Ketvirtadienį prasidedančios Knygų mugės Muzikos salėje įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų alėja taps vieta, kurioje lankytojai atras įvairiapusį mūsų miestų ir miestelių kultūrinį gyvenimą.

Tradicija tampančioje, šalies kultūrinių renginių įvairovę pristatančioje Kultūros centrų alėjoje vyks kūrybiniai susitikimai, diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, renginiai, nušviesiantys svarbiausius šiųmečius įvykius – reikšmingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės – minėjimą, skelbsiantys svarbią žinia apie 2024 m. šimto metų sukaktį minėsiančią Lietuvos dainų šventę. 

„Lietuvos regionuose vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, veikia daug kultūros centrų, sėkmingai organizuojančių ne tik mėgėjų, bet ir profesionaliojo meno sklaidą, vykdančių edukacinę veiklą, buriančių meno kolektyvus. Per metus čia surengiama per 50 tūkst. įvairius meno žanrus jungiančių renginių, gausiai įtraukiančių vietos bendruomenes. Kultūros centrai kasdien dirba tam, kad jų miestuose žmones suburtų daina ir šokis – būtent čia, intensyviai repetuojant ir koncertuojant, ruošiamasi Lietuvos dainų šventės tradicijos šimtmečiui. Jau šiemet per Lietuvos miestus keliaus koncertinis turas, kviesdamas žmones į šį tūkstančius vienijantį renginį“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Diskusijos

Muzikos salės Pokalbių scenoje vyksiančiose diskusijose dalyvaus kultūros įstaigų ir visuomenės atstovai, projektų rengėjai, atlikėjai.

Vasario 23 d. 16 val. diskusijoje „Gyvasis paveldas – tvarus ir tvarumui“ bus liečiami nematerialaus kultūros paveldo ir muzikos tradicijų gyvybingumo klausimai: ką šis paveldas reiškia bendruomenėms, jų tapatumui, tvariai gyvensenai, kaip apčiuopti vienos ar kitos tradicijos esmę, koks vaidmuo išsaugant paveldą tenka kūrybiškumui, kaip sąveikauja tęstinumas ir kismas. Dalyvaus etnomuzikologė, hab. dr. Daiva Vyčinienė, istorikas, archeologas dr. Rimvydas Laužikas, etnomuzikologė dr. Loreta Sungailienė. Pokalbį moderuos muzikologė Vida Šatkauskienė.

Vasario 23 d. 17 val. diskusijoje „Koks Lietuvos dainų šventės vaidmuo visuomenėje“ apie kitąmet vyksiančią šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę, jos svarbą mums, kaip visuomenei, apie ką kalbėsime, dainuosime ir šoksime 2024-aisiais diskutuos choro dirigentas prof. Vytautas Miškinis, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis. Pokalbį moderuos Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa.

Pramogos

Kultūros centrų alėjoje lankytojų lauks ir įvairios pramogos: Tauragės miesto stende įsikurs Kultūros muitinė, kurios lankytojai galės išbandyti Kultūros skenerį, pasidaryti nuotrauką ir gauti unikalią vizą, suteikiančią galimybę atvykti į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę. Klaipėdos stende vyks interaktyvi viktorina ir žaidimas „Sugauk žuvį kultūros jūroje“, Rytų Aukštaitijos stende bus galima nusipinti aukštaitišką pintinę juostą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro stende bus dalijama 2024 m. dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ atributika, specialus portalas lankytojus supažindins su Dainų šventės istorija bei ryškiausiais šventės žanrais – chorais, liaudiškų šokių grupėmis, dainų ir šokių ansambliais, folkloro kolektyvais, pučiamųjų instrumentų orkestrais, teatrais, tautodaile, o užsidėjus virtualios realybės akinius bus galima pasijusti Dainų šventės dalimi.

Taip pat mugės lankytojai bus kviečiami jungtis į Kultūros centrų alėjos akciją ir su tautodailės meistrais rišti 2024 m. dainų šventės simbolį – šiaudinį sodą.

Koncertai

Muzikos salės Didžiojoje scenoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro šiemet išleistą enciklopedijos žinyną „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“, kurio autorė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentė dr. Algytė Merkelienė, pristatys ryškiausi žinyne aprašomi atlikėjai ir jų kolegos. 

Svarbiausius kultūros įvykius pristatys šalies kultūros centruose veikiantys mėgėjų meno kolektyvai: Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai, sostinės vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“, Panevėžio r. pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Žirginėliai“ ir Tauragės krašto kolektyvai.

Žiūrovai sužinos apie reikšmingą sukaktį minintį Klaipėdos kraštą, naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas įgyvendinančią 2023 m. Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę, išgirs šimto metų istoriją apie dainuojančią, šokančią Lietuvą pasakojančią Dainų šventę, kitų metų vasarą visus pakviesiančią vėl susitikti.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija

PAPILDYTA (DKC)

Dainavos šalies kultūros galerijoje Druskininkų, Alytaus ir Varėnos kultūros centrai pateiks Dainavos krašto kultūrinę panoramą. Ši ekspozicija – tai savotiškas tiltas, sujungiantis tradicinių krašto renginių ir profesionalaus meno scenas.

Druskininkų kultūros centras pristatys kurorte vykstantį aktyvų ir įvairiapusį kultūrinį gyvenimą ištisus metus, patrauklų ne tik vietinėms bendruomenėms, bet ir į kurortą atvykstantiems svečiams tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Druskininkų kultūros centro organizuojami renginiai apima platų spektrą veiklų, skirtų įvairaus amžiaus ir pomėgių žiūrovams: nuo žaidimų ir spektaklių vaikams, menininkų rengiamų edukacijų visų amžiaus grupių dalyviams, populiarios muzikos koncertų iki aukšto meninio lygio parodų, klasikinės muzikos profesionalaus meno festivalių ir įspūdingų audiovizualinio meno projektų įvairiose kurorto erdvėse ir kt.

Nors ką tik atrodė, kad paliegusi žiema pati sudės ginklus, susikraus kailinius į lagaminus ir garbingai atsitrauks, pasaulio klimato ekspertai pranešė gero nežadančias prognozes: artėjant lemtingai piktųjų žiemos demonų ir taikių pavasario pranašų kovai žiema meta galingas pajėgas ir siunčia stipriausią cikloną. Tad savaitgalį druskininkiečiai ir kurorto svečiai draugiškai vienijosi, telkė taikias pajėgas ir kėlė smagų triukšmą spalvingose ir siautulingose Užgavėnių dūzgėse – laikas blogiui padaryti galą!

Gyvenimo aktualijos ir istorinio amžinų priešų kompromiso lūkestis

„Druskininkuose jau gerą dešimtmetį Užgavėnės išsiskiria neįprastais, netradiciniais sprendimais, patrauklesnėmis formomis, – sako Druskininkų kultūros centro renginių režisierė Asta Žiurinskienė. –  Ieškome metų aktualijų, jas hiperbolizuojame, pašiepiame, todėl šių metų Užgavėnių tema užgimė labai organiškai – dabartinių pasaulio įvykių kontekste, šiomis dienomis vykstant vienai svarbiausių saugumo konferencijų, aktualizavome skaudžius įvykius, varėme žiemą su šūkiu „Mes už šviesą ir už taiką, mes už gėrį visą laiką!“ ir laukėme Didžiojo istorinio įvykio – Pono Lašiniausko ir Pono Kanapinskio kompromiso. Juk žiema – pati mažiausia blogybė ant svieto.“

Pasak A. Žiurinskienės, kadangi renginių žiūrovams norisi pramogauti, linksmintis, pasikrauti pozityvu, po žiemos sąstingio aktyviau pajudėti, šių veiklų tikrai netrūko: šventės dalyviai aktyviai ir gausiai dalyvavo užgavėniškose kovos su blogiu rungtyse – jėgos ir ištvermės maratone „Persirengėlių žygis su kliūtimis“ ir Moremonų gaudytojų orientacinėse, kur turėjo užduotį sugaudyti ir sunaikinti visus Morės monus.

Modifikuotos tradicijos gerokai patrauklesnės žiūrovams

Nors dabartinės Druskininkų Užgavėnių dūzgės toli gražu neprimena tradicinių, nes čia nebūna žydų, daktarų, velnių, raganų, arklių su rogėmis, bet kai kurios tradicijos, tiesa, modifikuotos šiuolaikškai, išliko: vyko Užgavėnių kermošius, o į šventę garsiai ir triukšmingai kvietė žiemos išvarymo šaukliai.

„Nieko nuostabaus, kad Druskininkuose kalendorinė šventė, tradiciškai turinti kaimiškąjį arba agrarinį prieskonį, yra kitokia, skiriasi tiek savo forma, tiek turiniu, – šypsosi Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Pirmiausia reikia įvertinti tai, kad kurorto žmonėms niekada nebuvo svarbūs papročiai ir ritualai, turėję užtikrinti žemės derlingumą ir gausų derlių, o kai kurios apeigos, pavyzdžiui, rogėmis su arkliais apvažiuoti laukus, kad linai geriau augtų, arba gausiai laistytis vandeniu, kad oras greičiau atšiltų, tiesiog negalėjo būti įgyvendinamos miesto sąlygoms.“

Bet, anot etnografės, šiandien į miestą moderniu elektromobiliu išvykę žiemos išvarymo šaukliai yra simbolinė aliuzija į senąsias tradicijas, tik mums turinti kitą reikšmę – jei linų neauginam, tai tegul plūsta į kurortą turistai iš visos Lietuvos, svečių šalių, nes kuo jų daugiau, tuo gausesnis pinigų „derlius“, vadinasi, tuo sotesnė ir turtingesnė būtis.

Pasak etnografės, bet kokiu atveju išliko kertiniai šventės konceptai – linksmybės, juokas, ir, žinoma, gausybė maisto – juk reikia devyniskart per dieną prisikimšti pilvą artėjančiam gavėnios laikotarpiui ir geresnio  gyvenimo garantui. Tad šventėje norinčius sočiai užsigavėti kvietė aikštės restoranas „Ant ratų“, kur garsūs virtuvės šefai siūlė gardžius Užgavėnių valgius – blynus, šiupinį ir kitus riebius patiekalus.

Nusipirkti skanėstų ir įvairių gardumynų kvietė ir tradicinis Užgavėnių kermošius: kaimiški lašinukai, skilandukai, šviežiai rūkyti ešeriai, stirtos šviežutėlių pyragų, šimtalapių dirgino uoslę ir varvino seiles…

Pagal tradiciją, nugalėti blogį ir mirtį skleidžiančias blogybes padeda mitinės būtybės. Tad kovotojams buvo siūloma pasigaminti kaukę, kuri suteiktų tikėjimo, drąsos ir jėgų nugalėti tamsos ir mirties demonus ir padėti  atkurti šio pasaulio tvarką ir darną. Užgavėnių dirbtuvėse taip pat buvo galima pasipuošti tvariu papuošalu – savo rankomis iš senų laikraščių pagamintu medalionu.

Smagiai parungtyniauti ir išbandyti savo jėgas bei sumanumą žiūrovai galėjo žaisdami etno žaidimus ar kitose linksmose zabovose. Į šias žaismingas šėliones įsitraukė ne tik vaikai, bet ir suagusieji. Mėgstantieji asmenukes ar ieškantys smagių kadrų socialiniams tinklams, gausiai fotografavosi ant pasaulio žvaigždėms nutiesto „žaliojo kilimo“.

Sustingusias kojas smagiai išjudino Užgavėnių dūzgių dūzgės su maksimaliai gerą vaibą užkūrusia grupe DAR, o kur dar pasaulinių žvaigždžių pasirodymai! Ant scenos suspindėjo E‘vizijos nugalėtojos „Babytės“, muzikinis ansamblis „Sinjoritos“, šokti trypti tiesiog privertė nacionalinės reikšmės ansamblis „Dagys“, šokių meistrų ir pameistrių kolektyvas „Lempas“, specialią programą pristatė Olinos šokių teatras „Vilys“ ir kt.

Didysis istorinis įvykis ir Morės krachas

Tad ar pavyko susitarti ir priimti kompromisą dviem didžiausiems priešams?  Apie jų pasitarimo rezultatus viso pasaulio žinių rašinėtojus, skaitovus, skrolintojus ir žiūrovus tiesioginėje press‘os konferencijoje informavo garsusis krašto žurnaliūga Smalsutis Rašliava. Ponas Kanapinskis ir Ponas Lašiniauskas garsiai atsiprašė visų, kurie kaip privalomos Užgavėnių dalies tikėjosi aršaus mūšio, paprašė atleidimo ir supratimo ir, draugiškai sukirtę rankomis, garsiai paskelbė : „Visi Kanapiniai, Kanapinskai, Kanapinėliai ir Lašininiai, Lašinskai, Lašiniauskai, vienykitės! Šalin karą, šiemet nešam taiką!”

„Užgavėnių metu „išleidžiame“ piktuosius  demonus, slypinčius mūsų dvasioje ir aplinkoje, suvaldome juos  ir, sudegindami Morę, nugalime, ─ pastebi etnografė L. Balčiūnienė. – Morės deginimą galime traktuoti kaip visų dvasinių ir materialių blogybių naikinimą, kurį padarome tai pačiu lemtingiausiu metų laiku – tada, kai žmogaus ir visos gyvosios gamtos galios yra kritinėje būsenoje – nualintos ir sumenkusios.“

Tad Druskininkuose buvo paskelbtas Morės, kuriai matrioškos pavidalą suteikė druskininkietis menininkas Deividas Sinkevičius, krachas ir sudeginta šįkart ji buvo kaip karo šmėkla. Druskininkai garsiai skelbia: ateina laikas pergalei ir taikai, šviesai, gėriui ir žydinčiam pavasariui!

DKC nuotr.

2023 m. sausio 18 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje aštuntą kartą išdalyti prestižiniai kultūros apdovanojimai „Auksiniai feniksai“. Lietuvos kultūros centrų asociacijos organizuotame išskirtiniame renginyje pagerbti šiais metais labiausiai nusipelnę fiziniai ir juridiniai asmenys nominacijose „Metų kultūros politikas“ , „Metų kultūros centro vadovas“, „Metų kultūros ir meno kūrėjas“, „Metų kultūros rėmėjas“ ir „Metų kultūros partneris“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų ir profesionalių atlikėjų užburiantys muzikiniai pasirodymai padovanojo išskirtinį vakarą ne tik laureatams, bet ir renginio svečiams. Organizatorius – Lietuvos kultūros centrų asociacija.

Apdovanojimais „Auksiniai feniksai“ tradiciškai pagerbiami fiziniai ir juridiniai asmenys, svariausiai prisidėję prie šalies kultūros kūrimo, plėtros, perdavimo, saugojimo bei kultūros centrų sistemos vystymo, tobulinimo ir viešinimo. Aštuntą kartą surengtame renginyje Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis dėkojo visiems kultūros kūrėjams ir jos puoselėtojams. „Ačiū Jums, kad visi drauge: politikai, kūrėjai, rėmėjai, vadybininkai, partneriai, sukuriate socialinį kultūrinį kapitalą. Jūsų dėka šiandien Lietuva tokia graži“, – kalbėjo asociacijos prezidentas R. Matulis.

Iškilmingoje apdovanojimų „Auksiniai feniksai“ ceremonijoje sveikinimo žodžius Lietuvos Respublikos Prezidento  Gitano Nausėdos vardu tarė jo patarėjas Mindaugas Bundza. „Kultūros galią ir jėgą, rodos, suprantame visi. Žinome, kad tai rišamoji bendruomenės medžiaga, empatiškų, smalsių ir pilietiškų žmonių saviugdos prielaida. Kartu šie Rusijos agresijos ir karo, Ukrainos didvyriškumo ir pasiaukojimo metai dar kartą patvirtino ir tai, kad būtent kultūra yra visa ko pagrindas, mūsų tapatybių, o taip pat ir bendrumo ir pilietinės bendrijos kūrimo ašis“, – Prezidento vardu kalbėjo M. Bundza.

Renginyje „Metų kultūros politiku“ už nuolatinį kultūros politikos plėtojimą ir naujų kultūros objektų atsiradimo inicijavimą, kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimą ir kultūros paveldo kultūrinį įveiklinimą Kauno rajone tapo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

 Nominacija „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“už  sukurtus ryškius, novatoriškus, projektus-muzikinius spektaklius, kūrybingos, inovacijomis praturtintos mėgėjų meno veiklos organizavimą ir pristatymą Tauragės apskrityje ir už jos ribų, didžiulį dėmesį skiriant regioniniam kultūriniam bendradarbiavimui,  muzikinio teatro raiškos plėtrai tarp mėgėjų meno kolektyvų visoje Lietuvoje įteikta Šilalės kultūros centro direktoriaus pavaduotojui Antanui Kazlauskui. 

Nominacija „Metų kultūros rėmėjas“ įteikta iš Kražių kilusiam verslininkui Vidmantui  Fokui, ženkliai prisidedančiam prie miestelio gaivinimo bei Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro vykdomų veiklų, o kartais ir jų iniciavimo. Jo iniciatyva ir lėšomis paremta ne viena kultūros centro veikla, o 2022 m. rudenį organizuotas  Didysis Kražių forumas, sukvietęs gausų būrį Lietuvos menininkų, kultūros puoselėtojų bei kitų sričių specialistų.

Nominacija „Metų kultūros  centro partneris“ už tamprius partnerystės  ryšius ne tik su šalies kultūrinėmis organizacijomis, už dosnų dalijamasi savo patirtimi, žiniomis, sukauptais muzikos lobynais, atlikėjais, teikiamas neįkainojamas konsultacijas, svarų  prisidėjimą kuriant ir organizuojant muzikinius renginius visoje šalyje įteikta Lietuvos nacionalinei filharmonijai.

„Geriausias metų kultūros centro vadovo“ nominacija už begalinį atsidavimą kultūrai ir džiazui, savo miestui Birštonui ir bendruomenei, už nepailstamą lyderystę ir tarptautinės džiazo bendruomenės telkimą Lietuvoje bei džiazo populiarinimą organizuojant tarptautinius festivalius „Birštonas Jazz“ įteikta Birštono kultūros centro direktoriui  Zigmui Vileikiui.

Laureatams padovanoti Lietuvos kultūros centrų asociacijos pažymėjimai ir „Auksinio fenikso“ skulptūrėlės, kurias įteikė Lietuvos respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas profesorius Vytautas Juozapaitis, Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė Judita Žukienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Svarbiausią Kultūros centrų asociacijos renginį praturtino profesionalaus šalies atlikėjo Eugenijaus Chrebtovo balsas, išskirtinėmis muzikinėmis dovanomis žavėjo Lietuvos kultūros centrų vadovų choras (vadovas Saulius Liausa), Marijampolės kultūros centro choras (vadovas Mindaugas Radzevičius), Birštono kultūros centro solistės Lijanos Stakauskaitės ir Kauno kultūros centro šokėjo Mariaus Pinigio pasirodymas, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vokalinė grupė „Aksomas“ (vadovė Dalė Zagurskienė), Marijampolės kamerinis ansamblis „Cantare“ (vadovė Margarita Upit).

Organizatorių nuotr.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos informacija

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai paskelbti siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Dainavos žemė (lot. terra Deynowe) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams.

Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.

Dzūkijos (Dainavos) metų minėjimas

Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų proga visos regiono savivaldybės numatė daug įvairiausių veiklų. Jų sąrašą rasite Dzūkijos (Dainavos) atmintinų metų minėjimo veiksmų plane >>>. O čia keletas pačių svarbiausių:

• Kovo 24 d. Dzūkijos sostinėje Alytuje vyks iškilmingas Dzūkijos (Dainavos) metų atidarymas, kurio metu bus surengta konferencija „Dzūkų genomo beieškant“. Organizatoriai – Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Alytaus kraštotyros muziejus.
• Vyks ir daugiau renginių, skirtų dzūkiškos ar dainaviškos tapatybės paieškoms ir raiškai. Pavyzdžiui, Dzūkijos (Dainavos)  krašto meno kūrėjų darbų paroda „Dainavai 770“ Lazdijuose, Dzūkijos regiono tradicinio muzikavimo kursai Varėnoje, Keliaujanti paroda „Dzūkija muziejaus eksponatuose“, Audimo savaitė „Dzūkijos dzyvai“ ir t. t.
• Dzūkijos (Dainavos) metais regione vyks gausybė folkloro festivalių „Dzūkų godos“ (organizatorius – Varėnos kultūros centras), „Žolynas slaunasai“ (organizatorius – Veisiejų dvaro parkas),  Dainavos krašto folkloro šventė (organizuoja Druskininkų kultūros centras), Kulinarinio paveldo ir folkloro šventė „Mes esam dzūkai“ (organizuoja Kučiūnų laisvalaikio salė), „Čiulba ulba“ (organizuoja VšĮ  „Samanukės“), „Subatos vakarėly…“ (organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija), Polkos festivalis (organizuoja Varėnos kultūros centras) ir t. t.
• Numatyta daugybė renginių, kuriuose aktualizuojami saviti tradiciniai dzūkų amatai ir verslai. Pavyzdžiui, Musteikoje planuojamas projekto „Drevinė bitininkystė iš kartos įkartą“ pristatymas ir Medkopio pabaigos šventė,  Druskininkuose –  Tarptautinis kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ ir kt.
• Ketinama išleisti reikšmingų, Dzūkijos etninę kultūrą pristatančių leidinių. Pavyzdžiui, planuojama parengti leidinį „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“, kuriame būtų pristatyti eksponatai iš Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografinio rinkinio. Numatoma parengti knygą „Dzūkų aprėdai: medžiagos, modeliai, puošyba“ ir t. t. 
• Planuoijama sukurti Dzūkijos (Dainavos) metų logotipą, Dzūkijos metus anonsuojantį vaizdo klipą, skleisti informaciją apie Dzūkijos (Dainavos) metams skirtus renginius Dzūkijos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.
• Dzūkijos (Dainavos) metus užbaigs šio krašto etninei kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimai, kuriuos organizuos Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba kartu su Alytaus miesto savivaldybe.

EKGT informacija

Druskininkų savivaldybė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją – nuo 2001 metų skiria labiausiai nusipelniusiems Druskininkų krašto meno žmonėms bei kolektyvams. Premija skiriama už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą kultūros ir meno srityje.

Gruodžio 29 dieną vykusio Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pritarta premiją skirti pianistei Guodai Gedvilaitei-Göhle už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą puoselėjant ir skleidžiant profesionalųjį meną Druskininkų kurorte, kuriant menines programas, inicijuojant ir rengiant novatoriškus profesionaliosios kultūros projektus druskininkiečiams bei kurorto svečiams, už jaunųjų Lietuvos talentų globą, už Lietuvos ir Druskininkų vardo garsinimą pasaulyje.

Jau daugiau kaip 30 metų Lietuvos ir daugelio užsienio šalių scenose galima išvysti koncertuojančią vieną ryškiausių lietuvių pianisčių druskininkietę Guodą Gedvilaitę. Pianistė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu atlikimu. Jos programos visada originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė ne kartą koncertavo Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje bei Japonijoje, yra daugelio reikšmingų premijų laimėtoja, koncertavusi žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose, išleidusi 8 kompaktinius albumus.

Nuo 2004 m. Guoda Gedvilaitė yra konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ Druskininkuose vertinimo komisijos narė, o nuo 2010 m. iki 2019 m. savo meninėmis idėjomis vadovavo tarptautiniam fortepijoninės muzikos festivaliui Vokietijoje.

Pianistės įkvėptas koncertų ciklas „Claros Schumann salonas“ kviečia klausytojus persikelti į 19 a., susitikti su romantinės epochos genijais ir pasigėrėti jų muzika. Druskininkuose susitikimai „Claros Schumann salonuose“ jau tapo tradiciniais.

Guodos Gedvilaitės-Göhle kandidatūrą kultūros puoselėtojo premijai teikė Lietuvos muzikų draugija „XXI amžiaus muzika ir švietimas“ kartu su Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos rekomendacija.

Druskininkų savivaldybės informacija

Pirmasis į Druskininkus atvykęs šventinis ekspresas „Kalėdų kryptis – Druskininkai“ buvo perpildytas: stoties „Druskininkų pramogų aikštė“ Švenčių laukimo salę užtvindė keleiviai, atvykę į Kalėdų eglės įžiebimo šventę. Juk laukė vakaras, pilnas gerumo, muzikos, spindesio, linksmų pramogų, kvapų ir skonių!

Druskininkiečiai juokauja, kad žvaigždės labai myli Druskininkus. Pavasarį jos nusileidžia į pražydusius narcizų laukus, o žiemą kuria įmantrius žvaigždynų raštus ant Kalėdų eglės šventinio rūbo. Nors eglė šįmet padabinta tradiciniu apdaru ir papuošta karališka aukso karūna, meninės šviesų instaliacijos leido sukurti jos naują įvaizdį – žiemos karalienės rūbas suspindo akinančiu deimantiniu žėrėjimu.

„Paskutinių kelerių metų patirtis parodė, kad norint sukurti įspūdingą reginį, nėra būtina daug investuoti į naujus papuošimus, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Užtenka vienos kitos naujos detalės, o visą grožį galima sukurti pasitelkiant į pagalbą inovatyvius sprendimus, šiuolaikines apšvietimo technologijas, tad tokį sprendimą pasirinkome ir šįkart. Tikimės, kad druskininkiečiai ir miesto svečiai patirs daug gerų emocijų, o tai svarbiausia laukiant artėjančių švenčių.“

Vakare įsijungus specialiai parinktam apšvietimui ir tarp eglės šakų paslėptiems lazeriams, Pramogų aikštės šventinę erdvę nuklojo efektingas šviesų ir spalvų žaismas, kuris sukūrė įspūdį tarsi danguje mirgantys žvaigždynai nusileido ant žemės. Pasklidęs žvaigždžių ūkas ėmė sekti paslaptingą švytinčios nakties pasaką.

Tą patį vakarą Gydyklų parke, aplink Muzikinį fontaną suspindo per pusšimtis originalių, verslo ir bendruomenės sukurtų kalėdinių eglučių. Parke įsikūrusios eglutės ir kalėdinės kompozicijos kaip visada stebina savo fantazija ir išradingumu. Prie fontano įsitaisė ir ypatinga eglutė – Druskininkų bendrystės eglutė, ant kurios kiekvienas druskininkietis ir kurorto svečias gali pakabinti savo žaisliuką.

Atvykusiems į pagrindinę stotį, ranka pasiekiamos ir kitos svarbiausios stotys: Kalėdų Senelio rezidencija, kalėdinis prekybos miestelis, Muzikinis vagonas, Vagonas-restoranas. Pastarajame šventinį vakarą karštą sriubą virė maltiečiai, kviesdami aukoti vargstantiems seneliams. „Prašome už tuos, kurie neprašo patys,“ – sakė maltiečiai, o druskininkiečiai ir svečiai jiems dosniai aukojo.

Gerą pusvalandį žiūrovai įtemptai laukė, ar pavyks Seneliui Kalėdai, padedant lazermenams, siunčiant šviesos spindulius, atsekti Druskininkų eglės koordinates ir laiku atlėkti į šventę. Scenoje pagaliau pasirodžius žvaigždžių ūke pasiklydusiam Seneliui Kalėdai, visa aikštė suskambo nuo mažųjų džiaugsmingo klegesio, aikčiojimo ir katučių. Ko gi daugiau bereikia?

Įžiebus eglę, aikštę užliejo muzika: savo dainas dovanojo druskininkietės Evita Cololo, Indraya, Amanda, Ema, Karolina, Rūta Kotryna ir Ronata.

Taip Druskininkai pradėjo gražiausių metų švenčių laukimą. Suplanuoti dar keturi šventiniai reisai į Dovanų pasaulį, Šventinių atradimų stotį, Džiaugsmingas Kalėdas ir Naujuosius Metus.

Kelionių ir atvykimo stotelių tvarkaraštį galima rasti čia: www.kaledoskurorte.lt

Justino Kygos nuotr.

Lapkričio 18 d. vakarą į Varėnos kultūros centrą rinkosi žmonės iš įvairių Dzūkijos kampelių, nes į Varėną po 4 metų pertraukos sugrįžo dzūkiškos polkos varžytuvės „Smagiausios polkos – smagiausia pora“.

Šiais metais polkos varžytuvėse „Smagiausios polkos – smagiausia pora“ dalyvavo net 15 porų iš Varėnos, Matuizų, Druskininkų, Veisiejų, Alytaus, Kaišiadorių bei Vilniaus. Jas vertino komisija: Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografinio folkloro specialistė Audronė Vakarinienė, etnomuzikologė, humanitarių mokslų daktarė, choreografinio folkloro tyrinėtoja Dalia Urbanavičienė, Druskininkų kultūros centro etnografė, Dzūkijos regiono folkloro ansamblių konsultantė Lina Balčiūnienė, šokėjas ir tradicinių šokių mokytojas Augustas Černiauskas, Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė, etnomuzikologė, tradicinės polkos tyrinėtoja Vaida Naruševičiūtė.

Poros varžėsi vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų kategorijose. Vaikų kategorijoje varžėsi 4 poros ir visos laimėjo prizines vietas. I vietos diplomą ir 50 Eur piniginį prizą pelnė Viktorija Filipavičiūtė ir Danielius Neimo iš Matuizų kultūros centro neformalaus vaikų švietimo šokių kolektyvo „Šokių Mozaika“ (vad. Irena Čeplikienė). II vietos diplomą ir 30 Eur piniginį prizą pelnė Livija Lenkevičiūtė ir Arnas Lenkevičius iš to paties kolektyvo „Šokių mozaika“. III vietos diplomai ir 20 Eur piniginiai prizai buvo skirti 2 poroms: Salomėjai Didikaitei ir Kristupui Didikai iš kolektyvo „Šokių mozaika“ bei Margaritai Bubnelytei ir Jokūbui Česnai iš Lazdijų kultūros centro Veisiejų kultūros namų folkloro ansamblio „Jurginėlis“, kuriam vadovauja Erika Petrauskienė.

Jaunimo kategorijoje varžėsi tik viena pora – tai Gabija Kaulakytė ir Gytis Kaulakis iš Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio ,,Žilvita“ (vad. Laima Morkūnienė). Jie pelnė II vietos diplomą ir 70 Eur piniginis prizą.

Suaugusiųjų kategorijoje varžėsi gausiausias būrys šokėjų – net 10 porų. Komisijos nariai džiaugėsi, kad organizatorių apdairumo dėka, jie galėjo skirti net 6 prizines vietas, o kitoms poroms įteikti specialiuosius prizus. I vietos diplomai ir 100 Eur piniginiai prizai skirti 2 poroms: Ritai Maliukevičiūtei ir Jonui Kajėnui iš Vilniaus folkloro ansamblio „Radasta“ (vad. Audronė Vakarinienė)  bei Angelei Konstantinavičienei ir Vytautui Čėsnai iš Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ (vad. Valerija Jankauskienė). Abi poros jau ne naujokės polkos varžytuvėse. Vilniečiai yra dalyvavę 2016 ir 2017 m tradicinės polkos varžytuvėse Vilniuje, o kaišiadoriškiai – 2018 m. dzūkiškos polkos varžytuvių Varėnoje nugalėtojai. II vietos diplomai ir 70 Eur piniginiai prizai skirti 2 poroms: Janinai Danilevičienei ir Giedriui Griškevičiui iš Alytaus kultūros centro folkloro ansamblio „Žvangucis“ (vad. Jūratė Federavičienė) bei Jadvygai Jaruševičienei (Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vad. Vaida Naruševičiūtė) ir Simui Bakanauskui (Varėnos kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Kadagys“, vad. Ramunė Butkienė). III vietos diplomai ir 50 Eur piniginiai prizai skirti 2 poroms: Aldonai Blėdienei ir Antanui Blėdai iš Varėnos r. Dvarčių k. bei Angelei Nedzinskienei ir Jonui Didikai iš Varėnos kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Kadagys“. Komisijos meilės prizas buvo skirtas druskininkiečiams Zitai Joanai Jančiauskienei ir Vincui Žiūkui iš Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijos.

Paguodos prizai įteikti Marijai ir Jonui Kaškonams (Alytaus kultūros centro folkloro ansamblis „Žvangucis“), Laimutei Keršienei ir Virgilijui Bukiui (Varėnos kultūros centro senjorų liaudiškų šokių grupė „Kadagys“) bei Erikai Petrauskienei ir Gediminui Gudžiauskui (Lazdijų kultūros centro Veisiejų kultūros namai).

Tiek dalyviams, tiek žiūrovams laikas nė kiek neprailgo, nes pertraukėlių metu įvairias šokių melodijas grojo ir šokti kvietė jungtinė muzikantų kapela: Pranas Ulbinas iš Varėnos, Petras Akstinas iš Matuizų, Aleksas Vasilevičius iš Kaišiadorių, Algis Kudarauskas iš Alytaus bei Kazimieras Žilionis iš Druskininkų. Na, o šokėjams įtampą sklaidė renginio vedėjos Julijos Navickaitės juokas ir jaunatviška energija.

Šios varžytuvės – tai vienas iš 2022 m. Varėnos kultūros centro organizuojamo POLKOS FESTIVALIO renginių. Šio festivalio metu jau įvyko vaikų piešinių konkursas „Aš šoku polką“, seminaras-praktikumas „Polkos žanro įvairovė ir perteikimo galimybės: tradicinė, sceninė ir klasikinė polka“. Šį šeštadienį lapkričio 26 d. 16 val. kviečia koncertas „Polkos įvairovė“ bei 19 val. naktišokiai „Šv. Andriejaus polka“.

Projekto organizatorius: Varėnos kultūros centras. Projekto partneriai: Varėnos švietimo centras, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla, Tradicinių šokių draugija, Druskininkų kultūros centras. Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Varėnos kultūros centro informacija

Kamščiai gatvėse? Purvini šaligatviai? Nėra vietos automobiliui pastatyti, o dar ir mokėti reikia? Eilės prekybos centruose? Amžinas skubėjimas, bėgimas, vėlavimas? Jei nors į du teiginius atsakėte teigiamai, tuomet kuo skubiau belieka rinktis mūsų šventinį pasiūlymą – „Kalėdų kryptis – Druskininkai“.

Rinkitės: spūstys ir eilės ar ramus švenčių laukimas?

„Tikrai, mūsų kurorte jokių spūsčių, automobilius parkuojame nemokamai, viskas pasiekiama pėsčiomis, grožintis šventiniais kurorto papuošimais, tyla ir jauki ramybė laukiant didžiųjų metų švenčių, – šypsosi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Dovanas artimiesiems čia išsirinksite vienetines, sukurtas kurorto menininkų, ramiai pasivaikščiosite, pasilepinsite SPA procedūromis ir gardžiai pavalgysite kavinėse be jokių eilių! Viską darome, kad mūsų gyventojai, namo sugrįžtantys šeimos nariai ir visuomet laukiami miesto svečiai pasitiktų gražiausias metų šventes be jokio streso, su gera nuotaika ir išsineštų įsimintinus įspūdžius.”

Nemokama kelionė kalėdiniu ekspresu su viskas įskaičiuota

Šįmet Druskininkai paruošė penkių šventinių reisų į Kalėdas Druskininkuose paketą, pilną muzikos, linksmų pramogų, spindesio, kvapų ir skonių. Reisai organizuojami savaitgaliais, tad tereikia paskubėti rezervuotis bilietus į kalėdinį ekspresą – visi bilietai nemokami!

Pagrindinis atvykimo peronas į Pramogų aikštę jau kalėdiškai šviečiasi ir dabinasi. Atvykus čia, ranka bus pasiekiamos svarbiausios stotys: Kalėdų eglė, Kalėdų Senelio rezidencija, Kalėdinis prekybos miestelis ir kitos. Jei lauksite atvykstančių draugų, laikas neprailgs Švenčių laukimo salėje: žaismingai fotosesijai kvies mieli ir minkšti gyvi žaislai, šokti ir dainuoti – išdykėliai mimai-elfai,  žėrinčiu spindesiu akins veidrodinės skulptūros.

Čia pat, vagone-restorane,  už simbolinę paramą senoliams galėsite pasivaišinti maltiečių išvirta karšta sriuba arba užsukti papietauti į netoliese esančias kavines, kurios parengusios meniu ir vegetarams, ir išrankiesiems gurmanams . O jei atvyksite su naminiu gyvūnu,  žinokite, kad Druskininkai jiems ypatingai draugiški, kartu svetingai apgyvendina ir turi paruošę subalansuotą pagal jų poreikius valgiaraštį. Švenčių proga savo šunelį galėsite pavaišinti netgi alumi – vištienos ar jautienos skonio.

Pirmoji stotis – Kalėdų eglės įžiebimas

Pirmajam šventiniam reisui siūlome išskirtinę kelionę į Kalėdų eglės įžiebimo šventę. Gruodžio 2 d. 17.30 val. ekspresas atvyks į stotį „Kalėdų eglė“. Kalėdų kryptį į Druskininkus Seneliui Kalėdai padės surasti Šaunusis Nykštukėlis, didieji elfai, lazermenai, šiuolaikinės technologijos, specialieji efektai ir visas būrys pagalbininkų: Viduramžiai.lt, Evita, Amanda, Ema, Indraya, Rūta Kotryna ir Ronata. Kartu su egle nušvis ir tradicinis, savo fantazija ir išradingumu garsėjantis Kalėdinių eglučių parkas, kurį kuria auksarankiai bendruomenės nariai.

Senelis Kalėda pakvies mažuosius į savo rezidencijos atidarymą. Čia vaikų laukia kalėdinių stebuklų ir juoko kupini susitikimai! Stotis „Kalėdų Senelio rezidencija“ įsikūrusi prie gražiosios miesto eglės ir šviečia iš tolo, tad kryptį, kaip ją rasti, tikrai pamatysite! Pasukę į dešinę rasite Kalėdų Senelį, o pasukę į kairę – Kalėdų dirbtuvėles.

Muzikinis vagonas ir kiti kelionės atradimai

Į Pramogų aikštę atvyks ir Muzikinis vagonas. Keleivių įlipimas  – kiekvieną šeštadienį 19 val. Į šventinius koncertus kvies Evita Cololo, Indraya, Amanda. Pirmąją Kalėdų dieną šventinį nuotaikingą pasirodymą surengs žavioji Katažina, kviečianti pasidžiaugti gyvenimu ir paklausyti melodingų dainų.

Tradicinės kalėdinės giesmės ir populiari kalėdinė klasika skambės stotelėje “Druskininkų bažnyčia”. Antrąją Kalėdų dieną čia koncertuos airis Denis McLaughlin (Airija), kuris kartu su Styginių kvartetu (Lietuva) ir grupe „Baltos varnos“ parengė specialią šventinę programą.

Jauniesiems aktyvaus judesio gerbėjams pristatome naujieną – nuotykius kalėdiniame orientaciniame žaidime vaikams “Orientaciukai”. Laukia kelionė su daug galvosūkių, užduočių ir, žinoma, stotelių! Juk šįmet keliaujame ne tik į Druskininkus, bet ir po juos! Neliks nuskriaustos ir šeimos, tik verta paskubėti registruotis, nes bilietai į šį reisą paprastai išperkami labai greitai.

Reisas į Dovanų pasaulį

Jei ieškote kalėdinių dovanų ar gardumynų, išlipkite perone „Kalėdinis prekybos miestelis“, kuris įsikurs Pramogų aikštėje prie eglės ir nusidrieks per visą Vilniaus alėją. Čia rasite visko, ko širdis geidžia: saldžių kvepiančių spurgyčių, karšto šokolado su balta kaip pienas puta, džiovintų vaisių ir kitų skanumynų bei unikalių dirbinių šventinėms dovanėlėms. Ir svarbiausia, jokių eilių! Beje, į Dovanų pasaulį organizuojamas specialus reisas, nes gruodžio 10 d. 11 val. atsidaro speciali Kalėdų dovanų mugė, kuri visą dieną veiks Amatų centre „Menų kalvė”. Tikrai reta proga atrasti kažką gražaus ir netikėto!

Pasirūpinę dovanomis, būtinai užsukite į greta esančius Čiurlionių namelius ir praleiskite jaukią popietę prie tikros žaliaskarės su kvapnia arbata “Kalėdų eglaitė Čiurlioniu namuose”.

Bet kokios būtų Kalėdos, jei mūsų svečiai liktų be dovanų? Jau gruodžio 1-ąją  startuos akcija „Advento kalendorius“, kurios metu kasdien iki pat Kalėdų skirtinguose Lietuvos miestų paštomatuose bus galima atrasti ypatingą „Bilietą į Druskininkus“ –  dovanų čekį skaniai pavalgyti, pasilepinti SPA procedūromis ar smagiai praleisti laiką su šeima kurorte. Kalėdų rytą bus galima rasti ypač vertingą bilietą, kuris dovanos 2 nakvynes dviem asmenims viename iš Druskininkų objektų. Sekite informaciją www.kaledoskurorte.lt!

Ir tai dar ne viskas! Druskininkiečiai ir miesto svečiai savo draugą Druskininkuose galės nemokamai pavaišinti kava. Šiai akcijai skirta net 500 nemokamos kavos puodelių. Viskas, ką tereikia padaryti, tai nueiti į puslapį www.kaledoskurorte.lt., įrašyti draugo e. pašto adresą ir jis gaus koduką, su kuriuo kavinėje „City Coffee“ nemokamai gaus kavos puodelį. Akcija prasidės gruodžio 2 d. ir tęsis iki Kalėdų.

Šventinis reisas į Naujus Metus

Paskutinis kalėdinio ekspreso reisas bus organizuojamas į Naujus Metus. Senuosius kviečiame palydėti su klasikine muzika:  beveik pusę amžiaus Druskininkuose gyvuojančią senųjų metų palydų tradiciją pratęs Valstybinis Vilniaus kvartetas, kartu su juokoncertuos vienas pačių ryškiausių fortepijono virtuozų ir talentingiausių Lietuvos pianistų Lukas Geniušas ir  kontraboso dainius Donatas Bagurskas. Na, o ateinančius Naujuosius vainikuos spalvingų fejerverkų salvės.

„Kelionė su šeima, spontaniškas turas su draugais ar tiesiog vizitas pas artimuosius – šventinis laikotarpis startuoja jau netrukus, tad tiesiog sėskite į kalėdinį ekspresą ir lėkite pas mus,“ – kviečia Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė, primenanti, kad visos kelionės nemokamos, o gerai praleistas laikas ir turiningas laisvalaikis – garantuotas.

Visų kelionių tvarkaraštį rasite www.kaledoskurorte.lt. Peržiūrėkite ir išsirinkite, kada norite keliauti!

Laukiame atvykstant ir linkime malonių kelionių!

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 147–ąjį gimtadienį švęskime keliaudami genijaus atminimo keliais Lietuvoje, pirmojo sertifikuoto nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ miestuose: Varėnoje, Druskininkuose, Vilniuje, Kaune, Plungėje, Rietave ir Palangoje. Šiais metais „M. K. Čiurlionio kelio“ bendruomenė, partneriai šešiose savivaldybėse parengė daugiasluoksnę šventinių akcentų programą, kupiną muzikinių, kūrybinių ir edukacinių veiklų, kuriomis užpildytas visas rugsėjo mėnuo.

Jau rugsėjo 15 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje pirmą kartą pristatyta viešai neeksponuotų vestuvinių žiedų paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“, kviečianti patirti artimesnį kūrėjo asmenybės, kaip mylimojo, portretą bei jį lydinčias charakteristikas, atgyjančias šeimos išsaugotuose artefaktuose, nuotraukose, atsiminimuose ir parašytuose laiškuose. „Tas nepaprastas meilės užgimimas buvo labai stiprus, kol jie buvo gyvi. Gyvenimas nutrūko, bet meilė – liko.“ – parodos atidarymo vakarą dalijosi Sofijos ir Konstantino Čiurlionių anūkė Dalia Zubovaitė-Palukaitienė.

Čiurlionio asmenybės gijas taip pat palies ir brolišką ryšį pristatys rugsėjo 22 d. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose atidaroma paroda „M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai“. Parodoje atvirlaiškiais, kurių didelė dalis yra iliustruoti paties Čiurlionio, juose slypinčiais vaizdais ir kadais užrašytais tekstais atgims Čiurlionio, kaip Povilo brolio, portretas, pasižymintis minčių atvirumu ir gyvenimo žvalumu. Muziejuje gimtadienio išvakarėse, rugsėjo 21 d. taip pat vyks dokumentinio filmo „Dangaus šešėlis“ (rež. R. Lileikis) peržiūra, kurios metu bus pristatomas M. K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba.

Jaunuosius Čiurlionio kūrybos gerbėjus, Vilniaus mieste esančių vaikų dienos centrų lankytojus ir ukrainiečių šeimas rugsėjo 22 ir 23 dienomis M. K. Čiurlionio namai kvies į tęstinio meninio-edukacinio projekto „Susitikimai su Čiurlioniu“ popietes. Susitikimų metu vaikai ir jaunimas, pristatant menininko kūrybą ir asmenybę, galės pajusti Čiurlionio, kaip sektino autoriteto, kurį matė jo broliai ir seserys, pavyzdį. Tokiu būdu semtis įkvėpimo bei kurti savo vertybinį pagrindą. Prie jaunimo ugdymo, visuomenės švietimo, Čiurlionio pristatymo prisidės ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus savo lankytojams ir Kauno miesto svečiams parengęs rugsėjo 24 dieną vyksiančią visos dienos šventinę programą, kurioje tiek mažas, tiek didelis atras sau artimą veiklą. Lankytojų lauks originalios teminės ekskursijos: „Gyvenimo sonata“, „Besisukančio pasaulio ramybės taške“, „Kaip Čiurlionis piešė?“. Unikalios paskaitos: muzikologas dr. Charri Efthimiou ieškos konkrečių sąsajų tarp muzikinės sonatos formos ir jo paveikslų, genetikai Lukas Žemaitis, Ignas Galminas ir tapytojas Tadas Sokolovas pristatys ateities mokslo ir meno sinergijos kūrinį – paveikslą „Dabartis Naujajam Rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“ bei prie Čiurlionių, Konstantino ir jo sužadėtinės Sofijos istorijos, joje slypinčio simbolizmo prisilies dr. Nida Gaidauskienė.

Tą dieną trokštantiems savo rankomis prisiliesti prie meno, jį sukuriant patiems, muziejus siūlys išbandyti kūrybines dirbtuves – „Pagauti Čiurlionio debesį“. Savo kūrybinius įgūdžius taip pat galės išmėginti ir Palangos gyventojai. Rugsėjo 22 d. Palangos gintaro muziejus kvies į ukrainietiškos karpinių technikos (vytinankos) dirbtuves „Čiurlionio pasakų pasaulis“. Dalyviai ne tik išmoks naujos technikos subtilybių, bet ir kurs savo pasakas atsispirdami nuo Čiurlionio fantazijų pasaulio. Tyrinėti kūrėjo dailės ir muzikos pasaulių sąsajas, visų pirma – paties M. K. Čiurlionio paveiksluose, o vėliau ir kituose dailės kūriniuose – kvies ir Nacionalinė dailės galerija (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys). Edukacinio užsiėmimo metu „Dailė ir muzika“ tiek vaikai, tiek suaugę mokysis išgirsti garsus ir juos atrasti pasirinktame paveiksle, skulptūroje ar grafikos atspaude.

Pirmieji Čiurlionio muzikinių renginių skraistę praskleidė ir rudens spalvomis sušildė Plungės festivalio „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“ tradicija tapęs Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio stygininkų orkestro (dirigentas T. Ambrozaitis) koncertas, atiduodantis pagarbą lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Rugsėjo 17 d. plungiškiai ir miesto svečiai M. Oginskų dvaro „Žirgyno” koncertų salėje mėgavosi daugiau kaip 150 meistriškumo nestokojančių atlikėjų pasirodymu, kurie anot festivalio organizatorių, pildo M. K. Čiurlionio pasakytus žodžius: „Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“.

iškilios Čiurlionio muzikos netrūks ir kūrėjo gimtadienio išvakarėse. Rugsėjo 21-ąją, nuspalvins fortepijoninės muzikos rečitalis „Čiurlionio gimtadieniui“ ir džiazinės improvizacijos „Čiurlionis kitaip“ koncertas. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje lietuvių genijaus muziką interpretuos publikai jau pažįstamas, pasaulinį pripažinimą pelnęs pianistas Aleksejus Volodinas (Ispanija). Atlikėjo programoje susitiks du didingi kompozitoriai – M. K. Čiurlionis ir Frederikas Šopenas (lenk. Fryderyk Chopin), kuriems būdingas stiprus ryšys su liaudies kūryba, romantinė pasaulėjauta, tautinė savimonė bei panaši muzikinė semantika. Muzikinės kalbos artumas itin juntamas ankstyvuose Čiurlionio opusuose, kuriuose aptinkama Šopeno įtaka. Kadais užmegztas dialogas tarp kompozitorių suskambės naujai bei galimai pristatys paties Čiurlionio kūrybos ištakas. „Išgirsime kaip pasaulis interpretuoja Čiurlionį,“ – teigia pianistas Rokas Zubovas. – Įsivaizduojate, Šopeno ir Čiurlionio patys virtuoziškiausi kūriniai skambės vieno vakaro metu – tai yra bomba“.

Kitokį Čiurlionio skambesį turės galimybę patirti ir varėniškiai. Improvizacinės muzikos meistrai Dmitrij Golovanom ir saksofonininkas Jan Maksimovič klausytojams leis prisiliesti prie nebaigtų ir nepublikuotų kompozitoriaus muzikinių eskizų.

Muzikinę programą gimtadienio dieną, rugsėjo 22-ąją, užbaigs savo profesionalumu ir programos įvairove garsėjantis Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje choras atliks M. K. Čiurlionio kūrinius: „Kyrie“, „Anoj pusėj Nemuno“, „Beauštanti aušrelė“ ir „Oi, giria, giria“. Šiuo koncertu taip pat uždaromas tarptautinio festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ dvidešimtasis, jubiliejinis sezonas. Festivalio organizatorė, Druskininkų kultūros centro direktorė Rimutė Viniarskaitė pastebi „tai tikrai yra labai simboliška ir prasminga, kad tą dieną skamba monumentali choro muzika, kuriai Čiurlionis skyrė ypatingą dėmesį“.

Tuo pačiu metu Čiurlionio šviesa sklis ir į Jungtinės Karalystės sostinę – Londoną, kur rugsėjo 21 d. Dulwicho paveikslų galerijoje bus atidaryta įspūdinga Čiurlionio kūrybą pristatanti paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“. Galerijoje pirmą kartą bus eksponuojama daugiau nei 100 menininko kūrinių, sukurtų per jo trumpą, tačiau išskirtinai kūrybingą gyvenimo kelią. O rugsėjo 20-ąją, pianistai Polina Kogan, Rimantas Vingras, Sonata ir Rokas Zubovai kvietė į Razumovskio akademiją šokiui. Muzikai atliks koncertinę programą „Čiurlionis: pašokime!“ (angl. “Čiurlionis: Let‘s Dance“).

Šventinių veiklų ciklą užbaigs renginys Konstantino gimtajame mieste – Varėnoje. Sekmadienį (rugsėjo 25 d.) tradiciškai M. K. Čiurlionio gimimo dienos minėjimo renginyje Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, skambant choro atliekamoms giesmėms, Barboros Valiukevičiūtės smuikui bei Mariaus Šinkūno vibrafonui bus įteikti prestižiniai Varėnos rajono kultūros apdovanojimai „Sidabrinės bitės“.

Taigi, kviečiame kurti savas istorijas atsispiriant nuo M. K. Čiurlionio, kaip kūrybinių ir žmogiškųjų vertybių pagrindo, kuriame gausu amžinos meilės muzikai, gamtai, žmogui, iliuzijoms ir siurrelizmo pasauliui. Atvėrę pastarojo duris, eksperimentuokite ir atraskite kitokį, savo Čiurlionį. Mat, Čiurlionis niekada nemėgęs aiškinti savo darbų: „Publika reikalavo paveikslus aiškinti. Tai stumdavo Konstantiną iš pusiausvyros: „Kodėl žmonės nežiūri. Kodėl neįtempia savo dvasios – juk kiekvienas kitaip prieina, kitaip prima meno kūrinj. Kodėl tu manęs neklausi: „Ką tai reiškia? Ką tai reiškia?“ (Iš S. Sofijos Čiurlionienės prisiminimų). Tad būkite atviri ir kurkite savo šviesą!

Daugiau informacijos interneto svetainėje M. K. Čiurlionio kelias (www.ciurlioniokelias.lt).

M. K. Čiurlionio kelias – pirmasis Lietuvoje sertifikuotas nacionalinis kultūros kelias
Kultūros kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija
Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba

MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO 147-ojo GIMTADIENIO RENGINIŲ PROGRAMA ČIURLIONIO KELIO MIESTUOSE:

VARĖNA
Varėnos rajono viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 19):
09.21 d. 17 val. Mobilūs pašnekesiai ir „Čiurlionis kitaip“. Dalyvauja „Keistuolių“ teatro aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė. Pianistas Dmitrij Golovanov ir saksofonininkas Jan Maksimovič. Organizatorius Varėnos rajono savivaldybės biblioteka.

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (Vytauto g. 196, Senosios Varėnos k.):
09.25 d. 12:00 val. „Sidabrinės bitės“ apdovanojimai.
Atlikėjai: Barbora Valiukevičiūtė (smuikas), Marius Šinkūnas (vibrafonas), Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choras (vargonininkai Elvyra Sinkevičienė ir Kęstutis Tareila). Organizatorius Varėnos kultūros centras.

DRUSKININKAI
M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai):
09.21 d. 17:30 val. Dokumentinio filmo „Dangaus šešėlis“ peržiūra ir aptarimas su režisieriumi Romu Lileikiu.
Renginys yra tarptautinio festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ programos dalis. Organizatorius: Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų kultūros centras.
09.22. 16:00 val. Parodos „M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai“ atidarymo vakaras. Paroda veiks iki 2023.01.05. Organizatorius: Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus M.K. Čiurlionio namai-muziejus.

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje (Vilniaus al. 1, Druskininkai):
09.22 d. 19:30 val. XX tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo koncertas. Dalyvauja Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Meno vadovas ir vyr. dirigentas Linas Balandis. Organizatorius: Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų kultūros centras.

VILNIUS
M. K. Čiurlionio namuose (Savičiaus g. 11):
09.15 d. atidaryta vestuvinių žiedų paroda „Sofijos ir Konstantino meilė“. Paroda veiks iki lapkričio 19 d.
09.22-23 d. Meninio-edukacinio projekto „Susitikimai su Čiurlioniu“ renginiai „Pilies pasaka“. Renginiai skirti Vilniaus mieste esančių vaikų dienos centrų lankytojams ir ukrainiečių šeimoms. Būtina išankstinė registracija: www.mkcnamai.lt

Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5):
09.21 d. 19:00 val. pasaulinį pripažinimą pelniusio pianisto Aleksejaus Volodino rečitalis „Čiurlionio gimtadieniui“. Programoje M. K. Čiurlionio ir F. Šopeno kūriniai. Bilietus platina www.kakava.lt
Organizatoriai: M. K. Čiurlionio namai, „Tytuvėnų festivalis“, Nacionalinė filharmonija.

Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos per. 22):
09.22 d. 16 val. Edukacinis užsiėmimas „Dailė ir muzika“. Užsiėmimas skirtas visiems – vaikams ir suaugusiems. Būtina registracija www.ndg.lt

KAUNAS

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55):
Rugsėjo 24 d., šeštadienis
10:00 val. Teminė ekskursija „Gyvenimo sonata“
11:00 val. Teminė ekskursija „Besisukančio pasaulio ramybės taške“
12:00 val. Muzikologo dr. Charri Efthimiou paskaita „M. K. Čiurlionio muzikiniai paveikslai: koreliacijos tarp muzikinės formos ir tapatybės“ (paskaita anglų kalba)
13:30 val. Genetikų Luko Žemaičio, Igno Galmino ir tapytojo Tado Sokolovo paskaita „Dabartis naujam rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“
14:30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos dr. Nidos Gaidauskienės paskaita „Konstantinas, jo sužadėtinė Sofija ir simbolizmas“
16:00 val. Teminė ekskursija „Kaip Čiurlionis piešė?“
Kūrybinės dirbtuvės „Pagauti Čiurlionio debesį” (viso renginio metu)
Visi renginiai nemokami. Registracija į ekskursijas bei paskaitas tel. +370 671 513 43 (darbo dienomis 09.00–16.30 val.).

PALANGA
Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17):
Rugsėjo 22 d. 15 val. Kūrybinės dirbtuvės „Čiurlionio pasakų pasaulis“ su grafike iš Ukrainos Natalja Didenko. Būtina išankstinė registracija: el. p. gintaro.muziejus@lndm.lt, tel.: +370 460 30313

Visi renginiai yra nemokami, išskyrus koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Lietuvos muziejų asociacijos informacija

Rugsėjo 23–25 dienomis seniausias kurortas Lietuvoje – Druskininkai – tradiciškai kviečia visus turizmo gurmanus į nepamirštamų potyrių ir staigmenų kupiną savaitgalį. Kurorto svečių ir gyventojų laukia įspūdingas Turizmo dienų reginys – penktadienio ir šeštadienio vakarą bei naktį žymiausios Druskininkų vietos ir objektai pasikeis neatpažįstamai.

„Turizmo dienos Druskininkams – ypatingos svarbos šventė, – teigia Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. – Kiekvienais metais, minėdami Tarptautinę turizmo dieną, dedame dideles pastangas, kad sukurtume kuo įdomesnę, įsimintinesnę šventę, kurioje kiekvienas rastų ką „paskanauti“ – ne tik maisto gurmanai, bet ir muzikos bei šiuolaikiškų meno išraiškos formų mylėtojai. Džiugu, kad kurorto verslo atstovai bei Druskininkų savivaldybės įstaigos aktyviai prisidėjo prie Turizmo dienų organizavimo – nestokojo puikių idėjų ir iniciatyvų.“

Naktinė kelionė plečiasi: nauji legendomis apipinti takai

Specialiai Turizmo dienoms Druskininkuose profesionalų sukurtos šviesos instaliacijos, skambant muzikai, apgaubs paslaptimi bei netikėtai transformuos Druskininkų miesto muziejų, Druskininkų bažnyčią, Vilniaus alėjos atkarpą (nuo Apversto namo iki viešbučio „Pušynas“), atnaujintą muzikinį fontaną, buvusią daktaro Bujakovskio vilą (dabartinis Druskininkų savivaldybės administracijos pastatas), M. K. Čiurlionio skulptūrą ir paminklą Lietuvai, istorinį Gydyklų parką ir jame esančią mineralinio vandens biuvetę bei Nemuno pakrantę.

Šiemet audiovizualinio meno kupina kelionė pasipildo dar vienu maršrutu – netikėtomis spalvomis sušvis naujai renovuotas Lenktas tiltelis Ratnyčėlės ir Nemuno santakoje.

Šviesų ir garso prisotinta kelionė leis pamatyti kitomis spalvomis ne tik žymiausias kurorto vietas, tačiau bus proga prisiliesti ir prie atgyjančių Druskininkų legendų. Atnaujintas muzikinis fontanas dovanos visiems turizmo gurmanams vandens, šviesos ir lazerių šokį, specialiai sukurtą Turizmo dienų šventei pagal M. K. Čiurlionio simfonines poemas. Lazerinė projekcija papuoš žymiausio Druskininkų kūrėjo – kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio paminklą bei paminklą Lietuvai.

Talentingų audiovizualinio meno kūrėjų dėka Turizmo dienų metu Druskininkai ne tik stebins, užburs, privers ne kartą aiktelti, tačiau suteiks galimybę pamedituoti, atsipalaiduoti, pasvajoti.

„Turizmo dienų“ įvairovė: bus ką veikti muzikos, maisto ir aktyvių pramogų gurmanams

Turizmo dienų metu Druskininkuose kurorto svečių laukia turininga, įvairioms auditorijoms ir skoniams pritaikyta programa. Be įspūdingos audiovizualinės žymių Druskininkų vietų interpretacijos, kurorto paslaptis atskleis teminės gidų ekskursijos, lauks didelio populiarumo susilaukiančios orientacinės varžybos, leisiančios pažinti miestą iš netikėtų perspektyvų. 

Aktyvių pramogų ir sportinių veiklų mėgėjų lauks streetrace lenktynės „Race Day Druskininkai“, kantri ir linijinių šokių asociacijos šokių pamokos su mokytoju iš Olandijos, žygis pėsčiomis, sportinių žaidimų turnyrai.

Muzikos gurmanams taip pat paruoštas išskirtinis meniu – nuo subtilių elektroninės muzikos ritmų iki vargonų muzikos koncerto.

Maisto gurmanų lauks ne tik nauji skoniai ir atradimai Druskininkų restoranuose, kavinėse ir baruose, bet ir jau 5-asis plovo virimo čempionatas, kuriame varžysis ir mėgėjai, ir profesionalūs plovo virimo meistrai iš Lietuvos ir užsienio.

Druskininkai turizmo gurmanus džiugins ne tik naktį. Dieną kurorte šurmuliuos tautodailininkų mugė, o 100 metų sukaktį švenčiančiuose Lietuvos prabavimo rūmuose vyks edukaciniai pristatymai ir paskaitos.

Atvirų durų dienos ir išskirtiniai pasiūlymai

Druskininkuose Turizmo dienų metu bus galimybė arčiau susipažinti su miesto įstaigomis – vyks atradimų kupinos atvirų durų dienos. Kurorto svečiai ir gyventojai turės galimybę pamatyti iš arti meninį procesą  dalyvaudami kūrybinėse „Druskos studijos“ ir „Menų kalvės“ edukacijose, nemokamai lankytis muziejuose. Viešbučiai ir sveikatos įstaigos ne tik kvies į ekskursijas ir pažintis su jų siūlomomis paslaugomis, bet ir pasiūlys įvairiausias staigmenas – nuo arbatos degustacijos iki seniausios kurorto pramogos – mineralinio vandens ragavimo. Bendradarbystės erdvė „Tech Spa“ pasiūlys aplankyti slėptuvę, įsikūrusią buvusio banko patalpose.

„Druskininkų turizmo dienų 2022“ programą, specialius pasiūlymus, atvirų durų dienų informaciją, virtualų žemėlapį ir visą reikiamą informaciją surasite ČIA.