Pavasaris į Druskininkus ateina ne tik su žiedais, bet ir su kūryba, spalvomis bei mažais stebuklais. Balandžio 3–12 dienomis kurortas vėl pakvies į ART Velykas – šventę, kurioje tradicijos susitinka su šiuolaikiniu menu ir kiekvienas gali atrasti savo Velykų džiaugsmą. ART Velykomis prasideda gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“ ir šiemet pakviesiantis druskininkiečius ir miesto svečius atrasti šiuolaikinį meną, gatvės spektaklius, šiuolaikinį cirką ir dar daugiau.

Šventės širdis – didžiųjų margučių galerija

Šventės širdimi taps didžiųjų margučių galerija, šiemet įsikursianti naujoje, kiek netikėtoje vietoje – prie Druskonio ežero. Čia 17 įspūdingų kūrinių, kuriuos dekoravo šiuolaikiniai gatvės menininkai, kvies stabtelėti, pasigrožėti ir pasinerti į pavasarišką nuotaiką. Dieną margučiai žais spalvomis ir formomis, o sutemus, išpiešti specialiais fluorescenciniais dažais, ims švytėti, kurdami jaukią, šiek tiek paslaptingą vakaro atmosferą.

Šiemet pasaulis mini 135-ąsias Žako Lipšico gimimo metines, ta proga Druskininkų ART Velykų galerijoje atsiras specialiai šiam jubiliejui menininko Gabrielio Žvirblio dekoruotas margutis. Taip per šiuolaikinį gatvės meną pagerbsime Druskininkuose gimusį ir Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinusį skulptorių, kuris ir pats savo laikams buvo drąsus menininkas, nebijantis naujovių – įkvėptas Pablo Pikaso vystė kubizmo idėją skulptūroje.

„ART Velykos Druskininkuose – tai laikas, kai miestas prisipildo šviesos, spalvų ir gyvos kūrybos. Kviečiame atvykti ne tik pasigrožėti menininkų darbais, bet ir patiems patirti šventę – lėtai pasivaikštant, įsitraukiant į veiklas, pabūnant kartu. Norisi, kad kiekvienas išsivežtų ne tik įspūdžių, bet ir tą ypatingą pavasario jausmą, kuris išlieka ilgam.“ – sako Druskininkų kultūros centro direktorės pavaduotoja Rūta Barkauskienė.

Pavasaris, kupinas kūrybos

Šių metų ART Velykų programa – tarsi margutis: įvairiaspalvė, turtinga ir pilna netikėtumų. Dar iki didžiųjų šventės dienų miestą sušildys kūrybinės dirbtuvės ir edukacijos. Norintys išbandyti rankų darbą galės dekoruoti margučius tapytu šilku, išmokti kiaušinių marginimo vašku subtilybių ar keramikos užsiėmime pasiruošti Velykų stalo dekoracijų. Mažųjų ir jų šeimų „Menų kalvėje“ lauks pavasario atostogų edukacijos, kupinos kūrybos ir atradimų. O ieškantys lėtesnių patirčių galės leistis į pažintines ekskursijas, atveriančias Druskininkų istorijas ir pasakojimus.

Gyvybė, žaidimai ir šventės džiaugsmas

Greta margučių galerijos netrūks ir gyvybės – margučių ridentuvės suburs tiek mažus, tiek didelius, o minkštučiai zuikiai taps smagiu šventės akcentu visai šeimai. ART Velykų kelionę vainikuos Vaikų Velykėlės Viečiūnuose – su koncertu, edukacijomis ir žaidimais, kviečiančiais švęsti kartu, džiaugsmingai ir be skubėjimo.

Druskininkai šį pavasarį kviečia ne tik atvykti, bet ir pabūti – pasivaikščioti, atrasti, įkvėpti ir parsivežti dalelę šventės su savimi.

Visa renginio programa www.druskininkukc.lt

_____________________

ART Velykos yra gatvės meno festivalio „Gatvės atostogos dalis“
Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Projekto informacinis partneris – savaitraštis „Mano Druskininkai“
Rėmėjai: Restoranas-muzikinis klubas „Druskininkų kolonada“ | Viešbutis „Europa Royale“ | Mineralinis vanduo „Akvilė“
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Šiemet pasaulis mini 135-ąsias Žako Lipšico gimimo metines, ta proga Druskininkų ART Velykų galerijoje atsirado specialiai šiam jubiliejui menininko Gabrielio Žvirblio dekoruotas margutis. Taip per šiuolaikinį gatvės meną, interpretuodami Žako Lipšico kūrybą, pagerbiame Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinusį skulptorių, kuris ir pats savo laikams buvo drąsus menininkas, nebijantis naujovių – įkvėptas Pablo Pikaso vystė kubizmo idėją skulptūroje.

Žakas Lipšicas gimė 1891-aisiais Druskininkuose, čia jo tėvai turėjo viešbutį. Šeimoje augo šeši vaikai – trys berniukai ir trys mergaitės. Nuo jaunumės besidomėjęs menais, 1909-aisiais Ž. Lipšicas išvažiavo mokytis skulptūros į Paryžių, į Ecole des Beaux-Arts ir Académie Julian. Čia jis susipažino su Pablu Pikasu, kuris kartu su Žoržu Braku tuo metu kaip tik baigė formuluoti revoliucines kubizmo idėjas. Jos Žakui, iki tol linkusiam į akademizmą ir art nouvau, padarė didžiulį įspūdį, ir 1915-aisiais jis – jau vienas kubistų. Jo abstrakčios skulptūros – tai tarsi Pikaso darbai, perkelti į trimatę erdvę. Drąsūs, įvairūs, spalvingi – kartą pamatęs Ž. Lipšico darbų, su niekuo jų nesumaišys.

1941-aisiais naciams pradėjus deportuoti žydus iš Prancūzijos į koncentracijos ir mirties stovyklas Rytų Europoje, Ž. Lipšicui pavyko pabėgti: jis išvyko į Jungtines Valstijas, kur jau 1949-ųjų vasarą kartu su kitais 250 skulptorių dalyvavo Tarptautinėje skulptūrų parodoje, surengtoje Filadelfijos meno muziejuje. 1946 metais Prancūzijos respublikos Garbės legiono ordinas, 1952-ųjų Georgo D. Wiedenerio memorialo Aukso medalis, 1966-ųjų Niujorko meno akademijos Aukso medalis – tai tik keli iš daugybės apdovanojimų, kuriuos pelnė žydų kilmės vaikinas iš Druskininkų.

Visuomet kartojęs, kad yra kilęs iš Lietuvos, netgi sakęs, kad skulptūros išmoko Vilniaus bažnyčiose, Žakas Lipšicas iki šiol išlieka aktualiu, reikšmingu menininku, įkvepiančiu naujas kūrėjų kartas.

_____________________

ART Velykos yra gatvės meno festivalio „Gatvės atostogos dalis“
Organizatorius Druskininkų kultūros centras
Projekto informacinis partneris – savaitraštis „Mano Druskininkai“
Rėmėjai: Restoranas-muzikinis klubas „Druskininkų kolonada“ | Viešbutis „Europa Royale“ | Mineralinis vanduo „Akvilė“
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Vyksta registracija į Narcizų žydėjimo šventės mugę Druskininkuose. Šiuo metu numatytos dvi galimos mugės datos: balandžio 17–19 d. ir balandžio 24–26 d. Mugės data gali keistis priklausomai nuo narcizų žydėjimo.

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.druskininkukc.lt/prekyba/

Vasario 6 d. 17 val. Druskininkų AC „Menų kalvė“ parodų erdvėje M. K. Čiurlionio g. 27 duris atvers menininko Modesto Grigaliūno medžio skulptūrų paroda „Traukiantis iš jūros“. Kviečiame į parodos atidarymą – jaukų susitikimą su menu, laiku ir giliai kalbančia medžiaga. Renginyje dalyvaus parodos kuratorius kun. Dovydas Grigaliūnas, o ypatingą nuotaiką kurs Anikės Lažauninkaitės atliekamos autorinės dainos ir kanklių garsai.

„Traukiantis iš jūros“ – tai sakralus žiūrovo susitikimas su skulptūra, istorija ir atmintimi. Parodoje persipina krikščioniškasis misticizmas, liaudies meno ženklai ir egzistencinės filosofijos nuojautos. Čia menininkas kalba apie paveldą, vaizduotę ir kūrybos laisvę – apie tai, kas jungia žmogų su aplinka, menu, laiku ir Dievu.

Modesto Grigaliūno kūrybos pagrindas – ypatinga medžiaga: juodasis ąžuolas, šimtus metų išgulėjęs Baltijos jūros dugne. Menininko rankose ši laiko paženklinta mediena virsta simbolinėmis, metafizinėmis formomis – tarsi iš gelmių iškylančiais pasakojimais. Skulptūrose atsiveria ne tik fizinis darbas, bet ir tylus dialogas su materija, jos atmintimi ir žmogaus vaizduote.

„Šioje parodoje galime matyti, kaip menininkas, įdėjęs didžiulį fizinį ir kūrybinį darbą, eina savo prigimties ir savotiškos metafizinės tikrovės riba, šią medžiagą paverčia nauja tikrove ir įtraukia į žmogaus vaizduotės jūros gelmes…“, – parodą pristato kuratorius kun. Dovydas Grigaliūnas.

Apie autorių

Modestas Grigaliūnas – tautodailininkas, medžio meistras, kurio kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su viena iš ryškiausių Lietuvos meno erdvių – Orvydų sodyba Salantuose. 1979–1985 m. čia jis išdrožė apie 70 didelių skulptūrų. Ši sodyba, įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir pripažinta nacionaline vertybe, iki šiol saugo menininko darbus, skaičiuojančius jau ne vieną dešimtmetį.

Nuo 1990 m. Modestas Grigaliūnas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Per tris dešimtmečius jis sukūrė apie 50 monumentalių, 5–7 metrų aukščio skulptūrų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos regionuose – nuo Klaipėdos, Palangos, Nidos iki Druskininkų, Liškiavos ar Kabelių. Įspūdingi autoriaus darbai stovi ir už Lietuvos ribų – Izraelyje (Latrun Abbey) bei Sakartvele (Tbilisyje).

Menininkas yra surengęs 7 personalines parodas, dalyvavęs daugiau nei 10 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje.

__________________________

Su Modestu Grigaliūnu galima susitikti ir pabendrauti jo sodyboje–namuose (Ilgoji g. 13, Ricieliai, Druskininkų sav.), kur gyvai atsiveria ne tik skulptūros, bet ir autoriaus filosofiniai apmąstymai.

Tel. +370 680 80078

__________________________

Paroda „Menų kalvės“ erdvėse veiks iki vasario 28 dienos.

2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – seniausias Lietuvos kurortas ne tik minėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Metafizine gelme ir įtaigumu išsiskiriantis Čiurlionio dailės, muzikos ir literatūros palikimas tapo galingu kūrybinius polėkius auginančiu šaltiniu, įkvėpusiu visų metų kultūrinį vyksmą. Kultūros sostinės metus uždariusio renginio „Coda: MKČ ženklas“ metu Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dėkojo visiems, kurie augino Lietuvos kultūros sostinės medį – per šiuos metus surengta daugiau kaip 300 renginių, juose dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai atlikėjų, o lankytojų skaičius perkopė pusę milijono.

„Lietuvos kultūros sostinės medį perdavėme Kėdainių rajono savivaldybei. O kartu su juo ir dar vieną simbolį – pušelę. Medį, kurio šakelę, išvažiuodamas iš Druskininkų kaskart pasiimdavo M.K. Čiurlionis. Tegu čiurlioniška kultūrinė kelionė tęsiasi“, – linkėjo Ričardas Malinauskas.

Kultūros sostinės metus atidaręs renginys – tarp 5 geriausių pasaulyje

„Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ programą sausį atidarė „Didysis Čiurlys“ – ambicinga ir kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją. Įstabią choreografiją sukūrė ir drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe atliko tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadekas Berrabahas, dirbęs su tokiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Šakira, Krisu Braunu ir „Black Eyed Peas“.

Renginio režisierius A. Kamantauskas subūrė iš Druskininkų kilusius ir „Čiurlionio paliestus“ talentus – scenografą Naurimą Michailiuk, aktorių Justą Tertelį su sūnumi Pranciškumi, elektroninės muzikos kūrėją Liudą Lazauską-Roe Deers ir kitus. Taip simboliškai įprasminta ne tik M. K. Čiurlionio muzika, laiškai, paveikslai ir pasakos, bet ir lietuviams būdingas meninis polėkis.

Simboliška ir tai, kad beužveriant Lietuvos kultūros sostinės duris „Didysis Čiurlys“ buvo įvertintas ir atsidūrė tarp 5 geriausių kultūros renginių pasaulyje, taip pakylėdamas Druskininkų vardą į pasaulio kultūros sceną. Lapkričio pabaigoje jis varžėsi geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finale Romoje.

„Nepyk“ – simbolinis prisilietimas prie M. K. Čiurlionio pasaulėjautos

Skatindami pažinti M. K. Čiurlionį iš arčiau, Druskininkai pakvietė prisijungti prie socialinės iniciatyvos „Nepyk“. Šis žodis, minimas M. K. Čiurlionio laiškuose Sofijai bei mėgtas gyvenime, visus metus kvietė būti šviesaus bei supratingo bendravimo dalimi ir taip prisiliesti prie M. K. Čiurlionio įvairialypio pasaulio matymo. Didelio susidomėjimo sulaukė pagal dizainerės Rasos Špokauskaitės atkurtą M. K. Čiurlionio šriftą sukurti ženkliukai „nepyk“, kuriais puošėsi visi, prisijungę prie iniciatyvos. Šis mažas, bet prasmingas žodis tapo tarsi metų mantra – lydėjęs renginius, sutiktus žmones ir net kasdienybės akimirkas. Iniciatyva „nepyk“ tęsis ir pasibaigus Lietuvos kultūros sostinės metams.

Tradiciniai didieji kurorto renginiai visus metus alsavo Čiurlionio kūrybos dvasia

Gegužės 23–25 dienomis Druskininkai kvietė į vieną didžiausių metų švenčių – Kurorto šventę, šiemet pasipuošusią išskirtine tema – „Čiurlionio paliesti“. Šventės metu suskambėjęs orkestrų sambūris tapo vienu iš kulminacinių kultūros sostinės akordų – kelione per garsą, judesį, vaizdą ir emociją.

Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambėjo jau 23-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Druskininkų Rotary klubo padovanotas fortepijonas „Steinway & Sons“ leido į festivalį pakviesti tokias pasaulinio garso žvaigždes, kaip Mūzą Rubackytę, Andrių Žlabį ir Gustavą Piekutą. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė moterų choras „Chorus INFINI☆“ iš Japonijos, savo programoje atlikęs ir M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudės dainų fragmentus lietuviškai. Dar viena puiki draugystė užsimezgė su Panevėžio „STASYS museum“ – prasidedant festivaliui Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ atidaryta ir gausaus lankytojų būrio sulaukė Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“, per Lietuvą nukeliavusi daugiau kaip 1500 kilometrų.

Rugsėjo pabaigoje Druskininkai tapo tikra potyrių sostine – čia vyko Turizmo dienos, pakvietusios miesto svečius ir druskininkiečius pažinti kurortą per skonius, šviesas ir netikėtus pojūčius. Organizatoriai kvietė tapti patirčių gurmanais ir pažvelgti į kurortą naujai: per meną, gamtą ir vidinius atradimus. Šventės kulminacija tapo Arvydo Buinausko šviesų ir garso instaliacijos, šiemet pirmą kartą surengtos išskirtinai Druskonio ežero pakrantėje. Čia gamta susiliejo su muzika, o laikas – su pojūčiais. Pagal Čiurlionio kūrybą apšviesti medžiai virto gyvu paveikslu, reaguojančiu į kiekvieną muzikinę natą, o svajingai ežere plaukęs švytintis laivelis tarsi išnešė žiūrovus į menininko paveikslų pasaulį – į tylų, bet begalinį grožį.

Čiurlionio kūrybos dvasia – kupina šviesos ir garsų, dažnai poetiška ir sapniška, buvo stipriai juntama kūrybiniame bendradarbiavime ir paženklino tiek didesnius renginius, tiek pačias įvairiausias iš bendruomenės kilusias iniciatyvas. „Čiurlionio paliestais“ tapo skirtingų kartų atstovai – štai Druskininkų jaunimo užimtumo centras kultūros sostinės metais tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo ne tik susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba, bet ir atrasti ją savaip – per kūrybą, bendrystę ir netikėtus formatus, tokius kaip kūrybinės naktys.

„Gatvės atostogos“ – kvietimas meną patirti čia ir dabar

Viena iš naujai pristatytų šių metų iniciatyvų – gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, pakvietęs druskininkiečius ir miesto svečius atrasti šiuolaikinį šokį, cirką bei vizualiuosius menus tiesiog mieste, jo parkuose, aikštėse bei skveruose.

Festivalį įspūdingai pradėjo „ART Velykos“ – milžiniškų, interpretuojant didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą išpieštų, margučių parkas. Vėliau festivalis kvietė į įspūdingus renginius po atviru dangumi: flamenko, šiuolaikinio cirko pasirodymus, o šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ pristatė olandų trupės „Knot on Hands“ fizinės poezijos spektaklį „Brace for impact“.

Birželio mėnesį Druskininkų bendruomenė ir Šeiko šokio teatras kartu sukūrė ir pristatė performansą „INSANE“ – hipnotizuojančią patirtį, kur mitinės būtybės, šokėjų kūnai ir muzika įsuko į apeigą, primenančią sapną. Tai buvo unikalus, bendruomenę įtraukęs reginys, pakvietęs judesį atrasti kaip pasakojimą, kaip išsilaisvinimą.

Rugsėjo pabaigoje festivalį „Gatvės atostogos“ įspūdingai vainikavo unikali šviesų dailininko Pauliaus Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M. K. Čiurlionio sapnas“, sukurta specialiai 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ji kvietė patirti neįprastą reginį – saulę, patekėjusią naktį, simbolizuojančią viltį, kūrybinę šviesą ir naują pradžią. Muziką specialiai šiam pasirodymui sukūrė violončelininkas Justas Kulikauskas („Future Cello“).

Čiurlionio paliesti kūrėjai: Žako Lipšico ir Teo Tobiaso sugrįžimas į Druskininkus, Justino Marcinkevičiaus dvasios sparnai ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečio koncertas

Lietuvos kultūros sostinės metais didelis dėmesys skirtas ir kitiems iš Druskininkų kilusiems ar kitais prasminiais saitais su Druskininkais susijusiems kūrėjams.

Druskininkų miesto muziejus birželio – spalio mėnesiais pakvietė į istorinės svarbos parodą „Sugrįžtu į Druskininkus. Jacques Lipchitz ir Théo Tobiasse. S. Tatz kolekcija“. „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ šūkis „Čiurlionio paliesti“ gražiai rezonavo su jau chrestomatiniu tapusiu Ž. Lipšico prisipažinimu: „(…) Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai.“ Simboliškai į Druskininkus sugrįžę Ž. Lipšico bei T. Tobiaso kūriniai pakvietė susipažinti su šių iškilių, Druskininkus pažinojusių, menininkų kūryba.

Liepos 5-osios vakaras buvo pažymėtas ypatinga akimirka – T. Kosciuškos gatvėje esančiame skvere, kuriam Druskininkų savivaldybės taryba suteikė Justino Marcinkevičiaus vardą buvo atidengta poetui dedikuota skulptūra „Giedantis paukštis“. Skulptūrą atidengė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir poeto anūkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, skaičiusi savo senelio eiles, pripildžiusias vakarą švelnios jausmų muzikos. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio kūrinys liks Druskininkuose kaip šviesos ir žodžio paukštis, primenantis iškilaus lietuvių dainiaus balsą ir jo meilę žmogui, žemei ir Lietuvai.

Dar kovo mėnesį Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis – muzikinis vakaras „Kol kas aš teturiu tik dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškę ir Druskininkus“, skirtas poeto Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Čia netruko ir renginių, skirtų Ričardo Gavelio 75-osioms gimimo metinėms – žymiojo rašytojo kūrybinis talentas brendo Druskininkuose, kur jis gyveno 8 metus ir pabaigė vidurinę mokyklą.

Vasaros pabaigoje Druskininkų Pramogų aikštėje skambėjo ne tik muzika – skambėjo istorija. Įspūdingas koncertas, skirtas Lietuvos bigbito ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečiui, sugrąžino publiką į laikus, kai visa Lietuva dainavo ir svajojo rokenrolo ritmu. Kai 1962-aisiais Didžiojoje Britanijoje išgarsėjo legendinė grupė „The Beatles“, 1965-aisiais Druskininkuose savo pirmąjį koncertą surengė M. Suraučiaus vadovaujama grupė „BASSVIM“ – vienas pirmųjų lietuviško bigbito kolektyvų. Po šešių dešimtmečių jie vėl grįžo į sceną, kad primintų, kaip viskas prasidėjo. Scenoje pasirodė „BASSVIM“ ir Mikas Suraučius, taip pat svečiai iš Lietuvos ir užsienio. Skambėjo gyva energija, kuri sujungė kelias kartas – nuo tų, kurie bigbitą prisimena iš jaunystės, iki tų, kurie jį atranda iš naujo.

„Tautiška giesmė“ Druskininkuose – tūkstančiai balsų virtę vienu širdies plakimu

Liepos 6-osios vakarą, lygiai 21 valandą, viso pasaulio lietuviai vėl susijungė vienai šventai akimirkai – giedoti „Tautiškos giesmės“. Tą minutę, nepaisant atstumų, laiko juostų ar gyvenimo istorijų, tampame viena balsų jūra, viena širdimi – gyva tauta, kurios giesmė suskambo po visą pasaulį.

Šiemet liepos 6-ąją ypatingas dėmesys krypo į Druskininkus – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinę. Druskonio ežero amfiteatre vyko iškilmingas koncertas, subūręs gyventojus, svečius ir atlikėjus iš visos šalies. Šventinį vakarą, kurį tiesiogiai transliavo LRT, vainikavo galingas himnas, suskambėjęs virš ežero bangų ir miškų – tarsi šviesos spindulys, sujungęs mus visus bendram jausmui. Liepos 6-oji Druskininkuose tapo ne tik valstybės diena, bet ir vienybės, šviesos bei pasididžiavimo Lietuva švente.

Patyriminis žygis „Čiurlionis jungia“ – kelionė  Čiurlionio vaikystės taku

Rugsėjo 12–14 dienomis kultūros žygis „Čiurlionis jungia“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kvietė eiti pirmosios didžiojo menininko gyvenimo kelionės takais – iš jo gimtosios Senosios Varėnos į mylimus Druskininkus. Ilgai brandinta menotyrininkės Aušros Česnulevičienės idėja tapo kūnu –  dienomis buvo žygiuojama, o vakarais „Čiurlionis jungia“ kvietė į įvairiapusiškas kultūrines programas. Pirmasis vakaras skirtas Lietuvos etnomuzikologei, profesorei Jadvygai Čiurlionytei, o antrasis vakaras pažymėtas misterija „Laiškai Devdorakėliui“ su Čiurlionio tekstais ir improvizacijomis. Tekstus skaitė Algirdas Kaušpėdas, teigęs, kad Čiurlionio gimimas yra dovana Lietuvai. Šis žygis išskirtinis – jis sujungė kelias savivaldybes ir skirtingas bendruomenes, o kartu buvo dedikuotas vienam kūrybingiausių visų laikų lietuvių.

„Coda: MKČ ženklas“ – kultūros sostinės metų uždarymas prie Čiurlionio paminklo

Šiemet Druskininkai gyveno kultūros ritmu – koncertais, parodomis, performansais, diskusijomis, meno akcijomis ir šimtais susitikimų, kuriuose skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasia. Lapkričio 15 dieną, simboliškai prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno prieš 50 metų sukurto M. K. Čiurlionio paminklo, renginiu „Coda: MKČ ženklas“ buvo užverti kultūros sostinės metai Druskininkuose.

„Kultūros sostinės metai Druskininkuose buvo mūsų bendruomenės kūrybingumo ir gebėjimo susitelkti įrodymas. Nuo pirmojo renginio iki simbolinės pabaigos akimirkos matėme, kiek daug talentų ir iniciatyvos telpa mūsų mieste. Nuoširdžiai dėkoju visai Druskininkų bendruomenei, ypač Kultūros centrui ir kultūros įstaigų kolektyvams, kurie atliko milžinišką darbą. Įgyta patirtis ir sukurti ryšiai leis mums toliau kurti aukščiausio lygio kultūrą Druskininkuose.“ – dalijosi mintimis Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

Čiurlionis, kaip ir šie metai, – tai ne sustingęs simbolis, o gyvas kūrybos šaltinis, jungiantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, suartinantis tikrovę ir vaizduotę, Lietuvą ir pasaulį. Visus metus Druskininkuose skambėjęs Čiurlionio vardas kvietė pažvelgti giliau – į žmogų kaip nuolatinės kūrybos erdvę, į pasaulį kaip beribę struktūrą, kurioje atliepia visos mūsų patirtys.

Druskininkų M. K. Čiurlionio skulptūra atsivėrė ir prabilo kaip esminga kultūrinė jungtis – ženklas (arba kodas) susiejantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, žmogų ir vidinės jo patyrimo erdvės pasaulį. Renginio autoriai kvietė jį išgirsti išraiškingame muzikiniame pasakojime, kuriame susitiko iškiliausi Lietuvos muzikai: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas), Aistė Bružaitė (kanklės), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Justas Kulikauskas (violončelė), Saulius Petreikis (pučiamieji instrumentai). Programoje taip pat pasirodė Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Renginio koncepcijos autorius ir režisierius – Dalius Abaris, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius, M. K. Čiurlionio balsas – Darius Gumauskas.

Coda – naujos pradžios ženklas

2025-ieji Druskininkams buvo ne tik kultūros, bet ir vidinės šviesos metai. Jie priminė, kad menas gyvena ten, kur gyvena žmogus – jo balse, akyse, kūryboje, jo gebėjime matyti pasaulį jautriau. M. K. Čiurlionio dvasia, lydėjusi mus visus metus, tapo tarsi nematomu tiltu, jungiančiu praeitį ir dabartį, meną ir kasdienybę, svajonę ir veiksmą. Ji įkvėpė kurti, ieškoti, klausytis, būti kartu ir suvokti, kad Lietuvos kultūros sostinė nėra tik titulas. Tai būsena, kuri lieka žmonėse, kurių širdys skamba tuo pačiu ritmu.

Druskininkai šiuos metus užvėrė ne tašku, o muzikiniu ženklu – coda. Tokiu, kuris nereiškia pabaigos, o tik naują pradžią.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Druskininkai užvėrė Lietuvos kultūros sostinės metus įspūdingu renginiu „Coda: MKČ ženklas“. Muzikinėje kompozicijoje gausiai susirinkusi publika bei garbūs svečiai išgirdo M. K. Čiurlionio kūrinių šiuolaikines interpretacijas ir improvizacijas. Tai kūrinys, kurio fragmentai buvo pristatyti Japonijoje, Expo 2025 Osaka pasaulinės parodos lankytojams Nacionalinės Lietuvos dienos proga, tad Lietuvoje jis skambėjo pirmą kartą.

Įspūdingoje, M. K. Čiurlionio paminklą apgaubusioje scenoje, gyvai kūrinius atliko iškiliausi Lietuvos muzikai: saksofonininkas Petras Vyšniauskas, pianistas Petras Geniušas, kanklininkė Aistė Bružaitė, violončelininkas Justas Kulikauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas bei multinstrumentalistas Saulius Petreikis. Renginyje taip pat pasirodė skirtingose Lietuvos vietose nufilmuoti Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei Lietuvos kariuomenės orkestras.

Renginio režisieriaus Daliaus Abariaus sumanymu, renginio centre atsidūrusi prieš 50 metų Druskininkuose iškilusi V. Vildžiūno sukurta M. K. Čiurlionio skulptūra pirmą kartą istorijoje prabilo tūkstantinei publikai puikiais Mindaugo Nastaravičiaus tekstais, priminusiais laiko tėkmės ir kūrybos tęstinumo idėjas.

„Šįvakar nuo scenos į mus žvelgiantis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ko gero, norėtų pasakyt: nepykit, bet aš tikėjau, kad Druskininkai bus geriausia Lietuvos kultūros sostinė. Mes negalėjome apvilti didžiojo menininko“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, perduodamas Kultūros medį 2026-aisiais Lietuvos kultūros sostinės vardą nešiančių Kėdainių rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui.

„Auginkite ir aukite“, – linkėjo R. Malinauskas, kartu su simboliniu Kultūros sostinės medžiu Kėdainiams įteikdamas ir gyvą pušelę – medį, kurio šakelę M. K. Čiurlionis pasiimdavo kaskart išvykdamas iš Druskininkų.

„Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ uždarymo renginyje dalyvavo LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaišnoras, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas, Linas Urmanavičius, Vytautas Juozapaitis, Jurigta Šukevičienė, Irena Kižienė, Kultūros viceministrė Renata Kurmin, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, kiti garbūs svečiai ir didžiulė minia druskininkiečių bei kurorto svečių.

Lietuvos kultūros sostinės vėliavą šiemet nešę Druskininkai surengė daugiau kaip 300 renginių: parodų, koncertų, susitikimų, festivalių, o atidarymo renginys „Didysis Čiurlys“ pateko į pasaulio geriausių renginių penketuką. Renginiuose Druskininkuose dalyvavo daugiau kaip 4 tūkstančiai atlikėjų, o juose apsilankiusių žiūrovų skaičius siekė beveik pusę milijono.

Vos užvėrę kultūros sostinės metus, Druskininkai pradeda pasirengimą žiemos šventėms. Gruodžio 6 d. bus įžiebta 24 metrų aukščio Kalėdų eglė, vyks Donato Montvydo koncertas, Snow Arenoje duris atvers „Tai bent“ rezidencija, kuri veiks visą gruodį. Taip pat gruodį laukia ir keli išskirtiniai klasikinės bei chorinės muzikos koncertai.

Parengta pagal Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų kultūros centro informaciją

Visa informacija apie renginius Druskininkuose renginiai.druskininkai.lt.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Lapkričio 6-29 dienomis Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ eksponuojama Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų paroda „Rūko alchemija“. Susitikimas su autoriumi vyks lapkričio 8 d. 15.00 val. Kviečiame!

Daugiau apie parodą:

Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų serijoje „Rūko alchemija“ tarsi išgryninamos esminės meninės fotografijos savybės, kurios formavosi ir keitėsi nuo pat XIX a. vidurio iki XX a. antrosios pusės. Autorius vadovaujasi tradiciniais fotografijos meninės vertės kriterijais, sujungdamas vaizdingos, tapybiškos, vadinamosios piktorialistinės fotografijos estetiką su modernistiniu kadro „grynumo“ reikalavimu, kuris atmeta bet kokias manipuliacijas pradiniu fotografiniu atvaizdu. Virgilijaus darbai priklauso tam fotografijos meno laukui, kuriame svarbiausias yra pats atvaizdas ir jo unikalumas, kur dar nėra postmodernistinių abejonių kūrinio originalumu ar šiuolaikiniam menui būdingų nuorodų į kontekstus už meno ribų.

Viena iš meninės fotografijos savybių, išryškėjanti serijoje „Rūko alchemija“, – tai autoriaus gebėjimas kraštovaizdį, miesto aplinką ir įvairius objektus atitolinti nuo kasdienio jų suvokimo ir parodyti kaip dėmesio vertus, estetinį pasigėrėjimą teikiančius vaizdus. Fotografijose tai, kas atrodo nereikšminga, tampa svarbu, kas apleista ir negražu – fotogeniška, o nepastebimos akimirkos virsta intriguojančiomis pasakojimo užuominomis.

Kitas ryškus darbų bruožas – tai meninei fotografijai svarbus individualus, subjektyvus autoriaus matymas. Jis serijoje „Rūko alchemija“ yra intuityvus, neapribotas jokių išankstinių fotografo nuostatų, apibrėžtos tematikos ar sugalvotų koncepcijų. Tačiau tuo pat metu autoriaus žvilgsnis yra ir labai nuoseklus bei atpažįstamas, susiejantis atskirus darbus į vieningą seriją. V. Usinavičius-Augulis renkasi panoraminį formatą ir išnaudoja jo teikiamas galimybes: sukuria fizinės erdvės ir minties lakoniškumo įspūdį, leidžia žiūrovo žvilgsniui laisvai keliauti po atvaizdą, pratęsia kūrinio patyrimą, sukuria lėto atvaizdo suvokimo galimybę. Taip fotografijos tampa tylos ir ramybės šaltiniais, kurie, kaip teigia autorius, yra „tie gamtos ir žmogaus resursai, kurie šiuolaikiniame pasaulyje senka kartu su kitais gyvybiškai svarbiais žemės ištekliais“.

Parodos autorius kuria alternatyvą šiandieniam vaizdų pertekliui, greitam jų vartojimui ir nepasitikėjimui atvaizdo autentiškumu, kurį lemia skaitmeninės technologijos. Ekspozicijoje rodomi autoriniai, analoginiai fotografijų atspaudai, kurie perteikia vaizdą būtent taip, kaip jį įsivaizduoja autorius ir įkūnija fotografo autorinę viziją. Dabartinio nepaliaujamo vaizdų antplūdžio ir jų nuvertėjimo akivaizdoje toks nuotraukų pateikimas grąžina galimybę fotografiją patirti kaip vienetinį meno kūrinį. Be to, sukurdamas vertingą atvaizdą autorius leidžia tikėtis, kad jis bus išsaugotas ateičiai ir taip fotografiją vėl susieja su atmintimi – asmenine ir kolektyvine, įsisąmoninta ir pasąmonine.

Tačiau atmintis fotografijose nėra dokumentinė, fotografo darbai ne įamžina ir atvaizduoja įvykius, bet sužadina prisiminimus apie praeitį, kuri gali būti ir tikra, ir įsivaizduojama. Tiksliau, autoriaus darbai primena mitinį laiką, kuris egzistuoja ne gilioje praeityje, bet už ar šalia mums įprastos, linijinės kasdienio laiko tėkmės. Kernavės vaizdai, kuriuose nėra šiuolaikinės civilizacijos žymių, o tie žmogaus sukurti objektai, kuriuos užfiksavo fotografo kamera, susiję su senuoju pagonišku tikėjimu. Apgaubta rūko reali vietovė, jos piliakalniai fotografijose atrodo kaip pirmapradė pasaulio sutvėrimo vieta. Kitos fotografijos tarsi parodo, kaip šis pirmapradis pasaulis buvo apgyvendintas žmogaus, kokius, dabar apleistus ir pamirštus, pėdsakus po savęs jis paliko įvairiais laikotarpiais. Šiandieninius Lietuvos miestų vaizdus dengia ir nuo atpažįstamos dabarties fotografijose atitolina ta pati migla, regis, atkeliavusi iš praeities. Šiame mitiniame pasaulėvaizdyje kūrimo ir nykimo ciklai vis pasikartoja, konkreti nuotraukoje užfiksuota vietovė ir tiksli data tampa nebesvarbios.

Tokia yra „Rūko alchemija“ – ji padeda Virgilijui siekti savo kūrybinio tikslo ir kurti fotografiją, kuri, kaip pats autorius sako, „pasakoja, kelia įspūdžius ir prisiminimus“. Be to, tokia kūrybinė alchemija fotografui leidžia vizualizuoti dvasinį pasaulį materialioje regimybėje, susieti mitinį laiką su kasdienybe ir padėti joje įžvelgti prasmingos būties galimybę.

Fotografijos kritikas ir teoretikas, fotografas dr. Tomas Pabedinskas

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Spalio 4–31 dienomis Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ duris atvers išskirtinė paroda, skirta vienam ryškiausių Lietuvos tapytojų – Aleksandrui Vozbinui (1958–2021). Tai retrospektyvinė paroda, kurioje susipina menininko šeimos archyve saugota kūryba ir darbai, gimę čia pat, Druskininkuose.

Keturi dešimtmečiai kūrybos, šimtai paveikslų, nesuskaičiuojama daugybė parodų, plenerų, susitikimų su studentais ir meno bičiuliais – visa tai sudaro spalvingą ir turtingą A. Vozbino gyvenimo teatrą. Dailininkas buvo ne tik tapytojas, bet ir eruditas, istorijos žinovas, kuris gebėjo kasdienybės scenas paversti alegoriškais, metaforų prisotintais paveikslais.

„Visais laikais vyksta ta pati drama, tik keičiasi personažai, kurie karta po kartos vaidina tą pačią pjesę“, – yra sakęs Aleksandras Vozbinas. Ši mintis tarsi raktas į jo kūrybą: paveiksluose juntamas ironijos prieskonis, grotesko detalės, spalvingi gyvenimo geismo potėpiai. Intensyvios raudonos, mėlynos, žalios spalvos, įžūloki žmonių ir gyvūnų portretai, šmaikštūs motyvai – visa tai sukuria paveikslų teatrą, kupiną vitališkumo ir netikėtų asociacijų.

Druskininkai Aleksandrui Vozbinui buvo ypatinga vieta – miestas miške, kurį jis pamilo ir kurio aura persismelkė į jo kūrybą. Būtent todėl ši paroda čia, „Menų kalvėje“, įgauna dar daugiau prasmės ir jaukumo.

Retrospektyvinės parodos atidarymas vyks spalio 4 d. 15 val. – kviečiame visus meno mylėtojus prisiliesti prie spalvingo ir ironiško Aleksandro Vozbino pasaulio, kuriame kiekvienas paveikslas – tarsi nauja scena iš amžinosios gyvenimo pjesės.

_________________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Druskininkų kultūros centras, įgyvendindamas projektą „XXIII tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, jau tradiciškai pakvietė fotografus pažvelgti į pasaulį Čiurlionio akimis ir dalyvauti asociatyvios fotografijos konkurse.

Šiemet konkursas sulaukė didelio dėmesio: net 93 nuotraukos pretendavo į nugalėtojų titulą. Komisijos laukė nelengva užduotis – iš tiek kūrybiškai stiprių fotografijų atrinkti vos tris laimėtojus. „Kiekvienas darbas atskleidė savitą žvilgsnį į Čiurlionio pasaulį – nuo subtilių nuotaikų iki netikėtų vizualinių sąsajų“, – teigė komisijos nariai.

Konkursą laimėjo:

I vieta – Žaneta Bytautienė su fotografija, asocijuojama su M. K. Čiurlionio paveikslu „Audra V“ iš 6 paveikslų ciklo.

II vieta – Edita Aleksandravičienė su fotografija, siejama su paveikslu „Žiema V“ iš 8 paveikslų ciklo.

III vieta – Daiva Šeibelienė su darbu, atliepiančiu Čiurlionio „Ramybę“.

Facebook lankytojų simpatijų prizas atiteko Kristinai Valungevičei, kuri netikėtoje aplinkoje pastebėjo ir užfiksavo Čiurlionio „Ramybės“ motyvus.

Visos konkurso nuotraukos publikuotos „Facebook“ paskyrose Druskininkai2025 ir Druskininkų kultūros centras, o geriausi darbai bus pristatyti ir virtualioje parodoje svetainėje www.kulturossostine2025.lt.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už kūrybiškumą, drąsą ir įkvepiančias M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijas. Šis konkursas dar kartą parodė, kad Čiurlionio kūryba tebėra gyvas ir šiandieną naujus atradimus dovanojantis šaltinis.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Rugsėjo pabaigoje Druskininkai taps tikra potyrių sostine – čia 26-28 dienomis vyks Turizmo dienos, pakviesiančios visus turizmo gurmanus miestą pažinti per įvairius skonius, spalvas bei įspūdžius. Tai šventė, kuri kasmet nustebina net ir tuos, kurie mano puikiai pažįstantys kurortą. Šiemet, švenčiant M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Turizmo dienos atliepia M. K. Čiurlionį bei jo kūrybą. Organizatoriai visus druskininkiečius ir miesto svečius kviečia tapti patirčių gurmanais ir dar kartą atrasti kurortą naujai.

„Šiandienos žmogų nustebinti sudėtinga. Bet Druskininkams tai pavyksta. Neabejoju, kad ir šiemet tradicinės Turizmo dienos nustebins netradiciniais sprendimais. Tad kviečiu Tarptautinę turizmo dieną švęsti Druskininkuose – kurorte, kuris kasmet nušvinta skirtingomis palvomis. Ir sveikinu visus turizmo srities darbuotojus bei turistus. Tegu jums niekada nepritrūksta polėkio bei noro nuolat patirti ir atrasti naujų dalykų”, – sako Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Įspūdžių gurmanams – šviesos ir garsai sutemus

Druskininkų vakarai Turizmo dienų metu įgaus ypatingą atmosferą. Miesto erdvėse sužibs šviesų ir garso instaliacijos, įkvėptos M. K. Čiurlionio kūrybos – organizatoriai kviečia į pasivaikščiojimą prie Druskonio ežero, kuris sužibs netikėtomis spalvomis. „Tai meninė šviesos ir garso instaliacija, kurioje gamta susilies su muzika, o laikas – su pojūčiais. Pagal M. K. Čiurlionio kūrybą apšviesti medžiai taps gyvu paveikslu, reaguojančiu į kiekvieną muzikinę natą.“ – sako šių metų Turizmo dienų šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas. „Ši instaliacija kvies sustoti, įsiklausyti ir pasinerti į tylų pokalbį tarp gamtos ir muzikos, tarp šviesos ir vidinio pasaulio. Čiurlionio garsai čia bus ne tik girdimi – jie matomi: kiekvienas medis taps atskiru instrumentu, rezonansu, emocija.“

Skonių gurmanams – nuo legendinio plovo čempionato iki desertų su istorija

Turizmo dienos Druskininkuose neįsivaizduojamos be mugių, degustacijų ir specialių pasiūlymų. Miesto kavinės ir restoranai žada nustebinti – bus galima paragauti net M. K. Čiurlionio šeimos istorijų įkvėptą desertą – slyvų ledus. Taip pat kvies jau devintasis tarptautinis plovo čempionatas, kuris sutraukia ne tik virtuvės meistrus bei plovo mėgėjus, bet ir senovinių automobilių gerbėjus.

Poilsio gurmanams – ypatingi pasiūlymai ir ritualai

Norintys atsipūsti atras daugybę progų pasilepinti. Viešbučiai, SPA ir sveikatingumo centrai atvers savo erdves nemokamiems apsilankymams ar specialioms programoms. Bus galima pasimėgauti vandens parko pramogomis, pirtimis ir net miško maudynėmis. Vienas iš išskirtinių pasiūlymų – ritualas K. Dineikos sveikatingumo parko kaskadinių maudyklių ir pirties komplekse, kur pirties patirtis susijungs su augalų galia. Šios patirtys – ne tik poilsis, bet ir galimybė prisiliesti prie tradicijų bei pajusti kurorto dvasią.

Smalsiems gurmanams – kelionės po istoriją ir ateitį

Turizmo dienų programoje netrūks atradimų ir tiems, kurie mėgsta gilintis į istoriją bei per tai atrasti miestą. Lankytojai bus kviečiami į virtualios realybės keliones, ekskursijas apie M. K. Čiurlionio ir Žako Lipšico ryšius su Druskininkais bei muziejų užkulisius. Lietuvos prabavimo rūmų laboratorija kvies į atvirų durų renginį, kurio metu atskleis savo darbo paslaptis. Kultūros gurmanų lauks dokumentinio filmo premjera ir ekskursinis traukinukas, kuris leis pažvelgti į miestą naujai už simbolinę kainą. Jau tradicija tapusios naktinės Turizmo dienų orientacinės, kasmet sulaukiančios vis gausesnio dalyvių būrio, kvies leistis į nuotykius po magiškai persimainiusius ir švytinčius Druskininkus.

Muzikos gurmanams – vakarai su gyva muzika

Vakare Druskininkų erdvės prisipildys muzikos. Į restoranus ir muzikinius klubus kvies gyvos muzikos koncertai – nuo jausmingų atlikėjų iki energingų pasirodymų, kurie leis pratęsti šventinę nuotaiką iki pat nakties. Muzika Druskininkuose tampa bendruoju vardikliu, jungiančiu svečius ir vietinius gyventojus – kiekvienas vakaras čia ypatingas.

Meno gurmanams – parodos, edukacijos ir susitikimai

Druskininkai garsėja savo muziejais ir parodomis, tad Turizmo dienų metu jie taps dar atviresni. Miesto muziejuje, susitikimo su kolekcininku Shmueliu Tatzu metu, bus pristatytas Jacques Lipchitz ir Théo Tobiasse parodos „Sugrįžtu į Druskininkus“ katalogas, o galerijose – šiuolaikinės lietuvių menininkų parodos, edukacijos vaikams bei susitikimai su kūrėjais. M. K. Čiurlionio namai-muziejus pristatys naujas parodas ir paskaitas, o „Menų kalvėje“ lankytojų lauks atviros menininkų dirbtuvės ir parodos „Susitikime vėl. V dalis“ uždarymas.

Turizmo dienos Druskininkuose – tai savaitgalis, kupinas naujų įspūdžių, skonių ir atradimų. Tai galimybė pasimėgauti kurortu kitaip, nei įprasta – lėčiau, įdomiau, giliau.

Organizatoriai kviečia nepraleisti šios progos ir atrasti, kaip dar Druskininkai gali atsiskleisti – nuo senųjų tradicijų iki šiuolaikinių įkvėpimų.

Turizmo dienos Druskininkuose vyks rugsėjo 26–28 dienomis.

Išsami programa www.kulturossostine2025.lt

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“