpymo iš popieriaus meistrės – Alma Stugienė (Kuršėnai, Šiaulių r.), Vilija Jurkuvienė (Tauragė), Gita Kolosovienė ( Obeliai, Rokiškio r.), Virginija Jurevičienė (Kupiškis), Lina Kabelkaitė (Leipalingis) ir Diana Lukošiūnaitė (Druskininkai) – iškarpė 28 metrus erdvinių karpinių juostų su verpstės motyvais (7  juostos po 4 metrus ilgio).

„Visos menininkės vienu balsu tvirtino, kad tokio ilgio juostų iki šiol dar neteko karpyti,“ – patikino plenero kuratorė Diana Lūkošiūnaitė, sertifikuota karpinių meistrė tautodailininkė, meno kūrėja iš Druskininkų. Karpinių juostos su verpstės motyvais, nugulusios ant popieriaus, dabar puošia Viečiūnų bendruomenės centro langus, dar įspūdingiau atrodo, kai švenčių progomis jose žaidžia šviesų instaliacijų spalvos.

Menininkės ne tik darbavosi žirklutėmis, bet ir Atvirų amato demonstravimo valandų metu Viečiūnų jaunimą ir susidomėjusius bendruomenės narius susipažindino su karpymo ir raižymo technika. Karpinių miniatūromis buvo galima pasigrožėti ir Bendruomenės centre surengtoje parodoje.

Miestelio istorijos vingiai

Kadaise žinomas dėl čia veikusio AB „Drobė“ Viečiūnų verpimo fabriko ir praeityje garsios krepšinio komandos Viečiūnų „Drobė“, miestelis dešiniajame Nemuno krante 2000-aisiais tapo Druskininkų savivaldybės dalimi ir per tą laiką patyrė daugybę pozityvių ir modernių poslinkių, pagerinusių gyvenimo jame kokybę.

Tačiau vietovės unikalumą nusako išliekamąją vertę turintys faktai. Tad prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, archeologas, baltų šventviečių tyrinėtojas ir žygeivis, nuo 1993 m. rengiantis ekspedicijas Lietuvos kraštui, gyventojams, kultūrai ir, žinoma, baltų genčių paveldui pažinti, Viečiūnų ir Druskininkų gyventojus rugsėjo 21 dieną kviečia į paskaitą “(Ne)atrasti Viečiūnai: senovės keliai ir kitos paveldo vietos“.

Lygiadienio aukos – padėka už vasaros gėrybes

Žinoma, laukiamiausias yra festivalio finalinis renginys – Rudens lygiadienio šventė, kurios ypatingai laukia vietinė bendruomenė, į kurią būtinai atvyksta ir ir svečiai iš kitų Druskininkų krašto vietovių.

Dar visai jaunas, trečią gimtadienį skaičiuojantis  festivalis jau turi tradicinius prasminius akcentus – be minėtos verpstės sukūrimo, finaliniame renginyje būtinai skanaujama įvairių patiekalų iš grikių – kasdienės dzūkų duonos. Rugsėjo 24-ąją į Griekynės kiemelį pasivaišinti grikių arbata, pyragais, blynais, medumi, duona, senovine buzele, gira ir net pasimėgauti grikių SPA kvies linksmos gaspadinės Laima ir Eleonora.

„Rudens lygė lietuviams nuo seno buvo ypatingas laikas, kai atsisveikinama su saule, kurią rudenį ir žiemą pakeičia ugnis namų židinyje, – sako Jolita Paulauskaitė-Mieliauskė, Viečiūnų laisvalaikio salės vadovė. –  Ne be reikalo tuo metu Baltų vienybės dienos padangę apšviečia ugnies liepsnos, deginami laužai, kuriuos pamaitiname grūdais ir pagirdome vandeniu.“

Dar vienas šventės akcentas, tampantis tradiciniu – šiaudinių baltų ugnies ženklų, sukurtų bendruomenės, ekspozicija.

„Šįmet sukūrėme 8 baltų ugnies ženklus, bet įspūdingiausias – didžiulis ožys, į kurį galima ir įlipti, ir jame pažaisti,“ – pasakoja J. Paulauskaitė- Miliauskė. – Kai kurie ženklai jau eksponuojami ir galima apžiūrėti parke prie Bendruomenės namų.“

Lygiadienio šventės metu bus atlikta apeiga Saulei ir Žemynai, šiaudinių ugnies ženklų atidavimo ugniai apeiga, kaip auka už skalsą ir visas gautas malones bus sudegintas įspūdingasis ožys – sotumo ir vaisingumo simbolis.

Taip saulei ir žemei bus padėkota už suteiktus turtus, gerą derlių ir kitas vasaros gėrybes.  „Ta auka labai prasminga, – mano Jolita, – nes pagaminti kūrinį, skirti tam laiko, kantrybės, sudėti širdį ir išmonę užtrunka, o liepsna plyksteli trumpai, tad norisi, kad šis reginys nebūtų šiaip, o pakerėtų žiūrovus, pakylėtų jų dvasią.“

Rugsėjo 24-ąją vyks gausi rudens gėrybių mugė, šventės žiūrovai galės dalyvauti įdomiose edukacijose, pavyzdžiui, sukurti darbelį iš senų laikraščių, pasipuošti namus žolynų dekoracija, išbandyti nenuspėjamą raugo keramikos piešinį ir kitas.

O kadangi Viečiūnų bendruomenės nariai jau pagarsėję kaip entuziastingi šokėjai, jie ir vėl kviečia dalyvauti akcijoje „Visa Lietuva šoka“. Tiesa, koks bus šokis, kol kas dar organizatoriai neatskleidžia.

Žiūrovus linksmis Rokas Kašėta su programa „Dzūkodelika“, o nusiteikti  minoriškam rudeniu kvies romantiškasis Dainotas Varnas.

Visa šventės programa čia 👉 bit.ly/LygiadienioSvente
____________________________________________________________

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė
Organizatoriai Druskininkų kultūros centras
Partneriai Viečiūnų Bendruomenė Versmė, Viečiūnų seniūnija

Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas.

Pirmoji vasara po pandemijos sugrąžino į Druskininkus aktyvų ir intensyvų kultūrinį gyvenimą. Po kelerių metų pertraukos vėl šurmuliavo Kurorto šventė su tradicine druskininkiečių eisena, kiekvieną savaitgalį įvairiose Druskininkų miesto erdvėse ir kitose savivaldybės gyvenvietėse organizuota gausybė renginių, vėl sutraukusių dešimtis tūkstančių druskininkiečių bei kurorto svečių. Druskininkai jau atsisveikino su vasaros sezonu, tačiau kurortas veikia visus metus, todėl ir renginių bus dar labai daug.

Apie kultūrinį vasaros sezoną, iššūkius ir nuveiktus darbus kalbėjomės su Druskininkų kultūros centro direktore Rimute Viniarskaite.

– Kuo šis vasaros sezonas buvo isškirtinis?

– Pagaliau baigėsi pandemijos ribojimai, kurie truko dvejus metus. Tas laikas labai prailgo, atrodytų, kad praėjo dešimtmetis. Ši vasara vėl buvo ta, kai, neribojami COVID-19 reikalavimų, vėl galėjome organizuoti renginius, viską planuoti ir daryti be jokių išlygų. Visiškai išlaisvėjome prieš Kurorto šventę, tad su šia tradicine švente startavome pilnu tempu. Pandemija nurimo, ir viskas pajudėjo su dideliu džiaugsmu – žiūrovai buvo labai pasiilgę atlikėjų, o atlikėjai – žiūrovų. Koncertuoti jie atvažiuodavo visai su kitu įkvėpimu.

Ši vasara buvo daug intensyvesnė, nes pareikalavo daug pastangų, reikėjo daugiau lėšų. Metų pradžioje viską planavome vienaip, bet paskui pamatėme, kad situacija keičiasi, daugėja turistų, tada ėmėme planuoti projektus, kitaip skirstyti lėšas.

– Ir kiekvienas savaitgalis būdavo kupinas renginių.

– Taip, buvo nelengva, nes turime savo padalinius, kurie irgi planuoja renginius savo bendruomenėms. Tad kartais savaitgaliais būdavo surengiama ne po vieną, o po du ar tris renginius. Tekdavo labai atsakingai planuoti savo žmogiškuosius resursus. Juk žiūrovai mato tik koncertinę dalį, o pasiruošimas tam trunka gerokai ilgiau. Jei renginys vyksta dvi-tris valandas, tai pasiruošti reikia ne vienos dienos, o po to reikia dar ir tvarkytis ne vieną dieną. Ta nematoma pusė irgi sudėtinga.

– Su nedidelėmis pajėgomis surengėte daug renginių. Kur yra paslaptis, kad viską suspėjate?

– Na, čia paslapčių jokių nėra – kolektyvas yra patyręs, dirba profesionalūs specialistai ir savo srities žinovai. Galime iš anksto numatyti įvairius variantus ir tam pasiruošti. Aišku, vienientelis dalykas, kuriam sunku pasiruošti, nes jis tiesiog neprognozuojamas, – tai oro sąlygos. Nors ši vasara negąsdino mūsų škvalais, tačiau visada turime būti pasiruošę viskam. Renginys – gyvas organizmas, kuris susideda iš daugybės detalių – darbuotojų, atlikėjų, oro, jis net ir nuo žiūrovų nuotaikos priklauso. Jei ateina į šventę su gera kompanija ir puikiai nusiteikę, tai viskas būna gerai. O jei nuotaika bloga, tai net ir geriausias koncertas jos nepakels. Smagu, kai žiūrovas į koncertą ateina puikiai nusiteikęs  – jo gera nuotaika lemia ir dalį koncerto sėkmės.

– Visi koncertai buvo nemokami, visi stebisi, kad taip yra.

– Taip, Druskininkai tam skiria ypatingą dėmesį – turistas turi būti patenkintas viskuo ir rasti kurorte malonių veiklų po sveikatinimo procedūrų. Renginių organizavimui didžiąją dalį lėšų iš biudžeto, iš kurorto rinkliavos skiria savivaldybė. Dar vienas pinigų šaltinis – projektinės lėšos. Patys rašome kultūrinių renginių projektus, jų įgyvendinimui skiriamos lėšos. Šįmet jau vėl išdrįsome kreiptis ir į verslo atstovus, kurie geranoriškai ir dosniai prisidėjo prie Kurorto šventės rengimo. Beje, jie visuomet noriai pagal galimybes palaiko mūsų siūlymus papildyti renginių programas savo veiklomis.

Kai pagaliau Druskininkuose duris atvers naujųjų Kultūros ir kongresų rūmų salės, žinoma, bus ir mokamų renginių, nes kol jų nėra, garsių atlikėjų koncertiniai turai, spektakliai mus aplenkia.

– Koks buvo didžiausias šios vasaros iššūkis?

– Žinoma, tai 20-asis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Mes jį organizuojame tik antrus metus, jaučiam didelę atsakomybę, nes festivalio kokybės kartelė iškelta aukštai. Manau, kad šį iššūkį garbingai priėmėme ir sėkmingai įveikėme, šių metų festivalio programa buvo labai įvairi, profesionali ir įdomi.

– Ar Kurorto šventė po dvejų metų pertraukos nebuvo didelis iššūkis?

– Kurorto šventė visada būna iššūkis, veiksmas vyksta keliose scenose, skirtingose erdvėse, didelė veiklų apimtis, nes norime patenkinti visų amžiaus grupių poreikius – ir vaikų, ir senjorų, ir jaunimo, ir šeimų. Džiaugiuosi, kad šiemet vėl atgijo eisenos tradicija.

– Kai kurios tradicinės šventės šiemet įgavo naujų formų.

– Šiemet kitaip šventėme Velykas. Ieškojome naujos formos, pasirinkome parko erdvę, kurią, mano galva, puikiai išnaudojome. Praplėtėme veiksmo laiką, kad ne tik dieną, bet ir vakare žmonės galėtų pažiūrėti į apšviestus kiaušinius ar žydinčius narcizus. Dideli velykiniai margučiai buvo dekoruoti specialiais dažais, kurie ir patiems dailininkams, dekoratoriams buvo iššūkis. Pastaraisiais metais, kai reikėjo laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti, viskas taip susidėliojo, jog vis dažniau renginius planavome kitu formatu, pratęsdavome veiksmą sutemus, kad žmonės nesitelktų, srautai išsiskirstytų. Ir tai pasiteisino su kaupu, nes tradiciniai renginiai įgavo naujų spalvų, o žiūrovų netrūko, nes pandemija žmones išmokė vaikščioti, ypač tapo populiaru vaikštinėti kartu su šeima.

Būna, sulaukiame priekaištų, kad renginių formos kartojasi. Bet su renginiais yra taip pat, kaip ir su automobiliu. Nesvarbu, kad kitoks automobilis, ratai vis tiek lieka keturi. Taip ir su renginiais – formos galbūt panašios, bet turinys tai skiriasi.

Mums svarbu, kad visose šventėse visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, estetinio skonio, surastų sau įdomių dalykų. Stengiamės, kad ir močiutė, ir vaikas, ir jaunuoliai patirtų gerų įspūdžių. Paprastai orietuojamės į įvairiapuses veiklas šeimai, nes būtent jos sudaro pagrindinius turistų srautus Drusininkuose.

– Kultūrinę veiklą organizuoja ne tik Druskininkų kultūros centras, bet ir jo padaliniai. Kaip jiems sekasi?

– Viečiūnų ir Liepalingio padaliniai dirba intensyviai. Labai gerai, kad jie turi namus, ten vyksta nuolatinis šurmulys, judesys, sutelkiamos bendruomenės. Užbaigus Leipalingio dvaro rekonstrukciją, jame atsirado naujos erdvės, o tai suteikė galimybių kurti naujus renginius. Dar tik antrus metus organizuotas Dvaro festivalis Leipalingyje įsisuko, į prasmingus renginius kviečia ne tik druskininkiečius, bet ir turistus iš Lietuvos. Čionai atvyksta ir žinomi muzikos, ir teatro pasaulio žmonės. Smagu, kad mūsų savivaldybėje labai aktyvios bendruomenės, jos įprasmina kultūros veiklą.

– Ką įnešė Ukrainos karas į kultūrinį renginių kontekstą?

– Taip, šie įvykiai įnešė savo spalvų į mūsų valstybės šventes, visose šventėse atsirado ukrainietiškas ženklas. Karas Ukrainoje labiau įprasmino mūsų valstybės šventes, priminė devyniasdešimtuosius, kai sėkmingai išsprūdome iš blogio imperijos, leido suprasti, kiek daug šiandien mes turime.

Man asmeniškai Ukrainos įvykiai labai skaudūs, iki šiol negaliu linksmintis pilna koja, nes vis galvoju apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip ten viskas baigsis. Šie įvykiai į mūsų gyvenimą įnešė kitą prasmę ir supratimą, kad laisvė nėra duotybė, ją reikia saugoti.

– Šią vasarą Druskininkuose vyko Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Nors kultūrinę jos dalį organizavo konkursą laimėjusi bendrovė, tačiau ir Druskininkų kultūros centras neliko nuošalyje.

– Mes padėjome organizatoriams, kurie laimėjo šį projektą, ir palaikėme lietuvišką dvasią, kartu su pasaulio lietuviais pabuvome bendrystėje. Manau, kad buvome tikrai geri partneriai šio renginio organizatoriams.

– Vasara baigėsi, bet kultūrinis gyvenimas Druskininkuose tęsiasi. Kokie bus artimiausi renginiai?

– Dar laukia festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo renginys ir Turizmo dienos. Taip pat dar vyks renginiai senūnijose, ruošiamės Savivaldos dienai. Atėjus rudeniui, jau penktą kartą kviesime į Šviečiančių moliūgų vakarus. O jei rimtai, tai jau pradėjome ruoštis svarbiausiam renginiui – Kalėdoms. Jau kalbamės su Kalėdų Seneliu, dėliojame jo susitikimų su vaikais grafiką, planuojame kalėdinių dirbtuvėlių darbus. Tai – finalinė metų šventė, kuriai nuotaika kuriama visą mėnesį.

– Tai kokia buvo praėjusi vasara Druskininkuose?

– Vasara buvo gera, labai intensyvi, netrūko žiūrovų, skambėjo daug populiariosios ir klasikinės muzikos.

Gyvenome tikrai spalvingą kultūrinį gyvenimą.

Parengė Laimutis Genys
Mano Druskininkai

Paskutinį vasaros šeštadienį Druskininkai kvies švęsti su gera poezija, autorine muzika, lyrine nuotaika, mylimais bardais ir aktoriais – jaukiame ir vis dar žaliame K. Dineikos sveikatingumo parke vyks dainuojamosios poezijos šventė „Spinduliuojantys poeziją“, žadanti šiltas emocijas.

„Tai gražus laikas pristabdyti beprotišką lėkimą ir nusitekti minoriškam rudeniui. Poezija, persipindama su muzika, skambės net ir skardenant į stogą paskutiniam vasariškam, o gal jau ir rudeniškam lietui, ir bus pasiekiama net ir atsitiktiniams praeiviams,“ – sako organizatoriai.

Dainuojamosios poezijos šventė Druskininkuose „Spinduliuojantys poeziją“ – vienintelis regione šio žanro tęstinis tradicinis renginys, į savo veiklas įtraukiantis didelį būrį bardų muzikos gerbėjų iš Druskininkų ir visos Lietuvos. Šventės dalyviai – profesionalūs dainuojamosios poezijos atlikėjai: aktoriai, poetai, kompozitoriai, muzikantai. Žiūrovų mėgstami Lietuvos atlikėjai užtikrins kokybišką ir aukštą meninį koncerto lygį ir padovanos daugybę gerų emocijų žiūrovams.Visi koncertai – nemokami!

Ši šventė neatskiriama nuo geros poezijos ir literatūros, kurią skaito talentingi aktoriai. Specialią programą „Preliudija“, skirtą Antano Vienuolio 140-osioms gimimo metinėms, pristatys Vladas Bagdonas. Dainuojantis aktorius giliu, atpažįstamu ir hipnotizuojančiu balsu neįkyriai ir jausmingai kalbėsis su žiūrovais rašytojo kalba. Žodžio raišką ir emocijas sustiprins Zarasų kultūros centro mandolinų ansamblio melodijos (vadovas G. Andrijauskas).

Aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė pakvies į poetinį vyksmą-skaitymus pagal Jotvingių premijos laureatų Nijolės Miliauskaitės ir Vytauto P. Bložės eiles ,,Tikėjimai“.  Ši valanda skirta porai, kuri didelę savo gyvenimo dalį gyveno ir kūrė Druskininkų mieste ir jo apylinkėse. Kaip sako patys aktoriai: „Per tas šešiasdešimt minučių norėtųsi perteikti unikalų ir jautrų šių dviejų kūrėjų gamtos ir aplinkos pajautimą, atidumą žodžiams ir santykiams. Atidumą viens kitam ir vienas kito kūrybai. Tuo pačiu kviesime išgirsti jų amžininkų, kitų poetų ir rašytojų prisiminimus apie šią unikalią poetų, kūrėjų porą. Jei išdrįsime pasidalinsime ir savo asmeninėmis patirtimis ir susitikimais su šiais poetais ir jų kūryba.“

Dainų autorius ir atlikėjas Gytis Ambrazevičius 2012 metais buvo  įvertintas Sauliaus Mykolaičio premija už ryškiausią debiutą dainuojamosios poezijos scenoje. Subūręs grupę, 2016 metais tapo jaunų grupių konkurso „Garažas“ prizininku. Beje, Gytis dažnai vadinamas gražiausiu Lietuvos bardu. Atlikėjas  neabejotinai sužavės susirinkusius ne tik tobula išvaizda, bet ir atliekamomis dainomis.

Andrius Zalieska-Zala Druskininkuose svečiuojasi nebe pirmą kartą ir kaskart atskleidžia vis naujas savo puses.  Gerai žinomas roko grupės „Arbata” lyderis, vokalistas, guru ir dvasinis tėvas per daugiau nei 20 aktyvios kūrybos metų su grupe išleido 6 studijinius albumus, rinktinių dainų plokštelę. Jis ne tik pats kuria eilėraščius, bet paverčia juos dainomis, eksperimentais ir suguldo į solinės veiklos albumus. Zalos koncertai kupini improvizacijų – nuo tekstų gylio ir juoko pro ašaras, nuo kalbų tarp dainų iki mąslių nutylėjimų. Zala meistriškai moka melodiją ir jausmą vienu mostu pernešti į klausytojų ausis tiesiai iš savo širdies. Kiekvienas koncertas – nepakartojamas energijos žaismas. Nepraleiskite progos tuo įsitikinti!

Dainuojantis aktorius Olegas Ditkovskis jau ne vienerius metus klausytojus džiugina puikiomis savo kūrybos dainomis. Žinomas menininkas publikai puikiai pažįstamas iš kadaise suvaidintų vaidmenų teatre ir kine bei koncertų su grupe „Aktorių trio“, kurioje su kolegomis Kostu Smoriginu ir Sauliumi Bareikiu atlikdavo autorines dainas. Keletą metų koncertavo su projektu „Meilės trikampis“,  vėliau – kartu su atlikėja Neda Malūnavičiūte. Olegas Ditkovskis – puikus melodistas, jautrių dainų kūrėjas. Atlikėjas itin retai koncertuoja vienas, ir būtent todėl yra labai laukiamas ir pasiilgtas.

Grupės „Baltos varnos“ niekam atskirai pristatyti nereikia, nors į kurortą atskrenda retokai.  Baltaplaukės seserys dvynės Milda Andrijauskaitė-Bakanauskienė ir Teresė Andrijauskaitė ryškiai spindėjo įvairiuose muzikiniuose projektuose, kuriuose žiūrovus pavergė jų daina „Dalija“. Merginas, kurias tėtis kartą pavadino etnokultūros chuliganėmis, kartu su grupe neseniai įrašė ir išleido naują studijinį albumą „Kuždesiai“. Etnomuzikologijos mokslus baigusių atlikėjų kūryboje atsirado naujas skambesys.  Milda ir Teresė pačios kuria muzika ir žodžius. Yra pelnusios Sauliaus Mykolaičio vardo premiją. Savitumu ir grynumu išsiskiriančios merginos šventėje pristatys akustinę dainų programą.

Ir pati didžiausia naujiena – daugelio numylėta grupė  ATIKA vėl grįžta į sceną! Atsikūrusi, atjaunėjusi ir sustiprėjusi. Su naujomis ir laiko patikrintomis dainomis. Grupė, kuri lydėjo į pirmus pasimatymus, guodė, ramino ir gydė. Tebūnie kas buvo. Tebūnie kas bus. Į dainuojamosios poezijos šventę jus vilioja legendiniai Darius Žvirblis,  Michailas Denisenko ir Haroldas Liumparas.

Į dainų tekstus dainų autorius Darius Žvirblis sudeda savo patirtis, fantazijas ir liguistumus. Iš esmės, tai yra jo slapti dienoraščiai, kurių teoriškai niekam neparodytų. Bet kadangi tai yra dainos, Darius ragina padainuoti kartu. O ritmas ir rimas – kaip žaislai, tarsi „Monopolio“ kortelės ar lego kaladėlės. Taip smagu kartais būna pažaisti.

Leidinių mugėje bus pristatomi poezijos ir bardų muzikos leidiniai.

Visa šventės programa ČIA.

_________________________________________________________________________

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneris Bardai.lt
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Renginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas

Po Joninių prasidėjęs tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ jau peržengė pusiaukelę. Jubiliejinio –  20-ojo festivalio – koncertai kiekvieną savaitgalį į įvairias kurorto erdves sutraukia minias klasikinės muzikos gerbėjų.

Prieš devyniolika metų šį muzikos ir kitų menų festivalį pradėjęs Lietuvos muzikų rėmimo fondas išaugino jį iki aukščiausio prestižo meno šventės, kurios organizavimą pernai perėmęs Druskininkų kultūros centras šiemet pakvietė į jubiliejinę – dvidešimtąją „Druskininkų vasarą su M. K. Čiurlioniu“.

Festivalio pagrindinė nata – talentingas jaunimas

Kuo ypatingas šių metų festivalis? Kaip teigia jo organizatoriai, šįmet į menų šventę buvo pakviesta daug svečių iš užsienio, taip pat koncertų programoje – būrys talentingo jaunimo, kuriam ir buvo teikiamas prioritetas. Festivalio programa sudaryta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, Pažaislio muzikos festivaliu. 

Festivalio gerbėjams įsiminė atidarymo koncertas, kurio metu koncertavo kamerinis ansamblis „Musica Humana“ su žinoma solistų pora K. Zmailaite ir E. Seiliumi. Koncertas sulaukė gausybės žiūrovų, kurie netilpo į Druskininkų bažnyčią.

Muzikos gurmanams buvo pasiūlytas aukščiausio profesionalumo koncertas M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje – druskininkiečiai ir kurorto svečiai turėjo unikalią galimybę išgirsti ugningojo fortepijono virtuozo Alexanderio Paley, gyvenančio tarp Niujorko, Paryžiaus ir Vilniaus, suburto kolektyvo „Paleasis“ koncertą. Šis koncertas, surengtas bendradarbiaujant su Pažaislio festivaliu, nepaliko abejingų.

Bažnyčioje koncertavo pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs jaunų ir labai talentingų muzikantų kolektyvas iš Lenkijos „Baltic Neopolis Orchestra“, pristatęs originalius lenkų klasikinės ir muzikos kūrinius bei muzikinį lenkiškos muzikos popuri. Jaunieji muzikantai užbūrė meistriškumu ir pozityvumu.

Festivalyje buvo ne tik klasikinės muzikos koncertų. Pramogų aikštėje pasirodė garsiausias Lietuvoje perkusijos ansamblis „Giunter Percussion“ – šis koncertas buvo įtrauktas į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių kultūrinę programą.

Pirmą kartą festivalyje vienas vakaras buvo skirtas klasikinės gitaros muzikai – bažnyčioje pasirodė „Baltijos gitarų kvartetas“, sutraukęs gausybę žiūrovų ir sužavėjęs neįprastai – gitaromis puikiai atliekama M. K. Čiurlionio muzika. Pasak gitaristo S. Krinicino, publika buvo nepaprasta, rodės, stengėsi išgirsti kiekvieną natą.

Miesto muziejuje jaunatvišku muzikavimu žiūrovus pradžiugino fortepijonis trio „META“ – trys talentingi muzikantai atliko įvairių stilių muziką ir žavėjo kūrybine bei žmogiškąja charizma. Muziejaus salė negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų pasiklausyti šio kolektyvo muzikavimo.

Praėjusį savaitgalį tradiciškai sulaukėme legendinio Čiurlionio kvarteto pasirodymo, kuris parengė ypač sudėtingą ir įvairią programą. Kartu su kvartetu dainavo jauna ir talentinga solistė A. Pilibavičiūtė, kurios jautriai atliekama B. Dvariono „Žvaigždutė“ daugeliui klausytojų išspaudė  ašarą.  Pasak smuikininko D.Dikšaičio, kaskart koncertuodami Druskininkuose, atlikėjai jaučia jaudulį ir atsakomybę, nes Čiurlionio kvartetas yra lyg šio festivalio talismanas.

Originalios programos, vakaro impresija, gurmaniškas kinas

Nors festivalis jau persirito į antrąją pusę, tačiau muzikos gurmanų dar laukia penki puikūs penki koncertai. Ateinantį Žolinių ilgąją savaitgalį festivalio programoje – net du koncertai.

Penktadienį nustebinti ketina druskininkietė pianistė G. Gedvilaitė-Göhle. Reto grožio K. Dineikos sveikatingumo parke įsikurs Claros Shumann salonas, kur spalvingai ir paslaptingai atgis garsūs praeities meno veikėjai – juos įkūnys pianistė Guoda  su savo muzikiniais kolegomis E. Dvarionaite, R. Zubovu ir P. Anderssonu. Profesionalūs muzikai ir jaunieji talentai bendraus su publika, skaitys poeziją, aptarinės muziką, meną ir kurs teatralizuotus muzikinius stebuklus. Per Žolines Druskininkų bažnyčioje klausytojams bus pasiūlyta originali smuikininkės I. Klusaitės, garsaus saksofonininko P. Vyšniausko ir sutartinių giedotojų grupės „Sasutalas“ programa – S. Bacho solinių kūrinių smuikui, džiazinių saksofono improvizacijų ir lietuvių liaudies sutartinių derinys.

Rugpjūčio 19 dieną Švendubrėje, kur dažnai lankydavosi pats Čiurlionis, rymodavo prie ąžuolo ir tapė savo garsųjį triptiką ,,Raigardas“, po žvaigždėtu dangumi vyks vakaro impresija „… esame AMŽINYBĖ ir BEGALYBĖ“. Čiurlionio ir Sofijos laiškus skaitys du talentingi menininkai – J. Tertelis ir V. Šumilovaitė-Tertelienė. Druskininkietė pianistė R. Žilienė skambins Čiurlionio kūrinius, liaudies dainas atliks M. E. Bieliukaitė, judesio miniatiūras – šiuolaikinio šokio studija OPUS.

Rugpjūtį sulauksime tarptautinio kolektyvo – jaunų talentingų muzikančių ansamblio „OrgaVoce“ pasirodymo. Šis kolektyvas Druskininkuose viešės pirmą kartą – tai tarptautinė jaunų merginų komanda: lietuvė vargonininkė ir dvi solistės – italė ir armėnė. Jos pristatys programą „Keičiant stereotipus“, skirtą kompozitorių moterų kūrybai.

Paskutinį rugpjūčio šeštadienį Druskininkų bažnyčioje koncertą surengs profesionalų trijulė – vargonininkė D. Encienė ir jos kolegos – solistė A. Krikščiūnaitė ir voltornos virtuozas E. Stanelis.

Rugsėjį M. K Čiurlionio namuose-muziejuje duris atvers improvizuotas kino teatras. Pernai startavusi kino filmų platforma pritraukė nemažai žiūrovų, tad formuojama nauja tradicija – kino gurmanams bus pristatyti ir parodyti trys lietuvių kūrėjų filmai, vienaip ar kitaip sietini su menininkais ir kūryba: „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“, „Iš kur tas švytėjimas“ ir „Dangaus šešėlis“. Kiekvieną filmą pristatys režisieriai. 

Festivalį vainikuos finalo koncertas Čiurlionio gimtadienį – choro “Polifonija” pasirodymas.

Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė pripažino, jog organizuoti tokias garbingas tradicijas turintį renginį buvo didelė atsakomybė ir neeilinis iššūkis. Po pernai sėkmingai surengto festivalio šiemet organizatoriai sau kėlė dar aukštesnius reikalavimus, į programą įtraukdami labai įvairius kolektyvus ir atlikėjus. Direktorė džiaugėsi, jog viskas vyksta pagal planą, o festivalio koncertai sutraukia tiek klausytojų, kad sunkiai betelpa į koncertų erdves.

„Malonu, kad festivalio koncertų paklausyti į Druskininkų bažnyčią susirenka minios žmonių. Norintieji sunkiai sutelpa bažnyčios erdvėje, tai rodo, kad festivalis kelia didelį druskininkiečių ir kurorto svečių susidomėjimą. Šiemet koncertus perkėlėme net į penkias kurorto erdves, tai suteikė galimybę kurti vis kitokią koncertų atmosferą. Jau pradedame galvoti apie ateinančių metų festivalio programą, atsižvelgdami į tai, kokie kolektyvai ir atlikėjai sutraukia didžiausias klausytojų auditorijas, ieškosime naujų vardų ir kolektyvų, kviesime publikos pamėgtus atlikėjus,“ –sakė R. Viniarskaitė.

________________________________________________________

Organizatoriai Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų kultūros centras
Festivalio sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Partneris Lietuvos nacionalinė filharmonija
Globėjas klebonas Vaidas Vaišvilas
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Jau tris kartus piršlys su rūtomis puošta lazdyno lazda beldėsi į būsimos jaunamartės namus: mergelė „užgerta“, piršlys sočiai pavaišintas, pasoga suderėta, o jaunikio butelys ant stalo mergelės atkimštas ir rūtų vainikėliu padabintas. Taigi, tris dienas ir tris naktis Druskininkuose aidės lamzdžiai, dundės būgnai, grieš kapelijos, skambės dainos ir trinksės šokiai. Rugpjūčio 5–7 d. mieste vyks 29-oji Dainavos krašto folkloro šventė, į kurią suvažiuos beveik 170 autentiško folkloro puoselėtojų iš įvairių  Lietuvos regionų ir pristatys specialiai parengtas koncertines programas apie Dzūkijos ir kitų regionų senųjų vestuvių tradicijas: papročius, apeigas, dainas, verkavimus, tautinius kostiumus.

Gaivindami šimtmečių tradicijas, išsaugosime tautos tapatumą

„Gyvename moderniame pasaulyje, todėl nenuostabu, kad į mūsų gyvenimą ir ypač šventes skverbiasi populiariajai kultūrai būdingi elementai, – sako šventės rengėja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Tradicijos susipina, niveliuojasi, tampa vis sudėtingiau išsaugoti etninį savitumą, krašto identitetą, todėl ieškome formų, kaip išlaikyti, pateikti šiuolaikinei visuomenei ir leisti pritaikyti šiandien šimtmečius skaičiuojančias tradicijas, kurios kalba apie mūsų tautinį tapatumą.“

Anot L. Balčiūnienės, šventės tema – vestuvės – pasirinkta neatsitiktinai. „Džiugina, kad vis dažniau tenka išgirsti apie dviejų jaunų žmonių jungtuves, kurios vyksta išlaikant bent dalį senųjų papročių sakralumo, – neslepia jausmų etnografė. – Juk atsisveikinimas su jaunyste ir perėjimas į vedybinį gyvenimą amžiais buvo suvokiamas kaip itin atsakingas procesas, mūsų protėviams visa, kas susiję su šeimos kūrimu buvo šventa, gal todėl jie tvirtai ir užtikrintai žengdavo koja kojon, dažniau nei mes būdavo apsupti darnos, pastovumo ir supratimo.“

Šventės dalyviai ne tik šokdins ir kvies linksmintis vestuvių svečius, bet ir supažindins su senaisiais skirtingų Lietuvos regionų vestuvių papročiais, apeigomis, kurių šia proga būdavo atliekama gausybė. O vestuvių dainos, beje, yra turtingiausias ir visoje Lietuvoje prigijęs, išlikęs ir turintis tradiciją dainų žanras, tad jų šventėje skambės tikrai daug.

Šventė, kaip ir senosios lietuviškos vestuvės, turės net kelias privalomas apeigų dalis

Po pažintinių, piršlybų, sutartuvių prasidėdavo didysis pasiruošimas vestuvėms. Kvieslys su lazda, išdabinta gėlėm, eidavo per namus ir skaitydavo oraciją: „Prašom vestuvėn, ataikit seni pasėdėc, jauni – pašokinėc. Jaucias in pecių pririštas, peilis šiknon inkištas, kas dais – atsipjaus ir paragaus“. Jaunoji iš vakaro pati „eidavo su drūškom arba svočia“ per visus kaimynus, atsisveikindavo nusilenkdama ir kviesdavo ateiti išleisti ją.

Į pačią svarbiausią jaunajai šventės dalį – mergvakarį arba pintuves – susirinkdavo visą gyvenimą jaunąją supusios, jai itin svarbios ir artimos moterys. Dainuodavo dainas, pasakodavo piršlybų, vestuvių ir mergvakarių istorijas, drauge juokdavosi ir linksmindavosi, graudindavo jaunąją, gausiai dalinosi darnaus šeimyninio gyvenimo patarimais. Apie mergvakario tradicijas, apeigas, dainyno išlaikymą ir veiklų modifikacijas keičiantis kartoms papasakos garsi lektorė, etnologė Gražina Kadžytė, pati bene pusšimtyje vestuvių buvusi pamergė ir svočia, pastaruoju metu konsultuojanti mergvakarių ir kitų vestuvinės rėdos apeigų organizatorius, besidominčius tautiškuoju paveldu.

Kokiais vestuviniais tradiciniais kostiumais dabindavosi dzūkai, papasakos lektorė Asta Vandytė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė, tradicine tekstile besidominti jau beveik 4 dešimtmečius.

Pintuvių metu pamergės pindavo rūtų vainikus, gražiausiu nuotaka puošdavosi per vestuves. Nuo šio vakaro nuotaka plaukų nebepindavo į kasas, o nešiojo susivijusi į tūteles (bizus) . Apie tai, kaip anuomet kasas pynė mergaitės, merginos ir moterys, kūrybinėse dirbtuvėse  „Supinsma kaselas“ praktinių užsiėmimų metu pasakos etnologė Jolanta Balnytė,  Kauno r. Ramučių kultūros centro etnografė, ji atskleis kasų pynimo būdų paslaptis ir įvairovę, kuo skyrėsi kasdienis ir šventadienio kasų pynimas.

Vestuvių apeigas ir papročius lydėdavo nuotakos išgyvenimo dramatizmas. Savo sielvartą dėl to, kad bus atskirta nuo bendraamžių, brolių ir seserų, gimtųjų namų ir tėvų, mergina išliedavo verkavimais ir graudžiomis dainomis, kuriose buvo kalbama apie ateities netikrumą, būsimus rūpesčius, nuogąstavimus dėl bernelio būdo, galimas negandas, apie atsiskyrimą. Etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė kūrybinėse dirbtuvėse  „Supinsma kaselas“ kvies į mokymus „Veseiliniai verkavimai“.

Literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas Donatas Sauka vestuves, kurias netgi didžiausi bėdžiai švęsdavo kelias dienas, palygino su masiniu, teatralizuotu vaidinimu, savotišku jausmų teatru. „Liaudies gyvenime nėra geresnės galimybės kaip vestuvės pamąstyti apie visą žmogaus dalią, apie gražiuosius ir tamsiuosius jos tarpsnius, tad savaime aišku, kad šiose dainose atsiveria daugiau jausmų gilumos, kokios nematyti kituose poetiniuose žanruose,“ – rašė profesorius.

Kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose skleisis senųjų papročių esmė ir gelmės, nuotaiką kurs folkloro ansambliai „Kuršių ainiai“ (Klaipėda), „Nova“ (Šakiai), „Raskila“ (Panevėžys) ir „Stadałėłė“ (Druskininkai).

Vestuvės – linksma ir spalvinga šventė visiems!

Vestuves anuomet kelias dienas švęsdavo net didžiausi bėdžiai: prikepdavo „babkų“, dažydavo jas į varškę, surinktą iš viso kaimo, ir taip vaišindavosi linksmi kelias dienas, net be degtinės. Šventėje dalyvaudavo ne tik plati giminė, bet ir visas kaimas, o kartais net kaimyniniai – gi Druskininkai vasarą pilni svečių, ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš už jūrų  marių! Tad šventę tris dienas švęsime laisvai, linksmai ir triukšmingai.

Tie, kas ateis, galės smagiai dūkti ir šokti dvi dienas Druskininkų pramogų aikštėje vyksiančiuose koncertuose „Kapelijų grajus“. Grupė „Smetonos ūsai“ kvies šokti polkas, valsus, fokstrotus ir kitus figūrinius šokius. Kapelija „Martvežiai“, pavadinta lietuvininkų vestuvių personažo – vežimo, kurį jaunikis pasiųsdavo parvežti jaunosios iš jos tėvų namų, vadeliotojo, –  vardu, gros liaudies muziką, tinkančią ir šiuolaikinėms vestuvėms! Ansamblio iš Žemaitijos „Kuršių ainiai” kūrybiniame akiratyje – ne tik lietuvininkų, bet ir žemaičių, dzūkų folkloras – dainos, šokiai, rateliai, žaidimai, gausus instrumentinės muzikos repertuaras. Ir tai dar ne visi veselėn pakviesti muzikuoti: svečius linksmins „Raskila“ (Panevėžys), „Verpeta“ (Kaišiadorys), „Nova“ (Šakiai), „Žeiria“ (Varėna), kapela „Griežikai“ (Vilnius).

Norintys jaukiai padainuoti ir pašokti ratelius kviečiami į K. Dineikos sveikatingumo parką, kur vyks „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“. Popietę ves aktyvus kultūros puoselėtojas iš Marcinkonių Jonas Bajoriūnas, o dainas kartu užtraukti kvies folkloro ansambliai „Stadałėłė“ (Druskininkai), „Kuršių ainiai“ (Klaipėda) „Verpeta“ (Kaišiadorys), „Raskila“ (Panevėžys), „Žeiria“ (Varėna), „Nova“ (Šakiai), „Dainuviai“ (Lazdijai), „Serbenta“ (Leipalingis) ir „Žemynėlė“ (Viečiūnai).

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo

Ar būsite kviestas, ar nekviestas į šias dideles vestuves, galėsite ne tik šokti ir linksmintis iki valiai, bet ir paragauti gardžių vestuvinių vaišių. Visa Vilniaus alėja nuo pat Druskininkų bažnyčios iki Pramogų aikštės bus nustatyta stalais, lūžtančiais nuo mugės gardumynų: ragaišių, saldžių kaštonų, grybukų, gal net bulvinių bandų, kąsneliais pjaustytos karštos mėsos, rasite ir skilandžių, dešrų, visokių vyniotinių. Nepamirškite, kad svečiai, eidami į vestuves, irgi atsinešdavo valgių, dažniausiai prispirgintų grikinių babkų, karvojaus, medaus, sūrio, pasidarydavo naminio alaus, giros, o štai degtinės būdavo mažai! Jei iš anksto nepasirūpinote dovanomis jauniesiems, tai čia rasite daugybę dalykų, reikalingų gyvenimo pradžiai – ir buityje reikalingų puodynių, puodelių, dubenėlių, šaukštų, ąsočių, ir namų puošmenų – amatininkų išdrožinėtų paukštukų, žalčiukų, taip pat staltiesių, rankšluosčių, patalų, ir karolių, auskarų, žiedelių, ir dailių suknių ar skrybėlaičių.

Susikrauk kraičio skrynią pats

Na, o jei galvojate, kad jūsų kuparas dar tuščias ir jau laikas krautis pasogą, būtinai apsilankykite amatų edukacijose „Procavok sanobiškai“. Čia išmoksite velti iš vilnos, nerti nėrinius, megzti pirštines, austi juostas, lipdyti dubenis, molines švilpynes, pasigaminti žalvarinį papuošalą  ar nusipinti odinę apyrankę.

O kur dar šaukštų drožybos, puodų žiedimo, prieverpsčių puošybos, žaislų siuvimo ar sodų rišimo pamokos! Jei domitės bitininkyste, tai nepraleiskite edukacijos apie drevinę bitininkystę: Romas Norkūnas iš Musteikos kaimo  puoselėja tradiciją, kurią dar suspėjo perimti iš senųjų krašto amato žinovų.  Jiskala drevinį avilį, pina geinį,  lipa į dravę, skelia ugnį skiltuvu, kuria dūmauką, lydo vašką, lieja žvakes, o po medunešio vaišina dreviniu medumi. Prisilieskite nors trumpam  prie senovinio, šimtmečiais iš kartos į kartą iki mūsų dienų perduodamo amato.

Neabejojame, kad kraičio skrynią turtų greit prikrausit. Beje, amato mokys ir mugėje dalyvaus tik tautodailininkai ir sertifikuoti meistrai. Tradicinių amatų galės pramokti visi norintys.

Tikimasi, kas šventės metu vyksiančios veiklos  ne tik leis giliau pažinti regionų vestuvių papročius, bet ir užtikrins papročių, folkloro tęstinumą ir išsaugojimą, išryškins regionų kultūrinį identitetą. Specialiai šiai šventei sukurtos programos neliks užmaršty, vėliau kolektyvai jas atliks savo krašto bendruomenių renginiuose.

„Norisi tikėti, kad šventės metu atgaivintos senosios vestuvių tradicijos sukels norą labiau pasidomėti savo krašto vestuviniais papročiais, o renginiuose apsilankę dabar labai išpopuliarėję vestuvių organizatoriai pasisems idėjų, kaip tuos papročius ir apeigas, ne tik duoną su druska ir šeimos židinio perdavimo ceremoniją, pritaikyti šiuolaikinėse vestuvėse, – šypsosi etnografė L. Balčiūnienė. – Mūsų kultūroje yra daug įdomių ir įvairių tradicijų, tad gal kuri pasirodys įdomi ir taps puikiu šventės akcentu?“.

Visa šventės programa ČIA.

Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – Leipalingis, garsėjantis ne tik čia sklandančia jotvingių dvasia, bet ir svetingumu bei išskirtinėmis kultūrinėmis veiklomis, – artėjantį savaitgalį vėl laukia gausybės svečių. Čia, po kapitalinės rekonstrukcijos visiškai atgimusio Leipalingio dvaro papėdėje ir pačiame dvare, ketvirtą kartą liepos 21–24 d. vyks Jotvingių šventė, sutraukianti pulkus žiūrovų iš visų Lietuvos kampelių. Šventė išsiskiria savo forma ir esme: apjungiant Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus, panaudojant naujas kūrybines formas, kuriamas aukštos meninės vertės renginys.

Namo sugrįžti kviečia liepose gyvenančios protėvių dvasios

„Jotvingių šventė Leipalingyje – tęstinis projektas, – sako projekto ir Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė. – Jis ypatingas tuo, kad suburia miestelio gyventojus ir iš jo išvykusius, tad šventės renginiais ir veiklomis pirmiausia siekiame sustiprinti jų dvasinį identitetą bei praturtinti gyventojų ir svečių akiratį.“

Pagrindinė Jotvingių šventės diena – šeštadienis. Dvare lankytojų lauks net dvi parodos: paroda „Jotvingių premijos įkūrėjas S. Geda ir jo jaunystė Dzūkijoje“ iš Veisiejų kraštotyros muziejaus archyvų ir kalvių J. Kavaliausko, T. Pacaičio, M. Bodrije ir R. Grekavičiaus sukurtų saulučių paroda. Beje, visi norintys galės apžiūrėti rekonstruotą dvarą, naujas sales ir dvaro rūsį.

Anot R. Černiauskaitės-Kėrienės, Mažosios kultūros sostinės statusas ir už savo laisvę ir žemę kovojančių ukrainiečių įkvepiantis pavyzdys natūraliai suformavo norą šios šventės metu akcentuoti jotvingių atgimimą mūsų dvasioje ir pasaulėjautoje, prisiminti žymius žmones, kilusius iš Jotvingių etninių žemių ir savo kūriniais garsinančius šį kraštą.

„Jotvingiai nepaliko mūrinių pilių, nes tiesiog jų statiniai buvo mediniai, nesukūrė paminklų, nes gindami savo šeimas, žemes ir laisvę, kardą valdė geriau nei kitą įnagį, tačiau jų sielas vis dar saugo miestelio liepos ir visa aplinka, o maištinga dvasia tebeteka šiandieninių jotvingiečių gyslomis ir įsikūnija jų kūryboje,“ – sako Rimantė.

Tad labai simboliška, kad kasmet Jotvingų šventėje prie protėvių dvasia alsuojančio Leipalingio dvaro skamba poezijos kūriniai, persipinantys su muzikinėmis gijomis.

Įtaigus aktorės žodis – apie tai, kas tveria žmoguje Naujo užgimimą

Vienas iš žymių žmonių, atidavusių duoklę savo kraštui, buvo Sigitas Geda – jotvingių krašto vaikas ir dainius, poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas,  Gedimino ordino kavalierius, prieš 37 metus įsteigę literatūrinę Jotvingių premiją, kuria kasmet apdovanojamas nusipelnęs literatas.

Liepos 21 d., ketvirtadienio vakarą, šventė prasidės poetine-muzikine impresija „Šimtmečio dialogai“. S. Gedos poeziją interpretuos aktorė Virginija Kochanskytė, o poetinio žodžio raišką sustiprins fleitininkės Jurgitos Otienės atliekami kūriniai. Programoje per S. Gedos ir Maironio kūrybą kartu su klausytojais bus ieškoma atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį.

„Esu dėkinga likimui, kad teko laimė pažinti šį genialų poetą ir nuostabų žmogų, dalyvauti jo kūrybos vakaruose, draugauti. Mano kūrybinėje biografijoje stipriausiai, ko gero, yra sukrėtusi,  būtent, S. Gedos poezija – ji yra tverianti žmoguje Naujo užgimimą,“ – sako aktorė, apie kurios įtaigius poezijos vakarus sklando legendos.

Ir kariai žiedė puodus, malė grūdus, drožė iš medžio

Jotvingiai – narsi ir karinga gentis, drąsiai ir įnirtingai nuolat kovojusi už savo išlikimą. Bet ar turėjo laiko kariai kasdienei buičiai, amatams ir kūrybai? Atsakymą rasite Jotvingių šventės „Kūrybinėje pievoje“ prie Leipalingio dvaro liepos 23 d. Tai visai šeimai skirtas renginys, kuriame menininkai ir tautodailininkai atskleis gilios senovės paslapčių klodus, supažindins su senovės amatais, žaidimais ir jų šiuolaikiška išraiška.

Kalvystės edukacijoje atrasite tradicinį kalvystės amatą ir turėsite galimybę praktiškai išbandyti šio darbo procesą. Galėsite pasidaryti skiautinę lėlę, nusiausti margą gražią juostą, pasipuošti pačių sukurtu aksesuaru – odine apyranke, kuriomis, beje, labai mėgo puoštis jotvingių moterys ir merginos. 

Namų interjerą tikrai papuoš kartu su kūrybingais edukatoriais sukurti darbeliai: taškas po taško sukurtas meniškas piešinys, nuostabi ir trapi namų puošmena – šiaudinis sodas, o raugo keramikos būdu sukurtas dirbinys trauks akį archajišku grožiu ir atrodys lyg būtų nulipdytas iš duonos. Nuraminti mintis ir išlaisvinti jausmus padės tapyba ant vandens.

Specialiai šiai šventei edukaciją šeimai „Senieji instrumentai“ parengė ir garsusis multiinstrumentalistas S. Petreikis.

Ir, žinoma, kokia šventė be žaidimų? Jotvingių šventėje turėsite progą patirti tas emocijas, kurias vaikystėje jautė mūsų senoliai ir prosenoliai, žaisdami lauko žaidimus. Senovinių žaidimų mokys ir  kartu žais Rimtų žygių komanda.

Jotvingių palikimas šių dienų kartoms – laisvės šauksmas

Vieni jotvingių bijojo ir nekentė, kiti žavėjosi jų drąsa. Tačiau iš amžių glūdumos atplaukę liudijimai kalba apie karių narsą, laisvą, nepriklausomą dvasią, kuri privalo išlikti ir mūsų širdyse, prireikus – vesti į kovą ginti savo žemės, šeimų ir laisvės.

Baigiamasis šventės koncertas – „Saulius Petreikis World Orchestra“ atliekama muzikinė programa „Laisvė šaukia“ – akcentuos tautos šauksmą, menantį stiprybę ir tikėjimą savo galybe. Ši programa yra pats ambicingiausias muzikantų Sauliaus Petreikio ir Donato Petreikio bendras projektas, kurtas daugiau nei dvejus metus – atsiskyrus, suvokus laisvės trapumą ir gyvenimą nežinomybėje.

Skambės senovinių ir varinių pučiamųjų instrumentų pagrindu suaranžuota muzika, paremta baltų-skandinavų melodine harmonija. 16-a analogų neturinčių muzikinių kūrinių pasakos apie meilę, skausmą, džiaugsmą, liūdesį, o visų svarbiausia – troškimą gyventi laisvai. Kartu su muzika išgyvensime  įvairias istorijas, išgirsime gamtos garsus ar pajusime į mūšį žygiuojančių karių šauksmus. Kiekvienoje kompozicijoje vienaip ar kitaip skleisis laisvės motyvas.

„Šis Jotvingių šventės baigiamasis akordas labai prasmingas, – sako projekto vadovė R. Černiauskaitė-Kėrienė, – juk beatodairiška drąsa garsėję jotvingiai, nuolat puldinėjami svetimtaučių, gynė savo žemes ir šeimas tik vedami laisvės troškimo. Ši drąsa tebegyvena ir leipalingiečių širdyse ir dvasioje.“

Visa šventės programa čia.

________________________________________________________________________

Organizatoriai
Druskininkų kultūros centras, Leipalingio laisvalaikio salė
Leipalingio seniūnija
Leipalingio miestelio bendruomenė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros tarybaRenginys bus filmuojamas, fotografuojamas, viešinamas

Druskininkai išskėstomis rankomis pasitinka pavasarį: ką tik stebinę naktį švytinčia Velykų galerija – profesionalių menininkų specialiais dažais dekoruotais margučiais, šį savaitgalį kviečia pasigrožėti pražydusių narcizų jūra Vijūnėlės parke.

Kai tik parkas nusidažo sodriu gėlių geltoniu, Druskininkuose tradiciškai rengiama Narcizų žydėjimo šventė. Stulbinantis reginys į Druskininkus visuomet pritraukia daugybę žydėjimo grožio ir gerų emocijų išsiilgusių žmonių, turistų, fotografų. Lankytojai plūste plūsta tiek iš visų Lietuvos kampelių, tiek iš užsienio. Šilta ir kvepianti aplinka kviečia tiesiog vaikščioti, grožėtis ir praleisti puikų pavasario savaitgalį.

Žemėje pražystantys žvaigždynai

Šįmet Druskininkai narcizais pražysta jau vienuoliktą pavasarį: pirmieji 130 tūkst. žiedų Vijūnėlės parke buvo pasodinti 2011 metais. Dabar narcizai užima 14,4 hektaro, t. y. beveik visą laisvą parko plotą, ir jų žydi per pusę milijono. 2012 metais pėsčiųjų taką, vedantį nuo Druskonio ežero iki Vijūnėlės tvenkinio, papuošė japoniškų sakurų alėja, pavadinta vieno žymiausių Lietuvos verslininkų dr. B. Lubio vardu. Sakurų alėja labai gražiai papildo pražydusį parką, belieka tikėtis, kad joms išsiskleisti užteks šilumos.

Praėjusiais metais, ieškant netradicinių sprendimų, kaip sunkiu laikotarpiu palaikyti žmonėms dvasią, kurti pozityvią gerą atmosferą ir išlaikyti gerąsias kurorto kultūrines tradicijas, buvo įgyvendintas neįtikėtinas projektas, sudarantis galimybę įspūdingais gėlių laukais grožėtis ir naktį.

Tam, kad kurorto svečiai, kurie kasmet atvažiuoja pasigrožėti žydinčiais narcizais, atrastų kažką nauja, šįmet nuspręsta praplėsti apšviestas parko erdves, pasitelkiant neribotas skaitmeninio meno galimybes, lazerius ir kitas priemones, leidžiančias sukurti išties fantastiškus vaizdus. Visas parkas nuo Druskonio ežero iki pat Vijūnėlės tvenkinio, baltasis tiltelis ir miškas bus sujungti į vientisą vizualią erdvę. Vakare, kai žydinčią erdvę užlies efektingas šviesų ir spalvų žaismas, atsivers neįtikėtinas vaizdinys. Skambant ambientinei muzikai, atrodys, kad danguje mirgantys žvaigždynai nusileido ant žemės. Tad trokštantys stipresnių įspūdžių privalo apsilankyti narcizų lauke sutemus: iki pat pirmos valandos parke skleisis stulbinantys nakties lobynai.

Netikėti personažai, piknikas ir pasivaikščiojimai

Šventės metu laukia ir kitos pramogos: penktadienio vakarą šventės pradžią paskelbs pop-klasikos grupė „el Fuego“. Vidurdienį parke linksmas akimirkas dovanos saulėje spindintys veidrodiniai personažai, aukštaūgiai kojūkininkai ir pavėjui lekiantys spalvoti muilo burbulai. Stebins 19 amžiaus ponų, kviesiančių pasivaikščioti po mineralinį miestel, klegesys, pavasario piknikas bundančioje kurorto gamtoje, ekskursijos su žaviomis gidėmis ir nepaprastais pasakojimais!

Ir, žinoma, Vilniaus alėjoje klegančioje mugėje dėmesį trauks stirtos šviežutėlių pyragų, šimtalapių, šalta gira, šviežiai išrūkyta pajūrio žuvis, ūkininko lašinukai ir skilandžiai. Tautodailininkai, amatininkai ir kiti auksarankiai pasirūpins, kad kiekvienas čia rastų kuo apsirengti, pasipuošti, apsiauti, papuošti namus ir sodybas.

Taip Druskininkai pasitinka prasidedantį gėlėtą ir žalią gyvenimo etapą!

Visa programa ČIA.

Į Druskininkus atvežamas išskirtinis paminklas, skirtas atminti agresoriaus Ukrainoje aukas, prisiminti didvyrius, kovojusius ir už Lietuvos laisvę. Tai – unikalus kryžius iš Ukrainos fronte surinktų minų skeveldrų, tūtų ir kito karo metalo, kuris sėjo mirtį.

Idėja sukurti tokį kryžių dar 2017 metais kilo LŠS Karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Druskininkų Giedriaus Matulionio 103-osios kuopos vadui Ramūnui Šerpatauskui.

Kartu su ukrainiečiu, savanoriu, bataliono „Donbas Ukraina“ kariu Oleksa Sokil jis važinėjo po Ukrainą, susitikimuose su savanorių organizacijomis, bendraudamas su kariais, pasakojo apie Kryžių kalną, jame pastatytą pirmąjį Ukrainos karių kryžių ir naują projektą bei idėją pastatyti jame kryžių, kuris būtų skirtas visų Rusijos sukeltų karinių konfliktų aukoms atminti.

Idėja sulaukė didelio palaikymo, prie akcijos prisijungė kariniai vienetai, dalyvaujantys karo veiksmuose, buvo surinkta 10 maišų „mirties“ metalo. Visa tai pervežta į Poltavą, kur karo veteranai, pagal specialybę – kalviai, ėmėsi įgyvendinti projektą, t. y. kryžiaus pagal Ukrainos kazokų stilistiką gamybos. Kryžiaus centre – skydas, padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvas, ant kurių pavaizduoti šių dviejų valstybių simboliai – Gediminaičių stulpai ir Tridantis. Kryžių juosia asmens indentifikavimo žetonai (ID) su žuvusių Ukrainos karių vardais, data ir vieta. Kryžius – su užrašu „Už jūsų ir mūsų laisvę“, beje, yra įdomus dar ir dėl to, kad tarp žetonų galima rasti ir 1991 m. sausio 13-osios aukos Gintaro Žagunio, Medininkų tragedijos ir paskutinės sovietų agresijos aukos – savanorio Artūro Sakalausko vardinius žetonus.

„Šį kryžių juosia ne tik už laisvę žuvusių ukrainiečių, bet ir 1991 metų sovietų agresijos aukų žetonai. Tai bendras laisvės kryžius, – sako R. Šerpatauskas. – Ant kryžiaus rasite ir garbingiausią Ukrainos apdovanojimą, kuris skiriamas kariams už narsą mūšiuose. Kijeve, kai kryžius buvo bažnyčioje, jį pakabino vienas karių.“

Paminklas bus eksponuojamas Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Paminklo pristatymas vyks balandžio 27 d. 19 val.

Projekto autorius Ukrainoje – OLEKSA SOKIL; projekto vadovas Lietuvoje – RAMŪNAS ŠERPATAUSKAS; kalvis – ANATOLIJUS LAVRIČENKO.

Kryžių apžiūrėti bus galima visą mėnesį, iki gegužės 26 d.

Apvažiavęs Lietuvą, galiausiai kryžius keliaus į Šiaulių r. Meškuičių seniūnijoje esantį Kryžių kalną, kuriame bus pastatytas ir iškilmingai atidengtas. „Tikiu, kad tada Ukraina jau švęs pergalę prieš agresorių ir laimėtą kovą už laisvę ir gyvenimą,“ – viltingai sakė R. Šerpatauskas.

Lietuviško ir ukrainietiško folkloro derinys

Po pristatymo koncertuos ansamblis „LAV Trio“. Kartu su Loreta Sungailiene (vokalas, tradicinės kanklės), Aiste Bružaite (koncertinės kanklės), Vytautu Pilibavičiumi (trombonas, aranžuočių autorius) koncertuos ukrainiečių etnomuzikologė, folkloro atlikėja Halyna Pšeničkina.

Ansamblio „LAV Trio“ modernų, įdomų ir patrauklų kuriamos ir atliekamos muzikos skambesį lemia neįprastas, iš pirmo žvilgsnio, rodos, nesuderinamų instrumentų – koncertinių kanklių ir trombono – muzikavimas kartu.

Dainų kompozicijas apjungia autentišką ir modernesnį folklorinį dainavimą atspindintis balsas, kuris dera prie bendro aksominio sąskambio. Išradingos, charakteringos kūrinių aranžuotės, atskirų atlikėjų improvizacijos bei darnus į vientisą muzikinį audinį susiliejantis jų skambėjimas įkūnija dainą, kuri pasiekia kiekvieno klausytojo širdį – tiek jauno, žingeidaus ieškotojo, tiek subrendusio, išrankaus skonio melomano.

Ansamblio programa – išskirtinai lietuviška ir autentiška, todėl siekiama ją pristatyti profesionaliai ir originaliai, pateikiant ir informacijos apie liaudies dainų įvairovę.

Visi ansamblio nariai – savo srities profesionalai: etnomuzikologė, televizijos laidų vedėja Loreta Sungailienė žinoma ne tik kaip liaudies dainų tyrinėtoja (yra humanit. mokslų daktarė), atlikėja (folkloro ansamblio vadovė bei solo dainininkė), bet ir kaip įvairių šiuolaikinio folkloro projektų dalyvė. Aistė Bružaitė yra meno daktarė, docentė ir kaip koncertuojanti kanklininkė jau antrą dešimtį aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio muzikiniame gyvenime. Plėsdama kanklių muzikos galimybes, dalyvauja bendruose projektuose su klasikinių muzikos instrumentų atlikėjais ir orkestrais, groja įvairiuose ansambliuose, nevengia iššūkių ir naujovių. „LAV Trio“ iniciatorius ir daugelio kompozicijų autorius bei aranžuotojas yra trombono ir tradicinio lietuviško rago virtuozas Vytautas Pilibavičius.

27 квітня 2022 року в м. Друскінінкай в костелі Діви Марії відбудеться презентація монумента «За вашу і нашу свободу». Унікальний хрест, виготовлений в Україні з зібраних на фронті осколків від мін та снарядів. Хрест присвячений пам’яті всіх жертв військових конфліктів, спричинених Росією.

На заході виступатимуть Ансамбль «LAV Trio»:
Лорета Сунгайліне (вокал, традиційний канклес)
Айсте Бружайте (концертний канклес)
Вітовтас Пілібавічюс (тромбон, автор аранжувань)
Halyna Pshenichkina (представниця української народної музики)
Виставка триватиме до 26 травня.

Подія буде знята, сфотографована та оприлюднена

Організатори: 103 стрілецька рота ЛСУ Г. Матуліоніса (м. Друскінінкай)
Партнери: Костел Діви Марії (м. Друскінінкай), Друскінінкайський культурний центр, Військовий реабілітаційний центр Збройних сил Литви (Друскінінкай)

Ar matėte, kaip tradicinis Velykų margutis atgyja ir tamsią naktį nušvinta, pražysdamas skaisčiomis pavasario spalvomis? Žydinčių Velykų savaitgalį tokiu velykiniu stebuklu, sukurtu žinomų menininkų, kviečia grožėtis Druskininkai. Pačiame kurorto centre, Gydyklų parke, po atviru dangumi jau įrenginėjama Velykų galerija, kurios pagrindinis akcentas – septyni milžiniško dydžio, dekoruoti neįprasta technika ir netikėtais ornamentais margučiai.

Beje, šįmet įspūdingu reginiu bus galima grožėtis visą savaitę, nes spalvingais margučių raštais pražydusios Šv. Velykos Druskininkuose nuties kelią į narcizų auksu nuspalvintus Vijūnėlės laukus, kurie, tikimasi, pražys atšilusį Atvelykio savaitgalį.

Balandžio 15-ąją, pradėdami visą savaitę vyksiančių šventinių renginių virtinę, paminėsime ir Pasaulinę kultūros dieną, solidariai su kolegomis iš kitų miestų iškeldami nebe Taikos vėliavą, pastaruoju metu vertinamą gana dviprasmiškai, o Ukrainos, besąlygiškai kovojančios už savo laisvę, vėliavą.

„Pastaraisiais metais dėl visiems žinomų priežasčių ieškojome netradicinių sprendimų, kaip sunkiu laikotarpiu palaikyti žmonėms dvasią, kurti pozityvią ir gerą atmosferą, išlaikyti gerąsias kurorto kultūrines tradicijas, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Tos pamokos mums atnešė didelės naudos, suburta kultūros renginių organzatorių komanda įgyvendino išties neįtikėtinus projektus, kurie saugiu formatu kvietė žmones patirti nepamirštamus įspūdžius. Kita vertus, Druskininkų kurortas, garsėjantis tuo, kad sveikatinimo ir kitos paslaugos teikiamos ištisus metus, o ne sezoniškai, gyvas tapo ne tik dieną, bet ir naktį.“

Pasak Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, šįmet nuspręsta apjungti du ryškiausius pavasario renginius į vieną. „Velykų ir Narcizų žydėjimo šventes skiria vos savaitė, tad tai puiki proga ne tik pasirūpinti trumpomis atostogomis ir atgaiva kūnui, bet ir pasigrožėti dviem išskirtiniais reginiais ir praturtinti potyrius. Tad kviečiame rezervuotis viešbučius, procedūras ir  pasinerti į pavasarinio kurorto malonumus. Juolab, kad savaitė sutampa su moksleivių atostogomis, o kurorte rasite daugybę pramogų visai šeimai tiek savaitgaliais, tiek kitomis dienomis“.

Žydinčios Velykos Druskininkuose

Velykų kelionę Druskininkuose verta pradėti nuo pasivaikščiojimo po Gydyklų parką prie Muzikinio fontano. Tiesa, fontanas lankytojų dar nedžiugins, čia vyksta atnaujinimo darbai, bet  vasarą jis pasitiks atsinaujinęs, dar dinamiškesnis, pasipildęs ypatingu šviesų žaismu ir rūko debesimis taps tikra atgaiva karštomis vasaros dienomis.

Vaikštinėdami po besiskleidžiančias parko erdves, atrasite smagias, spalvingas, žaismingas bendruomenių sukurtas velykines dekoracijas . Čia pat rasite ir spalvingų lovelių margučių ridenimui. Parungtyniaukite su šeimos nariais, juk tą, kuriam pavyks margutį nuridenti toliausiai, sėkmė lydės visus metus, o tas, kuris surinks daugiausia margučių, visus metus bus linksmas ir laimingas. Jei neatsinešite savo margučių – nieko tokio, šalia lovelių rasite medinių kiaušinių, kuriuos taip pat labai smagu ridenti!

Vaikščiojančius ir pramogaujančius kurorte netikėtai užklups muzikos garsai, kurie šildys jaukiomis melodijomis ir kurs šventinę nuotaiką. Džiaugtis pavasariu kvies smagūs, nuotaikingi ir išdykę Mimų teatro velykiniai zuikiai, kurie krės pokštus, kvies žaisti, šokti ir mielai pozuos jūsų nuotraukoms.

Žinoma, ir kaipgi galima praleisti  Žydinčių Velykų orientacines? Registruokite komandą, gaukite užduotis ir sekmadienį išsilukštenę iš lovos, išridenkite šeimą į velykinį Druskininkų miestą. Laukia nepamirštami nuotykiai!

Velykų galerijos prasmės ir paslaptys

Įspūdingiausias reginys laukia parko promenadoje – Velykų galerijoje bus eksponuojami milžiniško dydžio margučiai, menininkų nuspalvinti magiškais simboliais, sujungiančiais tradiciją ir šiuolaikinį meną. Margučiai ne bet kokie – 2 metrų aukščio ir 1,5 metro pločio. Bet esmė ne dydyje – atėjęs dieną,  galėsi grožėtis spalvotais raštais, ornamentais, netikėtais piešiniais ir bandyti atrasti jų prasmę, o  užklydęs naktį pamatysi, kaip jie tamsoje keičia savo išvaizdą, ima slaptingai švytėti ir kitaip atskleidžia savo paslaptis.

Įgyventinti šį smagų ir spalvotą pavasario projektą ėmėsi druskininkietis menininkas Gabrielis Žvirblis, į pagalbą pakvietęs keturis savo kūryba jau seniai šalies ribas peržengusius menininkus – Eglę Tamulytę, Antaną Dubrą, Pijų Šematulskį ir Timotiejų Norvilą. Plataus profilio menininkai savo meninius gebėjimus  šįkart demonstruoja naujame ir neįprastame formate – gatvės meno technika kuria siužetus ir vaizdinius ne ant įprastų plokštumų, bet ant netradicinės – kiaušinio – formos, neturinčios pradžios nei pabaigos.

„Gatvės menas visada turi maišto, laisvės ir, žinoma, romantikos bruožų,“ – sako Gabrielis, akcentuodamas šio meno trapumą ir trumpaamžiškumą.  Jo paties stilių formuoja noras įsijausti į akimirką –  gatvės kultūra, kokybiška muzika, filmas, pasivažinėjimas riedlente, kitos paprastos kasdienybės detalės – tai duoda impulsą kūrybai ir įgauna pavidalą kūrinyje. „Žaviuosi intelektuliu paprastumu, spalvomis ir formomis, bet viskas vistiek turi buti “funky”, o kokias mintis ir emocijas sukelia mano darbai – tai jau kiekvieno asmeninė kelionė šioj planetoj,“– šypsosi Gabrielis, atsakydamas į klausimą, kas vaizduojama jo margučiuose. Velykų galerijoje bus galima apžiūrėti tris šio menininko sukurtus darbus.

T. Norvila, arba Morfai, yra vienas pirmųjų gatvės menininkų Lietuvoje. Šiandien jis plataus profilio menininkas, neapsiribojantis viena medija ir technika, savo kūryboje paliečiantis įvairias, dažnai bendražmogiškas temas. Morfai kūrinių galima rasti Danijoje, Olandijoje, Airijoje, Ispanijoje. Druskininkuose pirmą kartą matysime šio menininko kūrinį, atliktą dažų nubėgimo technika, paties autoriaus pavadintą „Mister Drips“.

Multimenininkas vilnietis A. Dubra, dar žinomas Stryts pseudonimu, sako, kad gatvės kultūra yra neatsiejama jo kūrybos dalis. Menininkas taip pat kuria tapybos darbus, mažosios plastikos objektus, iliustruoja knygas, kuria plakatus, video ir animaciją, kuria scenografiją spektakliams, yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“.  Iš pirmo žvilgsnio šokiruojančiais simboliais numarginęs kiaušinį, menininkas teigia, kad šiuolaikiškus simbolius kiekvienas galime interpretuoti savaip. „Mane visada vilioja mistika, magiški, makabriški ir gal net velniški dalykai, kuriuose yra daug eskeipizmo, humoro, pasižiūrėjimo į realybę kitu kampu,“ – sako menininkas.

E. Tamulytė, žinoma kūrybiniu pseudonimu Aglaja Ray, aktyviai kuria Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje – ji yra pristačiusi per 60 personalinių ir grupinių parodų bei performansų Lietuvoje, Vokietijoje, JAV, Olandijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje, Kolumbijoje, JAV  ir kt.  Kūrybinę veiklą apima tapybos, grafikos darbų, video meno, performansų kūrimas. Menas ir kūryba menininkei nėra tik profesinis įrankis, o daugiau tam tikras gyvenimo būdas, kuris gali būti įvardijamas kaip vizualinė filosofija.

„Svarbu išlikti lankstiems. Kad išliktume kūrybingi.  Kad galėtume juoktis.  Mano piešinyje rasite abstrakčių pasakojimų, jums irgi palieku šiek tiek erdvės kurti savo interpretacijas, – kūrinio prasmę sufleruoja Eglė, ypatingą vertę darbe suteikdama mažutėliam apskritimui, laikomam tarp pirštų. – Tai garstyčių sėkla. Jei turite tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, pasakysite kalnui – ir jis pajudės. Garstyčios sėkla išgelbėjo mano sielą.“

Dar vieną margutį numargino alytiškis menininkas P. Šematulskis, darbus pasirašantis pseudonimu Duona, garsėjantis savo spalvotais piešiniais ant gimtojo miesto pastatų sienų. Jo nutapyti darbai kalba patys už save, o štai ką pasakoja Pijaus velykinis margutis, atspėkite patys.

Beje, prie visų autorinių margučių rasite lenteles, kuriose bus  nurodytas darbo autorius, darbo aprašymas ir QR kodas, nuvesiantis į menininko darbų galeriją. Vieni  dekoratyvūs, kiti labai prasmingi, bet tikrai matomi ir skatinantys ne praeiti nuleidus galvą, o nusišypsoti, nustebti ar supykti, kitaip tariant, išnirti iš rutinos ir nors akimirką persikelti į kitą pasaulį – tokių velykinių margučių galerija.

Žemėje pražydę žvaigždynai

Žydinčios Velykos tęsis visą savaitę iki pat gražiausio pavasario laikotarpio Druskininkuose: paskutinėmis balandžio  savaitėmis nuostabusis Vijūnėlės parkas nusidažo sodriu pražydusių narcizų geltoniu – čia jų pražysta per pusę milijono! Jei pavasaris nepagailės šilumos, galbūt spės pražysti ir rausvažiedės sakuros. Rodos, nieko daugiau ir nebereikia – šilta ir kvepianti aplinka kviečia tiesiog vaikščioti, grožėtis ir praleisti dar vieną puikų pavasario savaitgalį.

Žinoma, čia lauks ir daugiau pramogų: penktadienio vakarą Pramogų aikštėje šventės pradžią paskelbs pop-klasikos grupė „el Fuego“: trys jauni dainininkai kviečia visus į koncertą, kurio programa lyg gerai išlaikyto itališko vyno taurė, kupina brandaus aromato, spalvų ir emocijų.

Vidurdienį parke saulėje spindintys veidrodiniai personažai, aukštaūgiai kojūkininkai ir pavėjui lekiantys spalvoti muilo burbulai dovanos linksmas akimirkas. O kur dar 19 amžiaus ponų klegesys, pavasario piknikas bundančioje kurorto gamtoje, ekskursijos su žaviomis gidėmis ir nepaprastais pasakojimais!

Na, o sutemus Druskininkai ir vėl ruošiasi stebinti: du vakarus (balandžio 22 ir 23 d.) žydinčių narcizų lauke, nusileidus sutemoms, apie 21 valandą, įsižiebs meninės šviesų instaliacijos ir kurs vaizdinį, lyg žvaigždėtas dangus nusileido ant žemės.

„Praėjusiais metais sulaukę daugybės teigiamų atsiliepimų, šįmet nusprendėme praplėsti apšviestas parko erdves, pasitelkiant neribotas skaitmeninio meno galimybes, lazerius ir kitas priemones, leidžiančias sukurti išties fantastiškus vaizdus,“ – sako Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė.

Visas parkas nuo Druskonio ežero iki pat Vijūnėlės tvenkinio, baltasis tiltelis ir miškas bus sujungti į vientisą vizualią erdvę, kurioje pojūčius sustiprins sklindantys ambientinės muzikos garsai.  Tad jei trokštate stipresnių įspūdžių, būtinai apsilankykite narcizų lauke naktį: iki pat pirmos valandos parke atsivers stulbinantys nakties lobynai. Nuodėmė praleisti tokią progą! Tik nepamirškite, kad sekmadienio naktį šio grožio jau nebepamatysite.

Ir, žinoma, būtinai užsukite į Vilniaus alėjoje klegančią mugę! Stirtos šviežutėlių pyragų, meduolių, šimtalapių, šalta gira, šviežiai išrūkyta pajūrio žuvis, ūkininko lašinukai ir skilandžiai – net seilė nutįs nuo kvapų. Jei esate sveikos gyvensenos šalininkas, galėsite uostyti kvapniuosius aliejus, ragauti aliejų iš ąžuolo bačkutės. Čia apsirengsite, pasipuošite, apsiausite, papuošite vaikus, namus ir sodybas – tuo rūpinasi tautodailininkai, amatininkai ir kiti auksarankiai.

Tad giliai įkvėpkite gaivaus kurorto oro, išskleiskite savo emocijas ir šviesiai nusiteikę apglėbkite atėjusį pavasarį. Druskininkuose prasideda gėlėtas ir žalias gyvenimo etapas!

Visa programa ČIA.

Druskininkų kurorte įvairus ir dinamiškas kultūrinis gyvenimas vyksta ištisus metus. Per metus kurorte surengiama per 200 įvairaus pobūdžio nemokamų renginių – tiek profesionaliojo meno, tiek populiariosios kultūros, skirtų vietinei bendruomenei ir patrauklių atvykstantiems svečiams.

Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas kultūros ir meno projektams – reikšminga paskata organizuoti kuo aukštesnės kokybės renginius. Druskininkų kultūros centro parengti ir konkursui pateikti projektai sėkmingai įveikė 2022 m. kultūros ir meno projektų finansavimo pirmojo etapo konkursą – šešiems programos „Tolygi kultūrinė raida“ projektams skirta 34 800 Eur. Pasak Alytaus apskrities regioninės tarybos atstovų, finansuoti projektai užtikrins kasmet vykstančių renginių tęstinumą ir prisidės prie Alytaus apskrities kultūros lauko įvairovės ir turtinimo.

Prioritetas – kokybiškos ir profesionalios kūrybos sklaidai

Didžiausia dalinio finansavimo dalis atiteko projektams, skirtiems prioritetui „Profesionalios kūrybos skatinimas ir sklaida“.

20-ąjį kartą kurorte skambėsiantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“,  garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, jau seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Visą vasarą žiūrovai galės lankytis profesionalaus meno atlikėjų koncertuose, vyks sakralinės muzikos valandos, parodos, literatūriniai skaitymai, tapybos ir fotografijos konkursai. Pasirodymus rengs profesionalūs  atlikėjai iš Lietuvos ir užsienio, tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursų laureatai ir kiti garsūs atlikėjai. Kompozitorių, rašytojų, poetų kūrybos vakaruose bus pristatomi premjeriniai kūriniai. Tikimasi, kad  festivalio renginiuose apsilankys iki 15–17 tūkst. klausytojų ir žiūrovų. Beveik visi renginiai nemokami.

Dainuojamosios poezijos šventė Druskininkuose „Spinduliuojantys poeziją“ – vienintelis regione šio žanro tęstinis tradicinis renginys, į savo veiklas įtraukiantis didelį būrį bardų muzikos gerbėjų iš Druskininkų ir visos Lietuvos. Šventės dalyviai – profesionalūs dainuojamosios poezijos atlikėjai – aktoriai, poetai, kompozitoriai, muzikantai, pristatantys aukšto meninio lygio koncertines programas. Šįmet didžiausias dėmesys bus skiriamas jaunųjų bardų kūrybai.

Didelio džiaugsmo Leipalingio laisvalaikio salės kūrybiniam kolektyvui suteikė skirtas finansavimas projektui „Leipalingio dvaro festivalis“. Šis festivalis yra unikalus, Druskininkų savivaldybėje puoselėjantis ir aktualizuojantis kultūros paveldo objektą – vienintelį savivaldybėje esantį dvarą ir dvaro kultūrą. Festivalio užuomazgos atsirado restauruojant XIX a. Leipalingio dvaro priestatą ir išsivystė į senosios kultūros puoselėjimo renginių ciklą. Šįmet, Leipalingiui tapus Lietuvos mažąja kultūros sostine, projekto įgyvendinimui skirtos lėšos bus svarbus indėlis, leisiantis festivalį praplėsti naujomis veiklomis ir bendruomenei patraukliomis kultūrinėmis formomis.

Tradicijų tęstinumas ir tautinio paveldo išsaugojimas – stiprioji krašto pusė

Druskininkai garsėja stipriu etnokultūros puoselėjimu ir siekiu išsaugoti etninį paveldą ir gerąsias tradicijas. Pagal prioritetą „Etnokultūros tradicijų tąsa ir kultūros kelių kūrimas“ skirtas finansavimas dviem projektams.

Rugpjūčio pradžioje Druskininkuose vykstanti Dainavos krašto folkloro šventė pritraukia daugybę smalsuolių: tris dienas čia skamba dainos, magiškos senosios liaudies giesmės, akys raibsta nuo spalvingų, rankomis siuvinėtų autentiškų rūbų ir prijuosčių. 29-oji Dainavos krašto folkloro šventė šįkart bus skirta tradicinėms vestuvėms. Žiūrovai susipažins su Dzūkijos regiono senųjų vestuvių folkloru, apeigomis, papročiais, pirmą kartą viešose kūrybinėse dirbtuvėse bus mokoma senovinio kasų pynimo ir pristatomi jau primiršti mergvakario vestuviniai verkavimai, skaitomos paskaitos apie mergvakario tradicijas, apeigas ir dainas, bus pristatytas dzūkų vestuvių tradicinis kostiumas.

Projektas „A. Jarmalos surinktos tautosakos archyvo skaitmeninimas“ skirtas žymiam Viečiūnų krašto tautosakos rinkėjo, kraštotyrininko  Antano Jarmalos atminimui pagerbti.  Gautas finansavimas leis suskaitmeninti ir išsaugoti nuo 1981 m. iš senųjų viečiūniškių surinktą ir užrašytą unikalų folklorą: apie 900 dainų, ratelių, papročių, atsiminimų ir kt. Suskaitmeninta medžiaga bus kataloguota pagal pateikėjus, saugoma Druskininkų kultūros centre ir taps prieinama plačiajai visuomenei.  Pagerbiant šio  kraštotyrininko atminimą, bus rengiami pasidainavimų vakarai, surengta fotografijų paroda ir vakaras, skirtas  A. Jarmalos 30-osioms mirties metinėms paminėti.

Bendra veikla – identitetui išsaugoti

„Jotvingių šventė Leipalingyje“ jau kelintus metus sutraukia pulkus žiūrovų iš visų Lietuvos kampelių. Šventė ypatingai savo turiniu, forma ir esme: apjungiant Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus, panaudojant naujas kūrybines formas, sukuriamas įstabus renginys.  Į šventės veiklų organizavimą aktyviai įsitraukia vietos bendruomenė.

Miesteliui tapus mažąja Lietuvos kultūros sostine, šventė bus skirta atkreipti dėmesį į jotvingių atgimimą mūsų dvasioje ir pasaulėjautoje, prisiminti žymius žmones, kilusius iš Jotvingių etninių žemių ir savo kūriniais garsinančius šį kraštą. Šiam projektui finansavimas skirtas pagal prioritetą „Tarpsritinis bendradarbiavimas“.

Druskininkų kultūros centras rengiasi teikti paraiškas ir 2022 m. kultūros ir meno projektų finansavimo antrojo etapo konkursui.