Druskininkų savivaldybė garbingiausią kultūros srityje apdovanojimą – Kultūros puoselėtojo premiją – nuo 2001 metų skiria labiausiai nusipelniusiems Druskininkų krašto meno žmonėms bei kolektyvams. Premija skiriama už reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą kultūros ir meno srityje.

Gruodžio 30 dieną sušaukto Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pritarta premiją skirti  pianistui prof. Rokui Zubovui už išskirtinį indėlį į M. K. Čiurlionio kūrybinio palikimo sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, ilgametę tarptautinę koncertinę veiklą, taip pat už nuoseklų ir ilgalaikį prisidėjimą prie Druskininkų kultūrinio gyvenimo stiprinimo, aktyvią švietėjišką, visuomeninę ir projektų plėtros veiklą. R. Zubovo kandidatūrą pateikė Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, rekomendaciją – M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Rokas Zubovas – viena ryškiausių Lietuvos kultūros ir muzikos asmenybių, pianistas, muzikos pedagogas, kultūros veikėjas, kurio kūrybinis indėlis neatsiejamas nuo šiuolaikinio Lietuvos kultūrinio identiteto formavimo. Būdamas Čiurlionio provaikaitis, jis ne tik pratęsia šeimos muzikinę tradiciją, bet ir atlieka išskirtinę misiją – saugoti, interpretuoti ir suteikti naują aktualumą Čiurlionio kūrybai šiandien.

Profesinis Roko Zubovo kelias prasidėjo Lietuvoje, tęsėsi Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pianistas įgijo magistro laipsnį ir dėstė Čikagos universitete.

Grįžęs į Lietuvą, Rokas Zubovas aktyviai įsitraukė į koncertinę veiklą, pedagogiką bei kultūros puoselėjimą. Vienas iš didžiausių jo nuopelnų – visa apimtimi įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijono kūriniai ir keliasdešimties koncertų ciklai, pristatę Čiurlionio muziką tarptautinei auditorijai. Pianistas rengia edukacines programas, konferencijas, paskaitas, yra kviečiamas į prestižinius festivalius bei universitetus. Šiemet Druskininkuose įvyko jubiliejinis 60-asis jo organizuojamas festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“, festivalio metu įvyko net 29 koncertai.

Rokas Zubovas yra kelių tarptautinių konkursų Lietuvoje ir JAV laureatas, 1990 m. jis laimėjo M. K. Čiurlionio fortepijono konkursą, gavęs specialų apdovanojimą už ryškiausią Čiurlionio kūrinių interpretaciją, 2011 m. pianistas už savo veiklą apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Ypatingas Roko Zubovo ryšys su Druskininkais atsispindi nuolatinėje ir prasmingoje veikloje. Jis kasmet veda meistriškumo pamokas Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokiniams, dalijasi patirtimi su pedagogais, prisideda prie mokyklos projektų. Pianistas yra nuolatinis konkursų „M. K. Čiurlionio muzikos spalvos“ komisijos pirmininkas – jo profesionalumas, pagarbus bendravimas, gebėjimas įkvėpti ir telkti suteikia konkursui aukščiausią meninį lygį. Rokas Zubovas aktyviai dalyvauja Druskininkų kultūrinėje bendruomenėje – koncertuoja, organizuoja įvairius kultūrinius renginius, rengia kamerinės, fortepijoninės muzikos festivalius, pristato edukacines iniciatyvas, įsitraukia į Čiurlionio atminimo įprasminimo renginius. Lietuvos kultūros sostinės ambasadorius, pianistas dalyvavo 3 tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ koncertuose, kino filmo „Laiškai Sofijai“ retrospektyvoje – susitikime su žiūrovais, su projektu „Čiurlionio banga“ apvažiavo visą Lietuvą. Jo veikla stiprina Druskininkų, kaip kultūros ir Čiurlionio paveldo centro, tapatybę, daro miestą matomą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Kultūros puoselėtojo premija yra įteikiama tradicinio Druskininkų padėkos vakaro metu.

2025-ieji metai Druskininkuose suskambėjo aukščiausiomis natomis – seniausias Lietuvos kurortas ne tik minėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, bet ir džiaugėsi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Metafizine gelme ir įtaigumu išsiskiriantis Čiurlionio dailės, muzikos ir literatūros palikimas tapo galingu kūrybinius polėkius auginančiu šaltiniu, įkvėpusiu visų metų kultūrinį vyksmą. Kultūros sostinės metus uždariusio renginio „Coda: MKČ ženklas“ metu Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas dėkojo visiems, kurie augino Lietuvos kultūros sostinės medį – per šiuos metus surengta daugiau kaip 300 renginių, juose dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai atlikėjų, o lankytojų skaičius perkopė pusę milijono.

„Lietuvos kultūros sostinės medį perdavėme Kėdainių rajono savivaldybei. O kartu su juo ir dar vieną simbolį – pušelę. Medį, kurio šakelę, išvažiuodamas iš Druskininkų kaskart pasiimdavo M.K. Čiurlionis. Tegu čiurlioniška kultūrinė kelionė tęsiasi“, – linkėjo Ričardas Malinauskas.

Kultūros sostinės metus atidaręs renginys – tarp 5 geriausių pasaulyje

„Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ programą sausį atidarė „Didysis Čiurlys“ – ambicinga ir kvapą gniaužianti elektroninės muzikos, geometrinių figūrų ir judesio simfonija, sukurta pagal teatro ir renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją. Įstabią choreografiją sukūrė ir drauge su renginiui suburta 122 Lietuvos šokėjų grupe atliko tarptautinio pripažinimo sulaukęs prancūzų choreografas Sadekas Berrabahas, dirbęs su tokiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, kaip Šakira, Krisu Braunu ir „Black Eyed Peas“.

Renginio režisierius A. Kamantauskas subūrė iš Druskininkų kilusius ir „Čiurlionio paliestus“ talentus – scenografą Naurimą Michailiuk, aktorių Justą Tertelį su sūnumi Pranciškumi, elektroninės muzikos kūrėją Liudą Lazauską-Roe Deers ir kitus. Taip simboliškai įprasminta ne tik M. K. Čiurlionio muzika, laiškai, paveikslai ir pasakos, bet ir lietuviams būdingas meninis polėkis.

Simboliška ir tai, kad beužveriant Lietuvos kultūros sostinės duris „Didysis Čiurlys“ buvo įvertintas ir atsidūrė tarp 5 geriausių kultūros renginių pasaulyje, taip pakylėdamas Druskininkų vardą į pasaulio kultūros sceną. Lapkričio pabaigoje jis varžėsi geriausių pasaulio renginių apdovanojimų „Bea World“ finale Romoje.

„Nepyk“ – simbolinis prisilietimas prie M. K. Čiurlionio pasaulėjautos

Skatindami pažinti M. K. Čiurlionį iš arčiau, Druskininkai pakvietė prisijungti prie socialinės iniciatyvos „Nepyk“. Šis žodis, minimas M. K. Čiurlionio laiškuose Sofijai bei mėgtas gyvenime, visus metus kvietė būti šviesaus bei supratingo bendravimo dalimi ir taip prisiliesti prie M. K. Čiurlionio įvairialypio pasaulio matymo. Didelio susidomėjimo sulaukė pagal dizainerės Rasos Špokauskaitės atkurtą M. K. Čiurlionio šriftą sukurti ženkliukai „nepyk“, kuriais puošėsi visi, prisijungę prie iniciatyvos. Šis mažas, bet prasmingas žodis tapo tarsi metų mantra – lydėjęs renginius, sutiktus žmones ir net kasdienybės akimirkas. Iniciatyva „nepyk“ tęsis ir pasibaigus Lietuvos kultūros sostinės metams.

Tradiciniai didieji kurorto renginiai visus metus alsavo Čiurlionio kūrybos dvasia

Gegužės 23–25 dienomis Druskininkai kvietė į vieną didžiausių metų švenčių – Kurorto šventę, šiemet pasipuošusią išskirtine tema – „Čiurlionio paliesti“. Šventės metu suskambėjęs orkestrų sambūris tapo vienu iš kulminacinių kultūros sostinės akordų – kelione per garsą, judesį, vaizdą ir emociją.

Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet kurorte skambėjo jau 23-ąjį kartą. Festivalis, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms. Druskininkų Rotary klubo padovanotas fortepijonas „Steinway & Sons“ leido į festivalį pakviesti tokias pasaulinio garso žvaigždes, kaip Mūzą Rubackytę, Andrių Žlabį ir Gustavą Piekutą. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė moterų choras „Chorus INFINI☆“ iš Japonijos, savo programoje atlikęs ir M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudės dainų fragmentus lietuviškai. Dar viena puiki draugystė užsimezgė su Panevėžio „STASYS museum“ – prasidedant festivaliui Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ atidaryta ir gausaus lankytojų būrio sulaukė Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“, per Lietuvą nukeliavusi daugiau kaip 1500 kilometrų.

Rugsėjo pabaigoje Druskininkai tapo tikra potyrių sostine – čia vyko Turizmo dienos, pakvietusios miesto svečius ir druskininkiečius pažinti kurortą per skonius, šviesas ir netikėtus pojūčius. Organizatoriai kvietė tapti patirčių gurmanais ir pažvelgti į kurortą naujai: per meną, gamtą ir vidinius atradimus. Šventės kulminacija tapo Arvydo Buinausko šviesų ir garso instaliacijos, šiemet pirmą kartą surengtos išskirtinai Druskonio ežero pakrantėje. Čia gamta susiliejo su muzika, o laikas – su pojūčiais. Pagal Čiurlionio kūrybą apšviesti medžiai virto gyvu paveikslu, reaguojančiu į kiekvieną muzikinę natą, o svajingai ežere plaukęs švytintis laivelis tarsi išnešė žiūrovus į menininko paveikslų pasaulį – į tylų, bet begalinį grožį.

Čiurlionio kūrybos dvasia – kupina šviesos ir garsų, dažnai poetiška ir sapniška, buvo stipriai juntama kūrybiniame bendradarbiavime ir paženklino tiek didesnius renginius, tiek pačias įvairiausias iš bendruomenės kilusias iniciatyvas. „Čiurlionio paliestais“ tapo skirtingų kartų atstovai – štai Druskininkų jaunimo užimtumo centras kultūros sostinės metais tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo ne tik susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba, bet ir atrasti ją savaip – per kūrybą, bendrystę ir netikėtus formatus, tokius kaip kūrybinės naktys.

„Gatvės atostogos“ – kvietimas meną patirti čia ir dabar

Viena iš naujai pristatytų šių metų iniciatyvų – gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, pakvietęs druskininkiečius ir miesto svečius atrasti šiuolaikinį šokį, cirką bei vizualiuosius menus tiesiog mieste, jo parkuose, aikštėse bei skveruose.

Festivalį įspūdingai pradėjo „ART Velykos“ – milžiniškų, interpretuojant didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą išpieštų, margučių parkas. Vėliau festivalis kvietė į įspūdingus renginius po atviru dangumi: flamenko, šiuolaikinio cirko pasirodymus, o šiuolaikinių scenos menų centras „Menų spaustuvė“ pristatė olandų trupės „Knot on Hands“ fizinės poezijos spektaklį „Brace for impact“.

Birželio mėnesį Druskininkų bendruomenė ir Šeiko šokio teatras kartu sukūrė ir pristatė performansą „INSANE“ – hipnotizuojančią patirtį, kur mitinės būtybės, šokėjų kūnai ir muzika įsuko į apeigą, primenančią sapną. Tai buvo unikalus, bendruomenę įtraukęs reginys, pakvietęs judesį atrasti kaip pasakojimą, kaip išsilaisvinimą.

Rugsėjo pabaigoje festivalį „Gatvės atostogos“ įspūdingai vainikavo unikali šviesų dailininko Pauliaus Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M. K. Čiurlionio sapnas“, sukurta specialiai 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Ji kvietė patirti neįprastą reginį – saulę, patekėjusią naktį, simbolizuojančią viltį, kūrybinę šviesą ir naują pradžią. Muziką specialiai šiam pasirodymui sukūrė violončelininkas Justas Kulikauskas („Future Cello“).

Čiurlionio paliesti kūrėjai: Žako Lipšico ir Teo Tobiaso sugrįžimas į Druskininkus, Justino Marcinkevičiaus dvasios sparnai ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečio koncertas

Lietuvos kultūros sostinės metais didelis dėmesys skirtas ir kitiems iš Druskininkų kilusiems ar kitais prasminiais saitais su Druskininkais susijusiems kūrėjams.

Druskininkų miesto muziejus birželio – spalio mėnesiais pakvietė į istorinės svarbos parodą „Sugrįžtu į Druskininkus. Jacques Lipchitz ir Théo Tobiasse. S. Tatz kolekcija“. „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ šūkis „Čiurlionio paliesti“ gražiai rezonavo su jau chrestomatiniu tapusiu Ž. Lipšico prisipažinimu: „(…) Čiurlionis buvo tikras genijus. Ir aš didžiuojuosi gimęs kaime, kurio žemę lietė jo kojos. Mūsų brangieji, nepamirštamieji Druskininkai.“ Simboliškai į Druskininkus sugrįžę Ž. Lipšico bei T. Tobiaso kūriniai pakvietė susipažinti su šių iškilių, Druskininkus pažinojusių, menininkų kūryba.

Liepos 5-osios vakaras buvo pažymėtas ypatinga akimirka – T. Kosciuškos gatvėje esančiame skvere, kuriam Druskininkų savivaldybės taryba suteikė Justino Marcinkevičiaus vardą buvo atidengta poetui dedikuota skulptūra „Giedantis paukštis“. Skulptūrą atidengė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir poeto anūkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, skaičiusi savo senelio eiles, pripildžiusias vakarą švelnios jausmų muzikos. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio kūrinys liks Druskininkuose kaip šviesos ir žodžio paukštis, primenantis iškilaus lietuvių dainiaus balsą ir jo meilę žmogui, žemei ir Lietuvai.

Dar kovo mėnesį Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko literatūrinis – muzikinis vakaras „Kol kas aš teturiu tik dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškę ir Druskininkus“, skirtas poeto Justino Marcinkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms paminėti. Čia netruko ir renginių, skirtų Ričardo Gavelio 75-osioms gimimo metinėms – žymiojo rašytojo kūrybinis talentas brendo Druskininkuose, kur jis gyveno 8 metus ir pabaigė vidurinę mokyklą.

Vasaros pabaigoje Druskininkų Pramogų aikštėje skambėjo ne tik muzika – skambėjo istorija. Įspūdingas koncertas, skirtas Lietuvos bigbito ir Miko Suraučiaus kūrybos 60-mečiui, sugrąžino publiką į laikus, kai visa Lietuva dainavo ir svajojo rokenrolo ritmu. Kai 1962-aisiais Didžiojoje Britanijoje išgarsėjo legendinė grupė „The Beatles“, 1965-aisiais Druskininkuose savo pirmąjį koncertą surengė M. Suraučiaus vadovaujama grupė „BASSVIM“ – vienas pirmųjų lietuviško bigbito kolektyvų. Po šešių dešimtmečių jie vėl grįžo į sceną, kad primintų, kaip viskas prasidėjo. Scenoje pasirodė „BASSVIM“ ir Mikas Suraučius, taip pat svečiai iš Lietuvos ir užsienio. Skambėjo gyva energija, kuri sujungė kelias kartas – nuo tų, kurie bigbitą prisimena iš jaunystės, iki tų, kurie jį atranda iš naujo.

„Tautiška giesmė“ Druskininkuose – tūkstančiai balsų virtę vienu širdies plakimu

Liepos 6-osios vakarą, lygiai 21 valandą, viso pasaulio lietuviai vėl susijungė vienai šventai akimirkai – giedoti „Tautiškos giesmės“. Tą minutę, nepaisant atstumų, laiko juostų ar gyvenimo istorijų, tampame viena balsų jūra, viena širdimi – gyva tauta, kurios giesmė suskambo po visą pasaulį.

Šiemet liepos 6-ąją ypatingas dėmesys krypo į Druskininkus – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinę. Druskonio ežero amfiteatre vyko iškilmingas koncertas, subūręs gyventojus, svečius ir atlikėjus iš visos šalies. Šventinį vakarą, kurį tiesiogiai transliavo LRT, vainikavo galingas himnas, suskambėjęs virš ežero bangų ir miškų – tarsi šviesos spindulys, sujungęs mus visus bendram jausmui. Liepos 6-oji Druskininkuose tapo ne tik valstybės diena, bet ir vienybės, šviesos bei pasididžiavimo Lietuva švente.

Patyriminis žygis „Čiurlionis jungia“ – kelionė  Čiurlionio vaikystės taku

Rugsėjo 12–14 dienomis kultūros žygis „Čiurlionis jungia“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, kvietė eiti pirmosios didžiojo menininko gyvenimo kelionės takais – iš jo gimtosios Senosios Varėnos į mylimus Druskininkus. Ilgai brandinta menotyrininkės Aušros Česnulevičienės idėja tapo kūnu –  dienomis buvo žygiuojama, o vakarais „Čiurlionis jungia“ kvietė į įvairiapusiškas kultūrines programas. Pirmasis vakaras skirtas Lietuvos etnomuzikologei, profesorei Jadvygai Čiurlionytei, o antrasis vakaras pažymėtas misterija „Laiškai Devdorakėliui“ su Čiurlionio tekstais ir improvizacijomis. Tekstus skaitė Algirdas Kaušpėdas, teigęs, kad Čiurlionio gimimas yra dovana Lietuvai. Šis žygis išskirtinis – jis sujungė kelias savivaldybes ir skirtingas bendruomenes, o kartu buvo dedikuotas vienam kūrybingiausių visų laikų lietuvių.

„Coda: MKČ ženklas“ – kultūros sostinės metų uždarymas prie Čiurlionio paminklo

Šiemet Druskininkai gyveno kultūros ritmu – koncertais, parodomis, performansais, diskusijomis, meno akcijomis ir šimtais susitikimų, kuriuose skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasia. Lapkričio 15 dieną, simboliškai prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno prieš 50 metų sukurto M. K. Čiurlionio paminklo, renginiu „Coda: MKČ ženklas“ buvo užverti kultūros sostinės metai Druskininkuose.

„Kultūros sostinės metai Druskininkuose buvo mūsų bendruomenės kūrybingumo ir gebėjimo susitelkti įrodymas. Nuo pirmojo renginio iki simbolinės pabaigos akimirkos matėme, kiek daug talentų ir iniciatyvos telpa mūsų mieste. Nuoširdžiai dėkoju visai Druskininkų bendruomenei, ypač Kultūros centrui ir kultūros įstaigų kolektyvams, kurie atliko milžinišką darbą. Įgyta patirtis ir sukurti ryšiai leis mums toliau kurti aukščiausio lygio kultūrą Druskininkuose.“ – dalijosi mintimis Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

Čiurlionis, kaip ir šie metai, – tai ne sustingęs simbolis, o gyvas kūrybos šaltinis, jungiantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, suartinantis tikrovę ir vaizduotę, Lietuvą ir pasaulį. Visus metus Druskininkuose skambėjęs Čiurlionio vardas kvietė pažvelgti giliau – į žmogų kaip nuolatinės kūrybos erdvę, į pasaulį kaip beribę struktūrą, kurioje atliepia visos mūsų patirtys.

Druskininkų M. K. Čiurlionio skulptūra atsivėrė ir prabilo kaip esminga kultūrinė jungtis – ženklas (arba kodas) susiejantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, žmogų ir vidinės jo patyrimo erdvės pasaulį. Renginio autoriai kvietė jį išgirsti išraiškingame muzikiniame pasakojime, kuriame susitiko iškiliausi Lietuvos muzikai: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas), Aistė Bružaitė (kanklės), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Justas Kulikauskas (violončelė), Saulius Petreikis (pučiamieji instrumentai). Programoje taip pat pasirodė Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Renginio koncepcijos autorius ir režisierius – Dalius Abaris, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius, M. K. Čiurlionio balsas – Darius Gumauskas.

Coda – naujos pradžios ženklas

2025-ieji Druskininkams buvo ne tik kultūros, bet ir vidinės šviesos metai. Jie priminė, kad menas gyvena ten, kur gyvena žmogus – jo balse, akyse, kūryboje, jo gebėjime matyti pasaulį jautriau. M. K. Čiurlionio dvasia, lydėjusi mus visus metus, tapo tarsi nematomu tiltu, jungiančiu praeitį ir dabartį, meną ir kasdienybę, svajonę ir veiksmą. Ji įkvėpė kurti, ieškoti, klausytis, būti kartu ir suvokti, kad Lietuvos kultūros sostinė nėra tik titulas. Tai būsena, kuri lieka žmonėse, kurių širdys skamba tuo pačiu ritmu.

Druskininkai šiuos metus užvėrė ne tašku, o muzikiniu ženklu – coda. Tokiu, kuris nereiškia pabaigos, o tik naują pradžią.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Druskininkai šiemet ir vėl virs pasaka! Kurortas iš naujo suspindės šviesomis, spalvomis ir tuo šiltu jausmu, kuris užlieja tik artėjant Kalėdoms. Miestas lauks gražiausių metų švenčių jaukiai, šypsantis ir pasiduodant magiškai nuotaikai, kuri sklis iš kiekvieno kampelio. Kalėdų laukimas čia bus kupinas šviesų, garsų ir tų ypatingai paprastų dalykų, kurie dažniausiai ir sukuria didžiausius stebuklus. Organizatoriai kviečia sekti šventinę programą, pasinerti į žibančias gatves, įkvėpti cinamono ir stebuklo kvapo ir leistis į kelionę po pasakiškai pasipuošusius Druskininkus.

Eglės įžiebimo magija ir TAI BENT nuotaika

Gruodžio 6-ąją miestas suspindės dar ryškiau – aikštėje sužibs didžioji Kalėdų eglė, o kartu su ja į Druskininkus atkeliaus visa „Tai Bent“ kalėdinė nuotaika. Šventėje netrūks nuoširdumo: bus galima prisidėti prie „Maltiečių sriubos“ iniciatyvos, pasimėgauti žiemiškais skanumynais ir įsilieti į jaukų šurmulį, kuris uždegs laukimo džiaugsmą kiekviename.

Teatralizuotoje didžiosios eglės įžiebimo šventėje dalyvaus daug kam jau pažįstami „Tai bent“ grupė ir personažai: Elfytė ir Elfas, Kiškis Romas bei specialusis svečias – Kalėdų senelis. Kai Pramogų aikštėje suspindės karūnuota žaliaskarė, scenoje šventinį koncertą susirinkusiems dovanos du kartus „Eurovizijoje“ Lietuvą atstovavęs, ne kartą „Metų atlikėjo“ titulą pelnęs Donatas Montvydas.

Gruodžio 6-oji – oficiali „Tai Bent“ rezidencijos, įsikursiančios „Snow Arenoje“, darbo pradžia. Visų mylimi ir kaskart nudžiuginantys personažai kvies į renginius ir lauks svečių iki pat metų pabaigos. „Tai Bent“ rezidencijos darbo laikas ir programa: www.taibent.lt.

Kalėdų miestelis Druskininkų širdyje – Pramogų aikštėje

Per visą šventinį laikotarpį Pramogų aikštė virs tikru Kalėdų miesteliu. Joje kvepės cinamonu ir meduoliais, spindės mugės šviesos, o vaikų juokas aidės kartu su šventiniais ritmais. Mažieji kurorto svečiai taps tikrais šventės bendraautoriais. Jie leisis į elfo paslapčių pasaulį, rašys laiškus Kalėdų Seneliui, dalyvaus orientaciniuose nuotykiuose ir stalo žaidimuose. Druskininkai taps vieta, kurioje kiekvienas atras savąją Kalėdų pasaką – antrąją Šv. Kalėdų dieną „Galva ant pečių“ ir vėl pakvies visus į šventines Kalėdines orientacines. Tradiciškai Pramogų aikštėje vaikų laiškų lauks raudonoji Kalėdų Senelio pašto dėžė, iš kurios kiekvieną šeštadienį iškilmingai laiškus išims ir juos Kalėdų Seneliui į „Tai bent“ rezidenciją pristatys Paštininkas Elfas.

Šalia muzikinio fontano įsikūręs eglučių parkas „Pasakos“ kvies pasivaikščioti tarsi po gyvą iliustraciją – kiekviena Druskininkų bendruomenės sukurta eglutė čia atskleis savo istoriją, savo nuotaiką, savo mažą žiemos pasaką.

Jaukūs susibūrimai ir kūrybiški atradimai

Šventiniame Druskininkų žiemos ritme kiekvienas atras jaukių akimirkų – šeimos su vaikais, gurmanai, meno mylėtojai ar romantikos ieškantys svečiai. Kurorte vyks edukacijos, dirbtuvės, kakavos popietės, parodų atidarymai ir bendruomenių susitikimai. Čia bus kuriami vainikai, gaminamos dekoracijos, mezgamos draugystės ir stiprinamas kalėdinis bendrumo jausmas.

Gruodžio 21-ąją Leipalingio ir Viečiūnų laisvalaikio salės vaikams dovanos „Taško“ teatro spektaklį „Pirštinė“, pakviesiantį prisiminti draugystės ir vieningumo svarbą.

Šventinis mėnuo, dovanojantis muzikos stebuklus

Muzikos mylėtojams gruodis dovanos gausybę koncertų – nuo kamerinių pasirodymų iki žinomų atlikėjų koncertų. Gruodžio 13-ąją kamerinis choras „Druskininkai“ kvies į ypatingą 10-ies metų jubiliejinį koncertą su Sauliumi Petreikiu ir grupe. Kalėdų vakarą Pramogų aikštę nušvies šventinis Katažinos pasirodymas. Paskutinėmis metų dienomis miestą pripildys klasikinės muzikos atspalviai – „Musica humana“ ir Dovilės Kazonaitės atliekami „Metų laikai“ bažnyčioje bei jau tradicija tapęs Senųjų metų palydų koncertas centre „Dainava“ su Valstybiniu Vilniaus kvartetu bei solistais Guoda Gedvilaite bei Donatu Bagursku.

Savaitgaliais Pramogų aikštė skambės didžėjų ritmais, o Naujuosius Druskininkai pasitiks drauge su DJ Aidas Sounds ir įspūdingu fejerverku.

Šiemet Druskininkai ir vėl kviečia Kalėdas švęsti taip, kaip moka tik jie – su šviesa, jaukumu, šypsena ir tuo ypatingu jausmu, kad pasaka šįkart tikrai gyva. Ateikit, pasivaikščiokit, pasimėgaukit – čia jūsų laukia TAI BENT Kalėdos!

Kalėdų programa Druskininkuose: www.kaledoskurorte.lt.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Šiemet Druskininkai gyveno kultūros ritmu – koncertais, parodomis, performansais, diskusijomis, meno akcijomis ir šimtais susitikimų, kuriuose skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasia. Lapkričio 15 dieną, 18.00 val. simboliškai prie skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurto M. K. Čiurlionio paminklo, renginiu „Coda: MKČ ženklas“ bus užverti kultūros sostinės metai Druskininkuose.

Čiurlionis, kaip ir šie metai, – tai ne sustingęs simbolis, o gyvas kūrybos šaltinis, jungiantis klasikinį ir šiuolaikinį skambesį, skirtingas meno formas, suartinantis tikrovę ir vaizduotę, Lietuvą ir pasaulį. Visus metus Druskininkuose skambėjęs Čiurlionio vardas kvietė pažvelgti giliau – į žmogų kaip nuolatinės kūrybos erdvę, į pasaulį kaip beribę struktūrą, kurioje atliepia visos mūsų patirtys.

Koks bus šių metų finalinis akordas? Renginio autoriai kviečia jį išgirsti išraiškingame muzikiniame pasakojime, kuriame susitiks iškiliausi Lietuvos muzikai: Petras Vyšniauskas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas), Aistė Bružaitė (kanklės), Arkadijus Gotesmanas (perkusija), Justas Kulikauskas (violončelė), Saulius Petreikis (pučiamieji instrumentai). Programoje taip pat pasirodys Karolina Juodelytė (vargonai), Toru Takao (kariljonas, Japonija), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Renginio koncepcijos autorius ir režisierius – Dalius Abaris, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius.

Šis vakaras – ne tik kultūros sostinės metų pabaiga, bet ir naujas kūrybos pradžios ženklas. „Coda: MKČ ženklas“ primins, kad kūryba niekada nesibaigia – ji tik keičia tonaciją, o Čiurlionio šviesa toliau lydės Druskininkus jų kultūrinėje kelionėje.

Renginio rėmėjas „Nemunas by Citus“

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Lapkričio 6-29 dienomis Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ eksponuojama Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų paroda „Rūko alchemija“. Susitikimas su autoriumi vyks lapkričio 8 d. 15.00 val. Kviečiame!

Daugiau apie parodą:

Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų serijoje „Rūko alchemija“ tarsi išgryninamos esminės meninės fotografijos savybės, kurios formavosi ir keitėsi nuo pat XIX a. vidurio iki XX a. antrosios pusės. Autorius vadovaujasi tradiciniais fotografijos meninės vertės kriterijais, sujungdamas vaizdingos, tapybiškos, vadinamosios piktorialistinės fotografijos estetiką su modernistiniu kadro „grynumo“ reikalavimu, kuris atmeta bet kokias manipuliacijas pradiniu fotografiniu atvaizdu. Virgilijaus darbai priklauso tam fotografijos meno laukui, kuriame svarbiausias yra pats atvaizdas ir jo unikalumas, kur dar nėra postmodernistinių abejonių kūrinio originalumu ar šiuolaikiniam menui būdingų nuorodų į kontekstus už meno ribų.

Viena iš meninės fotografijos savybių, išryškėjanti serijoje „Rūko alchemija“, – tai autoriaus gebėjimas kraštovaizdį, miesto aplinką ir įvairius objektus atitolinti nuo kasdienio jų suvokimo ir parodyti kaip dėmesio vertus, estetinį pasigėrėjimą teikiančius vaizdus. Fotografijose tai, kas atrodo nereikšminga, tampa svarbu, kas apleista ir negražu – fotogeniška, o nepastebimos akimirkos virsta intriguojančiomis pasakojimo užuominomis.

Kitas ryškus darbų bruožas – tai meninei fotografijai svarbus individualus, subjektyvus autoriaus matymas. Jis serijoje „Rūko alchemija“ yra intuityvus, neapribotas jokių išankstinių fotografo nuostatų, apibrėžtos tematikos ar sugalvotų koncepcijų. Tačiau tuo pat metu autoriaus žvilgsnis yra ir labai nuoseklus bei atpažįstamas, susiejantis atskirus darbus į vieningą seriją. V. Usinavičius-Augulis renkasi panoraminį formatą ir išnaudoja jo teikiamas galimybes: sukuria fizinės erdvės ir minties lakoniškumo įspūdį, leidžia žiūrovo žvilgsniui laisvai keliauti po atvaizdą, pratęsia kūrinio patyrimą, sukuria lėto atvaizdo suvokimo galimybę. Taip fotografijos tampa tylos ir ramybės šaltiniais, kurie, kaip teigia autorius, yra „tie gamtos ir žmogaus resursai, kurie šiuolaikiniame pasaulyje senka kartu su kitais gyvybiškai svarbiais žemės ištekliais“.

Parodos autorius kuria alternatyvą šiandieniam vaizdų pertekliui, greitam jų vartojimui ir nepasitikėjimui atvaizdo autentiškumu, kurį lemia skaitmeninės technologijos. Ekspozicijoje rodomi autoriniai, analoginiai fotografijų atspaudai, kurie perteikia vaizdą būtent taip, kaip jį įsivaizduoja autorius ir įkūnija fotografo autorinę viziją. Dabartinio nepaliaujamo vaizdų antplūdžio ir jų nuvertėjimo akivaizdoje toks nuotraukų pateikimas grąžina galimybę fotografiją patirti kaip vienetinį meno kūrinį. Be to, sukurdamas vertingą atvaizdą autorius leidžia tikėtis, kad jis bus išsaugotas ateičiai ir taip fotografiją vėl susieja su atmintimi – asmenine ir kolektyvine, įsisąmoninta ir pasąmonine.

Tačiau atmintis fotografijose nėra dokumentinė, fotografo darbai ne įamžina ir atvaizduoja įvykius, bet sužadina prisiminimus apie praeitį, kuri gali būti ir tikra, ir įsivaizduojama. Tiksliau, autoriaus darbai primena mitinį laiką, kuris egzistuoja ne gilioje praeityje, bet už ar šalia mums įprastos, linijinės kasdienio laiko tėkmės. Kernavės vaizdai, kuriuose nėra šiuolaikinės civilizacijos žymių, o tie žmogaus sukurti objektai, kuriuos užfiksavo fotografo kamera, susiję su senuoju pagonišku tikėjimu. Apgaubta rūko reali vietovė, jos piliakalniai fotografijose atrodo kaip pirmapradė pasaulio sutvėrimo vieta. Kitos fotografijos tarsi parodo, kaip šis pirmapradis pasaulis buvo apgyvendintas žmogaus, kokius, dabar apleistus ir pamirštus, pėdsakus po savęs jis paliko įvairiais laikotarpiais. Šiandieninius Lietuvos miestų vaizdus dengia ir nuo atpažįstamos dabarties fotografijose atitolina ta pati migla, regis, atkeliavusi iš praeities. Šiame mitiniame pasaulėvaizdyje kūrimo ir nykimo ciklai vis pasikartoja, konkreti nuotraukoje užfiksuota vietovė ir tiksli data tampa nebesvarbios.

Tokia yra „Rūko alchemija“ – ji padeda Virgilijui siekti savo kūrybinio tikslo ir kurti fotografiją, kuri, kaip pats autorius sako, „pasakoja, kelia įspūdžius ir prisiminimus“. Be to, tokia kūrybinė alchemija fotografui leidžia vizualizuoti dvasinį pasaulį materialioje regimybėje, susieti mitinį laiką su kasdienybe ir padėti joje įžvelgti prasmingos būties galimybę.

Fotografijos kritikas ir teoretikas, fotografas dr. Tomas Pabedinskas

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Viečiūnuose ant daugiabučio sienos atsirado nauja menininko Deivido Sinkevičiaus neofreska „Verpėja debesų“. Ji sukurta iš septynių fibrocementinių plokščių (121 × 304 cm), ištapytų lauko studijoje. Kūrybos procesas priminė didžiulę dėlionę – vienu metu ant molberto tilpo tik dvi plokštės, kurias menininkas nuolat keitė, kol visas piešinys buvo baigtas.

Neofreska nėra nutapyta tiesiai ant sienos – ją sudarančias plokštes galima nukabinti ir perkelti į kitą vietą. Kiekviena jų sveria apie 50 kg, tad montavimo darbai pareikalavo nemažai pastangų: teko pritvirtinti specialų karkasą ir sujungti visas septynias dalis į vientisą kūrinį.

„O dabar ant daugiabučio sienos – ne šiaip dažai, o visi 350 kilogramų svajonių ir debesų, saugiai priveržtų prie realybės,“ – sako šio puikaus kūrinio autorius Deividas Sinkevičius.

____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

Nuo balandžio iki pat rugsėjo pabaigos Druskininkuose šiemet pirmą kartą vyko gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, druskininkiečius ir miesto svečius džiuginęs šiuolaikinio šokio, cirko, muzikos pasirodymais ir vizualiųjų menų šventėmis.

Per pusmetį festivalis į miestą atvedė profesionalius menininkus iš Lietuvos ir užsienio, o kartu įtraukė ir vietos bendruomenę. Kurorto kasdienybė tapo scena, o gyventojai ir svečiai – natūralia festivalio dalimi.

„Mums buvo svarbu, kad menas čia pasiektų žmones kasdienybėje – einant į parką, leidžiant laiką su šeima, vaikštant gatve. Buvo labai džiugu matyti, kad žmonės sustodavo, pasinerdavo į akimirką, patirdavo netikėtą emociją. Tai ir buvo mūsų siekis – menas, kuris gyvena kartu su miestu“, – sako projekto koordinatorė, Druskininkų kultūros centro režisierė Asta Žiurinskienė.

Festivalio renginiuose netrūko atradimų – nuo kvapą gniaužiančių šiuolaikinio cirko numerių iki jautrių performansų, nuo muzikos garsų miesto aikštėse iki meninių instaliacijų parkuose. Visus juos vienijo viena idėja – šiuolaikinis menas, prieinamas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties.

Ne mažiau įspūdingai nuskambėjo ir paskutinis festivalio akcentas. Rugsėjo 26–27 dienomis Druskininkuose pirmą kartą buvo pristatyta unikali šviesų dailininko Pauliaus Malinausko šviesos ir garso instaliacija „Šviečiantys etiudai. M. K. Čiurlionio sapnas“, sukurta specialiai 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Instaliacija kvietė patirti neįprastą reginį – saulę, patekėjusią naktį, simbolizuojančią viltį, kūrybinę šviesą ir naują pradžią.

Šis kūrinys veikė pagal specialiai šiai instaliacijai violončelininko Justo Kulikausko „Future Cello“ sukurtą muziką, įkvėptą M. K. Čiurlionio kūrybos – garsai ir šviesos susiliejo į vientisą reginį, primenantį kelionę per sapnus. Spalvos, šviesų pulsavimas ir muzikiniai motyvai kūrė paslaptingą atmosferą, nukeliančią į erdvę tarp tikrovės ir fantazijos. Tai buvo ne tik meninis objektas, bet ir patyrimas, leidęs pajusti, kaip šiuolaikinių technologijų pagalba Čiurlionio kūryba atgyja naujais pavidalais, atveriančiais duris į magišką sapnų ir kūrybos pasaulį.

„Šis festivalis parodė, kad menas gali būti ne tik žiūrimas, bet ir patiriamas. Sulaukėme daug šiltų reakcijų iš miestiečių ir svečių – žmonės dalijosi, kad pirmą kartą iš arti matė šiuolaikinį šokį, ar kad šiuolaikinio cirko artistų pasirodymai įkvėpė pažiūrėti į kasdienybę kitaip. Finalinė instaliacija tapo tikru emociniu akordu, sujungusiu mūsų kultūros istoriją ir dabartį“, – pabrėžia Druskininkų kultūros centro direktorė Raimonda Varaškaitė.

Festivalis „Gatvės atostogos“ ne tik praturtino kurorto kultūrinį gyvenimą, bet ir sukūrė gyvą miesto atmintį – patirtį, kuri pasiliks Druskininkų gyventojų ir svečių širdyse.

Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
____________

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025. Čiurlionio paliesti“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės sanatorija“
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas-picerija „Sicilia“, viešbutis „Goda“, UAB „Transeta“

2025-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinė Druskininkai sieks surengti iki šiol įspūdingiausią kultūros sostinės atidarymą. Sausio 11-ąją vyksiančio atidarymo renginio „Didysis Čiurlys“ režisieriumi pasirinktas teatro ir renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, neseniai įtrauktas tarp šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje. Režisieriaus kvietimu kurti atidarymo renginio choreografijos atvyksta pasaulinio garso prancūzų choreografas Sadek Berrabah, kūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“.

Pasak Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės titulas – tai galimybė dar plačiau parodyti Druskininkų unikalumą ir kūrybinį potencialą.

„Druskininkai visuomet stengiasi būti žingsniu priekyje, o kultūros sostinės atidarymas taps renginiu, kuris nustebins ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. Džiaugiamės, kad prie šio projekto prisijungė pasaulinio lygio profesionalai. Tikiu, kad sausio 11-ąją visi drauge išvysime nepaprastą reginį, kuris dar ilgai išliks atmintyje ir parodys, kad Druskininkai – kultūros miestas su ypatinga energija ir ambicija. Renginio atidarymas – tik pradžia: visus metus Druskininkuose netrūks išskirtinių kultūrinių renginių, kurie kvies miestiečius ir svečius iš naujo atrasti mūsų kurortą”, – teigė R. Malinauskas.

Druskininkai visada išsiskyrė kaip ambicingas miestas. Ši ambicija Druskininkus suvedė su ne mažiau ambicingu teatro ir renginių režisieriumi Aurimu Kamantausku – renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovu, kuris neseniai įtrauktas į šimto įtakingiausių asmenybių pasaulio renginių industrijoje sąrašą. Su šiuo režisieriumi ir daugybe kūrybingų druskininkiečių, kurie yra įtraukti į šį projektą, tikimasi surengti itin įspūdingą Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį.

„Mane visuomet žavėjo ambicingi žmonės, nes jų ryžto dėka galima įgyvendinti pačias geriausias kūrybines idėjas”, – sako atidarymo režisierius A. Kamantauskas.

Režisieriaus sumanymu, Druskininkai kultūros sostinės metus sausio 11-ąją pradės daug netikėtų efektų žadančia atidarymo programa, pavadinta „Didysis Čiurlys“. Ypatingas dėmesys atidaryme bus skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį daugelis lietuvių intuityviai sieja būtent su Druskininkais. Taip siekiama pažymėti žymaus lietuvių kompozitoriaus, dailininko ir chorvedžio 150-ąsias gimimo metines.

„Atidarymo programą kurs daug talentingų druskininkiečių, kuriuos mes vadiname „Čiurlionio paliestais“. Pavyzdžiui, muziką atidarymo renginiui kurs iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas-Roe Deers. M. K. Čiurlionis buvo didis simbolistas ir aš ieškojau būdų, kaip tuos simbolius ir patį Čiurlionį atskleisti per pačius druskininkiečius – talentingus Druskininkų žmones“, – sako režisierius A. Kamantauskas.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo programa žiūrovus įtrauks į daug nuostabos efektų žadantį reginį. Kūrybinis atidarymo sprendimas atsiskleis per keturių stichijų – gamtos, vandens, oro ir saulės – simbolius. Atidarymo programoje taip pat bus atspindėti visi pagrindiniai M. K. Čiurlionio kūrybos elementai: per Čiurlionio kurtą muziką, parašytus laiškus ir pasakas bei nutapytus paveikslus.

Ieškodamas, kaip nustebinti žiūrovus, atvyksiančius į Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymą, A. Kamantauskas prie kūrėjų komandos pakvietė prisijungti pasaulinio garso žvaigždę – per šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes išvystą prancūzų choreografą Sadek Berrabah.

Susipažinęs su renginio scenarijumi ir planais, prancūzų choreografijos žvaigždė neslėpė susižavėjimo lietuvių kūrybiškumu ir su džiaugsmu sutiko prisijungti prie projekto.

S. Berrabah atidarymo renginiui sukurs autentišką choreografiją, kurią atliks specialiai atrinkta 122 Lietuvos šokėjų trupė. Prieš renginį šokėjai apie dvi savaites repetuos su prancūzų choreografu Lietuvoje.

S. Berrabah yra pasaulinio garso choreografas, kurio sukurtos choreografijos įrašai renka milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose. Jis yra sukūręs įspūdingus pasirodymus tokioms žvaigždėms, kaip Shakira, Chris Brown ir „Black Eyed Peas“. Prancūzų choreografo darbus buvo galima išvysti tokiuose  prestižiniuose renginiuose, kaip „Grammy“ apdovanojimai bei Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių žaidynių atidarymas. Sadek pasirodymai išsiskiria unikaliu geometrinių formų, muzikos ir judesio deriniu, kuris nepalieka žiūrovų abejingų.

„Sadek išgarsėjo choreografija rankomis, kurios metu per šokėjų kuriamas geometrines figūras rašomi įvairūs tekstai. Atidarymo programoje mūsų šokėjų trupė taip pat „užrašys“ rankomis tam tikras žinutes, kurias galės perskaityti renginio žiūrovai“, – atskleidžia teatro ir renginių režisierius A. Kamantauskas.

Choreografiją S. Berrabah kurs pagal muzikos prodiuserio, druskininkiečio L. Lazausko-Roe Deers sukurtą muziką.

Kaip sako L. Lazauskas-Roe Deers, atidarymo metu žiūrovai išgirs jo sukurtą nuostabios M. K. Čiurlionio muzikos elektroninę interpretaciją, kurios skambesiu bus bandoma apjungti skirtingas žiūrovų kartas.

„Panaudosime M. K. Čiurlionio sukurtos muzikos fragmentus ir padėsime jiems suskambėti naujai.  Papildžius muziką choreografiniais elementais, reginys turėtų būti įspūdingas“, – teigia elektroninės muzikos kūrėjas.

„Labai džiaugiuosi, kad mano gimtasis miestas taps 2025 metų Lietuvos kultūros sostine. Visada smagu groti namie, ypač tokia ypatinga proga – minint kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo jubiliejų. Čiurlionio kūryba neabejotinai labai stipriai palietė mane: lankiau jo vardo muzikos mokyklą, o dailės mokykloje mokiausi piešti semdamasis įkvėpimo iš legendinių Čiurlionio paveikslų“, – apie savo ryšį su žymiuoju kūrėju kalbėjo L. Lazauskas-Roe Deers.

Druskininkų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymo renginį 2025 m. sausio 11 d. 19.30 val. tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Druskininkų kultūros centras, įgyvendindamas projektą XXII Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, organizavo asociatyvios fotografijos konkursą. Konkursui fotografai buvo kviečiami pateikti asociatyvias su Čiurlionio paveikslais nuotraukas.

Dėkojame visiems fotografams, atsiuntusiems ypatingai stiprius darbus – šiemet komisijai buvo nemažas iššūkis išrinkti asociatyviausią nuotrauką!

Skelbiame fotokonkurso nugalėtojus ir kviečiame pasižvalgyti po visą atrinktų fotografijų virtualią parodą!

Komisijos vertinimas:

1 vieta Piniginė premija 300 Eur – Daiva Šeibelienė (M. K. Čiurlionio paveikslas „Angelas“).
2 vieta Piniginė premija 200 Eur – Edita Aleksandravičienė (M. K. Čiurlionio paveikslas „Tyla“).
3 vieta Piniginė premija 100 Eur – Edita Aleksandravičienė (M. K. Čiurlionio paveikslas „Pasaulio sutvėrimas“).

Facebook daugiausiai patiktukų sulaukė Jūratė Revuckienė (M. K. Čiurlionio paveikslas „Bičiulystė“), jai atitenka organizatorių prizas.

Visa konkurse dalyvavusių fotografijų galerija: https://www.druskininkukc.lt/gallery/2024-m-asociatyvios-fotografijos-konkursas/