Druskininkų kultūros centras, įgyvendindamas projektą „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu”, vasaros pradžioje antrą kartą kvietė dalyvauti asociatyvios fotografijos konkurse. Konkursui profesionalūs ir neprofesionalūs fotografai turėjo pateikti asociatyvias su Čiurlionio paveikslais nuotraukas.

M. K. Čiurlionis yra sakęs, kad dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti. Čiurlionio paveiksluose erdvu žiūrovo minčiai, nes ir paties dailininko mintis laisva, skaidri, vizionieriška. Šių savybių buvo ieškoma fotografų kūryboje.

Konkursui savo nuotraukas ir jų sąsajas su M. K. Čiurlionio paveikslais pateikė per 30 autorių. Organizatorius stebino dalyvių pastabumas, gebėjimas rasti ne tik vizualius panašumus, bet ir prasminius akcentus. Išrinkti geriausius nebuvo lengva, komisijos nariams teko diskutuoti, pagrįsti savo nuomonę.

Lengviausia buvo nuspręsti, kam skiriamas publikos simpatijų prizas. Daugiausia publikos „patiktukų“ Facebook socialiniame tinkle surinko Lino Andriekaus nuotrauka, kurios vaizdas asocijuojasi su M. K. Čiurlionio paveikslu „Laiveliai“.

Daugiausiai komisijos narių vertinimų sulaukė nuotrauka, asociatyvi su  M. K. Čiurlionio paveikslu „Piramidžių sonata“. Jos autorei Jolitai Zablockienei skirta primoji vieta.

Komisijos nariai pažymėjo nuotraukos, kuri asocijuojasi su M.K.Čiurlionio paveikslu „Saulė eina Jaučio ženklu“  iš ciklo ,,Zodiakas“, autorės Daivos Neko įstabų įžvalgumą bei Čiurlionio kūrybos žinojimą. Beje, ši autorė dalyvavo ir buvo nominuota praėjusiais metais.

Už novatorišką interpretaciją ir šiltą sąsają M. K. Čiurlionio paveikslu „Bičiulystė“ komisijos sprendimu apdovanojama Saulė Naujalė.

SVEIKINAME NUGALĖTOJUS!

Konkurso organizatoriai dėkoja visiems dalyviams, ieškojusiems aplinkoje sąsajų su genialaus kūrėjo kūryba ir pasidalinusiais savo atradimais bei užfiksavusiems nepaprastai gražius vaizdus ir asociacijas. Džiugu, kad buvo nemažai aliuzijų ne tik į gamtos reiškinius ir vaizdus, bet ir į šių dienų kasdienio gyvenimo akimirkas. AČIŪ VISIEMS DALYVAVUSIEMS IR LAUKSIME NUOTRAUKŲ KITAIS METAIS!

Nugalėtojai apdovanoti rugsėjo 22 d. festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo iškilmių metu. 

Projekto “Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu” įgyvendinimui finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba.

Du vakarus Druskininkuose vyko 10-asis Lietuvos pasakotojų (suaugusiųjų) konkursas. Pasakotojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų sklaidė tautosakos klodus, pasakojo tai, ką senoliai perdavė iš lūpų į lūpas, ką užrašė tautosakos rinkėjai ar pasidalino jos pateikėjai, istorijas nuspalvindami savomis intonacijomis, balso moduliacijomis, perteikdami pasakojimo ir tarmės grožį išgyventomis emocijomis, jausmų atspalviais. Pasakotojų lūpose žematiškas, dzūkiškas, suvalkietiškas ar aukštaitiškas žodis sutvisko ypatingu grožiu, žadindamas klausytojų estetines emocijas.

„Žodinė tautosaka – milžiniška ir itin vertinga tautos kūrybos dalis, kurią išlaikyti ir atskleisti galime tik tautosakos rinkėjų ir pateikėjų dėka. Jie suvokia liaudies prozos vertę, semia jos turtus iš senelių, prosenelių ar kitų daugelio šiandien nebesančių liaudies talentų aruodų ir jais dalijasi su visais kitais,” – sako konkurso sumanytoja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė.

Konkurse dalyvavo tik vyresnio amžiaus žmonės, tradiciją perėmę natūraliai iš savo šeimos ar bendruomenės; savarankiškai išmokę pasakoti iš pateikėjų, knygų, įrašų, taip pat  folkloro ansamblių nariai, kultūros darbuotojai. Laikydamiesi sekimo, pasakojimo, šnekamosios kalbos stilistikos, pasakotojai gyvai tarmiškai pasakojo pasirinktą pasakojamosios tautosakos tekstą – pasakojimą, pasaką ar sakmę, padavimą.

Pasakotojus vertino kompetentinga komisija: nebe pirmus metus jai pirmininkaujanti Lietuvos nacionalinio kultūros centro, direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė, nariai Jūratė Šemetaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja, Jūratė Šlekonytė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, žurnalo „Būdas“ redaktorius Juozas Šorys ir Lina Dudulienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.

Vertinant buvo atsižvelgiama ne tik į repertuaro autentiškumą, pasirinktų kūrinių turinį ir meninę vertę, bet ir į tai, kaip įtaigiai, tikroviškai, išraiškingai pateikiama istorija, koks pasakotojo ryšys su publika, sceninė kultūra.

Pirmąjį vakarą pasakotojai dalinosi smagiomis istorijomis. Apie tai, kad „ką diev‘s davę – su akmenu neužmuši“ papasakojo Daiva Danauskienė iš Kalnaberžės kaimo, dzūkiškos tarmės perliukų pažėrė Irena Paleckienė iš Varėnos rajono, tarmės grožį atskleidusi pačios 2008 metais užrašytu smagiu pasakojimu apie Tamošulio „nucikimus“. Antrą kartą konkurse dalyvavusi Živilė Žarckutė iš Anykščių sužavėjo įtaigiu ir ypač šmaikščiu pasakojimu, taip išmoningai apjungusi ir perteikusi anekdotus iš tautosakos ir etnografijos rinktinės, kad išties patikėjai, jog čia jai pačiai viskas taip ir nutiko. Apie gudrą čigoną istoriją smagiai papasakojo folkloro ansamblio „Nova“ dalyvis Leonas Galginaitis iš Šakių rajono, savo savarankiškai išmoktą pasakojimą papildęs išraiškingais mostais, mimika, intonacijomis. Beje, komisijos sprendimu L. Galginaitis nusipelnė geriausiojo smagaus pasakotojo titulo.

Ne tik komisijos narius, bet ir žiūrovus sužavėjo du jaunuoliai, puikiausiai išlaikę ir perteikę savo krašto tarmes. Gabrielė Aputytė iš Tauragės rajono, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ narė, pasidalino pasakojimu apie „Uonikės putrą“, kurią pati užrašė Lomių kaime iš pateikėjos Julijonos Popendikienės. Išraiškingai pasakojimų apie „strokus“ sampyną, papildytą savo paties intarpais, papasakojo vilnietis Tomas Antropika, nustebinęs komisiją jaunu amžiumi ir itin savita tarme.

Antrą vakarą Leipalingio dvare liežuvius medumi tepė pasakotojai, vaizdingomis tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektėmis porinę pasakas, sakmes ar padavimus. Labiausiai išsiskyrėLiuda Vismantaitė, Šilalės kultūros centro folkloro ansamblio „Veringa“ narė, pasekusi pasaką „Apie mergelę, kuri gielele pavirto“. L. Vismantaitė pripažinta geriausia pasakos sekėja. Zita Grudienė (Šilalės r.), išmokusi tarmiškai pasakoti savarankiškai, pasidalino sakme apie „buobą už velnią piktesnę“. Janė Vėbraitė Giedraitienė iš Anykščių r., pasakojimo tradiciją natūraliai perėmusi iš savo šeimos, papasakojo iš Jono Buteikio išgirstą pasaką, o štai dvi sakmes apie laumes paporinusi Lina Matuliauskienė, Biržų kultūros centro folkloro ansamblio „Aguonėlas“ narė, už pasakojimo įtaigumą, gražią tarmę sulaukė pagyrų ir pripažinta geriausia sakmės / padavimo sekėja.

Ir, žinoma, koks gi konkursas būtų be „viecinių“ dzūkų! Marija Liaukevičienė iš Druskininkų, pasakojimo tradiciją perėmusi iš savo šeimos, tarmiškai raitė pasakojimą apie „sumanę jaunamartę“, o Stasė Kvaraciejienė, Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblio „Stadalėlė“ narė, irgi pasakojimo tradiciją perėmusi iš savo šeimos ir nuolat ją puoselėjanti, jau dukart jau pelniusi „Glauniausios pasakorės“ titulą, dzūkiškai labai išraiškingai papasakojo iš dieduko išgirstą istoriją apie tai, „kap plenykas apšuko bagotyrių“.

O štai pasakojimą apie tai „kaip seniau vaidenosi“, išgirstą iš tėvuko, dzūkiškai paporino Aldona Gražulienė, Lazdijų kultūros centro folkloro ansamblio „Riecimėlis“ narė. Juoko ašaras spaudė leipalingietės Aldonos Lukoševičienės pasakojimas apie Anelkutės nelabai nusisekusias piršlybas, o Erika Petrauskienė, Veisiejų kultūros centro renginių organizatorė, dzūkiškai pasidalijo ten pat išgirstu ir užrašytu pasakojimu apie „necikusį jaunikį“. O kur dar padavimai apie meilės salą ar Prelomciškės ir smagios istorijos apie „paškustvą gegutę“ ar kaip senis išmanė laisvą dieną.

Be didelių ginčų vienbalsiai komisija išrinko šių metų Glauniausią pasakorių – garbingiausias titulas atiteko Jonui Gerybai iš Kūtalių kaimo (Šilalės r.), pasakojimo tradiciją perėmusiam  natūraliai iš savo šeimos. Pasekęs sakmę „Kaip dievas Ievą sutvėrė“ istorijos vingrybėmis, išraiškinga kūno kalba ir puikiai perteikta tarme pasakotojas privertė iki ašarų kvatoti ne tik komisijos narius, bet ir visą žiūrovų salę.

„Konkursas buvo tikrai didžiulė šventė ir dėl puikaus Druskininkų kultūros centro – ištikimo pasakojimo tradicijos puoselėtojo – organizavimo, ir dėl to, kad turėjome išskirtinę progą pasimėgauti Lietuvos kraštuose gyvomis tarmėmis, aktualumo neprarandančiais sakytinės tautosakos žanrais ir talentingais pasakotojais – tikrais žodžio meistrais, individualybėmis, perteikusiomis rimtą, intriguojantį ar šmaikštų pasakojimų charakterį ”, – sakė V. Šatkauskienė.

Konkurso dalyviai renginio metu ne tik ruošėsi pasirodymams, bet ir dalyvavo kultūrinėje programoje: ekskursijos metu susipažino su Druskininkais, dalyvavo projekto „Pastatai kalba“  pažintinėje ekskursijoje po K. Dineikos sveikatingumo parką, kuriame kaip tik vyko pirmasis konkurso vakaras, į teatralizuotą programą „Keturios provincijos dvaro seserys“ pakvietė Leipalingio miestelio bendruomenė. Įspūdingą programą „Kaukų išdaigos“, sukurtą specialiai šiam renginiui, žiūrovams  ir dalyviams parodė Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Konkurso ŽODZIS ŽODZĮ GENA 2023 laureatai:

Glauniausias pasakorius 2023 – JONAS GERYBA iš Kūtalių kaimo (Šilalės r.), pasakojimo tradiciją perėmęs natūraliai iš savo šeimos, pasekęs sakmę „Kaip dievas Ievą sutvėrė“

Geriausia pasakos sekėja – LIUDA VISMANTAITĖ, Šilalės  kultūros centro folkloro ansamblio „Veringa“ narė, pasekusi pasaką „Apie mergelę, kuri gielele pavirto“

Geriausia sakmės / padavimo sekėja pripažinta LINA MATULIAUSKIENĖ,  Biržų kultūros centro Papilio skyriaus folkloro ansamblio „Aguonėlas“ narė, pasekusi „Dvi sakmes apie laumes“

Geriausias smagaus pasakojimo sekėjas – LEONAS GALGINAITIS, Šakių kultūros centro folkloro ansamblio „Nova“ dalyvis, pasakoti išmokęs savarankiškai.

______________________________________________________________________

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneriai Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Leipalingio miestelio bendruomenė
Projektą finansuoja Kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė

Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena“ unikalus ne tik tuo, kad tai vienintelis tokio pobūdžio respublikinis suaugusiųjų konkursas, bet ir tuo, kad tai nedažna proga praverti gausius mūsų tautosakos klodus ir pateikti juos gyvu žodžiu. Juk gyvas žodis, pasak garsiojo Lietuvos tautosakininko Leonardo Saukos, labai galingas, jo sparnai – tai tūkstančiai intonacijų, pasakotojo emocijų, kuriomis jis savaip sušildo istoriją, netikėtų balso vingrybių, kurios geba perteikti tokius jausmų atspalvius, kurių rašytiniais žodžiais neįmanoma išreikšti.

Konkurso ištakos – Dainavos krašto folkloro šventė

Šįmet Druskininkuose pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena“ rugsėjo 8, 9 dienomis vyks jau dešimtąjį kartą.

Konkurso sumanytoja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė prisimena, kad konkursai, pradėti rengti 2011 metais, buvo tradicinės Dainavos krašto folkloro šventės Druskininkuose sudėtinė dalis. Pirmieji du vadinosi  „Molinis puodas“, juose dalyvavo tik Alytaus apskrities pasakotojai. Trečiasis konkursas jau tapo respublikiniu, buvo pavadintas „Žodzis žodį gena“. Idėjai rengti atskirą konkursą pritarė ir ją palaikė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet prisidedantis prie konkurso organizavimo. Penkerius metus vyko kasmet, dabar rengiamas kas antri metai. 2021 m. konkursui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių renginių sąrašą.

Konkurse dalyvauja tik suaugusieji pasakotojai: pateikėjai, t. y. vyresnio amžiaus žmonės, tradiciją perėmę natūraliai iš savo šeimos ar bendruomenės; asmenys, savarankiškai išmokę pasakoti iš pateikėjų, knygų, įrašų ir pan.; folkloro ansamblių nariai, kultūros darbuotojai.

Gyvo žodžio menas jungia kūrėjo ir atlikėjo meną

Finaliniame rate Druskininkuose konkurso dalyviai iš visos Lietuvos varžysis skirtingose kategorijose. Per du vakarus 25 pasakotojai iš įvairiausių Lietuvos etnografinių regionų pažers pilną skraitą žodinės liaudies kūrybos deimančiukų: laikydamiesi sekimo, pasakojimo, šnekamosios kalbos stilistikos, vaizdingomis tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektėmis jie porins pasakas, sakmes, padavimus ir smagias istorijas. Pasakos tai, ką išgirdo iš tėvų, senelių, prosenelių ar perskaitė garsiausiuose tautosakos rinkiniuose, dalinsis neišsemiama tautos išmintimi. Pasakojimui suteiks savo patirčių, emocijų, išgyvenimų atspalvius, skleis smagią nuotaiką.

Kompetentinga komisija, vadovaujama Vidos Šatkauskienės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro  direktoriaus pavaduotojos etninės kultūros veikloms, vertins ne tik repertuaro autentiškumą, pasirinktų kūrinių turinį ir meninę vertę, bet ir į tai, kaip įtaigiai, tikroviškai, išraiškingai bus pateikta istorija, koks pasakotojo ryšys su publika, sceninė kultūra.

Konkurso metu bus išrinktas „Glauniausias pasakorius“. 2021 metais šis titulas atiteko pasaką ‚Apė kalvia gezelį“ pasekusiai Virginai Asnauskienei iš Klaipėdos krašto, nepailstančiai puoselėjančiai Mažosios Lietuvos krašto tradicijas ir lietuvininkų tarmę.

„Konkursas „Žodzis žodzį gena“ suteikia išskirtinę progą pasimėgauti Lietuvos kraštuose gyvomis tarmėmis, turtingomis sakytinės tautosakos tradicijomis, saugančiomis ne tik tautos išmintį, vertybes, darnaus gamtos ir žmonių pasaulio pojūtį, bet ir sąmojų, šmaikštumą, teikiantį sveikas emocines patirtis, – sako V. Šatkauskienė. – Žinoma, renginio ašis – charakteringi, talentingi pasakotojai – tikri žodžio meistrai. Tai vienintelis tokios aprėpties pasakotojų renginys Lietuvoje, tad garbė ir padėka Druskininkų kultūros centro darbuotojams už šio konkurso inicijavimą ir nuoseklų tęstinumą“.

Mįslingi ritualai ir kaukų išdaigų siautulys

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ konkurso programą nuspalvins naujausiu kūriniu – ką tik būtent šiam konkursui parengta lietuvių mitologinių sakmių muzikine programa „Kaukų išdaigos“.

Programos pagrindas – lietuvių sakmės apie kaukus, ratiliokų praturtintos asmeniniais išgyvenimais ir pasakojamos istorijų pasakojimo (storytelling) stiliumi. Pasakojimus iliustruoja ir kaukus išgirsti padeda pagal atitinkamą kauko portretą parinktos tradicinės dainos, sutartinės, maldelės, greitakalbės, paukščių balsų pamėgdžiojimai ir nepakartojamos muzikinės improvizacijos. Mįslingą kaukų kvietimo ritualo atmosferą ir kaukų išdaigų siautulio įspūdį kuria aibė tradicinių ir naujai ratiliokų atrandamų muzikos instrumentų.

Pasakojimai prisodrinti įvairiausių Lietuvos kampelių tarmių ir autentiškos kalbos. Programos klausytojai išgirs zarasiškių, kupiškėnų, varėniškių, šiauliškių, tauragiškių ir kitų šnektų. Į programą elegantiškai įsipins net ir nykstanti šišioniškių tarmė.

„Kaukų išdaigas“ drąsiai galima pavadinti antrąja „Ratilio“ mitologijos studijų serija. 2021 metais pristatę programą „Laumių monai“, šiemet ansambliečiai į storytelling žanrą įtraukė ir kitus ansamblio dalyvius. Taigi, klausytojų laukia tiek nauji veidai, dar negirdėti pasakojimo stiliai, tiek jau tikrų istorijų pasakojimo asų pasirodymai.

VU folkloro ansamblis „Ratilio“ ruošia naują programą „Kaukų išdaigos“. Repeticijų akimirkos. Agnės Sidabraitės nuotr.

Renginio programa

Rugsėjo 8 d. 17.30 val. SMAGIŲ PASAKOJIMŲ VAKARAS. Dalyvauja įvairių etnografinių regionų pasakotojai | K. Dineikos sveikatingumo parkas (Sausoji g. 1, Druskininkai)
19.00 val. KAUKŲ IŠDAIGOS. Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ specialiai konkursui sukurta programa (vad. Milda Ričkutė)

Rugsėjo 9 d. 16.00 val. SAKMIŲ / PADAVIMŲ IR PASAKŲ POPIETĖ. Dalyvauja įvairių etnografinių regionų pasakotojai | Leipalingio dvaras (Alėjos g. 30, Leipalingis)

Renginys nemokamas, viešas, bus filmuojama ir fotografuojama

______________________________________________________________________

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneriai Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Leipalingio miestelio bendruomenė
Projektą finansuoja Kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė

Viena gražiausių poilsio ir pasivaikščiojimo vietų kurorte – Druskonio ežero pakrantė su joje įrengtu amfiteatru – šventėje „Vasaros aidai“ virs muzikos ir judesio oaze. Reginį „Salos“ pristato į Druskininkus pirmą kartą atvykstantis žymusis Šeiko šokio teatras iš Klaipėdos.

Tai – viena aktyviausiai kuriančių profesionalaus šiuolaikinio šokio trupių Lietuvoje, kurios spektakliai išsiskiria tarpdisciplinine kūryba, jungiančia įvairias meno formas bei kultūrinį paveldą. Teatrui vadovauja nuolat naujus žanrus ir formas tyrinėjanti, aukščiausiais scenos menų apdovanojimais įvertinta choreografė ir šokėja Agnija Šeiko.

„Salos“ – vizualus, įtraukiantis į stichišką būseną šokio paveikslas, sudarytas iš minimalistinės muzikos, judesio, šviesų ir abstrakčių kostiumų. Instaliacijai jėgas sujungė profesionalų komanda, tarp kurių – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir Druskininkuose šiemet koncertavęs violončelininkas Marius Sakavičius.

Ši instaliacija yra duoklė mūsų santykio su gamta istorijai, dabarčiai ir rūpestį keliančiai ateičiai. Įžengus į jos erdvę, apima laipsniško užpustymo jausmas – tarsi būtum smėlio laikrodžio viduje. Žiūrovo ausis pasiekia iš smilčių ir violončelės beriama meditatyvi muzika ir gyvai griežiamos violončelės garsai – minėtosios kompozitorės Ž. Martinaitytės minimalistinė kompozicija, sudėliota iš analoginių smėlio ir violončelės garsų. 2021 m. už šį kūrinį kompozitorė buvo nominuota aukščiausiam šalies teatrų apdovanojimui  Auksiniam scenos kryžiui.

Žiūrovus erdvėje pasitiks žmones primenančios figūros, tačiau jų tapatybės tarsi ištrintos, o kūnus palaipsniui pasiglemžia smėlis ir apima jausmas, kad pranykimas smėlyje neišvengiamas. Įkvėptos Kuršių nerijos, „Salos“ klibina tvarumo, aplinkos apsaugos ir žmonijos ateities temas.

Nuo Baltijos jūros kranto atkeliaujančio Šeiko šokio teatro kūryboje dažnai skatinama susimąstyti apie žmogaus įtaką mus supančiam pasauliui ir trapiam gamtos grožiui.

Pirmą kartą 2021 m. unikaliame Nidos švyturyje veikusi instaliacija šiemet parodyta Žagarėje, Vilniuje ir Raseiniuose.

Šių metų rugpjūčio 26 d. Druskininkų gyventojai ir miesto svečiai 30 min. trukmės seansą Druskonio ežero amfiteatre galės išvysti 3 kartus:
20.30 val., 21.15 val., 22 val.

Visa atsisveikinimo su vasara šventės programa: ČIA.

Kompozitorė: Žibuoklė Martinaitytė
Violončelininkas: Marius Sakavičius / Karolis Vaičiulis / Kornelija Kupšytė
Choreografė: Agnija Šeiko
Scenografė: Sigita Šimkūnaitė
Kostiumų dailininkė: Sandra Straukaitė
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
Šokėjai: Oksana Griaznova, Mantas Ūsas, Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė
Prodiuserė: Goda Giedraitytė, VšĮ Violončelių muzika
Produkcijos komanda: Marius Lukošius, Aurelijus Davidavičius, Greta Seiliūtė, Austėja Montvydė, Edita Grigaitienė
Koprodukcija: VšĮ Violončelių muzika, VšĮ Šeiko šokio teatras
Partneriai: „N žemė“ tarptautinis tarpdisciplininis festivalis, Neringos muziejai
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

Dainuojamosios poezijos šventė Druskininkuose „Spinduliuojantys poeziją“, rengiama paskutinį vasaros savaitgalį pačiose gražiausiose kurorto erdvėse – lyg meno eliksyras ištroškusioms sieloms. Jei muziką ir dainas įsileisite į savo širdis, pajusite gilų atsipalaidavimą, nurimusias mintis ir naują impulsą kūrybiškai pasitikti artėjantį darbingą rudenį.

Prasmingi muzikiniai pokalbiai pušų žaismėje

Šįmet šventės rengėjai ir vėl visus, vertinančius poeziją, teatrą, autorines dainas ir prasmingus pokalbius, kviečia į K. Dineikos sveikatingumo parką. Kaip visuomet, renginio dalyviai – tik profesionalūs dainuojamosios poezijos atlikėjai – aktoriai, poetai, kompozitoriai, muzikantai bei jaunieji bardai, kurie mokosi pas profesionalus ir kuria aukšto meninio lygio koncertines programas.

Šį kartą savo kūryba dalinsis talentingi aktoriai Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Gediminas Storpirštis, Giedriaus ir Agnės Arbačiauskų duetas skleis poezijos kerus, pritariant sodriam violončelės balsui, o jaunoji atlikėja Živilė Mackevičiūtė su grupe pristatys savo debiutinį albumą.

Pastatęs gausybę nepamirštamų spektaklių vaikams ir suaugusiems „Keistuolių teatre“, „Atvirame rate“, Valstybiniame Šiaulių dramos ir kituose Lietuvos teatruose, Aidas Giniotis pagrįstai laikomas commedia dell‘arte žinovu ir komiškųjų žanrų meistru. Todėl ir jo muzikinėje kūryboje netrūksta žaismingumo, ironijos, improvizacijos, o žiūrovai norom nenorom yra įtraukiami į pasirodymą.

Andrius Kaniava – jaunatviškumu ir energija spinduliuojantis aktorius, atlikėjas, dainų tekstų kūrėjas, kompozitorius ir režisierius, atpažįstamas ir mėgiamas dėl savo išskirtinės dainavimo manieros bei originalių dainų tekstų. Jo koncertai – tarsi vaizdingi pasakojimai, kurie niekados nepasikartoja, o klausytojų pamėgtos dainos kaskart prisistato naujame amplua – skambesio bei atlikimo. Dėl to nei vienas Andriaus Kaniavos pasirodymas nėra panašus į ankstesnį.

Aktyvus dainuojamosios poezijos puoselėtojas Gediminas Storpirštis įsitikinęs, jog Lietuvoje sukuriama tiek puikios poezijos, kad medžiagos kūrybai užteks dar ilgam. Jis prisipažįsta, jog muzika visuomet jam yra atgaiva, nuolatinis domėjimosi ir žavėjimosi objektas. „Yra trys veiklos, trys mūzos, kurioms aš tarnauju visą gyvenimą: teatras, muzika ir poezija“, – sako Lietuvos teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas.

Aktorius Giedrius Arbačiauskas yra iš tų, kurie dirba nesustodami – scenoje jis skaičiuoja jau 23 metus. Dainuojamosios poezijos dainos – Giedriaus labai mylima ir širdžiai artima veikla. Dainas kuria ir pats, bet nepaprastai myli ir jaučia pagarbą moderniųjų lietuvių poetų eilėms. „Jų tekstai tiesiog dainuoja,” – sako atlikėjas. Jo žmona Agnė yra profesionali violončelininkė. „Nuo vaikystės klausiausi V. Kernagio dainų, mokėjau visas mintinai. Mano aplinkoje visuomet skambėjo muzika”, – sako Agnė. Dabar jie – duetas, vienas kito padėjėjai – Agnė užrašo Giedriaus sukurtą dainą natomis, suteikia jai formą, o Giedrius Agnę moko laisviau groti, improvizuoti. Atlikėjai žada spėti įrašyti ir į šventę atsivežti naujausią autorinių dainų kompaktinę plokštelę.

Žemaitė Živilė Mackevičiūtė – jaunoji bardė, jau galinti pasigirti pelniusi Sauliaus Mykolaičio premiją ir išleidusi pirmąjį solinį albumą „Apie tikrovę“. Jame, kaip pati sako, sudokumentavo aštuonerius savo kūrybos metus. „Meno mokykloje dainuodavome „Keistuolių teatro“, Andriaus Kulikausko aranžuotas dainas, aš pritardavau gitara. Neužaugau su šiuo žanru, bet kai atradau – man jis tapo būdu kalbėtis. Kadangi šiai muzikai labai svarbus tekstas, o ne vienas sakinys, pavyzdžiui, „aš noriu šokti“, dainos žodžiai sukuria istoriją ir nuotaiką“, – sako Živilė. Kartu su Živile scenoje gros gyvo garso grupė.

Dzūkų širdyse ir dainose – meilė visai Lietuvai

Šventė atiduos duoklę ir šįmet minimiems Dzūkijos (Dainavos) metams – šįmet sukanka 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo. Ta proga į savo gimtąjį kraštą sugrįžta nuostabioji Veronika Povilionienė – iš Dzūkijos kilusi žymiausia lietuvių liaudies dainų atlikėja, tapusi išskirtiniu nacionalinės kultūros simboliu. Paveldėjusi tradiciją iš senųjų legendinių dainingojo krašto giesmininkų, dalinasi ja iki šiol, liaudies dainas populiarina drąsiai ir novatoriškai, dainuoja su pop ir roko grupėmis, kuria projektus su džiazo ir akademinės muzikos kūrėjais, kitais pripažintais menininkais. Šįkart kartu su poetu Juozu Žitkausku ir armonininku Mantu Kauzonu bus pristatyta speciali šiai progai sukurta programa „Žodėliai nuog kvajynėlių”.

Dar vienas dzūkų žemės talentas – garsus druskininkietis kompozitorius ir atlikėjas Mikas Suraučius. Ar žinote, kad jis buvo pirmasis biltomanijos entuziastas ir puoselėtojas Lietuvoje? Išvažinėjęs visą pasaulį, pelnęs daugybę laurų, iki šiol į savo koncertus kultinėmis dainomis pritraukiantis daugybę jaunimo, atlikėjas šventei parengė specialią programą „Duo” pagal lietuvių poetų eiles.

Muzika ir šokiai po atviru dangumi – visai šeimai

Šventės ypatinga naujiena – specialios programos vaikams. „Paprastai į tokio pobūdžio renginius daugiausiai renkasi šeimos su vaikais ir paaugliais, todėl populiarinti vaikams skirtą kūrybą yra labai svarbu,“ – sako organizatoriai, šeimoms pristatantys du išskirtinius renginius.

Algirdas Dainavičius ir kompozitorius Marius Salynas pakvies į teatrinį išgyvenimą kartu su „Mažuoju princu“: čia atgis pasakos herojai Rožė, Karalius, Tuščiagarbis, Žibintininkas, Lapė ir kiti, o gyvai atliekamos kompozitoriaus dainos pagal poeto Rimvydo Stankevičiaus tekstus sukurs įtaigią pasakojimo dinamiką.

Vienas populiariausių ir publikos itin šiltai sutinkamų dainuojamosios poezijos atlikėjų – dainuojantis medikas Vygantas Kazlauskas kvies užsukti į „Šokių salę“ parko estradoje. Tai naujausia Vyganto dainų programa poetės Violetos Palčinskaitės tekstais, skirta mažiesiems klausytojams, bet tinkanti ir suaugusiems. Šokių salėje skambės Sraigės rokenrolas, Voverių šeimos tango, zuikių polkutė, netikėtas Begemoto bliuzas, Gulbių šokis ir daugelis kitų dainų. Suintrigavome? Tad kviečiame pasiklausyti!

Tad, mieloji publika, atostogos ir vasara baigiasi, bet muzika ir prasmingos eilės jausmus ir širdis virpins toliau visus metus!

Veiks muzikos ir literatūros leidinių mugė

Programa ČIA.

Renginys nemokamas, viešas. Bus filmuojama ir fotografuojama

Daugiau renginių Druskininkuose ČIA.

_________________________________________________________________________

Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Partneris Bardai.lt
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė

Rugpjūčio  4–6 dienomis Druskininkuose prognozuojama tikra tradicinės kultūros audra: čia vyks jubiliejinė, 30-oji respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, skirta Dzūkijos (Dainavos) krašto metams paminėti. Į šventę suvažiuos per 200 tradicinio folkloro puoselėtojų iš įvairių Lietuvos regionų ir pristatys specialiai šventei parengtas koncertines programas, kviesdami į didžiausią Lietuvoje vakaronę. Čia liesis dainos, poros šoks kadrilį, grieš armonikos ir smuikai – VAKAROSIME, arba kitaip tariant – ČILINSIM! Iš visos širdies, iš visų jėgų, iš visų plaučių! Taip, kaip tai darė mūsų seneliai, proseneliai – po sunkių dienos darbų dainavo, šoko, žaidė, juokavo… Akys žibėjo, prakaitas varvėjo, meilė ir džiaugsmas veiduose švytėjo!

Istorinis rakursas: nuo pavienių atlikėjų iki tarptautinio renginio

Dainavos krašto folkloro šventė – viena tų, kuri Druskininkuose turi seniausias renginių tradicijas. Pirmą kartą surengta 1990 m. rugsėjo 8 dieną, šįmet ims skaičiuoti ketvirtą dešimtį.

Folkloro festivalio ištakas prisimena Seimo narys Zenonas Streikus: „Tuomet buvau Druskininkų savivaldybės tarybos pirmininkas. Į mane kreipėsi etnografė Lina Balčiūnienė ir pasiūlė Druskininkuose rengti folkloro festivalį. Kadangi man artima liaudiška muzika, iškart pritariau šiai idėjai. Smagu, kad prieš tris dešimtmečius užgimęs festivalis sėkmingai gyvuoja iki šiol ir tapo neatskiriama Druskininkų kultūros gyvenimo dalimi.“

Pirmosiose šventėse dalyvaudavo tik Dzūkijos regiono ansambliai

Apie šventės pradžią, evoliuciją ir turiningą prasmę kalbamės su Druskininkų kultūros centro etnografe, festivalio sumanytoja ir organizatore Lina Balčiūniene.

„Pristačiau šventės idėją, ji sulaukė pritarimo ir ėmiausi kasmetinių organizacinių darbų, – pasakoja Lina. – Pradėję nuo atskirų Dzūkijos regiono folkloro kolektyvų ir solinių folkloro pateikėjų koncertų, mugės, iš vos 10 vietinių amatininkų mugės išsiplėtėme iki tarptautinės šventės, kurioje pasirodė svečiai iš istorinių žemių – Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Dabar šventėse šoka, groja ir dainuoja visų Lietuvos etnografinių regionų atstovai ir tai puiki proga dzūkams ir kurorto svečiams pažinti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, mažosios Lietuvos papročius, dainavimo ir šokimo tradicijas.“

Pirmosios šventės vykdavo rugsėjį, paprastai po bulviakasio, kad ansambliečiai ramiai nudirbtų darbus ir žiūrovų būtų. Vėliau nusistovėjo pirmojo rugpjūčio savaitgalio data. Iš pradžių šventė vyko vieną dieną, kurią vainikuodavo didysis ansamblių koncertas, o dabar – jau tris. Pradėtas rengti Druskininkų dainų slėnyje, festivalis persikėlė į įvairias vietas, nuo muzikos ir dainų skamba visas kurortas. Mugė užkariavo visą Vilniaus alėją, joje dalyvauja jau nebe 10, o per 100 sertifikuotų amatininkų ir tautodailininkų iš visos Lietuvos.

Visos šventės turėjo savo tematiką: vandens (2012), žemės (2013), laimės (2014), vaikų, vestuvių (2022) ir kt. Šventės buvo skirtos Etnografinių regionų, Tarmių ar Pasaulio lietuvių, UNESCO, Tautinio kostiumo metams paminėti. Pastarojoje demonstravo tautinius, baltų genčių ir istorinius kostiumus, galvos apdangalų kolekciją, kvietė į skarelių siuvinėjimo, kepurėlių mezgimo, nuometėlių siuvimo ir puošybos edukacijas. Švenčiant Žalgirio mūšio 600-sąsias metines, kolektyvai rengė karinių-istorinių dainų programas.  Juokdamasi Lina prisimena įstrigusį šventės epizodą: „Iliustruojant Žalgirio mūšio aplinką, dalyviams teko vilkėti sunkius šarvus, o lauke tuomet buvo +35, prakaitas tiesiog upeliais bėgo…“

Vienas įsimintiniausių renginių – skirtas M. K. Čiurlioniui. Beje, pirmoji šventė irgi buvo pažymėta Čiurlionio citata: „… Ir plaukia jautri gaida, ir atsiremia į žaliąją girią – ir į pilkąjį dangų. Plaukia niekieno nemokyta, tiesiai iš širdies, ir žadina kažkokį keistą ilgesį, kažką amžina primena.” Dar 2003 metais L. Balčiūnienė kartu su savo vadovaujamu Druskininkų kultūros centro folkloro ansambliu „Stadałėłė“ parengė programą „Daina Čiurlioniui“: dainininkės autentiškai atliko Čiurlionio harmonizuotas dainas ar  dainų motyvus, panaudotus kituose kūriniuose. Minint Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, ši programa tapo Dainavos krašto folkloro šventės preliudija. Tuomet Čiurlionio namų-muziejaus sodelyje po obelimis, skambant „Stadałėłės“ “ dainoms, jas iliustravo miesto dailininkai. Taip gimė įdomi paroda, eksponuota V. K. Jonyno dailės galerijoje.

Beje, „Stadałėłė“ šventėje dalyvauja jau 27-ąjį kartą ir tapo savotišku šventės prekiniu ženklu: dažnai šventę pradeda, pabaigia, o šįmet sudrebins Lietuvoje dar nematytu ir negirdėtu meniniu performansu „Kap viena dziena“, kur tradicinį folklorą atliks kartu su saksofonininku Tomu Čiukausku ir devynių stotingų kalvių būriu, savo priekalus bandysiančius prakalbinti muzikos kalba.

Neišsiamamos senosios kūrybos gelmės

Renginys kasmet įgauna naują atspalvį ne tik dėl pasirinktos temos, kuri ansamblių dalyvius skatina gilintis į savo krašto tradicijas, atrasti savitumą ir jį pristatyti plačiajai publikai, bet ir pasipildo naujomis veiklomis, viliojančiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, modernesnėmis formomis.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė piešimo akcija ant asfalto „Mano pasaka”, senųjų muzikos instrumentų muzikinis paradas, lopšinių ir žaidimų popietė šeimai „Mylu mylu”, masinės polkos su ragučiais tryptuvės, jotvingių ir žiemgalių archeologinių kostiumų pristatymas, dzūkiškų juostų ir galvos apdangalų parodos.

Nuo 2017 m. pradėti rengti įvairūs tradicinių amatų, žolininkų, kulinarinio paveldo, senovės karybos, tradicinių šokių ir kt. vakaronės-mokymai. Iki šiol visi mena kūrybines dirbtuves „Suspinsma kaselas“, „Veseiliniai verkavimai“, šokių mokymus „Tancavok pol’kucį sanobiškai“.  Ypač patrauklios buvo kūrybinės dirbtuvės (2020), kuriose etnomuzikologė kartu su ansambliečiais supažindino su senoviniais dzūkų dainavimo ypatumais, aukštaitiškų sutartinių subtilybėmis, mokė jas dainuoti. „Senosios dzūkų dainos yra vienbalsės, jos ypatingos nepaprastu melodikos grožiu, ritmo laisvumu, žanrų įvairumu, tačiau laikui bėgant, vis rečiau dainuojamos, o štai Aukštaitijoje populiarios sutartinės jau yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą,“ – sako L. Balčiūnienė.

Neatskiriama švenčių dalimi tapo tradiciniai liaudies žaidimai ir pramogos visai šeimai, prie kurių nuolat būriuojasi gausus žaidžiančiųjų būrys.

Kai kurios šventės sudėtinės dalys ilgainiui „išaugo” renginio marškinėlius ir įgavo savarankiškumą. Pavyzdžiui, pasakorių konkursas išaugo į Lietuvos pasakotojų konkursą „Žodzis žodzį gena“ – vienintelį tokio pobūdžio respublikinį suaugusiųjų konkursą, pritraukiantį begalę dalyvių ir žiūrovų, besidominčių tarmėmis, linksmomis istorijomis, pasakomis ar sakmėmis. Beje, šįmet konkursas Druskininkuose vyks jau 10-ąjį kartą.

Folkloras kitaip – sintezė su šiuolaikiniais muzikos žanrais

Vertindama šventės retrospektyvą, šventės organizatorė pateikia objektyvią prielaidą: „Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, tradicijos susipina, niveliuojasi, tampa vis sudėtingiau išsaugoti etninį savitumą, todėl ieškome formų, kaip išlaikyti ir patraukliai pateikti šiuolaikinei visuomenei šimtmečius skaičiuojančias tradicijas.“

Nuo 2011 metų į šventės programą įtraukti postfolkloro vakarai. „Jei anksčiau muzikinis folkloras buvo suvokiamas kaip muziejinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir autentiškai atkartoti, – sako  etnografė, – tai šiais laikais šią muziką atlikėjai jau geba pateikti savitai, kūrybiškai, ieškodami naujo skambesio, kitų išraiškos priemonių.“

Sprendimas pasiteisino: postfolkloro vakarai, kuriuose dalyvauja ansambliai ar atlikėjai, atliekantys senąsias liaudies dainas kituose muzikos žanruose, smarkiai išpopuliarėjo ir pritraukia gausią jaunosios kartos auditoriją.

Šįmet koncertuosianti eksperimentinė tradicinių šokių muzikos grupė „Robaksai” folklorą jungia su džiazo, regio, roko, world music improvizacijomis ir žada smagią vakarušką skambant kūriniams iš debiutinio albumo „Kreiva Šleiva Karvė”.

Šiųmetinės šventės tradicijos ir naujienos

Šįmet šventės veiklos vyksta jau nuo gegužės: visą naktį jaunimas (ir ne tik!) šėlo naktišokiuose Leipalingio dvare, liepos 6-ąją nuskambėjo išskirtinė poetinė kompozicija „Dainava – manasis kraštas“ pagal J. Čečiotos „Giesmeles apie senovės lietuvius iki 1434 metų”, Viečiūnų bendruomenės centre eksponuojama retrospektyvi Dainavos krašto folkloro šventės fotoparoda, kuri vėliau persikels į Leipalingio dvarą.

Tradiciniame folkloro kolektyvų koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ šįkart kolektyvai atliks programas pagal atstovaujamo regiono tradicinius vakaronių papročius, o koncertuose „Graisma ir šoksma smagiai“ bei „Kadriliniai mandravojimai“ pristatys savo regiono choreografinį folklorą ir atliks kadrilinius šokius. Beje, norinčius pamokys šokio žingsnelių!

Pirmą kartą K. Dineikos sveikatingumo parke bus pristatytas išskirtinis reiškinys – muzikiniai pasikalbėjimai „Ūkavimai”. Kolektyvai pamėgdžios paukščių garsus  pasitelkdami balsą, tradicinius ir piemenų muzikos instrumentus. Ūkaudami jie kalbėsis, pasakos istorijas.

Tradiciškai vyks žiūrovų pamėgti edukaciniai renginiai „Procavokit sanobiškai“, kuriuose užsiėmimus ves sertifikuoti amatininkai, tautodailininkai, meno kūrėjai. Visi norintys galės pramokti tradicinių amatų: išdrožti medinį šaukštą ar geldą, nulipdyti dubenėlį, surišti žolynų verbą ar šiaudinį sodą, nuausti juostą, pasigaminti papuošalą ar raktų pakabuką ir kt.

Katriej būsit, nepasgaiłėsit!

Anot L. Balčiūnienės, šiam renginiui reklamos beveik nė nereikia – tris dienas trunkantis renginys su labai įvairia programa ir dalyviais iš visos Lietuvos suburia liaudies muzikos mylėtojus, kurie specialiai atvyksta su šeimomis, draugų būriais, pritraukia vietinę bendruomenę ir poilsiautojus iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Pasikviesti į šventę ansamblius irgi nėra problemų, ansambliai dalyvauja noriai, kartais netgi pykteli, jei negauna kvietimo. Festivalis jau turi vardą ir vertę, dalyviai žino, ko jame laukti ir tikėtis.

Paklausta, ką šis renginys jai reiškia asmeniškai, Lina atsako, kad jis jos išgimdytas, išnešiotas ir jau tapęs gyvenimo būdu. O svajonė – gerokai didesnis festivalio biudžetas, kuris leistų surengti tarptautinį festivalį su dar įdomesnėm veiklom.

Taigi, jubiliejinė, 30-oji folkloro šventė žada laisvą bendravimo atmosferą, didelį veiklų pasirinkimą ir galimybes jose dalyvauti, tiesiogiai bendrauti su atlikėjais, pajusti tradicijų išskirtinumo aurą. Tai, kas čia vyksta, žadina norą į beprotišką gyvenimo lėkimą grąžinti atvirą ir nuoširdų mūsų protėvių pasaulio suvokimą, lėtą kasdienybės eigą.

„Beje, turiu įspėti, kad šios šventės paprastai neaplenkia gamtos kataklizmai, – šypsosi L. Balčiūnienė. – Jei viena šventės diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja, tai termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visai neblogas, tai ima siausti toks vėjas, kad virš galvos užkelia sijonus.“

Tad šventės šventėms dalyviams ir žiūrovams Lina teturi vienintelį palinkėjimą: „Gero oro!” O taip greičiausiai ir bus: gamta šįkart pokštų nekrės ir šventės metu Perkūnas negriaudės. Patikėkit, bus gerai, arba kaip dzūkai sako: katriej būsit, nepasgaiłėsit!

Visa šventės programa ČIA.

Akimirkos iš šventės:

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė
Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Rėmėjas Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua“
Informacinis rėmėjas savaitraštis „Mano Druskininkai“

Jau daugiau nei du dešimtmečius tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ yra neatskiriama Druskininkų kurorto kultūrinio gyvenimo dalis, klasikinės muzikos dominantė. Kasmet festivalis nušvinta naujomis spalvomis, kviesdamas druskininkiečius ir kurorto svečius į nepamirštamus susitikimus su garsiausiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais, visame muzikos pasaulyje žinomais kolektyvais.

Festivalio organizatoriai žino, jog kai kurie poilsiautojai iš užsienio savo atostogas planuoja specialiai festivalio laikotarpiui, kad šalia puikaus kurorto oro, išskirtinių sveikatinimo procedūrų galėtų pasimėgauti ir aukščiausio lygio muzika bei pasiklausytų dar negirdėtų ar jau pamėgtų atlikėjų koncertų.

Šiemet festivalis Druskininkuose vyks 21-ąjį kartą, jis skiriamas M. K. Čiurlionio 148-osioms gimimo metinėms. Šį iškilų kurorto kultūros renginį  jau trečius metus organizuoja Druskininkų kultūros centras, perėmęs festivalio vairą iš jo įkvėpėjų – Lietuvos muzikų rėmimo fondo.

Laikysis tradicijų, bet bus ir naujovių

Kuo bus ypatingas šių metų festivalis, kokių staigmenų sulauks jo lankytojai per tuos tris mėnesius – nuo birželio iki rugsėjo?

Kalbant apie gražiąsias festivalio tradicijas, verta pastebėti, jog šiame renginyje būtinai pasirodo Čiurlionio kvartetas, pristatantis mažiau girdėtus genealiojo kūrėjo M. K. Čiurlionio kūrinius. Birželio 24-ąją Druskininkų bažnyčioje Čiurlionio kvartetas paskelbs festivalio pradžią. Kartu su šiuo fenomenaliu muzikiniu kolektyvu pasirodys ir garsi operos solistė Asta Krikščiūnaitė, parengusi įspūdingą vokalinę programą.

Tradiciškai festivalio uždarymo koncerte, kuris paprastai vyksta rugsėjo 22 dieną, per M. K. Čiurlionio gimtadienį, pasirodo žinomas choras. Šių metų festivalis tęsia šią tradiciją ir rugsėjo 22 dieną Druskininkų bažnyčioje dainuos profesionalus sostinės choras „Vilnius“.

21-asis tarptautinis menų festivalis ypatingai daug dėmesio skirs vokalinei muzikai. Be jau minėtų atlikėjų – solistės A. Krikščiūnaitės ir choro „Vilnius“ – festivalyje bus galima išgirsti jaunos solistės Natalijos Dmuchovskos, solisčių Dovilės Kazonaitės, Ilonos Pliavgo balsus, taip pat žinomų klasikinės muzikos dainininkių Ramintos Vaicekauskaitės, Rasos Juzukonytės, Aušros Liutkutės, Joanos Gedmintaitės atliekamus kūrinius, solistą Eimantą Bešėną, profesorių Deividą Staponkų.

Koncertuos svečiai iš Ukrainos ir Lenkijos

Tarptautinio menų festivalio programą būtinai papildo atlikėjų iš užsienio koncertai. Šiemet festivalio klausytojai išgirs visame pasaulyje žinomos ukrainiečių vokalinės grupės „ManSound“ koncertą, kuris vyks Pramogų aikštėje. Tai yra a cappella dainuojanti grupė, kurios repertuaras labai platus – nuo klasikos improvizacijų, grupės „The Beatles“ kūrinių interpretacijų iki ukrainiečių liaudies muzikos parafrazių.

Festivalyje sulauksime ir svečių iš Lenkijos. Instrumentinis trio – dvi fleitos ir istorinis fortepijonas, kurį daugelis gal pamatys pirmą kartą, pristatys programą „Meistrų improvizacijos“. Šis kolektyvas žinomas ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos valstybėse, jis yra įvairių tarptautinių festivalių dalyvis.

Festivalio programoje skambės nemažai vargonų muzikos, kurią su solistais ar instrumentalistais atliks žinomi Lietuvos vargonų meistrai – vienas iš garsiausių lietuvių vargonininkų Gediminas Kviklys, Jūratė Landsbergytė, Aušra Motuzienė, Jarūnė Barkauskaitė.

Koncertuose – muzikos, poezijos ir vaidybos dermė

Fortepijono muzikos mylėtojai bus pamaloninti Europos ir JAV muzikos gurmanams puikiai pažįstamo fortepijono virtuozo Alexandro Paley muzikavimu, kuris M. K. Čiurlionio meno mokyklos salėje pasirodys su ansamblio „Paleasis“ muzikantais.

Festivaliui ypatingos vertės suteiks Roko Zubovo, talentingo pianisto, Čiurlionio provaikaičio, nuolat puoselėjančio ir skleidžiančio Čiurlionio palikimą, muzikiniai pasirodymai. Šį atlikėją girdėsime dviejuose festivalio koncertuose – Druskininkų miesto muziejuje jis koncertuos su puikiu violančelininku Gleb Pyšniak, taip pat rugpjūtį vakaro impresijoje „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuri vyks ypatingoje erdvėje – Švendubrės kaime – Rokas gros kartu su žmona Sonata, o koncerto verbalinę nuotaiką kurs garsi lietuvių kino ir teatro aktorė Rasa Samuolytė.

Neatskiriama festivalio dalimi tampa ir iškilios druskininkietės Guodos Gedvilaitės-Göhle kamerinės muzikos ciklo „Claros Shumann salonas“ koncertai. Šįkart koncertas bus skirtas valso muzikai. Kartu su Guoda muzikuos Joris Sodeika, vokalines partijas atliks J. Gedmintaitė ir E. Bešėnas. Atlikėjai kvies klausytojus persikelti į 19 amžių, susitikti su romantinės epochos genijais ir pasigėrėti jų muzika. Koncertai salone paprastai vyksta su teatro ir vaidybos elementais, tad „Claros Schumann Salono” šeimininkė šiai šventinei programai į svečius pakvietė savo gerą bičiulį pianistą, kompozitorių, dirigentą, Leipcigo konservatorijos įkūrėją Feliksą Mendelsoną, žymiausią 19 a. Vienos operos dainininkę Henrietę Treffz, ir garsų to laikmečio austrų tenorą Aloisą Andersą. Personažai dėvės įspūdingus Živilės Baronienės sukurtus istorinius kostiumus, pasirodymas vyks išskirtinėje erdvėje – K. Dineikos sveikatingumo parke.

Festivalio programoje – dvylika labai skirtingų, bet profesionalių ir ypatingų koncertų, kurie pasklis po šešias Druskininkų miesto ir apylinkių erdves – Druskininkų bažnyčią, M. K. Čiurlionio meno mokyklą, Pramogų aikštę, K. Dineikos sveikatingumo parką, Švendubrės kaimą ir Druskininkų miesto muziejų. Visi koncertai nemokami, išskyrus du, kurie vyks Miesto muziejuje.

„Kviečiu apsilankyti festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ renginiuose – nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas, apsilankęs juose, atras tai, kas miela širdžiai, kas praturtina, įkvepia, džiugina,“ – sako Simonas Kazakevičius, Druskininkų savivaldybės vicemeras, festivalį priskiriantis prie stipriausių Druskininkų kultūrinių renginių.

Visa festivalio programa ČIA.

Šįkart čia nežvangės kardai, neskris aštrios strėlės, pritils dvaro intrigos bei puošnių ponų klegesys… Šimtamečių liepų alėjoje, kurioje apsigyvenę narsiųjų jotvingių sielos, slėnyje prie atgimusio įstabaus grožio Leipalingio dvaro liepos 22–23 dienomis penktąjį kartą aukšta nata suskambės Jotvingių šventė. Renginys, sutraukiantis minias žiūrovų iš visos Lietuvos, per šiuolaikines meno formas šįkart atskleis gilumines amžino ir naujo peripetijas, šių dienų jotvingių išlaikytas protėvių dvasines ir charakterio vertybes. Šventę sekmadienį užbaigs garsusis Oninių kermošius.

Miestelio istorijos tarpsniai įprasminami meninėmis formomis

Leipalingio miestelio bendruomenė siekia puoselėti ir skleisti jotvingių žemių perlo istoriją per kultūrinę veiklą. Prieš penkerius metus užgimusi krašto identitetą stiprinanti šventė tapo viena iš svarbiausių Leipalingio miestelio kultūrinio gyvenimo įvykių. Tęstinis projektas suburia miestelio gyventojus ir iš jo išvykusiuosius, pritraukia daugybę svečių, praturtina kasdienybę kultūrinėmis veiklomis, plečia akiratį, pristato išskirtinius atlikėjus ir programas, menininkus ir jų kūrybą.

Pirmoji šventė žiūrovus nukėlė į senovės baltų laikus, po metų telkėsi į XIX a. dvaro gyventojus, vėliau aktualizavo prieškarinį ir rezistencinį laikotarpius, o pernai kreipė dėmesį į jotvingių atgimimą mūsų pasaulėjautoje. Šių metų programos siekis – pasigilinti, koks yra šių dienų jotvingis.

„Tai – dabarties žmogus, apsuptas naujųjų technologijų ir besinaudojantis mokslo pasiekimais, galintis keliauti ir bendrauti su visu pasauliu, – sako Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė-Kėrienė. – O šis yra toks pat neramus, kaip anksčiau: pilnas iššūkių, karinių konfliktų, tik (gal) mūsų pasirinkimas laisvesnis – kariauti arba išlaikyti vidinę ir išorinę taiką. Kita vertus, šių dienų jotvingis yra tas, kuris nepaisant kintančios aplinkos, savo sieloje ir charakteryje išlaiko senąsias vertybes ir jas pritaiko šiuolaikiniame pasaulyje.“

Poezijos interpretacija meniniame performanse

Tarp archajinio pasaulėvaizdžio ir modernybės visais laikais balansavo ir Jotvingių premijos laureato šviesios atminties Marcelijaus Martinaičio sukurtas personažas Kukutis. Išpopuliarintos ne tik poeto, bet ir jo tekstais dainas kūrusio maestro Vytauto Kernagio, „Kukučio baladės“ naują pavidalą įgauna to paties pavadinimo meniniame performanse. Jo autorės – aktorė Vidmantė Černiauskaitė ir kanklininkė Vėjūna Žalalytė jau pristatė savo darbą Klaipėdoje, Kaune ir Londone. Leipalingio publika Dvaro salėje šeštadienį išvys atnaujintą pasirodymą.

Gyvenimo šokis medžio skulptūrose

„Didžiausias kūrėjų įkvėpėjas yra gyvenimas, nuo pat gimimo įsukantis mus į savotišką šokį. Augdami renkamės gyvenimo šokio ritmą, žingsnį ir stilių. Vieni susikuriame savo nepakartojamą ir unikalų gyvenimą, kiti šoka pagal kitų muziką ir ritmą. Taip gyvenimo šokis vieniems tampa džiaugsmo, kitiems – dramų ir kančios šaltiniu“, – teigia alytiškis skulptorius Kęstutis Benedikas.

Leipalingio dvaro rūsyje šeštadienio vakarą bus atidaroma jo darbų paroda „Gyvenimo šokis“. Čia eksponuojamuose kūriniuose atspindės ir Jotvingių šventės temos – nuo mūsų protėvių gyvenimo būdo iki modernaus žmogaus kasdienybės.  Paroda veiks iki rugpjūčio 11 d.

Džiaugsmo pieva

Kasmet viena programos dalis yra skiriama mažiesiems leipalingiečiams ir šventės lankytojams. Lig šiol vadinta Kūrybos pieva, šiais metais erdvė prie dvaro prisipildys džiaugsmo. Mažiesiems jo teiks batutai, visa šeima kartu galės leisti burbulus, žaisti etnožaidimus, rinktis kitas pramogas.  O kol vaikai smagiai dūks, tėveliai galės pasimėgauti kava ar vėsinančiu gėrimu.

Išskirtinis Jotvingių vakaras

Kitaip nei ankstesniais metais, kai Jotvingių šventę vainikuodavo vienas vakaro pasirodymas, šį kartą organizatoriai pristato dviejų ypatingų atikėjų muzikines programas, kurias greičiau galima pavadinti muzikiniais pasakojimais.

Išskirtinis šventės svečias – dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Likša. Neįtikėtinas faktas – muzikanto močiutė gimė Leipalingio dvare! Ar atlikėjo sieloje plevena jotvingių dvasia? Protėvių energija, nuoširdumas, jautrumas ir dėkingumas – emocijos, kurias K. Likša dovanos žiūrovams su mylimiausiomis dainomis ir pasidalijimais iš gyvenimo.

„Šis koncertas – vienas tų, kuriam lemta įvykti. Būtent Leipalingio dvare gimė mano močiutė ir čia praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Dabar, po šitiek laiko, jos anūkas būtent toje vietoje galės atlikti savo muziką“, – atvirauja atlikėjas ir žada, kad kiekvienas dalyvausiantis pasijus esąs būryje draugų.

Po šio pasirodymo narsiųjų jotvingių palikuonių ir visų viešinčiųjų pietų Lietuvoje širdis virpins Ieva Narkutė su grupe. Atlikėjos dainose – daug jausmo, kurį ji talentingai perduoda žiūrovams. Įtaigaus balso dainininkė ne tik dainuoja ir muzikuoja, bet ir kalbasi su žiūrovais. Pasirodyme bus ir teatro, ir komedijos elementų, ir, be abejo, rimtų bei subtilių įžvalgų bei pastebėjimų. Ištikimi gerbėjai pripažįsta, kad jos muzikoje atranda labai jiems artimas būsenas, jos kūriniai padeda įprasminti laimingus ir išgyventi ne pačius lengviausius gyvenimo etapus.

Oninių kermošius

Leipalingis nuo XIX a. garsėjo savo kermošiais, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visų apylinkių. Prieš kelerius metus kermošius atgimė, sulaukęs didelio pasisekimo tiek tarp vietos ūkininkų ir amatininkų, tiek tarp gyventojų. Sekmadienį, minint Šv. Onos atlaidus, dalyvius linksmins bei pirkimo nuotaiką kels svečiai iš Seirijų – Seirijų kapelos.

„Kviečiame vietinius ir viešinčiuosius mūsų krašte atsiverti Leipalingio dvaro svetingumui. Skirkime dieną bendrystei su menu, vienas kitu ir savimi – šiųmetė programa to verta“, – įsitikinę šventės organizatoriai.

Visa renginio programa ČIA.

Dviejų Druskininkų kultūros centro padalinių kolektyvai – Leipalingio vyresniojo amžiaus šokių kolektyvas „Leipūnas“ ir Viečiūnų vyresniųjų tautinių šokių grupė „Avilys“ – praėjusią savaitę viešėjo Kroatijoje, kur atstovavo Druskininkams festivaliuose Zadare ir Korčulos saloje.

Dalyvauti motyvavo konkursinis „numeris“

Astos Čmukienės vadovaujamas tautinių šokių kolektyvas „Leipūnas“ dalyvavo 7-ajame šokių ir vokalinių grupių festivalyje-konkurse „Adriatic Zadar Open 2023“, kuriame pristatė išskirtinę savo choreografija ir kostiumais programą „Jotvingių dvasia“, atspindinčią Leipalingio miestelio identitetą ir istoriją. Programos originalumas ir preciziškas jos atlikimas pelnė kolektyvui pripažinimą – tautinių šokių kategorijoje laimėta 1-oji vieta.

„Leipūno“ vadovės teigimu, motyvaciją gastrolėms rinktis šią kryptį skatino kitų dalyvių atsiliepimai (vien šiemet festivalis-konkursas sutraukė 14 kolektyvų iš Lietuvos) ir galimybė pasivaržyti konkursinėje dalyje, vertinamoje profesionalios žiuri komisijos iš Kroatijos.

„Ši aplinkybė tapo akstinu leipalingiškiams repetuoti intensyviau, nei bet kada anksčiau, atnaujinti pasirodymą prailginant kelis šokius“, – dalijosi A. Čmukienė.

Renginyje Zadare dalyvius sveikino LR ambasados Kroatijoje pirmoji sekretorė Giedrė Šidagytė-Gudaitienė.

Festivalis – proga pažinti kitų tautų tradicijas

Tuo pat metu Indrės Čaplikienės vadovaujama tautinių šokių grupė „Avilys“ pasirodė festivalyje „Korčulansko ljeto“ („Korčulos vasara“). Svečiuojantis pas kroatų ansamblį „Moreška“, išryškėjo ir kultūrinių mainų momentas.

„Bendrame koncerte pristatėme mūsų krašto šokį, folklorą, susirinkusiųjų akis traukė mūsų dėvimi dzūkų tautiniai drabužiai, o patys likome prikaustyti šokio, pavadinimu moreska – su mediniais kardais. Vieną jų gavome dovanų kaip suvenyrą“, – pasakojo I. Čaplikienė.

Šventiniame vakare viečiūniškiai atliko keturių liaudiškų šokių pynę, o kitą dieną koncertavo Blato miestelyje. Čia juos liaupsėmis apdalijo vietos gyventojai ir užsienio turistai, Blato savivaldybės meras.

Gastrolės į užsienį stiprina bendruomenės ryšius

Nors kraštiečiai vyko į skirtingus renginius, jų keliones lydėjo ne viena paralelė. 

Pirmiausia – tai toliausios šių kolektyvų gastrolės per ilgametę jų gyvavimo istoriją. Iki šiol tiek „Avilio“, tiek „Leipūno“ koncertinė geografija apsiribojo Lietuva ir Lenkija. Todėl ansambliečiai laiką tarp pasirodymų išnaudojo turiningai – padedami svetingų Kroatijos lietuvių, pažino lankytinas gamtos ir kultūros vietas, tokias kaip Plitvicų nacionalinis ežerų parkas, Zadaro ar Blato senamiesčiai. Pasak A. Čmukienės, laisvalaikis buvo toks užimtas, kad nespėta pagalvoti nė apie lauktuves. Užtat patirtis kelionėje patvirtino kolektyvo darną:

„Bendrystės testas tiek laiko praleidus kelyje – išlaikytas, gastrolių nedrumstė jokia trintis, kas naujai parodo mūsų kolektyvo vienybę“, – sakė Leipalingio šokėjams vadovaujanti choreografė.

„Leipūną“ į festivalį-konkursą lydėjo ir palaikė Leipalingio miestelio seniūnas Antanas Krancevičius su būriu aktyvių bendruomenės narių. Savo ruožtu „Aviliui“ draugiją autobuse palaikė Veisiejų suaugusių tautinių šokių kolektyvas „Pušynas“.

Kliūtys kuria netikėtas galimybes

Nepaisant daugiau nei 300 km atstumo, skiriančio Zadarą ir Korčulą, ir „Adriatic Zadar Open 2023“, ir „Korčulansko ljeto“ rengėjų planus sujaukė prapliupęs lietus. Tačiau pakeistos koncertų lokacijos dovanojo leipalingiškiams progą šokti įstabioje Starigrad Paklenica vietovėje Velebito kalnų papėdėje, prie pat Adrijos jūros. Žadą atimančiu vaizdu kalnų ir jūros fone šokdami mėgavosi ir „Avilio“ nariai. Abiem kolektyvams atsivėrė ir uždarų erdvių durys: „Leipūnas“ kilo į Kroatijos nacionalinio teatro Zadare sceną, o Viečiūnų šokėjai išbandė Korčulos kultūros centro parketą.

Kalbintos kultūros centro padalinių atstovės sutartinai teigė, kad noro ateityje koncertuoti svečiose šalyse parsivežta su kaupu. Kur toliau? „Kol kas dar – paslaptis“, – šypsojosi A. Čmukienė ir I. Čaplikienė.

Abiejų kolektyvų kelionę iš dalies finansavo Druskininkų miesto savivaldybė.

Savaitgalį Druskininkuose vykęs  XIX vaikų ir jaunimo liaudies meno festivalis „Ateik, saulute, su pyragais“ pradžiugino smagia atmosfera, gera nuotaika  ir ukrainiečių ansamblio „Družba“ ugningu pasirodymu.

Rivno miesto (Ukraina) vaikų ir jaunimo liaudies šokių ansamblio „Družba“ (vad. Natalija Dziubenko) prasidėjo 1979 m. Choreografinis būrelis, liaudies instrumentų orkestras ir choras susijungė į galingą kolektyvą. Šiandien jam  jau 44-eri metai.

Jau daugelį metų jaunųjų šokėjų pasirodymus lydi liaudiškos muzikos orkestras. Deja, dėl karo muzikantai negalėjo išvykti iš Ukrainos.

Originalių kompozicijų dėka kiekvienas „Družbos“ pasirodymas yra dinamiškas ir ryškus. Ansamblio nariai šoko pastatymuose, sukurtuose įvairių Ukrainos regionų ir pasaulio tautų liaudies meno pagrindu.

Jaunieji šokėjai tvirtina – „Družba“ jiems yra antrieji namai. Ansamblis yra daugelio tarptautinių festivalių bei konkursų laureatas.

Ukrainiečių ansamblio „Družba“ šokis

Festivalio organizatorius – Alytaus miesto liaudies meno studija „DAINAVA“
Projekto partneriai – Alytaus kultūros centras bei Druskininkų kultūros centras