Šokių sezono pabaigą Druskininkų kultūros centro šiuolaikinio šokio studijos „OPUS” merginos įprasmino svariai – XVIII tarptautiniame  šokių konkurse „Pavasario fiesta 2023” laimėjo dvi pirmąsias vietas ir parsivežė nugalėtojų taures bei diplomus.

Konkursui šokėjos kartu su studijos vadove choreografe Jolita Kieliene paruošė du šokius – „Akimirkos“ ir „Nemesis“, kurie rungėsi konkursinėje CONTEMPORARY dance (šiuolaikiniai šokiai) kategorijoje. Šokių choreografiją ir jų atlikimą vertino komisija.

Contemporary šokis perėmė šokio technikų iš klasikinio baleto, moderniojo šokio bei džiazo šokių stilių, o vėliau į šokio atlikimo techniką įtraukė elementus iš daugelio kitų šokių stilių. Šie šokiai atliekami su neutralia šokių apranga, basomis arba su kojinėmis.

„Contemporary šokis reikalauja didelio dėmesio judesių atlikimo specifikai, kūno plastikai bei koordinacijai, – sako vadovė J. Kielienė. – Atlikėjas turi būti energingas, dinamiškas ir tikslus savo šokių judėjime. Šokant neužtenka tik tiksliai išmoktos choreografijos ir judesių, čia būtina ir aukšto artistiškumo vaidyba, nesuvaidinta, o tikra jausmų išraiška.“

„Opus“ – šiuolaikinio šokio studija, Druskininkų kultūros centre gyvuojanti nuo 2005 m. Jaunų merginų šokius visuomet galima pamatyti miesto renginiuose, šventėse.

Studijos vadovė J. Kielienė sako, kad šis šokis merginoms, nemėgstančioms fitneso ar sporto salės yra puiki alternatyva palaikyti puikią fizinę formą. Tai ne tik išraiškinga meno forma, bet ir puikus laiko praleidimo būdas, skatinantis kūrybiškumą, lavinantis kūną ir suteikiantis daug džiaugsmo. Studijos vadovė pasižymi originaliomis šokio kompozicijomis, įdomiais šokio piešiniais ir šokiu perteikiama svarbia žinute žiūrovui.

„Sakyčiau, sezoną baigėme tikrai gerai, lauksime rudens ir kolektyvo papildymo,“ – sako vadovė, kviesdama sekti informaciją socialiniuose tinkluose apie naujos grupės rinkimą.

Vasara į Lietuvą atkeliauja iš Druskininkų. Tai dar kartą įrodė praėjęs savaitgalis, kai poilsio ir pramogų ištroškusių tautiečių keliai vedė į Lietuvos pietus – Druskininkų kurortą, kuriame tris dienas ir dvi naktis šėlo svarbiausias Druskininkų metų renginys – Kurorto šventė, palydėtas šūkiu: „Įkvėpk Druskininkus“.

Druskininkiečiams ir miesto svečiams buvo parengta turininga, vaizdinga, labai muzikali ir įspūdinga šventė. Nors tą patį savaitgalį šventės surengtos Kaune, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, tačiau mūsų kurortą pamilę tautiečiai ypač gausiai susirinko į Kurorto šventę.

Parodė išmonę ir kūrybiškumą

Jau dvidešimt penktą kartą šventės pradžią paskelbė pašėlusiai linksma teatralizuota Druskininkų bendruomenės eisena. Šiemet jos tema buvo „Disko“. Eisenos pradžioje buvo nešamas naujasis Druskininkų ženklas, jį lydėjo legendinės choreografinės grupės „Rokada“ šokėjos, pasipuošusios savo tradiciniais spindinčiais apdarais.

Keliasdešimt kurorto įstaigų, organizacijų, bendrovių, bendruomenių, pasitelkę fantaziją, gerą nuotaiką, penktadienio pavakarę tradiciškai žygiavo M. K. Čiurlionio gatve, nuotaikingai bendraudami su šio įspūdingo reginio pamatyti susirinkusiais druskininkiečiais ir kurorto svečiais. Kadangi eisenos tema buvo „Disko“, tai populiariausias eisenos dalyvių įvaizdžio atributas buvo įvairiaspalviai perukai ir disko muzikos ritmai.

Pirmosiose eisenos gretose buvo galima pamatyti merą Ričardą Malinauską, savivaldybės vadovus, Druskininkų savivaldybės tarybos narius.

Eisenos dalyviai, disko ritmu prašokę visa M. K. Čiurlionio gatve, nusileido prie Druskonio amfiteatro iškilmingai šventės atidarymo ceremonijai, kuri prasidėjo įspūdingu vandens skraidyklės meistro Mariaus ir jo partnerės šokiu virš Druskonio ežero.

„Šiandieninė eisena vyko disko ritmu. Man atrodo, kad ir Druskininkai šiomis dienomis gyvena disko ritmu. Sveikinu su Kurorto švente, linkiu, kad ne tik ši šventė, bet ir visi metai jums būtų smagūs, linksmi ir įdomūs. Prasideda vasara ir kurortinio sezono įkarštis, todėl linkiu visiems geros nuotaikos, gero laiko. Būkime kartu, dirbkime kartu, tada įgyvendinsime daug įvairių gražių projektų. Linksminkimės, su švente!“ – susirinkusius šventės dalyvius ir svečius pasveikino meras R. Malinauskas.

Stebėjo įspūdingą reginį

Penktadienio renginių programa buvo sudėliota taip, kad šventės lankytojai galėtų pamatyti visus renginius.

Pramogų aikštės scenoje pasirodė aktoriai Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis su grupe. Ypač entuziastingai publikos buvo sutikta grupė „The Roop“, parodžiusi ypač profesionalią ir įtaigią programą. Sausakimša Pramogų aikštė garsiais šūksniais sutiko vis labiau populiarėjančią jauną atlikėją Jessica Shy.

Po šio koncerto minia patraukė į Druskonio amfiteatrą, kur jų laukė Manto Jankavičiaus ir grupės koncertas. Penktadienio renginius vainikavo lazerių ir fejerverkų šou „Naktį pateka saulė“.

Sunku žodžiais nusakyti, kaip išradingai ir įspūdingai buvo parengtas šis šou. Šviesa, ugnis šėlo nuo ant vandens sumontuotų specialių pontoninių konstrukcijų, o tekančios ir degančios saulės efektą sukūrė specialaus krano į keliasdešimt metrų aukštį pakelta apskritimo formos ryškiai suspindėjusi konstrukcija. Neišdildomą įspūdį paliko ir vandens skraidyklės meistras Marius, kaip feniksas pakilęs virš šviesomis raibuliuojančio ežero.

Pramogų įvairovė – joga, cirkas, gongai

Šeštadienis šventės dalyviams ir svečiams buvo ne mažiau įspūdingas ir įvairus, priderintas prie įvairių muzikinių skonių ir fizinio aktyvumo ypatumų. Mėgstantieji aktyvų poilsį dalyvavo paplūdimio tinklinio, krepšinio varžybose, orientaciniuose pasivaikščiojimuose. Jogos mėgėjai turėjo progą dalyvauti tarptautinio lygio jogos ir judesio mokytojos Julitos Baravykienės užsiėmimuose.

Liaudiškos muzikos mėgėjai rinkosi į K. Dineikos sveikatingumo parką, kuriame jiems koncertavo kapelos „Griežikai“, „Sadūnai“, gausybę vaikų sutraukė Mimų teatro pasirodymas, susitikimai su vaikų rašytojais.

Druskonio amfiteatre šventės svečiai turėjo galimybę stebėti unikalų artisto Konstantino Kosovieco minispektaklį „Vidurnakčio byla“. Šis artistas – naujojo cirko atstovas, kuriantis spektaklius, kuriuose derinami choreografijos, aktoriaus meistriškumo, akrobatikos elementai.

Vakaro programą užbaigė net penki įvairaus žanro muzikiniai kolektyvai ir atlikėjai – Andrius Kaniava, „Sisters of Wire“, Moniqua, Solo ansamblis, Gruodis.

Sekmadienis buvo ramiausia šventės diena. Ji prasidėjo K. Dineikos sveikatingumo parke jogos užsiėmimais, daug žmonių susirinko į R. Binkausko surengtą gongų terapijos užsiėmimą. Taip pat buvo pasiūlytos ekskursijos po Druskininkus ir į „Malūno kalvę“.

Visas tris dienas Druskininkuose šurmuliavo amatininkų ir tautodailės dirbinių mugė, kurioje prekiavo beveik keturi šimtai tautodailininkų, verslininkų. Šį kartą mugė iš Vilniaus alėjos persikėlė į platesnę teritoriją – erdves aplink bažnyčią.

Kurorto šventę, kaip ir daugelį kitų, organizavo Druskininkų kultūros centras, dar kartą įrodęs, kad savarankiškai gali surengti išskirtinius renginius, nekviesdami į pagalbą renginių organizavimo bendrovių, kaip tai padarė Kaunas, praėjusį savaitgalį laikinojoje sostinėje organizavęs Miesto gimtadienį, jo organizavimą patikėjęs garsiai renginių organizavimo agentūrai.

Įspūdžiai iš šventės

Deivydas Palačionis su šeima iš Alytaus: „Seniai norėjau pamatyti druskininkiečių Kurorto šventės eiseną, apie kurią buvau daug girdėjęs. Tai, ką pamačiau praėjusį penktadienį, maloniai nustebino. Kiek išmonės ir kūrybiškumo parodė druskininkiečiai per šią eiseną! Čia ne šiaip su balionais išeiti į gatvę. Kokie įdomūs kostiumai, kokios dekoracijos, kokia nuostabia nuotaika spinduliavo eisenos dalyviai! Supratau, kad druskininkiečiams ši eisena labai svarbi, kaip saviraiška, kaip meilės savo miestui įrodymas. Labai patiko, kad šiemet šventinė mugė išsikėlė iš Vilniaus alėjos į didesnę erdvę. Nebuvo didelių grūsčių, galėjom patogiai apžiūrėti siūlomas prekes“.

Ilona ir Rokas Jakučioniai iš Kauno: „Nors šį savaitgalį šventė vyksta ir Kaune, bet mes su vaikais nusprendėme atvykti į Druskininkus, nes, perskaitę Kurorto šventės programą, pamatėme, kad Druskininkuose bus daug renginių, skirtų vaikams. Taip pat norėjome paklausyti Andriaus Kaniavos, kuris mums labai patinka. Šventė buvo puiki, manau, kad gal net spalvingesnė nei Kaune. Vien ką reiškia įspūdinga ugnies ir šviesos atrakcija prie ežero! Į Druskininkus dažnai atvažiuojame, čia ne tik puiki gamta, bet ir profesionaliai organizuojamos šventės. Ačiū, druskininkiečiams, buvo labai smagu!“.

„Mano Druskininkai“ informacija

Nuotraukos G. Vidžiūno ir Druskininkų kultūros centro

Druskininkai, pavasarį sučiulbę spalvingomis Velykomis, pakylėję iki dangaus mylimas mamas, vertęsi kūliais ir dundėję būgnais per Šeimadienį, skambiai praneša: šaltas pavasaris baigiasi, o ištisus metus gyvas kurortas ruošiasi karštam vasaros sprogimui! Paskutinį pavasario savaitgalį  kurortas visus, ištroškusius poilsio ir pramogų, kviečia linksmai ir griausmingai pasitikti vasaros sezono pradžią –  gegužės 26–28 dienomis čia vyks tradicinė Druskininkų kurorto šventė.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas džiaugiasi, kad vasaros sezoną Druskininkai pasitiks įspūdingai – parengta turininga ir daug įspūdžių žadanti trijų dienų programa.

„Kurorto šventės renginių maratonas išlieka intensyvus – nuo jau tradicija tapusios teatralizuotos eisenos, žinomiausių Lietuvos atlikėjų koncertų ir gongų terapijos iki Lietuvoje dar nematyto fejerverkų ir lazerių šou ant Druskonio ežero. Atvykite  į vasaros ritmu pulsuojančius Druskininkus – ryškiausias metų renginys neabejotinai paliks nepakartojamus įspūdžius,“ – sako R. Malinauskas.

Teatralizuota eisena šventės pradžią skelbs disko ritmu

Pasak Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, jau tapo tradicija Kurorto šventę pradėti įspūdinga teatralizuota druskininkiečių ir svečių eisena.

„Kasmet eisena būna vis kitokia. Šių metų tema – DISCO, o šventės šūkis –  „Įkvėpk Druskininkus“. Įmonės, įstaigos ir organizacijos intensyviai ruošiasi, tad eisena bus nuotaikinga, linksma ir išradinga. Laukia tikrai įspūdingas reginys,“  – sako V. Žagunienė ir pažymi, kad kasmet Druskininkų kurorto šventė sulaukia vis daugiau svečių.

„Koncertai, muzikinės popietės, sporto turnyrai, pramogos vaikams – visa tai Druskininkai kviečia pamatyti nemokamai. Žinome, kad vietas paskutiniam gegužės savaitgaliui jau yra rezervavę nemažai kurorto svečių. Tad norintieji vasarą pasitikti Druskininkuose ir sudalyvauti įspūdingoje šventėje turėtų suskubti,“  – sako V. Žagunienė.

Šventės staigmenos: ar tikrai naktį patekės saulė?

Druskininkai jau ne pirmus metus įvairių švenčių ir renginių metu garsėja kvapą gniaužiančiais reginiais ir kūrybiškais vaizdiniais. Šventės organizatoriai ir šįkart nusiteikę stebinti žiūrovus, kartais net privers juos pakilti virš kasdienybės.

Iškilmingo šventės atidarymo metu žiūrovus kraują stingdančiu vasaros šokiu ant Druskonio ežero pasveikins vandens skraidyklės (flyboard) meistras Marius.

„Tai bus netikėtų įspūdžių, ekstremalių pojūčių, adrenalino ir geros nuotaikos bomba, – sako organizatoriai, – juolab, kad pritrenkiantis skrydis virš vandens dieną dar kitaip bus pakartotas naktį, pritaikius specialų apšvietimą ir kitas vizualines priemones.“

Penktadienio vakarui rengiama iki šiol Lietuvoje dar nematyta lazerių, fejerverkų ir pirotechnikos kompozicija „Naktį pateka saulė“. Kurorto šventės metu pirmą kartą bus pristatyta programa „Naktį pateka saulė“. Į 30 metrų aukštį iškelta speciali metalinė konstrukcija ežerą nušvies kometomis, fontanais, romėniškomis žvakėmis ir kitais pirotechnikos efektais. Reginys žada būti tikrai stulbinantis!

Muzika ir šokiai – iki išnaktų

Du vakarus net dviejose – Pramogų aikštės ir Druskonio scenose – laukia Lietuvos muzikos grandų koncertai.

Visų pamiltas L. Rastokaitės ir J. Bareikio duetas Pramogų aikštėje pradės pirmąjį vakaro koncertą, pristatydami gyvo garso muzikinę programą, kurios metu skambės gražiausi lietuviški ir populiariausių Holivudo filmų muzikos kūriniai. Muzikos šventė įsibėgės kartu su grupe, kuriai atskiro pristatymo net nereikia – THE ROOP – viena populiariausių Lietuvos grupių, įvertinta net septyniomis M.A.M.A. statulėlėmis, kurios dainas žino visoje Europoje. „Naujausia daina „Pavasaris“ neabejotinai bus įtraukta į koncerto dainų sąrašą ir papildys grupės koncerto nuotaiką,“ – džiaugiasi THE ROOP. Bene labiausiai klausoma ir geidžiama jaunosios kartos atlikėja Jessica Shy, metų pradžioje triumfavusi muzikos asociacijos „M.A.M.A.“ apdovanojimuose, atliks visus geriausius savo hitus, o gal net pristatys kelias naujas dainas iš būsimo albumo.

Vakarą pratęs žavingasis Mantas Jankavičius, Druskonio amfiteatre džiuginsiantis naujomis ir legendinėmis dainomis. „Padedant susirinkusiai publikai, nupurtysime ne vieną kankorėžį nuo Druskininkų pušelių!” – žada Mantas. Pirmąją šventės dieną po lazerių ir fejerverkų šou užbaigs DJ, kviesiantis į ugningą diskoteką ežero pakrantėje.

Šeštadienio pavakare geros muzikos gurmanus melodingai valandai pakvies IL SENSO – populiariosios klasikos grupė, sukurta Lietuvos jaunosios kartos operos solistų.

Praleisti  „Naktį teatre“ su beveik ketvirtį amžiaus vis dar gyvomis dainomis ir muzika vilios dainuojantis aktorius Andrius Kaniava. „Tai dainos, kurios niekada negavo galimybės patekti į rampų šviesą, bet turi tokį dramaturginį užtaisą, kad tiesiog prašosi į sceną. Ne tai kad prašosi… Jos persekioja, lenda pro langą, brukasi pro visus plyšius ir reikalauja būti išgirstos…“ – sako aktorius. Koncerte skambės kultinės dainos iš miuziklų „Meilė ir mirtis Veronoje”, „Ugnies medžioklė su varovais”, iš spektaklių „Amžinas geismas”, „Liūdonojo vaizdo riteris“ ir daugybės kitų, o kur dar Andriaus Kulikausko, Tom Waits ir 4Non blondes dainos bei legendiniai spektakliai „Aukštyn kojom“ ir „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“!

Koncertinių vakarų kulminacija taps mylimiausių atlikėjų, kurie scenoje paskleis šėliones, priversiančias žiūrovus judėti, dovanos artėjančios vasaros  audringų jausmų pliūpsnį, primins karštas meilės naktis ar jautrius išsiskyrimus, pasirodymai. Grupė „Sisters On Wire“ – vilniečių ketvirtukas savo kūryba jau senokai pasiekęs gerbėjų širdis. Svajingų gitaros garsų, gaivaus vokalo ir vasariškų ritmų pripildyta grupės muzika tarsi įsupa ir leidžia prisiminti pačias nuostabiausias akimirkas. Vakarą pratęs dainininkė ir dainų autorė Monika Pundziūtė-Monique – viena ryškiausių ir žinomiausių jaunosios kartos atlikėjų.

O štai grupės „Solo Ansamblis“ pasirodymas sukels tikrą jausmų furorą: „sad dance“ arba liūdnųjų šokių meistrai, ką tik kartu su elektroninės muzikos prodiuseriu Roe Deers – druskininkiečiu Liudu Lazausku pristatę visiškai naujus EP sudarančius kūrinius ir albumą „SAoRD“, Pramogų aikštėje žada karštą muzikinę valandą! Šeštadienio muzikinę fejeriją užbaigs alternatyvaus roko grupė „Gruodis“. Ekspresyviais judesiais, drąsiais muzikiniais sprendimasi ir gitarų solinėmis partijomis jau spėję išgarsėti vaikinai žada daug sunkaus garso.

Kaip supratote, iki išnaktų galėsite klausyti, mėgautis muzika, dūkti, šokti ir nusiteikti artėjančiam išties karštam sezonui kurorte!

Deguonies taurė ir sulėtėjęs laikas gamtos oazėje

Gamta Druskininkuose pati savaime turi magišką galią, netgi nieko neveikiant ji pailsina ir kūną, ir protą. O jeigu dar įsitrauki į gausybę aktyviam laisvalaikiui skirtų veiklų ir pramogų, tai net kelios valandos, praleistos šioje gamtos oazėje, prilygsta pilnavertėms trumpoms atostogoms.

Šeštadienį K. Dineikos sveikatingumo parke liesis muzika, Druskininkuose turinti nemažai gerbėjų – į liaudiškos muzikos popietę kvies kapelos „Griežikai“ ir „Sadūnai“.

Du ankstyvus savaitgalio rytus pasiryžusiems išjudinti kūną prieš artėjančias vakaro linksmybes – sporto salė gamtoje. Vėlyvą šeštadienio rytą Nemuno pakantėje ant žolės – Yin joga su jogos ir judesio mokytoja J. Baravykiene. Ši joga – vienas iš būdų skirti laiko kūno poilsiui ir pasiekti atsipalaidavimą atliekant ilgas, pasyvias tempimo ir poilsio padėtis. O gyva gitaros muzika praktiką padarys dar ypatingesnę.

K. Dineikos sveikatingumo parke – tradicinės jogos treniruotė kartu su prabudusiais paukščiais ir lengvu pušų šnarėjimu, itin druskininkiečių pamilta gongų terapija su R. Binkausku ir pirmą kartą kurorte pristatoma Acro joga – žaisminga judėjimo forma, susidedanti  iš akrobatikos ir terapijos elementų, atliekamų porose.  Jokia patirtis jogoje ar akrobatikoje nėra reikalinga.

Vijūnėlės parke užvirs tikros vasaros sporto aistros – čia vyks paplūdimio tinklinio ir krepšinio 3×3 rungynės. Registruotis ir dalyvauti gali visi norintys.

Pilnatvės pojūtis suaugusiems ir vaikams

Nemuno krantinėje tradiciškai įsikurs linksma ir spalvinga pramogų vaikams zona. Linksmuoliai iš „Mimų teatro“ vaikams sukurs juoko šventę, ,,Stebuklingo miško“  paukštukai kvies skraidyti, puoštis gėlėmis ir mokytis paukščių kalbos. Bene vienintelė pasaulyje nuolat koncertuojanti vaikų rašytojų muzikos grupė „Knygų vaikai“ privers drauge pajudėti visą šeimą! Populiariausio vaikų rašytojo T. Dirgėlos ir jaunimui rašančio J. Žilinsko duetas mielai išduos visas savo rašytojiškas paslaptis.

Ir tai dar ne visos pramogos! Vilniaus alėjoje ir kitose judriose kurorto vietose bus galima stebėti šiuolaikinio cirko pasirodymus, virtualios bibliotekos iniciatyvos „Sunku skaityti? Pagarsink knygą“ pristatymą, Orientaciniai pasivaikščiojimai siūlys paragauti deguonies kokteilio ar susipažinti su senaisiais Druskininkais, ekskursijų gidai atskleis  daugybę neįtikėtinų faktų apie kurortą. O kur dar iškirtinė ekskursija į „Malūno kalvę“. Ir, žinoma, kaip gi be amatininkų ir kulinarinių gardumynų mugės pėsčiųjų takuose prie Druskininkų bažnyčios!

Priimti svečius ruošiasi Druskininkų vandens parkas „Aqua“, Eglės sanatorija, „Grand Spa Lietuva“, „Mineral SPA Draugystė” ir kitos poilsio, sveikatinimo bei grožio paslaugas teikiančios įstaigos, stalus lauko terasose dengia picerija „Sicilija“, restoranas „Etno Dvaras“, kitos kavinės ir restoranai, desertus kepa kepyklėlė „Boulangerie“, dviratininkams atnaujinti maršrutai ir parengti kelionių po apylinkes pėsčiomis maršrutai, keleivių smagiam pasiplaukiojimui Nemunu lauks laivai.

Pušų skleidžiamas chlorofilas, saulė, meditacinė Nemuno tėkmė, šaunių draugų būrys ar puikiuose kurorto SPA pailsėjusi šeima ir  gera nuotaika – ko gi daugiau bereikia? Tiesiog ĮKVĖPK Druskininkus ir atsiduok kurorto vasaros vilionėms!

Raginame sekti informaciją Druskininkų socialiniuose tinkluose, kur bus paskelbti eismo pakeitimai ir visos renginio naujienos.

Šventės progamą rasite ČIA.

Kultūros politikos tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė šiemet sudarė Savivaldybių kultūros indeksą, tyrimas atliktas Lietuvos kultūros tarybos užsakymu. Druskininkų savivaldybė Lietuvos kultūros indekse yra aukštoje 4 vietoje.

Pasak Druskininkų savivaldybės vicemero Simono Kazakevičiaus,  sudarant indeksą buvo naudojamas platus kriterijų spektras. „Buvo vertinamos kultūros organizacijos, kūrėjai, kultūros įmonių finansiniai rezultatai, finansavimas kultūrai, kultūros paveldas bei kiti kultūros sričiai aktualūs rodikliai. Druskininkuose kultūrinam gyvenimui skiriame labai daug dėmesio – kultūrinis turizmas tampa vis populiaresnis, todėl ieškome, kuo Druskininkai galėtų būti patrauklūs, nustebinti, pritraukti. Laimėję konkursą, 2025-aisiais Druskininkai neš Lietuvos kultūros sostinės vėliavą, tais metais švęsime ir M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Tikimės, kad iki to pavyks užbaigti Kultūros ir kongresų rūmų projektą“,  – sakė S. Kazakevičius.

Savivaldybių kultūros indeksas apjungia 41 skirtingą rodiklį į 7 rodiklių grupes – subindeksus, tyrimą atlikę specialistai skaičiavo kiek 1 tūkstančiui gyventojų tenka mėgėjų kolektyvų, profesionalaus meno kūrėjų, kultūros centrų, muziejų, bibliotekų, bibliotekų lankytojų, kultūros paveldo paminklų ir kt.

Pasak Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Vaivos Žagunienės, Druskininkai itin gerai įvertinti dėl kultūros darbuotojams mokamų atlyginimų, aktyvaus gyventojų naudojimosi kultūros paslaugomis, kultūros paslaugų prieinamumo.  „Džiaugiamės, kad indekso sudarytojai Druskininkams skyrė aukštą balą – mums tai ir įvertinimas, ir paskatinimas ir toliau kelti kartelę kultūros srityje. Žinome savo stipriąsias ir silpnąsias puses, nuolat stengiamės tobulėti, stiprinti kultūros sritį, kuri Druskininkams, kaip kurortui, yra ypač svarbi“, – sakė V. Žagunienė.

Plačiai ir išsamiai pateiktą visą informaciją galite rasti čia: Savivaldybių kultūros indeksas

  Druskininkų savivaldybės informacija

Sušilus orams ir saulei vis labiau lepinant žemę, Druskininkuose prasideda gėlėtas ir žalias kurorto gyvenimo etapas. Parke tarp Druskonio ežero iki pat Vijūnėlės tvenkinio jau visu grožiu skleidžiasi garsieji narcizų laukai. Pirmosios pavasario gėlės užima beveik visą laisvą parko plotą (14,4 ha) ir jų žydi beveik milijonas. Gelsvų atspalvių jūrą įspūdingai papildo japoniškų sakurų alėja abipus pėsčiųjų tako nuo ežero link tvenkinio. Savaitgalį vyksiančioje Narcizų žydėjimo šventėje laukiama daugybės svečių iš visos Lietuvos kampelių ir užsienio, tad praleisti progą pasigrožėti šiuo kvapą gniaužiančiu reginiu tiesiog nedovanotina.

„Druskininkų kurortas gyvas ištisus metus, tačiau ta milijoninė žydinčių narcizų jūra kasmet pritraukia tiek žmonių, kad tiesiog širdis džiaugiasi, – šypsosi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Prieš dvylika metų gimusi idėja pasiteisino šimtu procentu, o pandemijos metu kilus minčiai pratęsti galimybę grožėtis žiedais tamsiu paros metu, buvo pasitelktos skaitmeninio meno galimybės, lazeriai, šviesos efektai, muzikinis fonas. Tai leido sukurti tiesiog fantastiškus vaizdus. Tad nuoširdžiai kviečiu visus šį savaitgalį apsilankyti kurorte ir savo akimis pamatyti tą grožį.“

Muzikiniai meilės akordai

Narcizų žydėjimo šventės pradžią jau penktadienį Pramogų aikštės scenoje paskelbs vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“. Ansamblis unikalus savo skambesiu, nes a capella dainuojantys atlikėjai,  atlikdami originalias aranžuotes, dažnai improvizuoja, taip suteikdami kūriniui kiekvieną kartą vis kitokį atspalvį, įterpdami muzikos instrumentų garsus, išgaunamus tik balsu.

Vėjyje švelniai siūbuojat narcizų karūnoms, parkas taps tikra ramybės ir harmonijos oaze. Jutiminius įspūdžius sustiprins sklindančios gyvos muzikos melodijos. Dienos metu skambės švelnūs gitarų garsai, romantiškos saksofono improvizacijos, o druskininkietė atlikėja Indraya savo dainomis ir pulsuojama gera energija neleis nuo jos atitraukti akių. Svajinga, jauki, šilta ir kvepianti atmosfera kvies sukti ratus takais ir tiesiog  grožėtis vaizdais.

Spindintys karaliai, puošnūs ponai ir spalvoti burbulai

Romantišką atmosferą kurs parko takeliais lėtai ir oriai vaikštinėjantys puošniais rūbais apsirėdę 19 a. kurorto ponai, kuriuos įkūnys Druskininkų gidų grupė „Artelė“. Savaitgaliui žavingos gidės parengė net tris ekskursijas, kurių metu prikels iš praeities spalvingas ir nepamirštamas  kurorto istorijas, kūrybiškai prakalbins miestą ir jo detales, supažindins su dabarties talentingais meno kūrėjais ir jų darbais.

Prie Vijūnėlės tvenkinio Burbulų dėdė vaikams sukurs tikrą muilo burbulų fiestą. Vidurdienį parke linksmas akimirkas dovanos po parką vaikščiojantys saulėje spindintys veidrodiniai personažai – orūs karaliai ir vaikų numylėti vienaragiai. Tiek jie, tiek aukštaūgiai kojūkininkai mielai pozuoja, tad nuotraukos bus puikios.

Įspūdinga dovana šventės svečiams

„Beje, kalbant apie pastaruoju metu itin populiarias fotosesijas, – šventės metu mėgstančių fotografuotis ir filmuotis laukia ypatinga Druskininkų staigmena-dovana, – sako Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė. – Specialiai parke lankytojams pastatyta vaizdo asmenukių kamera gražiausius šventės vaizdus leis įamžinti išskirtiniu būdu ir jais pasidalinti.“

Su šia kamera bus galima sukurti įsimintiniausias besisukančias vaizdo asmenukes – po vieną, poromis ar su būreliu draugų. Kamerai aplink jus apsisukus 360° kampu, per minutę bus pagamintas kokybiškas 15 s vaizdo įrašas, visiškai paruoštas dalinimuisi įvairiuose socialiniuose tinkluose. Fone bus žydinčių narcizų laukai, o kad vaizdas būtų tobulas, bus labai svarbu kuo daugiau judėti, šokti, suktis ir šypsotis!  Paslauga bus teikiama parke šeštadienį nuo 15 iki 22 valandos.

Žydėjimo paslaptis išsiskleis naktį

Didžiausias siurprizas  ir stulbinantis reginys  žydinčiuose laukuose lankytojų lauks sutemus.  Vakare, nuo 21 valandos, žydinčią erdvę užlies efektingas šviesų ir spalvų žaismas, kuris sukurs neįtikėtiną vaizdinį. Ne be reikalo renginys šįkart pavadintas „Narcizų simfonija“ – tai milijonai žiedų akims ir užburianti muzikos simfonija ausims.

Gėlynams specialiai parinktos meninės šviesų ir lazerių instaliacijos visą parką nuo Druskonio ežero iki pat Vijūnėlės tvenkinio, baltąjį tiltelį ir mišką sujungs į vientisą vizualią erdvę. Tai sukurs kerinčius vaizdinius. Efektingas šviesų ir spalvų žaismas žieduose naktį bei įsiliejanti užburianti muzika tarsi nukels į kitą dimensiją. Išsiskleis žydėjimo paslaptis. Atsiskleis iiliuzija ir realybė.

Kurorto pramogos – ir kūnui, ir sielai

Šventės metu duris plačiai atvers ir visos Druskininkų kultūros erdvės, siūlančios įvairias meno terapijos paslaugas. Išskirtinį pasiūlymą svečiams parengė Leipalingio dvaras, kviečiantis į teatralizuotą programą „Keturios provincijos dvaro seserys“.

Kaip visada, kurorte laukia visas paketas veiklų, kviečiančių laisvalaikį leisti aktyviai, pamankštinti kojas, protą ir pasikrauti geromis emocijomis: dviračių takai, kuriais keliaujant galima grožėtis nuostabia kurorto gamta, lauko treniruokliai, SPA paslaugos kūno atgaivai, gurmaniški patiekalai ir desertai išrankiausiems skoniams.

Vilniaus alėjoje nusidriekusioje mugėje dėmesį trauks stirtos šviežutėlių pyragų, šimtalapių, šalta gira, šviežiai rūkyta žuvis, ūkininko lašinukai, kiti skanumynai. Tautodailininkai, amatininkai ir kiti auksarankiai pasirūpins, kad norintys čia rastų kuo apsirengti, pasidabinti, papuošti namus ir sodybas.

Įkvėpti žydėjimo, pažadinkite polėkį ir praplėskite kultūrinę patirtį. Druskininkuose prasideda pavasario simfonija, tad nedelsdami planuokite kelionę!

Daugiau renginių Druskininkuose ČIA.

Šiuolaikinio šokio studijos „OPUS” merginos pavasarį pasitiko tarptautiniame šokių festivalyje „Travelling festival“, kuris šįmet kovo 23-25 d. vyko Krokuvoje. Festivalyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos atstovai.

Anot merginų, tai buvo nuostabiai praleistas laikas, kupinas įspūdžių, gerų emocijų, gražių pasirodymų bei nuostabių Krokuvos vaizdų.

Šiuolaikinio šokio studija “Opus” Druskininkų kultūros centre gyvuoja nuo 2005 m. Per tą laiką subrandinta ne viena gabių šokėjų karta, jaunų merginų išraiškingus šokius visuomet galima pamatyti miesto renginiuose. Studijos šokėjos skynė pirmųjų, antrųjų vietų laurus įvairiuose festivaliuose ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje ir kt. Studijoje vykdoma meninė ir edukacinė veikla, vyksta judesio plastikos treniruotės, pirmiausia šokėjos mokomos klasikinio šokio pagrindų, tada ši judesio išraiška jungiama su modernaus šokio stiliumi. Choreografinėse kompozicijose išraiškinga ir emocinga šokėjų kūno kalba perduodamos mintys, jausmai ir emocijos.  Studijos vadovė – Jolita Kielienė.

Didžiosios pavasario šventės – Šv.  Velykų – laukiame nekantriai, nes kas bevyktų mūsų gyvenime, šios dienos prasmė nesikeičia – bundanti gamta ir šylantis oras mums neša gerą žinią. Rinkdami žoleles ar šildydami vašką kiaušinių marginimui, skriedami sūpynėse, džiūgaujame  – Druskininkuose  prasideda gėlėtas ir žalias gyvenimo etapas! O į kurortą plūstantys šelmiški velykiniai zuikiai cukriniuose vežimaičiuose gabena smagias pramogas ir didžiulę dozę šypsenų ir juoko.

Į Velykas Druskininkuose – su visa šeima

„Velykų savaitgalį Druskininkuose kasmet kuriame spalvingą pavasario šventę, skelbiančią viltį ir naują kurorto gyvenimo etapą, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. – Tai ne tik  gamtos atgimimo, bet pirmiausia – žmogiškosios šilumos, artumo ir, žinoma, šeimos šventė. Tad švęsdami pavasarį kviečiame dar stipresnei bendrystei savo šeimose ir vietinėse bendruomenėse.“

Šventinį rytą sočiai papusryčiavusius druskininkiečius ir miesto svečius šventės organizatoriai ragina kilti nuo gausiai padengtų stalų ir  leistis į Velykų kelionę

„Šventinę kelionę verta pradėti nuo pasivaikščiojimo po Gydyklų parką prie Muzikinio fontano, – sako Druskininkų savivaldybės Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Žagunienė. – Čia atrasite ne tik smagias, spalvingas, žaismingas bendruomenių sukurtas velykines dekoracijas, įspūdingą naktį šviečiančią margučių galeriją, linksmas pramogas, bet ypač daug pozityvių emocijų atneš pirmą kartą pristatoma gyvų kiškučių ir nepaprastai mielų ožiukų ir ožkyčių erdvė. Galimybė mažiesiems pavaikyti kiškučius, paglostyti ožiukus ir net juos pamaitinti turėtų ilgam įstrigti atmintyje.“

Naktį švytinčių margučių paslaptys

Ar kada matėte, kaip tradicinis Velykų margutis atgyja ir tamsią naktį nušvinta, pražysdamas skaisčiomis pavasario spalvomis? Tokiu velykiniu stebuklu, sukurtu žinomų menininkų, kviečia grožėtis Druskininkai. Pačiame kurorto centre, Gydyklų parko promenadoje, po atviru dangumi bus įrengta Velykų galerija, kurios pagrindinis akcentas – septyni milžiniško dydžio, dekoruoti neįprasta technika ir netikėtais ornamentais margučiai.

Nors margučiai 2 metrų aukščio ir 1,5 metro pločio, esmė ne dydyje – dieną jie stebins spalvotais raštais, netikėtais piešiniais ir prasmėmis, o  štai naktį, tamsoje jie  nušvis kitomis spalvomis ir ims slaptingai švytėti.

Šį smagų ir spalvotą pavasario projektą įgyvendino druskininkietis menininkas Gabrielis Žvirblis, į pagalbą pakvietęs keturis savo kūryba jau seniai šalies ribas peržengusius menininkus – EglęTamulytę (Aglaja Ray), Antaną Dubrą (Stryts), Pijų Šematulskį (Duona) ir Timotiejų Norvilą (Morfai). Plataus profilio menininkai savo meninius gebėjimus įgyvendino naujame ir neįprastame formate – gatvės meno technika sukūrė siužetus ir vaizdinius ne ant įprastų plokštumų, bet ant netradicinės – kiaušinio – formos, neturinčios pradžios nei pabaigos.

Prie visų autorinių margučių rasite lenteles, kuriose bus  nurodytas darbo autorius, darbo aprašymas ir QR kodas, nuvesiantis į menininko darbų galeriją. Vieni  dekoratyvūs, kiti labai prasmingi, bet tikrai matomi ir skatinantys ne praeiti nuleidus galvą, o nusišypsoti, nustebti ar supykti, kitaip tariant, išnirti iš rutinos ir nors akimirką persikelti į kitą pasaulį – tokia Druskininkų velykinių kiaušinių galerija.

Laikas linksmintis, džiaugtis ir judėti

Pirmoji pavasario šventė – tai džiaugsmo, išreiškiamo sukantis, šokant ar supantis, šventė. 

„Šiuolaikiniai žmonės jau gana paviršutiniškai vertina senąsias etnines tradicijas, todėl iš dalies laužome nusistovėjusius kanonus ir stengiamės tradicijas adaptuoti, pritaikyti šių dienų poreikiams, – sako Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Pagrindinis pavasario švenčių žaidimų principas yra judėjimas, tad velykinis džiaugsmas be sūpuoklių tiesiog neįsivaizduojamas. Tik jeigu kadaise prasminę reikšmę turėjo vieta, kurioje įrengtos sūpynės, – prie upės, pievoje, miestelio centre ar kaimo gale, tai dabar sūpynių simbolika įgauna naujų spalvų, prisitaikydama prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo sampratos.“

Tad įsisūpuoti kuo aukščiau, atsukti veidą į saulę, išgirsti ausyse švilpiantį vėją ir priartėti prie beribių dangaus platybių bus galima specialiai šiai progai įrengtame sūpynių ir karuselių parke.

Na, o kadangi esame pasiilgę judėjimo, kaipgi galima praleisti  Čiulbančių Velykų orientacines? Registruokite komandą bit.ly/velyku-orientacines, gaukite užduotis ir sekmadienį išsilukštenę iš lovos, po pusryčių išridenkite šeimą į velykinį Druskininkų miestą. Laukia nepamirštami nuotykiai ir staigmenos!

Visokiausių žaidimų, įdomybių, vietų gražioms šeimos fotosesijoms bus galima rasti Gydyklų parke – Druskininkų įstaigos, įmonės ir bendruomenės pasistengia, kad ir patiems būtų gražu, ir kurorto svečius nustebintų savo išradingumu.

Parke rasite ir lovelių margučių ridenimui. Jei neatsinešite savo margučių – nieko tokio, čia bus ir medinių spalvingų kiaušinių, kuriuos taip pat labai smagu ridenti! Parungtyniaukite su šeimos nariais – juk tą, kuriam pavyks margutį nuridenti toliausiai, sėkmė lydės visus metus, o tas, kuris surinks daugiausia margučių, visus metus bus linksmas ir laimingas.

Velykinių kiškių dovanos

Didžiausia šiųmetinių Velykų naujiena – į svečius kurorte švęsti kiaušiniadienio atliuoksi graži žvitrių, be galo gerų ir linksmų velykinių kiškių kompanija! Sako, kad šis mielas žvėrelis geriems vaikučiams atneša dovanų, o visiems į gyvenimą pritraukia gausą, neša džiaugsmo ir lengvumo žinią – bunda gamta, o kartu su ja – ir mūsų žiemą prisnūdęs gyvenimas.

Pramogų aikštėje pirmą kartą įsikurs Linksmasis striksių parkelis. Spalvotuose nameliuose apsigyvenę minkštučiukai ilgaausiai kiškučiai (tikri, ne šokoladiniai!) bus labai patenkinti, jei su jais pažaisite, pakalbinsite ar net pavaišinsite juos traškiomis ir sultingomis morkytėmis ar kitais skanumynais, kurių bus galima įsigyti visai čia pat.

Ir tai dar ne viskas! Į ką gi panašūs maži vaikučiai? Ogi į ožiukus. Juk tiek vienų, tiek kitų energija tiesiog veržiasi pro kraštus, o jų pramogos ir išdaigos verčia mus šypsotis. Šalia kiškučių atsidarys mažutėlių ožiukų nameliai. Galbūt šiuos mielus išdykėlius pavyks paglostyti. O ar žinote, kad ožiukams didžiausias gardumynas – morkytės, burokai ir kopūstai, o jeigu atsinešite pamiškėje prikarpytų įvairių šakelių, geriausia eglės ar pušų, tai sukrims jas su didžiausiu pasimėgavimu ir gaus daugybę vitaminų. Tik negalima šakelių skinti parke, jomis reikia pasirūpinti iš anksto! Taigi, naujoje pramogų erdvėje ir mažų, ir didelių lauks tikra mielumo ir juoko dozė!

Linksmuolių zuikių porelę rasite ir Gydyklų parke. Čia džiaugtis pavasariu kvies smagūs, nuotaikingi ir išdykę Mimų teatro velykiniai zuikiai, kurie krės pokštus, kvies žaisti, šokti, šokinėti per virvutę, leisti muilo burbulus. Žinoma, jie mielai pozuos ir  jūsų nuotraukoms.

O štai antrąją Velykų dieną – ohoho, kokių svečių sulauksime! Gydyklų parke įsikurs Stebuklingo miško gyventojai iš Žaliosios Kūdros. Zuikiai iš Stebuklingo miško atkeliauja į Druskininkus patikrinti, kaip sekasi švęsti Kiaušiniadienį! Ir žinote? Jie prasimano visokių pramogų, moka visokiausių norų galvojimo ceremonijų ir moka zuikiais paversti vaikus! Baisu nebus! O linksma – tikrai!

„Savaitė, prasidedanti Velykomis ir pasibaigianti Atvelykiu – puiki proga ne tik pasirūpinti trumpomis atostogomis ir atgaiva kūnui, bet ir praturtinti savo potyrius, – šypsosi V. Žagunienė. – Tad kviečiame rezervuotis viešbučius, procedūras ir  nerti į pavasarinio kurorto malonumus. Juolab, kad prasideda moksleivių atostogos, o kurorte – daugybė pramogų visai šeimai tiek savaitgaliais, tiek kitomis dienomis. Ir, beje, pasiplanuoti dar vieną kelionę į Druskininkus, nes artėja gražiausia pavasario šventė – pražydę narcizų laukai.“

Visi renginiai Druskininkuose: https://renginiai.druskininkai.lt/

Organizatorius Druskininkų kultūros centras

Renginiai bus filmuojami, fotografuojami, viešinami.

Sekmadienį – Verbų sekmadienis, tad nepamirškite namus padabinti gamtoje surinkta lauko augalų puokštele. Į ją dėkite karklo, žilvičio ar gluosnio šakelių su kačiukais, šalia – kadagio ir berželio šakelių, papuoškite buksmedžiais, žibutėmis ar snieguolėmis. Visi augalai turi savo prasmę: kadagys – dangaus jėgos, blindė – pirmoji gyvybės apraiška po žiemos, berželis – ryšys su mirusiaisiais. Atsibudę pirmieji augalai neša žinią apie bundančią žemę, suteikia jai vaisingumo jėgos, o žmonėms – sveikatos, laimės ir džiaugsmo. Puokštelę suriškite raudonu siūlu – tuomet visus metus nekankins juosmens skausmai.

Neškitės verbą eidami į bažnyčią Verbų sekmadienį, nes kitaip, sako, į rankas velnias įbruks savo uodegą. Šventinta verba papuoškite namus: merkite į vazą ar užkiškite už staktos, kad namus saugotų nuo griaustinio trenksmo.

Apsisukus mažiau nei metų ratui, seną verbą neskubėkite išmesti. Šventintą verbą galima tik sudeginti. Paprastai – per pavasario lygiadienį, o pagal religinį paprotį – per Pelenų dieną, kai prasideda Gavėnia ir didysis pasninkas. Įleiskite į savo dienas ramybės ir neskubos, gražiai ir švariai išvalykite deginimo vietą ir atsisveikinkite su senąja verba rituališkai.

Na ir, žinoma, ankstų sekmadienio rytą suskubkite kartu su linkėjimais verba išplakti miegalius šeimynykščius. Tai smagus apeiginis veiksmas su tam tikrais ritualiniais žodžiais: “Ne aš mušu, verba muša, už nedėlios bus Velykos“, „Ne aš plaku, verba plaka. Nesirk, nemirk, šventų Velykų sulauk!, „Ne aš mušu, verba muša. Už nedėlios ir Velykos, ar žadi margučių?“, „Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol sulūš.“ Buvo tikima, kad plakant medžio gajumas pereis į žmogų, tad nuplaktasis gal ir nelabai bus patenkintas taip anksti pažadintas, bet gavęs plakti visus metus bus sveikas, linksmas, gyvybingas ir darbingas.

Beje, buvo tikėta, kad jei plaksi galvą, plakamasis įgaus daugiau proto, jei per pečius – suteiks jėgos, vaikams plakant per rankas, buvo linkima, kad jie nesisavintų svetimų daiktų, na, o netekėjusias merginas plakdavo per kelius – kad greičiau išeitų iš namo.

Justas Tertelis – ne tik aktorius ir režisierius, dramaturgas, tinklalaidžių vedėjas, tačiau ir dainų autorius. Daugeliui atpažįstamas kaip „Keistuolių teatro“ ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktorius, kūrėjas ne kartą koncertavęs festivaliuose „Purpurinis vakaras“, „Akacijų alėja“, „Senamiesčio žiogas“ bei kituose renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

Justas Tertelis – druskininkietis, nuolat grįžtantis į savo gimtąjį kraštą ir čia įvairių renginių metu pristatantis naujus projektus, muzikines programas, poezijos skaitymus – vienas arba su žmona ir kūrybos bendražyge Vesta Šimilovaite-Terteliene. J. Tertelis nuolat koncertuoja ir Druskininkų dainuojamosios poezijos šventėje „Spinduliuojantys poeziją“. Šio festivalio metu įvyko ir albumo „PraBudiMan“ premjerinis pristatymas (DKC informacija).

Šįkart jis kviečia į akustinius autorinių dainų koncertus vyksiančius net keliuose Lietuvos miestuose. Jų metu skambės debiutinio albumo „PraBudiMan“ dainos bei kita J. Tertelio kūryba. Menininkas atvirauja, jog jo muzikos ir dainų kūrybos šaknys slypi jaunystėje, pasakoja apie pirmą gitarą (ją brazdinti pradėjo klausydamas roko ir nešiodamas ilgesnius garbanotus plaukus) ir laiką, kuomet jis grodavo daugumai jaunimo žinomoje grupėje „Solo ansamblis“. Tuo tarpu jo muzikai didelę įtaką darė ne tik teatras, bet ir a. a. maestro Vytautas Kernagis, kurio asmenybe ir kūryba jis žavisi iki šiol.

Debiutinis albumas „PraBudiMan“ skamba tarsi kvietimas prabusti. Jį išleidote ankstesnį pavasarį, kuomet po žiemos šalčių ne tik budo gamta, tačiau ir visuomenė laukė pabudimo po Europą ir visą pasaulį sukausčiusios pandemijos. Ką Tau reiškia prabudimas ir kodėl albumą pavadinai būtent taip?

Man patiko žodžio skambesys. Pradėdamas įrašus tikrai nežinojau, kaip vadinsis būsimas albumas. Reikėjo su kažkuo pasitarti ir intuityviai nusprendžiau paskambinti vienam geram bičiuliui, dailinikui Audriui Karečkai. Vėliau daviau jam paklausyti jau įrašytas dainas ir kartu pokalbyje, atsispyrę nuo vienos dainos tekstų, atradome šį žodį – „PraBudiMan“. Pats žodis man – tarsi burtažodis, o tuo pačiu jame slypi kažkas labai artimo. Tai augimas, kažkoks vidinio pavasario momentas. Kiekvieną dieną prabundi vis iš naujo ir vis kita savo versija – kitoks, nei prabudai vakar.

Debiutinis albumas man – tam tikra prasme yra pirmas kartas ir prabudimas kitokiu savimi. Gyvenime darau daug dalykų: vieną dieną prabundu kaip aktorius, kitą – kaip režisierius, dramaturgas, o dar kitą – kaip edukatorius, procesų fasilitatorius. Prabundu ir kaip tėtis, vyras, rašytojas, tinklalaidės vedėjas… Tų vaidmenų ir prabudimų yra visokių ir kiekvienas iš jų man yra apie dar vieną atradimą to, kas svarbu bei įdomu ne tik man pačiam, bet ir kitiems. Taigi, albumo pavadinimas „PraBudiMan“ tiek tiesiogine prasme, tiek intuityviai man labai tiko bei tikiu, jog suskambės ir kitiems.

Gal galėtum plačiau pasidalinti apie prabudimą dainų autoriaus vaidmenyje?

(šypsosi) Jei žiūrėti į visą „prabudimo“ procesą – kaip aš tapau dainų autorius – jis buvo labai ilgas. Reikėtų grįžti į laiką, kai paauglystėje lankiau muzikos mokyklą, mokiausi pučiamuoju instrumentui ir vieną dieną nusprendžiau, kad labai noriu išmokti groti gitara. Po kiek laiko iš savo dėdės gavau gitarą. Pirmą mėnesį mokiausi akordų, buvo nelengva, nes atrodė, jog kažkaip nesigauna. Vėliau nuėjau pas savo gerą draugą, kuris mokėjo groti gitara, parodžiau ką išmokau. Jis paklausė ir… pasisiūlė: „duok, aš pradžiai suderinsiu tau tą gitarą“. Tuomet išmokau derinti gitarą ir tikrai, ji pradėjo geriau skambėti (šypsosi). Vėliau, begrodamas pradėjau rašyti ir savo pirmas dainas.  

Atėjus į teatrą, ta muzika ir dainų kūrimas buvo bendra kūrybos dalis: kažkurios dainos yra ir iš spektaklių (niekam ne paslaptis, jog teatro laboratorijai „Atviras ratas“ ir „Keistuolių teatrui“ muzika nėra svetima, vienokia ar kitokia forma ji skamba ir spektakliuose), tačiau dažniausiai dainas kuriu sau, jos reflektuoja jausenas, būsenas, džiaugsmą ar liūdesį. Ilgainiui įvairios dainos vis kaupėsi, galvodavau, kad reikia jas įrašyti, bet tam vis pritrūkdavo laiko. Prisimenu, kažkada net pagalvojau: „esu daug dainų prirašęs, bet jos visos mano galvoje arba užrašuose, telefone. Ir jei, neduok Dieve man kas nors nutiktų…  tuomet jos niekad ir neišvystų pasaulio!“. Nusprendžiau, kad tai nesąžininga dainų atžvilgiu ir kai tik prasidėjo pandemija, užsidarė teatrai, supratau, kad dabar puikus laikas tam. Džiaugiuosi, kad tuomet gavau „Latga“ finansavimą dainų įrašams, o man talkinti sutiko puikus kompozitorius ir garso režisierius Ignas Juzokas. Tikrai, apie jį galiu pasakyti pačius nuostabiausius žodžius ir kaip apie žmogų, ir kaip apie profesionalą. Ignas padėjo man savo dainas pamatyti dar šiek tiek kitaip. Išleidome albumą „PraBudiMan“, pandemija baigėsi ir teatrai vėl sugrįžo į nuolatinę veiklą. Visi grįžo į darbinį, kūrybinį ritmą, intensyvius projektus ir nors albumas išėjo, bet koncertų, kuriuose galėčiau pasidalinti bei daugiau papasakoti apie dainas ir muziką – nebuvo. Tad dabar, kai laukia koncertai, labai džiaugiuosi ir jaudinuosi, kad galima bus pratęsti šį kūrybinį procesą, ir dalintis dainomis susitinkant su žiūrovais.

Kodėl prisijungti pakvietėte būtent kompozitorių Igną Juzoką?

Jis daug dirba su teatru, kuria muziką spektakliams. Paskambinau jam, pasakiau savo idėjas, mintis ir jis iškart pasikvietė: „ateik į studiją, įrašom“. Ignas – profesionalus kompozitorius, mes nemažai kalbėjomės apie dainas, jų skambesį. Ir išties, kai kurias  dainas jo pagalba atradau visai naujai! Vienaip jas girdžiu grodamas akustiškai – pritardamas gitara ar pianinu, o visai kitaip – kai Ignas studijoje pridėjo styginius ar bosą, grupę, ritmą ir panašiai.

Dirbti su kompozitoriumi man labai patiko, jis stengėsi pagauti kiekvienos dainos „kampą“: apie ką ji, koks jos ritmas, santykis, ar ten žiūrima su ironija, ar kalbame rimtai, ar tiesiog norisi pakvailioti. Ignas labai jautrus, pastabus žmogus, tikrai beprotiškai dėmesingas garsui ir muzikai. Padirbėti su juo man buvo vienas nuostabiausių dalykų šioje kelionėje, o tai kas gimė mums su Ignu galite išgirsti būtent albume „PraBudiMan“. Kiekviena daina turi savo istoriją, žanrą, kai kurios dainos turi ir dialogus, bet kokiu atveju už kiekvienos dainos yra kažkoks gyvenimiškas  etapas. 

Kurdamas bei dainuodamas – ką norėtumei perduoti klausytojams?

Dainos gana skirtingos, tad vieną žinutę surasti sunku. Kiekviena daina yra savotiškas pakvietimas permąstyti vieną ar kitą temą. Tačiau jeigu bandyti apibendrinti, tai man norėtųsi, kad po tų vakarų, koncertų, kai susitiksime, tiesiog atsirastų šiek tiek daugiau džiaugsmo (šypsosi). 

Nesusireikšminti ir nebūti perdėtai rimtiems, kaip tai kartais nutinka teatre. Sustoti, pasidžiaugti ir būti dėkingam už tai ką turi čia ir dabar. Kartais, kai prireikia, būnu labai rimtas, mąstantis režisierius bei dirbu kryptingai, tačiau čia norėtųsi, kad būtų paprasta, linksma, šviesu ir džiugu.

Aš einu su džiugesiu, jog tai išvis gali vykti, jog galime susitikti. Bei tikiu, jog tie, kas ateis į koncertus, tikrai turės progų ir nusišypsoti ir paklausyti ir padainuoti kartu. Aš norėčiau, kad tie koncertai, tiek man tiek žiūrovams, taptų savotišku sustojimu šiame bėgančiame pasaulyje. Sustojimas ir šiek tiek pabuvimas čia ir dabar – nors frazė gal ir skamba kiek nuvalkiotai, bet tai svarbu. Neskubėjimas kažkur į priekį ar atgal. Pabuvimas su žmonėmis, kurie ateis. Iš tikrųjų, kartais reikia tiek nedaug, tik sustoti ir pamatyti, kaip nuostabiai mes gyvename, palyginus su viso pasaulio kontekstu. Taip – yra daug nerimo dėl ateities, galbūt ir nuoskaudų, tačiau visuomet norisi sustoti ir sušukti – „Ei, palaukit!, šioje valstybėje, mes gyvename geriausius savo laikus per visą istoriją, geresnių nebuvo. Tad norisi ir pasidžiaugti“.

Tavo muziką gimė iš teatro. Gal galime labiau patyrinėti šį muzikos ir teatro ryšį?

Man atrodo, kad skirtingi kūrėjai turi tikrai skirtingą santykį su muzika. Tuo tarpu man – autorinės dainos,– artimiausia trumpa form, padedanti išreikšti kažkokią poziciją ar istoriją. Dažnai būna taip, kad pradedu groti ir atsiranda pirmi tekstai, melodijos ir dar nežinau kur istorija nukeliaus. Tuomet keliauju su muzika ir melodija, smasu žiūrėti kas gi čia gausis.

Praktiškai, kiekviena daina man kaip mažas etiudas, kaip mažas spektaklis, kuriose labai aiški istorija ir priešistorė. Ar, netgi, instrukcijos klausytojams, ką reikia daryti. Kartais, tų instrukcijų nėra, bet kviečiu išgirsti istoriją ar jauseną. Kartais yra dialogai, veikėjai, visur yra tam tikra atmosfera. Taip kaip teatras gali būti visoks, taip visokios gali būti ir mano dainos.

Dažnai grupė ar muzikantas turi vieną savo stilių. Tačiau man, kaip aktoriui, kaip teatro žmogui, nepatinka apsiriboti tik vienu žanru ar stiliumi. Matyt, to priežastis slypi profesijoje, nes atpažįstu tai ir kitų aktorių-muzikantų kūryboje. Įdomu žaisti su keliais žanrais. Kaip ir aktoriaus profesijoje – kai vaidini skirtingus personažus, tu vieną dieną gali vaidinti herojų ir šventąjį, o kitą dieną – niekšą ir labai piktą žmogų, trečią – gali būti vaiku, tuo tarpu ketvirtą dieną gali išvis būti tik labai mažu varžteliu visame spektaklio bei teatro mechanizme. Tai tie pabuvimai skirtinguose vaidmenyse savotiškai atsispindi ir dainose.

Gebi groti ne tik gitara. Kokiais dar instrumentais muzikuoji?

Muzikos mokyklą baigiau lietuvių liaudies instrumentu – birbyne. (šypsosi) Tada išmokau groti gitara, o namuose visuomet buvo pianinas, šiek tiek skambinau ir juo. Dabar – kadangi mano sūnus mokosi muzikos mokykloje – nusipirkome naują elektroninį klavišinį instrumentą.  Džiaugiuosi galimybe vėl grįžti prie klavišų – vakarais kai visi užmiega galiu, užsidėjęs ausines ir niekam netrukdomas groti.

Dar, kadangi esu baigęs pučiamuosius, esu kurį laiką grojęs ir saksofonu. Drauge su kolega Jonu Šarkumi grodavome pučiamaisiais grupėje „Solo ansamblis“. Tai buvo ankstyvieji dabar labai sėkmingos grupės „Solo ansamblis“ laikai. Mes iki šiol su Jonu, Giedriumi, Vytautu ir Sergėjumi (aut. Past. grupės „Solo Ansamblis“ nariai) esame labai geri bičiuliai ir kolegos.

Kokios muzikos mėgsti klausytis pats?

Labai priklauso nuo progos. Didelę įtaką man nuo paauglystės darė a.a. Vytautas Kernagis, „Keistuolių teatro“ muzika. Sceniškai man labai artimi – Tim Minchin, Bo Burnham. Bet kai reikia nurimti, įsijungiu lyriškų Patrick Watson dainų. Taip pat esu užkietėjęs „Radiohead“ gerbėjas. Mano Spotify grojaraščiuose galima rasti daug visko: Rodriguez „Sugarman“, Janis Choplin, The Human Experience,  „The Beatles“, Lola Marsh ir kitų. Tačiau dažnai, kaip teatro kūrėjas, klausausi ir galvoje nešiojuosi muziką, susijusią su spektakliais. Taip pat mėgstu pasižiūrėti tai, ką naujo pagal klausomą muziką siūlo programėlė „Spotify“. Bet pastaruoju metu tai nebeveikia, nes tuo pačiu prisijungimu naudojasi ir mano vaikai, tad algoritmą šiek tiek pakeičia atsirandantys visai kiti žanrai, kurių klausosi aštuonerių metų berniukai. Paskutiniu metu, važiuodami automobiliu, su sūnumis klausomės naujausių Lady Gaga dainų.

Ką pasakytum muzikos mėgėjams, kurie dar neatrado tavo dainų muzikos?

Pakviesčiau paklausyti. Jeigu iš žanrinės pusės, čia skamba visokiausių žanrų muzika – čia skamba ir repas, ir funkas ir svingas, lyrika. Žanrų ir stilių užkabiname tikrai skirtingų.  Žinoma, neprivalo visiems viskas patikti, juk mes visi turime labai daug skirtingų skonių. Teatrinės dainos yra labai skirtingos, tad kiekvienas gali išsirinkti tai, kas jam patinka. Galbūt kažkam labai patiks viena daina, o kita pasirodys banali ar paprasta. Tačiau man patinka daug skirtingų veidų – gal čia kažkas apie mane. Prisimenant a.a. maestro Vytautą Kernagį, kurio kūrybą įtaką padarė ir man, galvoju, kaip jis pakviestų tarkim repo mėgėjus į savo koncertą? Turbūt sakytų: „Ateikit, pabandykit, bus įdomu ir beprotiškai fantastiška!”. Taigi, jei tik turėsite laisvą vakarą aš kviečiu susitikti ir kartu pasižiūrėti – o kas gi nutiks tuose koncertuose?

Justo Tertelio autorinių dainų koncertas „PraBudiMan“ Alytuje vyks kovo 26 d. 18 val., Alytaus miesto teatre. Po to keliaus į Panevėžį, Telšius, Vilnių bei Varėną. Bilietai: kakava.lt . Daugiau informacijos bei visa koncertų programa: www.justastertelis.com .

Kalbino Gintarė Žaltauskaitė

Druskininkų krašte įvairus ir dinamiškas kultūrinis gyvenimas vyksta ištisus metus: čia surengiama per 250 įvairaus pobūdžio nemokamų renginių – tiek profesionaliojo meno, tiek populiariosios kultūros, skirtų vietinei bendruomenei ir patrauklių atvykstantiems svečiams. Vien pernai juose apsilankė beveik 44 tūkst. žiūrovų.

Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas kultūros ir meno projektams – reikšminga finansinė paspirtis regionų kultūros įstaigoms organizuoti kuo aukštesnės kokybės renginius. Šįmet Alytaus apskrities kultūros ir meno projektams paskirstyta daugiau kaip 264 tūkst. eurų, finansuotas 61 projektas. Didžiausia dalinio finansavimo dalis atiteko projektams, skirtiems prioritetui „Profesionalios kūrybos skatinimas ir sklaida“. Druskininkų kultūros centro konkursui pateikti projektai sėkmingai įveikė pirmojo etapo konkursą – aštuoniems programos „Tolygi kultūrinė raida“ projektams skirta 42 500 Eur.

Pasak Alytaus apskrities regioninės kultūros tarybos atstovų, projektais bus siekiama įtvirtinti istorinę atmintį naudojant šiuolaikines technologijas ir sustiprinti jos sklaidą, tautinio paveldo savastį ir pasakojimą, o žiūrovai galės susipažinti su moderniu menu, renginiuose išgirsti tradicinės, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos.

Profesionalios kūrybos sklaida kelia kultūrinį žiūrovo išprusimą

21-ąjį kartą kurorte skambėsiantis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ trunka tris mėnesius, išsiskiria savo kokybe bei muzikine erudicija, puikiai papildo ir praturtina bendrą Druskininkų kultūrinį gyvenimą. Festivalio veiklos pristato didžiojo menininko ir jo amžininkų kūrybą, leidžia naujai pajusti čiurlioniškąją dvasią ir drąsina kurti patiems.

Festivalio metu netrūks aukštos prabos klasikinio muzikavimo ir vokalinių šedevrų, vyks sakralinės muzikos valandos, kino filmai, tapybos ir fotografijų konkursai, stovyklos ir edukacijos, nepamirštamo žavesio festivaliui suteiks jaunieji talentai. Koncertai vyks skirtingose kurorto erdvėse, Švendubrės miške kerės „Vakaro impresija“, minoriškai nuteiks muzikiniai pokalbių vakarai Čiurlionių namų sodelyje.

„Spinduliuojantys poeziją“ – vienintelis regione dainuojamosios poezijos žanro tęstinis tradicinis renginys šiame regione, į savo veiklas įtraukiantis didelį būrį bardų muzikos gerbėjų iš Druskininkų ir visos Lietuvos. Šventė rengiama vasaros pabaigoje pačiose gražiausiose Druskininkų viešose erdvėse, jos dalyviai –profesionalūs dainuojamosios poezijos atlikėjai (aktoriai, poetai, kompozitoriai, muzikantai) bei jaunieji bardai, kurie kuria ir pristato aukšto meninio lygio koncertines programas. Renginio naujiena – specialia vaikams sukurtos ir pristatytos programos. Tad šįmet tai bus renginys visai šeimai.

Ketvirtą kartą vyksiantis Leipalingio dvaro festivalis, kuris per profesionalųjį meną supažindina su baroko ir renesanso muzika, jau tapo savotišku Leipalingio prekės ženklu, kasmet sutraukiančiu vis daugiau žiūrovų ir iš tolimesnių miestų. Šiam projektui skirtas finansavimas leis pasikviesti menininkus, koncertuojančius Europos šalių scenose, praplėsti festivalį naujomis veiklomis ir bendruomenei patraukliomis kultūrinėmis formomis, įtraukti visų amžiaus grupių žiūrovus. Festivalį atidarys trio „Nantes“, atliksiantys XVIII a. sakralinės muzikos kūrinius, garsusis Šeiko šokio teatras kartus su Klaipėdos violončelių kvartetu parodys šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, muzikinis pastišas „Reveransas Lietuvos renesansui“ pristatys to laikotarpio iškilius įvykius. Bus tęsiama tradicija pristatyti siuvinėjimo dirbtuves ir apžiūrėti parodą „Gijos 2023″.

Stiprioji krašto pusė – tautinio paveldo pristatymas naujomis formomis

Druskininkai garsėja stipriu etnokultūros puoselėjimu ir siekiu išsaugoti etninį paveldą bei gerąsias tradicijas. Pagal prioritetą „Etnokultūros tradicijų tąsa ir kultūros kelių kūrimas“ skirtas finansavimas keturiems projektams.

30-oji Dainavos krašto folkloro šventė skirta Dzūkijos (Dainavos) metams paminėti. Prasidėsianti balandžio mėnesį įvairiomis šviečiamosiomis-edukacinėmis veiklomis šventė finišuos rugpjūčio pradžioje tris dienas trunkančia švente Druskininkuose. Šventės veiklos aktualizuos vakaronių folklorą, apeigas, ir papročius. Vyks kadrilio pamokos, naktišokiai Leipalingio dvare, meninis folkperformansas sujungs tradicines ir naujas formas, lauks netikėti muzikiniai pasikalbėjimai, tradiciniai „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“, koncertas „Graisma ir šoksma smagiai“, amatų edukaciniai renginiai „Procavokit sanobiškai“ ir kt. Šventėje dalyvaus vieni geriausių Lietuvoje folkloro ansambliai, amatininkai, tautodailininkai, edukatoriai, paskaitininkai.

Kas antrus metus vykstantis Lietuvos pasakotojų konkursas šįmet vyks jau 10-ąjį kartą. Vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje respublikinis suaugusiųjų konkursas yra skirtas išsaugoti turtingas lietuvių žodinio paveldo tradicijas, jų žanrų, stilių, regioninių ypatybių įvairovę. Konkursantai prisistatys ir tarmiškai papasakos pasirinktą pasakojamosios tautosakos tekstą – pasakojimą ar pasaką. Sakmių ir padavimų vakaras vyks Leipalingio dvare. Papasakotos sakmės, padavimai, pasakos, humoristiniai pasakojimai – ne tik mūsų tautos identiteto išsaugojimas, bet ir įdomi bei smagi pramoga. Komisija išrinks konkurso laureatą – Glauniausią pasakorių – ir po vieną nugalėtoją sakmės / padavimo, pasakos, pasakojimo kategorijose.

Verpstės festivalis Viečiūnuose – unikalus projektas, jau tapęs gražia tradicija, vykstantis visą vasarą iki pat finalinio renginio rugsėjo pabaigoje – Rudens lygiadienio šventės. Tai kokybiškiausias ir profesionaliausias renginys Viečiūnuose, garsinantis kraštą ir atspindintis jo tradicijas, jo metu menininkai ir tautodailininkai kuria ypatingą šventės simbolį – verpstę.

Kalvystės pleneras „Plieninė plaštakė“ tikriausiai trankiausia ir karščiausia šventė Druskininkuose: dvi dienas čia garsiai poška kalvių plaktukai ir dega kalviški žaizdrai. Plenero veikloje dalyvaujantys tikri kalvystės asai – sertifikuoti kalvystės meistrai, meno kūrėjai – demonstruoja amato subtilybes, rengia edukacijas, kuria ir rengia darbų parodą.

Senųjų vertybių aktualizavimas – priemonė identitetui išsaugoti

„Jotvingių šventė Leipalingyje“ jau kelintus metus yra pagrindinis metų renginys, sutraukiantis pulkus žiūrovų iš visų Lietuvos kampelių. Šventėje bus išlaikyta poetinio vakaro tradicija: Jotvingių premijos laureatui Marcelijui Martinaičiui atminti poezijos vakaro metu bus rodomas performansas pagal eilėraščių rinktinę „Kukučio baladės. „Džiaugsmo pievoje“ vaikai ir šeimos galės žaisti etno žaidimus, maudytis putose, šokinėti batutuose, vyresnieji bus pakviesti į teatralizuotos programos užsiėmimus Leipalingio dvare, apžiūrėti tautodailininko K. Benediko medžio skulptūrų parodą „Gyvenimo šokis“. Festivalį vainikuos vakaro impresija su muzika, šviesomis ir pirotechnika, atlikėja Ieva Norkutė su grupe klausytojus kvies nusimesti kaukes ir į bendražmogiškas vertybes pažvelgti giliau. Šiam projektui finansavimas skirtas pagal prioritetą „Tarpsritinis bendradarbiavimas“.