Druskininkai ir vėl paliko be žado miestelėnus bei svečius Turizmo dienose sukūrę įspūdingą šviesų, garso, vaizdų reginį ir pakėlę oro balioną iš netrukus duris atversiančios naujosios autobusų stoties vidaus.

„Praėjusį savaitgalį druskininkiečiai ir svečiai turėjo unikalią galimybę pasijusti lyg kosmose ar pasakoje. Šviesų instaliacijomis ir vaizdo projekcijomis buvo sukurta tokia magija, kuri neatpažįstamai pakeitė bažnyčią, Druskonio ežerą, mišką ir tuo pačiu visą kurortą. Visi dalyvavę sutartinai kartojo, kad tokio jausmo Druskininkuose dar neteko patirti”, – džiaugiasi Druskininkų kultūros centro, organizavusio garso ir šviesų maršrutą „Vandens istorijos“, direktorės pavaduotoja Rūta Barkauskienė.

Turizmo dienos 2026 | E.Tamkevičiaus nuotr.

Ji pastebi, kad tūkstančiai žmonių ne tik tyrinėjo Druskininkus sutemus vedami „Lazerių projektų” komandos sukurtų instaliacijų, bet ir gausiai lankėsi parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, ekskursijose, SPA, restoranų degustacijose.

Turizmo dienose visos Druskininkų erdvės buvo užpildytos aukščiausio lygio renginiais, skirtais įvairiausiems skoniams – nuo būgnais, elektronika ir vaizdo projektavimo technologijomis interpretuojamų „Čiurlionio sapnų“ iki pianistų Sonatos ir Roko Zubovų atliekamų kūrinių, nuo siurrealizmo dvasia pulsuojančios tapybos Menų kalvėje iki litvakų skulptoriaus Žako Lipšico parodos, nuo pažinties su alaus bravoru iki Lietuvos prabavimo rūmų.

Turizmo dienos 2026 | E.Tamkevičiaus nuotr.

O atskiru akcentu tapo įspūdingo dydžio, pirmasis pasaulyje oro balionas, kilsiantis iš pastato vidaus. Turizmo dienose jis pirmą kartą pakilo iš naujosios Druskininkų autobusų stoties ir buvo matomas iš įvairių kurorto vietų.

Turizmo dienos 2026 | E.Tamkevičiaus nuotr.

Turizmo dienos dar kartą priminė, kad Druskininkus galima atrasti ne tik dieną ir ne tik iš įprastų perspektyvų. Praėjusį savaitgalį kurortas kvietė jį išgirsti, pamatyti, paragauti ir patirti kitaip – o sutemus tapo ypatingai ryškus.

Daugiau nuotraukų: https://www.druskininkukc.lt/gallery/turizmo-dienos-2026/

Druskininkų kultūros centras, rengdamas tarptautinį Druskininkų menų festivalį „Čiurlionio paliesti“, organizavo asociatyvios fotografijos konkursą. Dėkojame visiems šiemet konkurse dalyvavusiems fotografams – buvo smagu matyti sugrįžtančius dalyvius, taip pat susipažinome ir su naujais vardais!

Skelbiame komisijos išrinktas fotokonkurso laimėtojas:

I vieta. Piniginė premija 300 Eur – Olga Gelgotienė, Druskininkai (M. K. Čiurlionio piešinys „Miestas (Bokštai)“).

II vieta. Piniginė premija 200 Eur – Daiva Šeibelienė, Šiauliai (M. K. Čiurlionio paveikslas „Pasaulio sutvėrimas“. IX iš 13 paveikslų ciklo).

III vieta. Piniginė premija 100 Eur – Ramunė Bernotaitė, Šiauliai (M. K. Čiurlionio paveikslas „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata). Finale“).

Facebook simpatijas laimėjo ir vienodą skaičių „patinka“ surinko du Rasos Leišės darbai, atliepiantys M. K. Čiurlionio paveikslus „Pavasaris“ ir „Žinia“, jai atitenka simbolinė organizatorių dovana.

Sveikiname! Su laimėtojomis susisieksime asmeniškai, gyvai atsiimti prizus pakviesime baigiamajame festivalio koncerte spalio 16 dieną.

__________________________

Organizatorius DKC | Festivalio sumanytojas Muzikų rėmimo fondas | Partneriai: Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė | Informacinis partneris „Mano Druskininkai“ | Globėjas Druskininkų bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas | Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Tradicinės Turizmo dienos Druskininkuose, kasmet sutraukiančios tūkstančius poilsio, įspūdžių, skonių, muzikos ir meno gurmanų, norinčių išbandyti naujų potyrių, pasilepinti SPA malonumais, patirti kurortą kitaip, šiais metais paskutinį rugsėjo savaitgalį nustebins unikaliu šviesos instaliacijų maršrutu.

„Turizmo dienos suteikia progą per vieną savaitgalį patirti skirtingus Druskininkus. Šiemet kviečiame leistis į ekskursijas, atrasti kurorto istoriją ir meną, paragauti vietos skonių, skirti laiko poilsiui, o sutemus prie Druskonio išvysti garso ir šviesų instaliaciją „Vandens istorijos“. Į programą įsitraukia gidai, kultūros įstaigos ir turizmo verslai, todėl kiekvienas svečias gali susikurti sau įdomų maršrutą. Kviečiu rugsėjo 25-27 dienomis atvykti į Druskininkus ir patiems pajusti, kiek įvairių patirčių telpa viename kurorte“, – sako Druskininkų savivaldybės administracijos Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Vaiva Gražulytė.

Turizmo dienos 2025 akimirkos

Takas, nušviestas magiškais lazerių spinduliais

Išskirtinė šių metų patirtis leis pajusti, kas nutinka Druskininkuose sutemus. Kurortas, gimęs iš šaltinių, į vandenį, pasivaikščiojimo takus, visus lankytinus objektus kviečia pažvelgti naujai – per įspūdingą šviesų, gamtos ir muzikos sintezę, keliaujant 11-ikos unikalių šviesos instaliacijų maršrutu. Takas nuo Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios einantis aplink ežerą bus nušviestas magiškais lazerių spinduliais.

Aktyvios ir spalvas keičiančios lazerių linijos bažnyčią pavers dinamiška, pulsuojančia šviesos kompozicija, kuri pastatui suteiks netikėtą pavidalą. Druskininkų miesto muziejaus aikštelė taps šviesų, muzikos ir judesio tuneliu, kviečiančiu nerti į gylį. Vijūnėlės parko pievelėje sklis kosminės jėgos, vibruojančios įtampos, griūties efektai. Tūkstančiais lazerinių taškiukų nuolat žibės, tekės ar suksis medžiai, takeliai, sienos, o Druskonio ežero fontanu šviesos spindulys tarsi strėlė šaus iki pat dangaus.

Druskininkų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Rūta Barkauskienė pastebi: „Turizmo dienų šviesos instaliacijos jau tapo gražia tradicija – žmonės jų laukia, o mums kasmet įdomu ieškoti naujų būdų nustebinti pažįstamose miesto erdvėse. Norisi, kad druskininkiečiai ir svečiai ne tik ateitų pažiūrėti instaliacijų, bet ir leistųsi į kelionę po miestą – užsuktų į parodas, koncertus, susitikimus, atrastų kultūros erdves. Turizmo dienos tam labai tinkamas laikas, nes per vieną savaitgalį Druskininkus galima pamatyti iš daugybės skirtingų pusių.“

Muzikos gurmanams – ypatinga programa

Lazeriais kuriamą magiją pratęs audiovizualinis Ado Gecevičiaus ir Vytauto Žarnausko pasirodymas „Čiurlionio sapnai“. Čia M. K. Čiurlionio darbai atgis šiuolaikinėse vaizdo projekcijose ir gyvoje muzikoje. „Laisvojo džiazo būgnai, elektronika ir vaizdo projektavimo technologijos sukurs hipnotizuojančią patirtį, kurioje scena taps gamta, o Druskininkų medžiai – gyva drobe“, – išskirtinį pasirodymą pristato A. Gecevičius, Druskininkuose gimęs būgnininkas, prodiuseris ir kompozitorius.

Muzikos gurmanų Turizmo dienose laukia dar vienas ypatingas pasirodymas – pianistų Sonatos ir Roko Zubovų koncertas, kuriame skambės M. K. Čiurlionio bei japonų kompozitorių Seitaro Shibaka, Sawako Tamaru, Toyono Suzuki kūriniai. Muzikinę programą papildys vaizdinė pasakojimo dalis – M. K. Čiurlionio ir žymaus japonų dailininko Katsushikos Hokusajaus darbai.

Nuo Žako Lipšico iki Pablo Picasso

Turizmo dienų metu šviesa sklis ne tik instaliacijomis, vaizdo bei garso projekcijomis, bet ir svetingai duris atversiančiose galerijose, muziejuose bei kitose meno erdvėse. Meno gurmanams Druskininkų miesto muziejuje ir šiemet duris atvėrusiame Žako Lipšico muziejuje parengtos net dvi pasaulinio garso litvakų skulptoriaus Žako Lipšico parodos, kuriose eksponuojami ne tik Druskininkuose gimusio kūrėjo skulptūros, bet ir tokių menininkų kaip Pablo Picasso, Amedeo Modigliani, Georges Rouault ir kt. darbai.

Poezijos mylėtojų laukia tarptautinio poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ renginys „Dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamo eilėraščio ir savojo – skaitymai“ V. K. Jonyno galerijoje.

O Druskininkų AC „Menų kalvė“ kviečia prisiminti ypatingą miesto kultūros istorijos dalį – 2003–2009 m. viešbutyje „Regina“ vykusius tapybos plenerus ir juose gimusius kūrinius, įkvėptus medinės kurorto architektūros, gamtos ir rudeniškos nuotaikos. Parodoje „Siurrealizmo atšvaitai“ pristatomi Svajūno Armono, Arvydo Bagdžiaus, Silvijos Drebickaitės, Danutės Gražienės, Broniaus Gražio, Andriaus Mosiejaus, Vytauto Poškos, Jolantos Sniežko, Vytauto Tomaševičiaus ir Aleksandro Vozbino tapybos darbai. Turizmo dienų metu vyks susitikimas su parodos rengėjais ir autoriais.

Išskirtiniai SPA pasiūlymai, ekskursijos ir dirbtuvės

Kaip ir kasmet Turizmo dienomis sveikatingumo centrai ir viešbučiai taikys specialius pasiūlymus arba kvies nemokamai išbandyti įvairias procedūras, o restoranai yra parengę specialius meniu ir degustacijas.

Be to, veiks tradicinė Turizmo dienų mugė ir bus gausu ekskursijų, kūrybinių dirbtuvių, edukacijų. Pavyzdžiui, bus galima susipažinti su alaus gamybos procesu, apsilankyti Lietuvos prabavimo rūmų laboratorijoje, iš arčiau ekskursijoje pažinti SNOW ARENĄ, atskleisti savo kūrybiškumą „Menų kalvės“ organizuojamose juvelyrikos, odos, dekupažo ar floristikos dirbtuvėse.

Rugsėjo 25-27 d. išskirtiniais renginiais bus užpildytos visos Druskininkų erdvės. Patirti kurortą per šviesų instaliacijas, muziką, poeziją, taip pat ekskursijose ir kūrybinėse veiklose galės tiek mažieji, tiek suaugę kurorto gyventojai ir svečiai.

Išsami programa: https://www.druskininkukc.lt/event/turizmo-dienos-2026/

Organizatorius – Druskininkų savivaldybė

Senieji rudens lygės ritualai ir modernios šviesos instaliacijos, senelių užstalės dainos ir Petunijos kūriniai, šiuolaikinio judesio ritmai ir liaudies šokiai, visa tai šiais metais Viečiūnuose tapo seno ir naujo sinteze, jungiančia bendryste, ypatinga lygiadienio šventės atmosfera.

„Norėjome parodyti, kad rudens lygiadienis gali suskambėti moderniai, bet ir tradicijos nelikti nuošaly, o šventę galime kurti kartu su visa bendruomene. Vietinių kolektyvų aktyvaus įsitraukimo dėka ši sinergija puikiai pavyko. Liaudiškų šokių kolektyvai „Avilys“, „Bitės“, „Kadagys“ kartu su Druskininkų šiuolaikinio šokio studija „Opus“ prisijungė prie šiuolaikinio šokio trupės „Ulna“ pasirodymo „Balkonas“ ir sukūrė bendrą išskirtinį šokio, šviesų, garso reginį“, – džiaugiasi lygiadienį organizavusio Druskininkų kultūros centro režisierė Asta Žiurinskienė.

Be to, Viečiūnų bendruomenė ir svečiai kartu dainavo užstalės dainas, vedamas Marcinkonių folkloro ansamblio, suko ratelius su Druskininkų Bočių liaudiškų šokių kolektyvu, linksminosi  „LiuKaBu“ koncerte, klausėsi poetiška lyrika išsiskiriančios atlikėjos Petunijos dainų.

Norintys daugiau sužinoti apie Viečiūnus, jų žmones ir gamtos objektus, turistiniu traukinuku apsuko 10 km ratą aplink apylinkes ir išgirdo daugybę ilgametės lietuvių kalbos mokytojos Julės Bliūdžiuvienės pasakojamų autentiškų istorijų: apie vietinių partizanų veiklą, senąją mokyklą, tremtinio sodybą, Agotos koplytėlę ir kt. Kiekvieną pasakojimą lydėjo arba pratęsė folkloro ansamblio „Žemynėlė“, Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenės kapelos „Malūnėlis“ dainos, Druskininkų M.K.Čiurlionio meno mokyklos mokinių Irenos Petrėtytės (kanklės) ir Paulinos Schittekatte (smuikas), taip pat Lino ir Virginijaus Savulionių atliekami kūriniai.

Rudens lygiadienio metu Viečiūnų bendruomenės centre buvo atidaryta tautodailininkės Daivos Stoncelienės tapybos darbų paroda „Iš jos rankų į manąsias“, kurioje menininkė atkuria savo krikšto mamos austus „divonus“. Kita pristatyta paroda „Taškų verpstė: siūlai, spalvos ir istorijos“ – aktyvių Viečiūnų bendruomenės narių darbai, nutapyti tris dienas trukusioje taškavimo edukacijoje. 

Pačioje lygiadienio šventėje taip pat buvo galimybė išlaisvinti savo kūrybišką ir iš molio pasigaminti lėkštelę, susirišti baltišką ženklą, išsidrožinėti verpstę.

Nuotr. D. T. Laukionio
Daugiau renginio nuotraukų: https://www.druskininkukc.lt/gallery/rudens-svente-lygiadienis-vieciunuose/

Renginys yra 2026 m. tradicinio „Verpstės“ festivalio Viečiūnuose dalis.
Organizatorius – Druskininkų kultūros centras
Partneriai: Viečiūnų seniūnija, Viečiūnų laisvalaikio salė, Viečiūnų bendruomenė „Versmė“
Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

„nepyk“ – pernai gimusi Druskininkų kultūros centro iniciatyva, primenanti dažniau ištarti „nepyk“ artimiesiems ir aplinkiniams, dabar kviečia pakeisti kryptį ir pažvelgti į save.

Tą galima padaryti bet kur ir bet kada, tačiau ten, kur gyva Čiurlionio dvasia, šalia raminančiai besisupančių Druskonio ežero bangelių, žvelgiant į veidrodį po ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios pušies šakomis, veikia ypatinga energija.

Suraskite prie Druskonio ežero ant pušies kabantį veidrodį. Stabtelkite prie jo ir su nuoširdžiu rūpesčiu bei atjauta nukreipkite žvilgsnį į save. Čia gali kilti viskas, kas galbūt metų metais kaupėsi ir už ką vis priekaištaujate sau. Ir čia galite leisti sau nurimti bei priimti: „Nepykstu ant savęs – netobulo, nespėjančio, klystančio žmogaus“.

M. K. Čiurlionio mėgtas kartoti „nepyk“ kaip rūpestis kitais ir nusiraminimas pačiam tegul nuo šiol mums reiškia ir pokalbį su savimi, santykį su vidiniu žmogumi – nepyk ant manęs, bet ir nepyk ant savęs. Taip, prieštarauk, nesutik, gailėkis, bet ant savęs nepyk. Ginčykis, stebėkis, blaškykis, bet – nepyk.

„nepyk“ šriftas sukurtas pagal M. K. Čiurlionio rašyseną. Dizainerė Rasa Špokauskaitė

_______________________________

Socialinė iniciatyva „nepyk“ yra XXIV tarptautinio Druskininkų menų festivalio „Čiurlionio paliesti“ dalis.

Organizatorius DKC | Festivalio sumanytojas Muzikų rėmimo fondas | Partneriai: Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė | Informacinis partneris „Mano Druskininkai“ | Globėjas Druskininkų bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas | Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Nuo seno švenčiama Rudens lygė, kai diena susilygina su naktimi ir po truputį tamsus paros metas pradeda ilgėti, kviečia stabtelti ir peržvelgti, ką apsisukęs sezonų ratas dovanojo, o ko neverta neštis toliau. Šiais metais rugsėjo 19 d. rudens lygiadienio šventėje Viečiūnuose bus gausu veiklų, padėsiančių įprasminti svarbių dalykų užbaigimą ir patirti bendrystę tiek per senuosius ritualus, tiek moderniu žvilgsniu.

Unikaliame žygyje – gamtos, istorijos ir dainų sintezė

Šio lygiadienio ypatingas akcentas – žygis „Viečiūnų istorijų takais“, kurie apie 10 km žiediniu maršrutu vinguriuos nuostabiomis miško vietomis ir ves prie legendomis, tikrais pasakojimais, istoriniais faktais apipintų išskirtinių objektų. „Antrą kartą organizuojamas toks žygis – tai ne tiesiog pasivaikščiojimas gamtoje, bet istorijos, legendų, poezijos ir net dainų sintezė. Kiekvienoje stotelėje, kurių suplanuota 9-ios, dalyviai išgirs istorijų, o per poeziją ir dainas dar stipriau pajus, kaip rezistencinės kovos, vokiečių okupacija, kiti istoriniai įvykiai paveikė vietinių gyvenimus, ką simbolizuoja Bedugnės ežerėlio mitas, kokia legenda apipintas Šešėlio akmuo, kuo ypatinga Agotos koplytėlė, senoji mokykla, ką mena partizanų spaustuvė ar tremtinio sodyba ir kt.“, – sako žygį vesianti ilgametė lietuvių kalbos mokytoja, besidominti Viečiūnų istorija, Julė Bliūdžiuvienė.

Ir priduria, kad į žygį gali jungtis visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo, nes bus judama lėtai, o norinčius veš turistinis traukinukas.

Bendrystė užstalėje ir šokių rateliuose

Dar viena unikali lygiadienio Viečiūnuose patirtis – Lygės vakarotuvės, kuriose pirmą kartą visi dalyviai kartu dainuos senąsias, tėvų ir senelių namuose skambėjusias užstalės dainas, jungusias šeimas ir net kartas. Labai kviečiami visi „atsinešti“ savo šeimos dainų. Prie dainų Druskininkų bočiai įsuks visus susirinkusius į neįmantrių tradicinių šokių ratelius.

Patirti bendrystę bus galima ne tik dainuojant ar šokant, bet ir laužo apeigos metu, kuomet kiekvienas galės sudeginti per metus susikaupusias nuoskaudas, paleisti viską, kas jau nebetarnauja, nusimesti pyktį, kad be balasto startuotų naujai.

Sutemų ritualas – šviesos instaliacijos, šiuolaikinis šokis ir Petunija

Kaip atsinaujinimo simbolis antrus metus Viečiūnus nušvies lygiadienio ženklų instaliacijos su specialiais šviesos efektais, kurie tarsi nuves į šiuolaikiniu ritmu pulsuojantį Sutemų ritualą. Jo metu Viečiūnų bendruomenė, svečiai, meno kolektyvai ir šiuolaikinio šokio trupė „Ulna“ susiburs bendram spektakliui „Balkonas“. Šis netradicinis pasirodymas kvies iš naujo patirti aplinką ir patyrinėti, kaip ji formuoja mūsų savijautą, laikyseną, santykį su kitu žmogumi.

Naujai gimstančių ritualų baigiamuoju akordu taps Petunijos koncertas. Alternatyvios pop muzikos atlikėja ir dainų autorė išsiskiria savitu balso tembru, poetiška lyrika ir stipria, atpažįstama muzikine estetika.

Viečiūnuose Petunija pasirodys su grupe, todėl klausytojų laukia dinamiškas ir galingas skambesys. Gyvi instrumentai, stipri sceninė energija ir emocinis intensyvumas sukurs ypatingą atmosferą, kurioje susijungs jautrumas, laisvė bei muzikos jėga.

Veiklos visai šeimai ir muzikinis nuotykis su „LiuKaBu“

Rudens lygiadienio šventėje pramogų, unikalių patirčių, nuotykių netruks ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. „LiuKaBu“ dovanos spalvingą muzikinį nuotykį – koncertą, pilną dainų, šokių, juoko ir geros nuotaikos. Koncerto metu skambės jau pamėgtos senos ir naujos dainos, kurios įtrauks tiek mažuosius, tiek jų tėvelius.

Ir vaikai, ir suaugusieji turės galimybę savo kūrybiškumą atskleisti įvairiose dirbtuvėse: baltiškų ženklų rišime, verpsčių drožyboje, karamelės gamyboje, keramikos, verpimo ir audimo edukacijose, „Diva Dust“ blizgučių stotelėje.

Taip pat rudens lygiadienio metu Viečiūnuose bus atidarytos net dvi parodos: „Taškų verpstė: siūlai, spalvos ir istorijos“ ir tautodailininkės Daivos Stoncelienės tapybos darbų paroda „Iš jos rankų į manąsias“.

Visos šventės metu bendruomenės kiemelyje po obelimis veiks bendruomenės mugė.

Rugsėjo 19 d. rudens lygiadienis Viečiūnuose bus apipintas senaisiais ritualais, patyrinėtas moderniais rakursais, perbristas istorijų ir miškų takais, apjungtas šeimų ir bendruomenės šokių, dainų ir dirbtuvių.

DETALI PROGRAMA

Renginys yra 2026 m. tradicinio „Verpstės“ festivalio Viečiūnuose dalis.
Organizatorius – Druskininkų kultūros centras
Partneriai: Viečiūnų seniūnija, Viečiūnų laisvalaikio salė, Viečiūnų bendruomenė „Versmė“
Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų kultūros centrui pagal Druskininkų vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos priemonę „Kaimo gyventojų aktyvumo, bendradarbiavimo ir bendruomenių gebėjimų stiprinimas“ DRUS-LEADER-09-13-3/ 20VS-PV-26-1-01697-PR001 „Jungiančios tradicijos“ įgyvendinti skyrė paramą iki 18 998,78 Eur.

Projekto tikslas – stiprinti Viečiūnų ir Leipalingio bendruomenių sutelktumą, socialinį aktyvumą ir tarpusavio bendradarbiavimą, kuriant ir įgyvendinant inovatyvias, bendruomenes įtraukiančias kultūrines iniciatyvas.                                                                              

Projekto metu bus vykdomos šios veiklos:

• 2026 m. ir 2027 m. Viečiūnuose organizuojamų 4 val. trukmės keramikos dirbtuvių po 2 užsiėmimus po 10 dalyvių, kurias numatyta rengti likus 1-1,5 mėn. iki padėkų vakaro. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – sukurti originalias keramikos statulėles, kurios bus įteiktos aktyviausiems kaimo bendruomenių nariams renginio „Padėkų vakaras Viečiūnuose“ metu.

• 2026 m. ir 2027 m. planuojamų suorganizuoti 8 val. trukmės renginių „Padėkų vakaras Viečiūnuose“ 60-čiai dalyvių. Šventės tikslas suburti Viečiūnų seniūnijos kaimo bendruomenes, pristatyti per metus įgyvendintas veiklas, pasidalinti gerąja patirtimi, pagerbti aktyviausius bendruomenės narius ir skatinti tolimesnį bendradarbiavimą. Renginio metu didžiąją programos dalį sudarys pačių Viečiūnų seniūnijos kaimo bendruomenių veiklų pristatymai, gerosios patirties sklaida, diskusijos ir bendruomenių narių pagerbimas.

• 2027 m. ir 2028 m. Leipalingio miestelyje planuojamų organizuoti 4 val. trukmės etnografinių kūrybinių dirbtuvių 6 užsiėmimams (3 veiklos 2027 m. ir 3 veiklos 2028 m.) po 20 dalyvių, kurias numatyta rengti likus 1-1,5 mėn. iki Joninių šventės. Dirbtuvių tikslas – supažindinti Leipalingio miestelio ir aplinkinių vietovių gyventojus su Joninių tradicijomis, papročiais ir simbolika, skatinti domėjimąsi vietos etnokultūriniu paveldu, puoselėti tradicijas bei aktyviai įtraukti bendruomenę į miestelio šventės organizavimą ir pasirengimą jai. Dirbtuvių metu dalyviai bus supažindinami su Joninių šventės kilme, reikšme, Leipalingio krašto etnografinėmis tradicijomis ir išlikusiais papročiais. Bus organizuojamos diskusijos apie vietos gyventojų prisiminimus, tradicijų kaitą ir jų išsaugojimo svarbą. Praktinių veiklų metu dalyviai kurs Joninių simboliką atspindinčius dekoratyvinius elementus, gamins vainikus, žolynų kompozicijas, šventės atributiką bei kitus gamtinių medžiagų pagrindu kuriamus puošybos elementus. Taip pat bus kuriamos bendros idėjos ir dekoracijos, skirtos miestelio šventės erdvių puošimui.

• 2027 m. ir 2028 m. planuojamų organizuoti 8 val. trukmės švenčių „Joninės Leipalingyje“ 70-čiai dalyvių. Šventės tikslas – puoselėti Joninių tradicijas, stiprinti Leipalingio miestelio bendruomeniškumą, skatinti gyventojų domėjimąsi krašto istorija, etnografija ir kultūriniu paveldu bei sudaryti galimybes bendruomenei prasmingai paminėti vasaros saulėgrįžos šventę.

Projekto įgyvendinimo laikas: 2026-2028 metai.

Rugpjūčio 21–23 dienomis Druskininkai vėl kviečia į tradicinę vasaros šventę „Vasaros aidai“. Tris dienas mieste netrūks muzikos, kūrybos, pramogų, pažintinių pasivaikščiojimų ir progų pasimėgauti kurorto vasara – nuo mugės Turistų gatvėje iki koncertų prie Druskonio, nuo kūrybinių dirbtuvių vaikams iki ekskursijų, atveriančių įdomesnius Druskininkų istorijos ir kultūros puslapius.

Nuo mugės šurmulio iki muzikos prie Druskonio

Šventės savaitgalį pradės „Vasaros aidų“ mugė, tris dienas įsikursianti V. Kudirkos ir Turistų gatvėse. O penktadienio vakarą Druskonio amfiteatras taps didžiąja muzikos scena – čia vieną vakarą susitiks ir savo muziką klausytojams dovanos Ieva Narkutė, Justinas Jarutis ir Aistè.

Šeštadienį muzikos ritmas neslūgs: vakare Druskonio amfiteatre koncertuos Andrius Mamontovas. Koncerte „Geriausios dainos. I dalis“ skambės kūriniai, jau tapę neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi: „Geltona. Žalia. Raudona“, „Miestas iš sapnų“, „Tavo svajonė“, „Jūreivio daina“, „Saulės miestas“ ir daugelis kitų. Bilietus platina www.guru.lt.

Šeštadienis – kūrybai, žaidimams ir atradimams

Šeštadienį „Vasaros aidai“ į Nemuno pakrantę kvies šeimas. Čia jau pažįstamoje erdvėje įsikurs vaikų erdvė, kurioje mažųjų lauks įvairios kūrybinės stotelės: nuo blizgučių ir odinių raktų pakabukų iki kūrybos iš to, ką turime po ranka. Čia pat vyks „Labai teatro“ teatralizuotas koncertas „Šventė“, o popietę vainikuos putų šou-diskoteka su „Evalandu“ – tad vasariškų linksmybių tikrai netrūks. Vaikų erdvės rėmėjas – „Init“.

Norintiems ne tik pramogauti, bet ir atrasti ką nors naujo, savaitgalio programa pasiūlys daugybę pasirinkimų. V. K. Jonyno galerijoje bus galima leistis į ekskursiją „Svečiuose pas Jonyną“ ar dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Nepakartojamas pėdsakas“, „Menų kalvėje“ – išbandyti šilkinės skarelės tapybą. O M. K. Čiurlionio pėdsakais kvies leistis šeštadienio ekskursija „M. K. Čiurlionis ir Druskininkai“.

Tuo metu K. Dineikos parke vyks „Forma Kubiz. Ode To Jacques“ skulptūros pristatymas – Lietuvos ir Latvijos kūrėjų Gabrielio Žvirblio ir Robertso Bāliņšo meninis susitikimas.

O norintys tiesiog pasimėgauti vasaros diena galės prisijungti prie Druskininkų bendruomenės piklbolo turnyro.

Sekmadienį – į gamtą ir miesto istorijas

Sekmadienio rytą „Vasaros aidai“ kvies pajudėti ir išsiruošti į iškylą dviračiais link Raigardo slėnio. Vėliau savaitgalio dalyviai galės pratęsti pažintį su kurortu: V. K. Jonyno galerijoje vyks ekskursijos, o Druskininkų miesto muziejaus galerijoje lankytojų lauks edukacija „Mistiški Ebru žemėlapiai“.

Popietę bus galima leistis į „Pasivaikščiojimą po Druskininkus“ ir pažvelgti į gerai pažįstamą kurortą naujai – per jo istorijas, žmones ir vietas.

Druskininkai, kuriuos norisi patirti

„Vasaros aidai“ – tai savaitgalis, kuriame telpa labai skirtingi dalykai: muzika ir menas, aktyvios pramogos ir lėti pasivaikščiojimai, kūryba, istorijos ir tiesiog geras laikas kartu. Vieni čia atras savo mėgstamą atlikėją, kiti pirmą kartą išbandys naują veiklą, o dar kiti galbūt tiesiog leis sau klaidžioti po vasarišką Druskininkų miestą be skubėjimo.

Rugpjūčio 21–23 dienomis susitikime Druskininkuose – ten, kur vasara dar turi daug ką papasakoti.

Visa renginių programa: https://www.druskininkukc.lt/event/vasaros-aidai/

Senuosiuose lietuvių mituose pasakojama, kad pradžioje nebuvo nei žemės, nei saulės – tik vanduo. O kai Dievas sumanė sukurti žemę, pasiuntė velnią iš jūrų parnešti grumstelį. Lietuvių mokslininkė Marija Gimbutienė medžių, miškų ir javų sakralumą laikė senosios Europos palikimu, o pagarbą vandeniui – neatsiejama šio senojo gamtos kulto dalimi.

Apie vandenį – gyvybės pradžią, jo šventąsias galias, garbinimo apeigas, tradicijas ir sakralinę reikšmę lietuvių papročiuose, mitologijoje bei pasaulėjautoje – bus pasakojama rugpjūčio 7–9 dienomis Druskininkuose vyksiančioje Dainavos krašto folkloro šventėje. Daugiau kaip dešimt Lietuvos folkloro ansamblių, instrumentinių grupių ir profesionalių atlikėjų iš įvairių šalies regionų žiūrovams pristatys vandens temai skirtas programas.

Šventės ašis – sakralus ryšys tarp žmogaus ir vandens

33-iąjį kartą vyksianti Dainavos krašto folkloro šventė vandens temai skirta neatsitiktinai. Lietuvių mitologijoje, tautosakoje ir papročiuose vanduo – gyvybės pradžių pradžia, sakralus pasaulio ir žmogaus būties simbolis. Beveik kiekvienoje liaudies dainoje teka upės ir upeliai, mirga jūros ir marios. Sakmėse pasakojama, kad viskas prasidėjo vandenyse, tikėta, jog žmogus iš vandens ateina ir į jį sugrįžta. Mūsų protėviams vanduo buvo paslaptinga gyvybės ir gamtos galių erdvė.

Šventė kvies pažvelgti į tautosaką kaip į gyvą ir labai įvairiapusį kultūros paveldą, atskleis vandens ir šaltinių reikšmę apeigose, papročiuose bei mitologijoje.

„Dzūkų (Dainavos krašto) folklore vanduo užima išskirtinę vietą dėl regiono geografijos – upių (Nemuno, Ūlos, Merkio), šaltinių ir miško ežerėlių gausos, – sako šventės sumanytoja ir organizatorė, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė. – Šaltinių vanduo iš visų Dzūkijos vandenų laikytas vertingiausiu, o dzūkų dainoms ir sakmėms būdingas archajiškumas, lyriškumas ir stiprus maginis ryšys su vandeniu.“

Šokio ratu tėkmė ir vandens paslaptys

Bendrą šventės tėkmę rugpjūčio 7-ąją pradės didelio žiūrovų dėmesio sulaukiantis koncertas „Aisim in daržalį“, skirtas vienai seniausių lietuvių choreografinių formų – rateliams. Šokio ratas – gyvybės ciklo ir vandens tėkmės simbolis, neatsiejamas nuo bendruomeniškumo, kalendorinių apeigų ir moteriškosios tradicijos. Dzūkijoje tokie šokiai vadinami daržaliais, tarp jų aptinkama unikalių archajiškos ritualinės choreografijos pavyzdžių.

Aidint vandens temai folkloro kolektyvai pristatys savo krašto ratelius vandens, upių ir šaltinių motyvais. Pasirodymuose atsiskleis skirtingų etnografinių regionų choreografinis savitumas, judesio plastika ir senųjų ratelių grožis. Žiūrovai galės ne tik stebėti – norintys turės galimybę išmokti senųjų šokio žingsnelių bei figūrų, drauge įsiliedami į gyvą tradicijos ratą.

Tradicijų ir modernumo sintezė

Rugpjūčio 7 dieną K. Dineikos sveikatingumo parke vyksiančiame instrumentinio folkloro koncerte „Smagu tirliuoti“ pasirodys folkloro ansambliai „Jorija“ (Kėdainiai), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Mėguva“ (Palanga), ansamblio „Raskila“ instrumentinė grupė (Panevėžys) ir kapela „Sklepų aidai“ (Druskininkai). Kolektyvai ne tik pristatys tradicinę instrumentinę muziką, bet ir mokys šokių žingsnių bei ratelių, kviesdami žiūrovus prisijungti prie bendros vakaronės.

„Šventės tematika atskleidžia platų mūsų tautos apeigų, papročių ir tradicijų spektrą, o kartu leidžia renginį papildyti naujomis veiklomis ir šiuolaikiškomis jų pristatymo formomis dabarties kartoms“, – sako etnografė Lina Balčiūnienė.

Vandens giesmės: nuo Druskonio krantų iki šaltinio apeigų

Rugpjūčio 8, antrąją šventės dieną prie Druskonio ežero skirtingose pakrantės vietose pasklidę folkloro ansambliai surengs muzikinių pasikalbėjimų akciją „Nepyk, man pacinka folkloras!“. Jos metu skambės įvairių Lietuvos regionų skambiausios dainos apie vandenį.

„Vanduo – gyvybinių pokyčių simbolis ir vienas svarbiausių pasaulio sandaros elementų. Jis lydi žmogų svarbiausiais gyvenimo tarpsniais ir jungia mus su gamta bei protėvių pasaulėjauta“, – sako Kauno rajono Ramučių kultūros centro etnografė Jolanta Balnytė.

Nuo senų laikų lietuviai ypatingą galią teikė šaltinio vandeniui. Tikėta, kad po liepomis ištekančios versmės atjaunina, suteikia sveikatos ir skaistumo, o į rytus tekančio vandens galia – ypač stipri. Vanduo buvo gerbiamas kaip apsivalymo ir gyvybės simbolis, todėl prie šaltinių, upelių ir ežerų kūrėsi šventvietės, o svarbiausios apeigos prasidėdavo nuo vandens.

O ar kada girdėjote, kaip gražiai, kaip švelniai dzūkai taria žodį šalcinis? Pagarba vandeniui atgis ir K. Dineikos sveikatingumo parke vyksiančiame ritualiniame sambūryje „Šalcinio giesmė“, kuriame susipins senieji papročiai, muzika ir bendruomeninė patirtis.

Su(si)būrimo „Šalcinio giesmė“ apeigos prasidės apsivalymu šaltinio vandeniu ir žengimu pro žolynų vartus, vėliau dalyviai įsilies į kanklių lydimą bendrystės ratą, o ritualą vainikuos prie aukuro susitinkančios vandens ir ugnies stichijos. Sambūrį užbaigs „Ragautuvės“ – skirtingų Lietuvos regionų vandenų pristatymas ir visus šventės dalyvius sujungianti bendra giesmė. „Pajutę vandens gaivą, tėkmę, prasmę ir bendrystę, išeisime ramūs, šviesūs ir švarūs“, – sako J. Balnytė.

Regionų tradicijos koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“

Tradiciniame šeštadienio popietės koncerte „Susiedų pasdainavimai, patancavojimai“ žiūrovai galės pažinti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, dzūkų ir Mažosios Lietuvos dainavimo bei šokimo tradicijas. Vienuolika folkloro kolektyvų pristatys specialiai šventei parengtą vandens temai skirtą programą, paremtą savo krašto tautosaka. Toks gyvas skirtingų etnokultūrinių regionų dialogas ne tik džiugins akį bei ausį, bet ir išryškins mūsų nematerialiojo kultūros paveldo įvairovę.

Iš toliausiai – nuo Baltijos jūros – atvykęs Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ pristatys programą „Gintariautojų vėjai“, pasakojančią apie pajūrio gintaravimo tradiciją. Dainomis, šokiais ir pasakojimais ansambliečiai atskleis, kaip pajūrio žmonės skaitė jūros ženklus, ieškojo gintaro ir kūrė savitą gyvenimą prie didžiųjų vandenų. Skambės palangiškių žemaičių, šišioniškių ir kuršininkų dainos bei šokiai.

„Mes gyvename Palangoje, o Palanga – tarsi svieto pabaiga, nes toliau už jūros jau nieko nėra, – sako ansamblio vadovė Zita Baniulaitytė. – Sūriu vandeniu kasdien kvėpuojame, jūra diktuoja mūsų gyvenimo ritmą, todėl jis neatsiejamas nuo didžiųjų vandenų.“

Folkloras kitaip: tradicijos ir šiuolaikinių žanrų sintezė

Anot etnografės L. Balčiūnienės, muzikinis folkloras šiandien vis dažniau ieško naujų išraiškos formų. „Anksčiau jis buvo matomas kaip muziejinė vertybė, o dabar nemažai atlikėjų šimtmečius skaičiuojančius kūrinius atlieka savitai ir ieško kitų išraiškos priemonių. Programos dalis „Neofolkloro vakarai“ smarkiai išpopuliarėjo ir kasmet pritraukia gausią jaunosios kartos auditoriją“, – sako ji.

Vienu ryškiausių šių metų akcentų taps šeštadienio vakarą K. Dineikos parke nuskambėsiantis muzikinis projektas „Beat Bitela“, jungiantis autentiškas lietuvių sutartines, elektroninę muziką ir vokalinę perkusiją (beatbox). UNESCO saugomas sutartines naujai interpretuos elektroninės muzikos prodiuseris GON ir ansamblio „Ratilio“ narės, išlaikydamas jų autentiškumą ir suteikdamas šiuolaikinį skambesį.

Nuo gardėsių iki molio žiedimo: tris dienas kvies amatų mugė ir dirbtuvės

Savaitgalį V. Kudirkos gatvė pavirs gyvu, kvapniu ir skambiu turgumi. Čia nusidrieks stalai, lūžtantys nuo tradicinių kulinarinio paveldo gardumynų, šalia įsikurs sertifikuoti amatininkai ir tautodailininkai, siūlantys keramiką, medžio dirbinius, tekstilę, papuošalus ir kitus rankų darbo kūrinius.

Mugėje bus galima ne tik pirkti, bet ir patiems tapti meistrais – čia rugpjūčio 7-9 dienomis veiks nemokamos amatų edukacijos „Sanobinė procia“. Jų metu lankytojai galės pinti žolynų vainikus, verti šiaudinius sodus, siūti medžiaginius žaislus, pinti iš vytelių, drožti medinius šaukštelius ar paukštelius, taip pat žiesti molinius puodelius ir lipdyti švilpynes.

Iš vandens versmės – į tautosakos gelmes

Šventės organizatoriai juokauja, kad gamta kasmet tampa savotiška renginio dalyve. „Jei viena šventės diena būna puiki, tai kitą dangus prapliumpa lietumi, jei nelyja – termometro stulpelis pakyla virš 35 laipsnių, o jei oras visai neblogas, ima siausti vėjas, – juokiasi šventės organizatorė L. Balčiūnienė. – Na ir ką, jei ir šįmet tradiciškai sugriaudės Perkūnas, o dangus visus išmaudys lietuje, bus labai simboliška – pasikaišysime sijonus ir basomis ištaškysime vasaros balas!“

Vasarai karščiu alsuojant, tetrokšti vieno – tyro vandens gurkšnio, sraunios upelio tėkmės pavargusioms pėdoms ar ežerėlio vėsos sukaitusiam kūnui. Skaidrus vanduo ne tik gaivina, grąžina sveikatą, suteikia jėgų ir naikina blogį, bet ir laisto mus maitinančią augaliją. Šiųmetė šventės vandens tematika kviečia atrasti gilų ir sraunų tautosakos įvairiapusiškumą – neaprėpiamą vertybių šaltinį.

Parengė R. Tarandė

Visą šventės programą rasite ČIA

_______________________

Organizatorius DKC
Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė
Rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Informacinis partneris savaitraštis „Mano Druskininkai“

Lietuviška kryždirbystė – viena savičiausių mūsų tautos tradicijų, kurioje susilieja meistrystė, menas ir tikėjimas. Ši UNESCO pripažinta nematerialaus kultūros paveldo tradicija rugpjūčio 1–7 dienomis atgis Viečiūnuose, kur vyks medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“. Čia keturi patyrę kryždirbiai atkurs senuosius Dzūkijos kryžius, o visi norintys galės iš arti stebėti, kaip iš ąžuolo gimsta sakralinio meno kūriniai.

Nuo 2002 metų kas antrus metus rengiamas medžio drožėjų pleneras suburia kryždirbystės meistrus ir visus, kuriems įdomus tradicinis medžio drožybos amatas. Šiemet prie Viečiūnų bendruomenės centro (Jaunystės g. 17) bus atkuriami keturi Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijų kryžiai – autentiški senosios Dzūkijos kryždirbystės pavyzdžiai, atspindintys šio krašto tradicijas.

Kryžių kūrimas vyks atviroje erdvėje prie Viečiūnų bendruomenės centro, todėl kiekvienas galės iš arti stebėti visą kūrybos procesą. Tai reta proga pamatyti, kaip meistrų rankose ąžuolo kamienas pamažu virsta sakralinio meno kūriniu, pabendrauti su kryždirbiais ir geriau pažinti vieną iš unikaliausių lietuvių liaudies meno tradicijų.

Keturi kryždirbiai – keturios kūrybos istorijos

Dzūkijoje kryždirbystės tradicija ypač gili, o ją šiandien puoselėja ir tęsia Radžiūnų kaime (Alytaus raj.) gyvenantis kryždirbys Artūras Zienka. Jau daugiau nei 25 metus jis savo dirbtuvėse drožia medį ir kuria kryžius, kurie keliauja į kapines, sodybas, muziejus, o kartais net į užsienį. Meistras sako, kad kryždirbystė jam yra ne tik amatas, bet ir pašaukimas, o kiekvienas darbas – tikėjimo ir meilės išraiška. Per ketvirtį amžiaus jo darbai pasklido ne tik po Dzūkiją, bet ir po visą Lietuvą – kapinėse, sodybose, muziejuose. Vieni jo sukurti kryžiai stovi Rumšiškių muziejuje, kiti – tremtiniams atminti. Medžio drožėjas – nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatas.

Meno kūrėjas, sertifikuotas amatininkas, nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureatas Gintautas Akstinas kilęs iš Ratnyčios kaimo. Medį drožinėja nuo vaikystės, o rimčiau domėtis medine skulptūra pradėjo daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Nuo 1987 m. kasmet dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose, kūrybinėse stovyklose, konkursuose. Jau daugiau kaip trisdešimt metų jis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o 2011 m. Gintautui suteiktas Meno kūrėjo statusas. Gintautas dalyvavo kuriant L. Šepkos skulptūrų parką Rokiškyje bei skulptūrų parkus Veisiejuose, Bistrampolyje, Varėnoje, Alytuje, Druskininkuose, Gardine, Seinuose. Už Druskininkų kurorto garsinimą ir krašto etnokultūros tradicijų puoselėjimą 2010 m. apdovanotas Druskininkų savivaldybės kultūros puoselėtojo premija ir diplomu.

Iš Dzūkijos krašto kilęs tautodailininkas Artūras Janickas sako, kad į kryždirbystę jį atvedė likimas: „Amatu susidomėjau gan vėlai. Turėjau laisvo laiko sustoti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų noriu gyvenime. Tada nutariau išbandyti amatą, norėjosi prisiliesti prie medžio. Vos pradėjau mokytis, užbūrė aplinka: medžio kvapas, prisilietimai, įrankiai – patiko visa darbo atmosfera. Greitai atsiskleidė gabumai – ką pabandydavau, viskas pavykdavo. Daugiausia laiko praleisdavau drožybos klasėje, kur lavinau ranką.“ Dabar Artūras – įvertintas medžio meistras, tautodailininkas, 2019 metais pelnęs laureato vardą ir pagrindinį apdovanojimą nacionalinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.

Tautodailininkas, nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatas Juozas Videika – dzūkas, gyvenantis Jurbarke. Nuo 1991 m. J. Videika dalyvauja parodose ir pleneruose, sukūrė gausybę skulptūrų, kryžių ir koplytstulpių, kurie pelnė menininkui pripažinimą ne tik Jurbarko krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Nacionalinėje tautodailės parodoje „Aukso vainikas“ J. Videika net keturis kartus pripažintas geriausiu Tauragės krašto menininku. 2003 ir 2014 metais jo darbai eksponuoti respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje Pasaulio lietuvių dainų švenčių metu. Savo skulptūrose J. Videika kuria harmoningą pasaulį, kuriame gražiai sugyvena sunkiai dirbantis žmogus, angelai ir šventieji, gyvuliai ir paukščiai, medžiai ir žvaigždės, jo personažai kupini vidinės ramybės, skaidraus liūdesio, lyrizmo.

Kiekvienas plenero dalyvis atsiveža ilgametę patirtį, savitą kūrybos braižą ir asmeninį santykį su medžiu. Rugpjūčio 1–7 dienomis Viečiūnuose bus galima ne tik stebėti jų darbą, bet ir pabendrauti su meistrais, išgirsti jų istorijas bei iš arti pamatyti, kiek kantrybės, kruopštumo ir pagarbos tradicijai slypi kiekviename atkuriamame kryžiuje.

________________________

Medžio drožėjų plenerą „Lietuviško ąžuolo pasaka“ organizuoja Druskininkų kultūros centras. Projekto partneriai – Viečiūnų seniūnija ir Leipalingio seniūnija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Rėmėjas Druskininkų vandens parkas, informacinis partneris savaitraštis „Mano Druskininkai“.